Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2022-10-18 · Administracinė byla Nr. I3-46-505/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-10-18
Bylos Nr.
I3-46-505/2022
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02680-2020-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
Teisėjai
Daina Kukalienė (pirm.), Ramūnas Šarka, Janina Vitunskienė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, "AES Group"
Atsakovas
Nacionalinio visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Nacionaliniam
Trečiasis asmuo
Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I3-46-505/2022Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02680-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 6.2; 51.5; 55.1.1; 57.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 18 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramūno Šarkos ir Janinos Vitunskienės,

sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui G. D.,

atsakovo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovei K. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovui Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, dėl administracinio akto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2020 m. rugsėjo 24 d. patikrinimo aktą Nr. (2-12 4.80) PA-3140 (toliau – ir Patikrinimo aktas).

Pareiškėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ skunde nurodė ir jos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo atliktas patikrinimas – valstybinė grįžtamoji visuomenės sveikatos saugos kontrolė, siekiant įvertinti, ar pašalinti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento 2019 m. spalio 18 d. patikrinimo akte Nr. (2-12 4.80)PA-7731 nustatyti Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo, Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 33:2011) ir Lietuvos higienos normos HN 30:2018 „Infragarsas ir žemadažnis garsas: ribiniai dydžiai gyvenamosiose, specialiosiose ir visuomeninėse patalpose“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 30:2018) pažeidimai, ir priimtas ginčijamas Patikrinimo aktas, kuriuo nurodyta iki 2020 m. lapkričio 9 d. imtis priemonių ir užtikrinti, kad gyvenamajame / miegamajame kambaryje ir gyvenamojoje aplinkoje adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėjos keliamas triukšmas neviršytų Lietuvos higienos normos HN 33:2011 7 punkte nurodytų ribinių dydžių, Lietuvos higienos normos HN 30:2018 7 punkte nurodytų ribinių dydžių, vykdyti Triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies nuostatas nuolat ir apie nurodymų vykdymą, pasibaigus pažeidimų pašalinimo terminui, per 3 darbo dienas raštu informuoti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentą.

Pažymėjo, jog pareiškėjai nepranešus ir nesudarius galimybės dalyvauti patikrinime ir stebėti, ar nėra pažeidimų atliekant matavimus, pareiškėja nepagrįstai atsiduria nepalankesnėje pozicijoje, nes, kaip nurodyta toliau, matavimų patikimumas kelia abejonių dėl tam tikrų ginčytinų faktinių aplinkybių. Akcentavo, kad Patikrinimo akte nepateikta informacija nei apie tikslų adresą, kuriuo buvo atliekami matavimai, nei apie gyvenamųjų patalpų / miegamojo kambario vietą pastate, todėl net jeigu ir būtų pripažinta, kad matavimų rezultatai tikslūs ir teisingi, pareiškėja negalėtų tinkamai vykdyti Patikrinimo akte pateiktų nurodymų ir įdiegti triukšmo mažinimo priemonių, kadangi nėra aišku, kurioje tiksliai vietoje viršijamos triukšmo normos. Atsakovas taip pat nepateikė įrodymų apie patalpų, kuriose atlikti matavimai, paskirtį. Tai, kad patalpos patikrinimo metu galimai atrodė kaip gyvenamosios ar kad patalpų savininkas nurodė, jog patalpose gyvena, nereiškia, kad patalpų savininkas jas naudoja pagal paskirtį ir kad patalpos Nekilnojamojo turto registre registruotos kaip gyvenamosios paskirties. Tuo atveju, jeigu patalpos, kuriose atlikti matavimai, būtų ne gyvenamosios paskirties, būtų taikomi kiti ribiniai dydžiai ir galimai nebūtų užfiksuotas Lietuvos higienos normų pažeidimas, kuriuo kaltinama pareiškėja. Mano, jog triukšmo normos viršijimą galėjo lemti ne pareiškėjos triukšmo šaltinis, o pašaliniai neįvertinti veiksniai. Pareiškėjos ir jos atstovo vertinimu, matuojant triukšmo lygį gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), aplinkoje, nepagrįstai taikyti Lietuvos higienos normos HN 33:2011 1 lentelės 4 punkte nurodyti ribiniai dydžiai (nakties metu ekvivalentinis garso slėgio lygis (LAeąT) – 45 dBA ir nakties metu maksimalus garso slėgio lygis (LAFmax) – 50 dBA) ir dėl to konstatuota, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), aplinkoje pažeistas Lietuvos higienos normos HN 33:2011 7 punktas ir Triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnio 3 dalis. Pareiškėjos, jos atstovo įsitikinimu, matuojant triukšmo lygį gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), aplinkoje, turi būti taikomi Lietuvos higienos normos HN 33:2011 1 lentelės 3 punkte („Gyvenamųjų pastatų ir visuomeninės paskirties pastatų (išskyrus maitinimo ir kultūros paskirties pastatus) aplinkoje, veikiamoje transporto sukeliamo triukšmo“) nurodyti ribiniai dydžiai: nakties metu ekvivalentinis garso slėgio lygis (LAeąT) – 55 dBA ir nakties metu maksimalus garso slėgio lygis (LAFmax) – 60 dBA. (duomenys neskelbtini) gatvėje vyksta intensyvus eismas, taip pat ir naktimis, kadangi šioje gatvėje eismas vyksta dviem kryptimis ir tai yra viena pagrindinių gatvių, kuria automobiliais vykstama į (duomenys neskelbtini) ir iš jos. Eismas itin suintensyvėja ketvirtadienio–šeštadienio naktimis, kai miesto gyventojai ir svečiai vyksta į Senamiestį pramogauti. Dėl šios priežasties privaloma įvertinti transporto sukeliamą triukšmą ir taikyti Lietuvos higienos normos HN 33:2011 1 lentelės 3 punkte nurodytus ribinius dydžius. Prašė skundą patenkinti.

Atsakovas Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą nurodė ir įgaliota atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentui gavus fizinio asmens 2019 m. birželio 13 d. skundą (registracijos Nr. 1-58320), kuriame prašoma atlikti patikrinimus dėl aitraus kepamo maisto kvapo ir grojamos trankios muzikos iki 5 val. ryto, vadovaujantis Tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos kontrolės reglamentu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. V-946 „Dėl Tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos kontrolės reglamento patvirtinimo“ (toliau – ir Reglamentas), 2019 m. liepos 12 d. ir 2019 m. spalio 10 d. buvo atlikta operatyvioji tiesioginė valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolė, kurios tikslas – įvertinti 2019 m. birželio 13 d. skunde minimas aplinkybes atsižvelgiant į Lietuvos higienos normos HN 33:2011 ir Lietuvos higienos normos HN 30:2018 reikalavimus. Paaiškino, jog patikrinimo rezultatai buvo užfiksuoti 2019 m. spalio 18 d. patikrinimo akte Nr. (2-12 4.80)PA-7731, kuriame nustatyti Lietuvos higienos normų HN 33:2011 7 punkto, HN 30:2018 7 punkto ir Triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies pažeidimai ir kuriuo duotas nurodymas iki 2019 m. gruodžio 3 d. imtis priemonių pašalinti pažeidimus. Siekiant įvertinti, ar pašalinti minėtame patikrinimo akte nustatyti pažeidimai, buvo atlikta valstybinė grįžtamoji visuomenės sveikatos saugos kontrolė (toliau – ir Grįžtamoji kontrolė). Teigė, jog patikrinimas vietoje vyko 2020 m. liepos 25 d. nuo 0.30 val. iki 2.00 val., 2020 m. rugpjūčio 1 d. nuo 0.30 val. iki 1.00 val. ir 2020 m. rugsėjo 3 d. nuo 0.30 val. iki 1.30 val. ir patikrinimo rezultatai užfiksuoti ginčijamame Patikrinimo akte. Akcentavo, kad dėl netinkamų oro sąlygų (lijo lietus) triukšmo matavimai pareiškėjos gyvenamojoje aplinkoje (kieme) 2020 m. liepos 25 d. nebuvo atlikti, todėl įmonės veiklos metu keliamo muzikinio triukšmo matavimai fizinio asmens gyvenamojoje aplinkoje (kieme) buvo atlikti 2020 m. rugpjūčio 1 d. nuo 0.30 val. Siekiant įvertinti tik aplinkos keliamą (liekamąjį) triukšmą, kontrolės metu (2020 m. rugpjūčio 1 d.) įmonėje dirbančio atsakingo asmens buvo paprašyta laikinai išjungti muzikinį triukšmą, kol bus atlikti liekamojo triukšmo lygio matavimai, tačiau minėtas asmuo tai padaryti atsisakė, todėl laboratoriniai matavimai neveikiant triukšmo šaltiniui buvo atliekami 2020 m. rugsėjo 3 d. Paaiškino, kad Grįžtamąją tiesioginę visuomenės sveikatos saugos kontrolę reglamentuojančios Reglamento nuostatos atskirai neišskiria grįžtamosios kontrolės, atliekamos vertinant periodinės tiesioginės visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu nustatytų pažeidimų pašalinimą, ir grįžtamosios kontrolės, atliekamos vertinant operatyviosios tiesioginės visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu nustatytų pažeidimų pašalinimą. Sistemiškai vertinant tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamentavimą, fizinių asmenų, pranešusių apie galimus visuomenės sveikatos saugos teisės aktų pažeidimus, teisių ir teisėtų interesų apsauga privalo būti užtikrinama iš esmės, nepaisant to, kurios rūšies kontrolė yra atliekama.

Pabrėžė, jog vykdant operatyviąją tiesioginę visuomenės sveikatos saugos kontrolę ypatingas dėmesys turi būti skiriamas užtikrinti pareiškėjų, pranešusių apie galimus visuomenės sveikatos saugos teisės aktų pažeidimus, teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Teisės akto leidėjas Reglamento 46 punkte įtvirtino nuostatą, jog laboratoriniai matavimai patikrinimo metu pareiškėjo gyvenamojoje aplinkoje atliekami veikiant objekto triukšmo, vibracijos ar kitam taršos šaltiniui nedalyvaujant objekto atstovui. Objekto atstovo dalyvavimas atliekant matavimus gyvenamojoje aplinkoje yra negalimas, taigi, priešingai, nei teigia pareiškėja, nebuvo pažeistas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 9 punkte įtvirtintas lygiateisiškumo principas. Be to, pareiškėjos advokatas buvo informuotas, jog 2020 m. rugsėjo 3 d. nuo 0.30 val. bus atliekami aplinkos keliamo (liekamojo) triukšmo lygio matavimai adresu (duomenys neskelbtini) Kaunas. Nurodė, kad pareiškėja skunde kelia abejonę, ar vertinant triukšmo matavimo rezultatus tinkamai buvo pritaikyti Lietuvos higienos normos HN 33:2011 ribiniai dydžiai, kadangi, pareiškėjos įsitikinimu, jiems turėtų būti taikomi Lietuvos higienos normos HN 33:2011 1 lentelės 3 punkte nurodyti ribiniai dydžiai, o ne nustatytieji šios higienos normos 1 lentelės 4 punktu. Motyvas – (duomenys neskelbtini)gatvėje eismas vyksta dviem kryptimis ir tai yra viena iš pagrindinių gatvių, kuria vykstama į (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, jog Lietuvos higienos normos HN 33:2011 1 lentelės 3 punktas nurodo didžiausius leistinus triukšmo ribinius dydžius gyvenamųjų pastatų ir visuomeninės paskirties pastatų (išskyrus maitinimo ir kultūros paskirties pastatus) aplinkoje, veikiamoje transporto sukeliamo triukšmo. Tai reiškia, jog šie dydžiai yra taikytini tik viešojo naudojimo keliais važiuojančių transporto priemonių eismo keliamo triukšmo, kuris yra nuolatinis arba kurį sudaro daugelio kartotinių pavienių garso įvykių triukšmas, atvejais: vertinant gatvių, magistralinių, krašto, rajoninių ar vietinės reikšmės viešųjų kelių keliamą triukšmą. Kitais atvejais ūkinės komercinės veiklos metu skleidžiamas triukšmas yra vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos higienos normos HN 33:2011 1 lentelės 3 punkte nurodytus ribinius dydžius. Prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos atstovė prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą nurodė, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus Fizikinių veiksnių tyrimų poskyris 2020 m. liepos 25 d. – rugsėjo 3 d. atliko triukšmo matavimus gyvenamosiose patalpose ir gyvenamojo pastato aplinkoje, nakties metu. Buvo matuojamas pareiškėjos naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), vykdomos veiklos (muzikinis triukšmas ir kt.) ir aplinkos keliamas triukšmas. Pažymėjo, kad, vadovaujantis Lietuvos standarto LST ISO 1996-2:2017 „Akustika. Aplinkos triukšmo aprašymas, matavimas ir įvertinimas. 2 dalis. Aplinkos triukšmo lygių nustatymas“ (toliau – ir LST ISO 1996-2:2017) 12 punktu, Aplinkos triukšmo tyrimo protokoluose Nr. F-AT-29U2020 ir Nr. F-TO-22/2020 yra pateikta visa būtina informacija: tyrimų pradžios ir pabaigos laikas, meteorologinės sąlygos, aplinkos sąlygos, objekto tikslus adresas. Teigė, jog matavimo vietos buvo nurodytos atsakovo Matavimų užsakyme Nr. (2-12 4.80 E)2-39919, 2020 m. liepos 14 d. 2020 m. rugsėjo 11 d. Aplinkos triukšmo tyrimo protokole Nr. F-AT-291/2020 pagal LST ISO 1996-2:2017 reikalavimus pateiktas pataisytasis ekvivalentinis garso slėgio lygis, kuris apskaičiuojamas įvertinus aplinkos keliamą triukšmą, todėl teiginys, kad matavimo rezultatus galėjo lemti papildomi aplinkoje esantys triukšmo šaltiniai, yra nepagrįstas. Pabrėžė, kad matavimų metu gyvenamojoje aplinkoje mikrofono vieta parinkta palankaus sklidimo sąlygomis pagal LST ISO 1996-2:2017 reikalavimus, matavimų trukmė buvo parinkta vadovaujantis LST ISO 1996-2:2017. Akcentavo, jog triukšmo tyrimai buvo atlikti pagal galiojančių standartų reikalavimus ir pažeidimų ar klaidų atliekant matavimus neužfiksuota. Prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento (toliau – ir NVSC Kauno departamentas) 2020 m. rugsėjo 24 d. patikrinimo akto Nr. (2-12 4.80) PA-3140 teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas 2019 m. birželio 13 d. gavo fizinio asmens prašymą (registracijos Nr. 1-58320), kuriame keliamas klausimas dėl aitraus kepamo maisto kvapo ir grojamos iki 5 val. ryto trankios muzikos.

Vadovaudamasis Tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos kontrolės reglamentu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. V-946 „Dėl Tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos kontrolės reglamento patvirtinimo“, atsakovas NVSC Kauno departamentas 2019 m. liepos 12 d. ir 2019 m. spalio 10 d. atliko operatyviąją tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę. Šios operatyviosios kontrolės tikslas – įvertinti 2019 m. birželio 13 d. gautame prašyme minimas aplinkybes pagal Triukšmo valdymo įstatymo, Lietuvos higienos normų HN 33:2011 ir HN 30:2018 reikalavimus. Patikrinimo rezultatai užfiksuoti NVSC Kauno departamento 2019 m. spalio 18 d. patikrinimo akte Nr. (2-12 4.80)PA-7731, kuriame nustatyti HN 33:2011 7 punkto, HN 30:2018 7 punkto ir Triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies pažeidimai. Pareiškėjai buvo pateikti šie nurodymai: 1) iki 2019 m. gruodžio 3 d. imtis priemonių ir užtikrinti, kad gyvenamajame / miegamajame kambaryje ir gyvenamojo namo aplinkoje adresu (duomenys neskelbtini) Kaunas, pareiškėjos įmonės keliamas triukšmas neviršytų Lietuvos higienos normos HN 33:2011 7 punkte, Lietuvos higienos normos HN 30:2018 7 punkte nurodytų ribinių dydžių, ir vykdyti Triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies nuostatas nuolat; 2) apie nurodymų vykdymą, pasibaigus pažeidimų pašalinimo terminams, per 3 darbo dienas raštu informuoti NVSC Kauno departamentą.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai, išnagrinėję administracinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovui Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai dėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento 2019 m. spalio 18 d. patikrinimo akto Nr. (2-12 4.80) PA-7731 panaikinimo, 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimu pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atmetė kaip nepagrįstą, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. kovo 9 d. nutartimi pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą atmetė (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)).

Vadovaudamasis Reglamentu NVSC Kauno departamentas 2020 m. liepos 25 d., 2020 m. rugpjūčio 1 d., 2020 m. rugsėjo 3 d. atliko grįžtamąją valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę. Patikrinimo rezultatai užfiksuoti NVSC Kauno departamento 2020 m. rugsėjo 24 d. patikrinimo akte Nr. (2-12 4.80)PA-3140. Šios Grįžtamosios kontrolės tikslas – įvertinti 2019 m. spalio 18 d. patikrinimo akto Nr. (2-12 4.80) PA-7731 įvykdymą.

Patikrinimo rezultatai užfiksuoti NVSC Kauno departamento 2020 m. rugsėjo 24 d. patikrinimo akte Nr. (2-12 4.80)PA-3140, kuriame nustatyti Lietuvos higienos normos HN 33:2011 7 punkto, Lietuvos higienos normos HN 30:2018 7 punkto ir Triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies pažeidimai. Pareiškėjai buvo pateikti šie nurodymai: 1) iki 2020 m. lapkričio 9 d. imtis priemonių ir užtikrinti, kad gyvenamajame / miegamajame kambaryje ir gyvenamojo namo aplinkoje adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėjos įmonės keliamas triukšmas neviršytų Lietuvos higienos normos HN 33:2011 7 punkto, Lietuvos higienos normos HN 30:2018 7 punkte nurodytų ribinių dydžių, vykdyti Triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies nuostatas nuolat; 2) apie nurodymų vykdymą, pasibaigus pažeidimų pašalinimo terminams, per 3 darbo dienas raštu informuoti NVSC Kauno departamentą.

Pareiškėja ir jos atstovas skunde, bylos nagrinėjimo metu akcentavo, jog grįžtamoji valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolė atlikta nesant teisėto pagrindo, nes 2019 m. spalio 18 d. patikrinimo aktas Nr. (2-12 4.80)PA-7731 yra apskųstas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose nagrinėjama administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Kol galutinai neišspręstas 2019 m. spalio 18 d. patikrinimo akto Nr. (2-12 4.80)PA-7731 teisėtumo klausimas (t. y. kol neįsiteisės teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)), tol atsakovė neturėjo pagrindo atlikti grįžtamąją kontrolę. Pareiškėjai nebuvo galimybės dalyvauti patikrinime ir stebėti, ar nėra pažeidimų atliekant matavimus, todėl pareiškėja nepagrįstai atsidūrė nepalankesnėje pozicijoje, nes matavimų patikimumas pareiškėjai kelia abejonių dėl tam tikrų ginčytinų faktinių aplinkybių.

Atsakovas teigia priešingai: vykdant operatyviąją tiesioginę visuomenės sveikatos saugos kontrolę ypatingas dėmesys turi būti skiriamas užtikrinti pareiškėjų, pranešusių apie galimus visuomenės sveikatos saugos teisės aktų pažeidimus, teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Teisės akto leidėjas Reglamento 46 punkte įtvirtino nuostatą, jog laboratoriniai matavimai patikrinimo metu pareiškėjo gyvenamojoje aplinkoje atliekami veikiant objekto triukšmo, vibracijos ar kitam taršos šaltiniui nedalyvaujant objekto atstovui. Objekto atstovo dalyvavimas atliekant matavimus gyvenamojoje aplinkoje yra negalimas, taigi, priešingai, nei teigia pareiškėja, nebuvo pažeistas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 9 punkte įtvirtintas lygiateisiškumo principas. Atsakovo įsitikinimu, atliekant patikrinimą nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateiktą išaiškinimą, skundžiamų administracinių sprendimų teisėtumas tikrinamas pagal jų priėmimo metu buvusią faktinę situaciją (faktinius duomenis, įrodymus) ir teisės aktus, galiojusius jų priėmimo metu. Vadinasi, vykdant viešojo administravimo subjektų kontrolę bylose dėl administracinių sprendimų panaikinimo, yra sprendžiama, ar administracinis sprendimas buvo teisėtas jo priėmimo metu. Administracinio sprendimo, buvusio jo priėmimo metu, teisėtumo patikrinimas suponuoja išvadą, kad faktinės padėties pasikeitimas ar teisinio reguliavimo pasikeitimas nedaro įtakos administracinio sprendimo teisėtumui, tačiau sudaro pagrindą viešojo administravimo subjektui priimti naują administracinį sprendimą (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5189-602/2019, 2014 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-133/2014).

Triukšmo prevencijos teisinius pagrindus, triukšmo valdymo subjektų teises, pareigas, triukšmo kontrolės ir stebėsenos (monitoringo) tvarką nustato Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymas (akto redakcija, galiojanti nuo 2020-09-01 iki 2023-01-01). Triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad triukšmo šaltinių valdytojai privalo laikytis nustatytų triukšmo ribinių dydžių ir užtikrinti, kad naudojamų įrenginių triukšmo lygis neviršytų vietovei, kurioje naudojami triukšmo šaltiniai, nustatytų triukšmo ribinių dydžių. Pagal minėto įstatymo 22 straipsnio 2 dalį, triukšmo matavimai atliekami standartizacijos norminių dokumentų nustatyta tvarka.

Be jau minėto Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo, ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. V-946 patvirtinto Tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento (akto redakcija, galiojusi nuo 2020-06-12 iki 2021-11-01) ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2018-02-14) nuostatos, taip pat Lietuvos standartai (Lietuvos standartas LST ISO 1996-1:2017 „Akustika. Aplinkos triukšmo aprašymas, matavimas ir įvertinimas. 1 dalis. Pagrindiniai dydžiai ir įvertinimo tvarka“ ir Lietuvos standartas LST ISO 1996-2:2017 „Akustika. Aplinkos triukšmo aprašymas, matavimas ir įvertinimas. 2 dalis. Aplinkos triukšmo lygių nustatymas“).

Grįžtamoji kontrolė (neplaninis patikrinimas), kuri atliekama, kai kontroliuojamas ankstesnio patikrinimo metu nustatytų visuomenės sveikatos saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų pašalinimas ir kontrolę vykdančių pareigūnų nurodymų vykdymas (Reglamento 13.2 p.). Grįžtamoji kontrolė vykdoma iš anksto neįspėjus, išskyrus atvejus, kuomet be išankstinio objekto informavimo neįmanoma įvertinti, ar pažeidimai pašalinti. Grįžtamoji kontrolė vykdoma ne vėliau kaip per mėnesį po patikrinimo akte nurodyto pažeidimų pašalinimo termino pabaigos, išskyrus atvejus, kuomet dėl objektyvių priežasčių negalima įvertinti, ar objektas pažeidimus pašalino (Reglamento 39 p.).

Grįžtamoji kontrolė vykdoma atliekant patikrinimus, išskyrus atvejus, kai iš kontrolės institucijai raštu pateiktos ar pačios kontrolės institucijos turimos informacijos yra aišku, kad patikrinimo akte nurodyti pažeidimai yra pašalinti (Reglamento 40 p.). Grįžtamoji kontrolė vykdoma Reglamento 25, 27–34 punktuose nustatyta tvarka, išskyrus šiame skyriuje nurodytus ypatumus (Reglamento 41 p.).

Grįžtamoji visuomenės sveikatos saugos kontrolė priskiriama neplaninės kontrolės rūšiai, jos atlikimo pagrindus, tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 321 patvirtintas Valstybinės triukšmo kontrolės tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas) (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2018-04-19) ir Reglamentas.

Byloje ginčijamo atsakovo Patikrinimo akto turinys patvirtina, jog patikrinimo objektas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naktinis klubas „(duomenys neskelbtini)“ (muzikinis triukšmas), t. y. buvo tikrinamas ūkio subjektas.

Aprašo 1 punktas nustato, kad šis aprašas nustato Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos vykdomos valstybinės Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nurodytų triukšmo šaltinių triukšmo kontrolės vykdymo tvarką. Aprašo 4 punktas nustato, kad valstybinė triukšmo kontrolė dėl triukšmo šaltinių, kurių valdytojais yra ūkio subjektai, skleidžiamo triukšmo atliekama vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 36⁴ straipsniu.

Viešojo administravimo įstatymo (akto redakcija, galiojusi patikrinimo vietoje metu) 36⁴ straipsnio 11 dalis nustato, kad ūkio subjekto veiklos neplaninis patikrinimas atliekamas priežiūrą atliekančio subjekto iniciatyva, kai priežiūrą atliekančio subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo arba reikiamus įgaliojimus turinti priežiūrą atliekančio subjekto kolegiali institucija priima motyvuotą sprendimą atlikti šį patikrinimą. Neplaninis patikrinimas turi atitikti neplaninių patikrinimų taisykles ir turi būti atliekamas šio straipsnio 12 dalyje nurodytu pagrindu. Priežiūrą atliekantis subjektas, pradėdamas ūkio subjekto veiklos neplaninį patikrinimą, pateikia tikrinamam ūkio subjektui teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopiją. Šio straipsnio 12 dalies 3 punktas nustato, kad ūkio subjekto veiklos neplaninis patikrinimas gali būti atliekamas siekiant užtikrinti, kad buvo pašalinti ūkio subjekto veiklos ankstesnio patikrinimo metu nustatyti teisės aktų pažeidimai ir įgyvendinti priimti sprendimai. Šio straipsnio 15 dalis numato, kad ūkio subjektas šio ar kitų įstatymų nustatyta tvarka gali skųsti priežiūrą atliekančio subjekto sprendimą atlikti neplaninį patikrinimą. Sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą apskundimas nesustabdo patikrinimo atlikimo.

Kaip minėta, Reglamento 39 punktas nustato, kad grįžtamoji kontrolė vykdoma iš anksto neįspėjus, išskyrus atvejus, kuomet be išankstinio objekto informavimo neįmanoma įvertinti, ar pažeidimai pašalinti. Reglamento 41 punktas nustato, kad grįžtamoji kontrolė vykdoma Reglamento 25, 27–34 punktuose nustatyta tvarka, išskyrus šiame skyriuje nurodytus ypatumus.

Reglamento 25 punktas nustato, kad pareigūnas, atvykęs į tikrinamą objektą, prisistato objekto vadovui, jo įgaliotam ar atsakingam asmeniui, pateikia valstybės tarnautojo pažymėjimą ir pavedimą. Reglamento 52 punktas nustato, kad jeigu mėginius laboratoriniams tyrimams paima ar laboratorinius tyrimus (matavimus) patikrinimo metu atlieka Laboratorijos darbuotojas, taip pat turi dalyvauti kontrolę vykdantis pareigūnas bei objekto vadovas, jo įgaliotas ar atsakingas asmuo, o operatyviosios kontrolės atveju – objekto atstovas.

Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad atsakovas prašomą panaikinti Patikrinimo aktą surašė atlikęs grįžtamąją visuomenės sveikatos saugos (triukšmo) kontrolę kontroliuodamas 2019 m. liepos 12 d., 2019 m. spalio 10 d. patikrinimo metu nustatytų 2019 m. spalio 18 d. patikrinimo akte Nr. (2-12 4.80) PA-7731 konstatuotų visuomenės sveikatos saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų pašalinimą ir kontrolę vykdančių pareigūnų nurodymų vykdymą, nors dėl šio patikrinimo akto teisėtumo ir pagrįstumo, kuris yra skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, pareiškėja 2019 m. lapkričio 25 d. kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl konstatuotina, jog atsakovė neturėjo Viešojo administravimo įstatymo 36⁴ straipsnio 12 dalies 3 punkte numatyto teisinio pagrindo atlikti grįžtamąją kontrolę.

Taip pat minėta, jog pagal Reglamento 39 punkto nuostatas, grįžtamoji kontrolė vykdoma iš anksto neįspėjus, todėl sutiktina su atsakovo pozicija, jog jis turėjo teisę grįžtamąją kontrolę vykdyti iš anksto pareiškėjos neįspėjęs.

Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog Reglamento 39 punktas numato išimtį tik dėl tikrinamo objekto vadovo išankstinio įspėjimo, kuris pagal to paties Reglamento 21 punktą suprantamas kaip tikrinamo objekto vadovo informavimas apie numatomą patikrinimą likus ne mažiau kaip 10 dienų iki kontrolės pradžios. Jokių kitų išimčių, leidžiančių nesilaikyti Viešojo administravimo įstatymo 36⁴ straipsnio 11 ir 15 dalyse, Reglamento 25 ir 52 punktuose numatytų reikalavimų, Reglamento V skyrius „Grįžtamosios kontrolės vykdymo tvarka“ nenumato (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)).

Darytina išvada, kad vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 36⁴ straipsnio 11 dalimi ir Reglamento 25 punktu atsakovas, pradėdamas ūkio subjekto veiklos grįžtamąją kontrolę, turi prisistatyti tikrinamo ūkio subjekto vadovui, jo įgaliotam asmeniui ar atsakingam asmeniui, pateikti jiems valstybės tarnautojo pažymėjimą ir teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopiją. Teismo kolegijos vertinimu, šios Viešojo administravimo įstatymo ir Reglamento nuostatos nėra vien tik formalūs reikalavimai, nes šiomis normomis užtikrinamos atitinkamos tikrinamo objekto teisės – Viešojo administravimo įstatymo 36⁴ straipsnio 15 dalyje numatyta ūkio subjekto teisė skųsti priežiūrą atliekančio subjekto sprendimą atlikti neplaninį patikrinimą, Reglamento 52 punkte numatytą ūkio subjekto teisę dalyvauti patikrinime atliekant laboratorinius (šiuo atveju triukšmo) matavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad prieš atliekant pareiškėjos patikrinimą, dėl kurio surašytas byloje ginčijamas Patikrinimo aktas, patikrinimą atliekantys atsakovo darbuotojai tikrinamo ūkio subjekto vadovui, jo įgaliotam asmeniui ar atsakingam asmeniui neprisistatė ir nepateikė teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinto sprendimo atlikti neplaninį (grįžtamąjį) patikrinimą kopiją, ūkio subjekto vadovui, jo įgaliotam asmeniui ar atsakingam asmeniui nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti patikrinime atliekant laboratorinius (šiuo atveju triukšmo) matavimus. Taip buvo pažeisti Viešojo administravimo įstatymo 36⁴ straipsnio 11 dalies ir Reglamento 25 punkto reikalavimai, paneigtos pareiškėjos teisės, numatytos Viešojo administravimo įstatymo 36⁴ straipsnio 15 dalyje ir Reglamento 52 punkte. Dėl to byloje ginčijamas Patikrinimo aktas negali būti laikomas teisėtu ir yra naikintinas, nes atliekant ūkio subjekto patikrinimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą ir tai sudaro pagrindą dėl pažeistų procedūrų nevertinti kitų skunde nurodytų argumentų, pareiškėjos skundą pripažinti pagrįstu ir panaikinti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2020 m. rugsėjo 24 d. patikrinimo aktą Nr. (2-12 4.80) PA-3140 (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. 1 d. 3 p.).

Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Į bylą pateiktas 2020 m. spalio 28 d. Lėšų pervedimo nurodymas patvirtina, kad pareiškėja sumokėjo 30,00 Eur žyminį mokestį.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti ir gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai.

Kaip minėta, pareiškėjos pateiktas 2020 m. spalio 28 d. Lėšų pervedimo nurodymas patvirtina, kad pareiškėja už skundo padavimą sumokėdama žyminį mokestį patyrė 30,00 Eur išlaidų, kurios priteistinos iš atsakovo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (ABTĮ 40 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 41, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą patenkinti.

Panaikinti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2020 m. rugsėjo 24 d. patikrinimo aktą Nr. (2-12 4.80) PA-3140.

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ prašymą dėl išlaidų atlyginimo patenkinti.

Priteisti iš atsakovo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ naudai 30,00 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Daina KukalienėRamūnas ŠarkaJanina Vitunskienė