- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-27
- Bylos Nr.
- e2S-2784-603/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08391-2025-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- J. Ž.
- Atsakovas
- A. Ž.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) J. Ž. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės J. Ž. ieškinį atsakovui A. Ž. dėl sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo ir atsakovo A. Ž. ieškinį (priešieškinį) ieškovei J. Ž. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme iškelta civilinė byla pagal ieškovės J. Ž. ieškinį atsakovui A. Ž. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Taip pat Kauno apylinkės teisme iškelta civilinė byla pagal A. Ž. ieškinį J. Ž. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos, laikinai einančios teismo pirmininko pareigas, 2025 m. birželio 10 d. nutartimi nutarta sujungti abi civilines bylas į vieną civilinę bylą.
Šalies argumentai
2. Atsakovas A. Ž. pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydamas: 1) iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo nustatyti nepilnamečio vaiko R. Ž. gyvenamąją vietą su atsakovu A. Ž.; 2) iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-18710-1026/2019 patvirtintos sutarties dėl santuokos sudarymo apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių pagrindu nustatytą nepilnamečio vaiko R. Ž. išlaikymo mokėjimo sąlygą ir priteisti iš ieškovės J. Ž. nepilnamečiam vaikui R. Ž. išlaikymą 400 Eur dydžio periodinėmis, kiekvieną kalendorinį mėnesį iki paskutinės kalendorinio mėnesio dienos mokamomis išmokomis, piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskiriant atsakovą A. Ž.; 3) iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, nustatyti ieškovės J. Ž. bendravimo su nepilnamečiu vaiku R. Ž. tvarką: motina kalendorinių metų lyginių savaičių savaitgaliais bendrauja su vaiku, paimdama jį iš vaiko gyvenamosios vietos, šeštadienį 11.00 val. ir grąžindama jį į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį 15.00 val. Atsakovas prašymą grindė šiais argumentais:
2.1. siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, būtina nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu. Nepilnametė dukra nuo 2025 m. kovo 28 d. faktiškai gyvena pas atsakovą, atsisako grįžti ir gyventi pas ieškovę. Atsakovas geba maksimaliai užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus ir tinkamą nepilnamečio vaiko priežiūrą, taip pat užtikrina galimybę harmoningai augti ir visapusiškai vystytis saugioje, vaikui pritaikytoje aplinkoje;
2.2. atsakovo namuose nepilnametė dukra yra visiškai aprūpinta, turi pilnai įrengtą, apstatytą ir nepilnamečiam vaikui pritaikytą atskirą kambarį. Atsakovas puikiai sutaria su dukra, tarp atsakovo ir vaiko yra stiprus emocinis, psichologinis ir socialinis tėvo ir dukros ryšys;
2.3. nustačius laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu, ieškovei turi būti sudarytos sąlygos iki sprendimo šioje byloje priėmimo bendrauti su nepilnamete, todėl turi būti nustatyta laikina ieškovės bendravimo su nepilnamete dukra tvarka. Ieškovė dažnai konfliktuoja su dukra, todėl dažnas bendravimas neatitinka nepilnametės dukros interesų. Be to, ieškovė gyvena vieno kambario nuomojamame bute, jame dažnai būna ir ieškovės draugas, todėl vaikui nėra užtikrinama atskira, privati erdvė. Ieškovė taip pat daro nepilnametei dukrai psichologinį spaudimą – po konfliktų ima gąsdinti nepilnametį vaiką, jog išveš gyventi į (duomenys neskelbtini), kad dukra turės lankyti naują ugdymo įstaigą, palikti esamus draugus, susirasti naujų draugų, taip pat atšaukia atsakovo iš anksto suplanuotas ir su ieškove suderintas atsakovo ir dukros keliones;
2.4. nepilnametis vaikas faktiškai gyvena kartu su atsakovu, o ieškovė neteikia dukrai išlaikymo. Dėl to būtina sureguliuoti susiklosčiusią situaciją ir apsaugoti vaiko interesus.
Atsiliepimas
3. Ieškovė pateiktu atsiliepimą į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė nesutinkanti su reikalavimais nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su tėvu bei išlaikymo priteisimo, tačiau sutinka su bendravimo tvarkos nustatymu iš dalies. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
3.1. atsakovas daro viską, kad dukra negrįžtų pas ieškovę, riboja jos bendravimą, pažeidžia teismo sprendimą. Ieškovei yra sunku padėti savo dukrai spręsti psichologines problemas. Ieškovė vedė dukrą pas psichologę, tačiau atsakovas uždraudė tai daryti. Kilus konfliktui dėl psichologo pasirinkimo, buvo sutarta, kad mergaitė eis pas psichologą, tačiau vykdydamas atvejo vadybos reikalavimus, fiktyviai nurodė, kad ves mergaitę pas psichologę. Toks atsakovo elgesys daro žalą, atsakovas nenori rūpintis dukters problemomis, siekia ja manipuliuoti visais įmanomais būdais;
3.2. nėra jokio teisinio pagrindo pakeisti dukters gyvenamąją vietą, o toks pakeitimas tik palengvintų atsakovo galimybes ir toliau daryti žalą vaikui. Pažymėjo, kad atsakovas šiuo metu išlaikymo ieškovei neveda, o ieškovė šio klausimo nekelia. Ieškovės nuomone nėra tikslo keisti tiek nustatytą vaiko gyvenamąją vietą, tiek išlaikymą. Mergaite šiuo metu pilnai pasirūpinta, ja rūpinasi tiek atsakovas, tiek ieškovė;
3.3. atsižvelgiant į tai, kad atsakovas ieškovės atžvilgiu yra piktybiškas, šalims nepavyksta susitarti dėl bendravimo su dukra, ieškovė prašė teismo iki sprendimo byloje dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo nustatyti ribotą bendravimo tvarką. Ieškovės nuomone, tokia bendravimo tvarka užtikrintų abiejų šalių interesus ir neleistų atsakovui manipuliuoti dukra. Teikti duomenys patvirtina, jog atsakovas sudaro kliūtis bendrauti mamai su dukra. Toks atsakovo elgesys neginčijamai patvirtina atsakovo piktnaudžiavimą tėvo valdžia.
4. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurioje nurodė, kad A. Ž. ir J. Ž. šeima skyriui yra žinoma. A. Ž. nuo 2025 m. balandžio 3 d. inicijuota atvejo vadyba. Tarnybos skyriuje 2025 m. kovo 24 d., 2025 m. kovo 26 d., 2025 m. gegužės 5 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, t. y. pažeista vaiko teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas, bendrauti su savo tėvais ir giminaičiais. Tarnybos skyriaus specialistas išklausė nepilnametės R. Ž. nuomonę. R. Ž. nurodė, kad šiuo metu gyvena pas tėtį jau apie du mėnesius, pas tėtį persikėlė gyventi savo noru dėl nesutarimų su motina, t. y. motina nesuteikdavo asmeninės erdvės „liedavo pyktį ant tėčio ir manęs“, grasindavo, jog išveš į (duomenys neskelbtini). Mergaitės teigimu, ji supranta, kad teismo sprendimu yra nustatyta jos gyvenamoji vieta su motina, tačiau ji nori gyventi su tėčiu, o kas antrą savaitgalį susitikti su motina. Papildomai su motina norėtų susitikti tik tuomet, kai pati to norės. Skyriaus vertinimu, teismas turi atsižvelgti į tai, kur vaikas šiuo metu gyvena, kokia yra nusistovėjusi, saugi ir įprasta gyvenamoji vieta vaikui, taip pat į nepilnametės išsakytą nuomonę. Yra tikslinga nustatyti konkrečią laikiną skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimą su šalių nepilnamečiu vaiku ir užtikrinti skyrium gyvenančio tėvo ar motinos ir nepilnametės bendravimą, siekiant išsaugoti vaiko artimą ryšį su šeimos nariais. Teismas spręsdamas klausimą dėl išlaikymo dydžio turėtų vertinti realias galimybes teikti tam tikro dydžio išlaikymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2025 m. birželio 13 d. nutartimi atsakovo prašymą tenkino ir taikė šias laikinąsias apsaugos priemones:
5.1. nustatė laikiną nepilnametės dukros R. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini)., gyvenamąją vietą kartu su tėvu A. Ž. iki teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo;
5.2. nustatė laikiną nepilnametės dukros R. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini)., bendravimo su ieškove J. Ž. tvarką, nustatydamas, kad motina kalendorinių metų lyginių savaičių savaitgaliais bendrauja su vaiku, paimdama jį iš vaiko gyvenamosios vietos, šeštadienį 11.00 val. ir grąžindama jį į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį 15.00 val. iki teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo;
5.3. priteisė iš ieškovės J. Ž. laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnametei dukrai R. Ž. gimusiai (duomenys neskelbtini)., po 250,00 Eur iki sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo., lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskyrė atsakovą. Nustatė, kad priteisto laikino išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
6. Teismas nurodė, kad spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą vadovaujasi vaiko interesais ir atsižvelgia į jo norus, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, yra vaiko interesai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.174 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės. Pažymėjo, kad esminis kriterijus sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, yra vaiko gyvenamosios vietos tinkamumo ir įprastos gyvenamosios aplinkos keitimo būtinumo aspektai, atsižvelgiant išimtinai į vaiko interesus ir jų apsaugą.
7. Spręsdamas dėl nepilnamečio vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-18710-1026/2019 nutraukiant šalių santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią šalių dukros R. Ž. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove, šalys susitarė dėl atsakovo nepilnametėms dukroms teikiamo išlaikymo ir bendravimo tvarkos nustatymo. Bylos duomenimis nustatė, kad šalių dukrai šiuo metu yra trylika metų, ji faktiškai gyvena su savo tėvu, t. y. atsakovu. Pastarojo teigimu, dukra su juo gyvena nuo 2025 m. kovo 28 d. iki šiol, jis rūpinasi dukros kasdieniais poreikiais.
8. Įvertinęs tai, kad vaikas daugiau kaip du mėnesius gyvena su atsakovu bei atsižvelgęs išskirtinai į nepilnamečio vaiko interesus, teismas nurodė, kad laikinos gyvenamosios vietos nustatymas bylos nagrinėjimo metu, visų pirma, susijęs su vaiko interesais. Teismo vertinimu, vykstantis šalių ginčas turi kiek įmanoma mažiau įtakoti nepilnametį vaiką, nusistovėjusį vaiko gyvenimo būdą, aplinką, todėl laikina gyvenamoji vieta neturėtų būti staigiai keičiama. Teismas nenustatė, kad atsakovas netinkamai rūpintųsi nepilnamete dukra. Nurodė, kad šalių nepilnametė dukra yra išreiškusi norą gyventi su tėvu ir nenori grįžti gyventi pas ieškovę. Todėl atsižvelgdamas į byloje pateiktą išvadą, išsakytą nepilnametės nuomonę bei byloje nurodytų aplinkybių visumą, padarė išvadą, jog šiuo metu nepilnamečio vaiko interesus labiau atitinka situacijos stabilizavimas ir laikinas vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu, t. y. su tėvu, su kuriuo šiuo metu faktiškai gyvena šalių nepilnametė dukra, iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo (CK 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas).
9. Teismas nurodė, kad šalių nepilnametės dukros poreikių tenkinimui yra būtinas nuolatinis jos poreikius atitinkantis abiejų tėvų išlaikymas, todėl, siekdamas užtikrinti, kad prie bylos šalių nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimo nuolat prisidėtų ir ieškovė, sprendė esant pagrindą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš ieškovės laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai iki bus priimtas teismo sprendimas šioje byloje (CK 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas, 3.196 straipsnio 2 dalis). Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų apie ieškovės gaunamas pajamas, disponuojamą nekilnojamąjį turtą bei kitą turtą, o tuo tarpu pati ieškovė nurodo gaunanti 700 Eur. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, vaiko amžių (13 metų), minimalius vaiko poreikius ir atsižvelgdamas į tai, kad bylos nagrinėjimas gali užsitęsti, kad tikrieji vaiko poreikiai bei tėvų galimybės užtikrinti tinkamas sąlygas vaikui augti ir vystytis, šioje proceso stadijoje dar nėra aiškūs, preliminariai įvertinęs abiejų šalių turtinę padėtį ir s tai, kad nepilnametė gyvena su atsakovu, kuriam tenka kasdienis rūpestis dukra, tai, jog ankstesniu sprendimu buvo nustatytas atsakovui mokėtinas 250 Eur išlaikymo dydis, atsakovo prašymą tenkino iš dalies, ir iš ieškovės nepilnametei dukrai priteisė 250 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos, piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskiriant atsakovą.
10. Teismas taip pat nustatė laikiną nepilnamečio vaiko ir ieškovės bendravimo tvarką tikslu apsaugoti vaiko jos tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais. Teismas nurodė, kad tiek ieškovė, tiek ir atsakovas pateikė savo variantus dėl laikinos atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos, o kadangi vaiko laikina gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu, tikslinga nustatyti ieškovės laikiną bendravimo tvarką su nepilnamete dukra. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, jog ankstesniu sprendimu nustatyta bendravimo tvarka yra pakankamai laisva, kad šalių dukra vaiko teisių specialistams išreiškė norą su motina susitikti kas antrą savaitgalį, įvertinęs vaiko amžių (13 metų), teismas nurodė, kad šiuo metu yra būtina palaikyti šalių mergaitės santykį su atskirai gyvenančia motina ir nustatė atsakovo prašomą nustatyti laikiną ieškovės bendravimo su dukra tvarką, pagal kurią šalių dukra bendrauja su motina kalendorinių metų lyginių savaičių savaitgaliais paimdama vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos, šeštadienį 11.00 val. ir grąžindama jį į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį 15.00 val.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
11. Ieškovė pateiktu atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
11.1. teikdama ieškinį dėl teismo sprendimo, kuriuo buvo nustatyta bendravimo tvarka, pakeitimo, teikė ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, prašydama įtvirtinti tokią situaciją, kuri iš esmės buvo iki 2025 m. kovo mėn., kuomet atsakovas, pasinaudodamas savo finansine padėtimi ir įtaka, nepilnametei dukrai neleido bendrauti su ieškove. Teismas 2025 m. gegužės 19 d. nutartimi atsisakė tenkinti ieškovė prašymą, tuo tarpu priimta skundžiama nutartimi tenkino atsakovo prašymą;
11.2. abiejų tėvų teisės ir pareigos bendraujant ir auklėjant savo vaikus yra lygios. Ieškovei nėra aišku, kaip nustatyta bendravimo tvarka su dukra, pagal kurią ieškovė su dukra galės bendrauti tik dvi paras ir kaip tokia bendravimo tvarka atitinka lygiateisiškumo principą;
11.3. ieškovė siūlė nustatyti tokią bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, pagal kurią šalys su dukra bendrautų tiek savaitgaliais, tiek darbo dienomis, tačiau teismas ieškovės siūlymo nevertino;
11.4. šalys iki 2025 m. kovo mėn. (daugiau kaip šešerius metus) turėjo nusistovėjusią bendravimo su dukra lygiomis dalimis tvarką, dėl tokios bendravimo tvarkos klausimų nekilo. Be to, dukros nuolatinė gyvenamoji vieta ir įprasta aplinka buvo pas ieškovę, dukra pas atsakovą būdavo po pamokų iki kol ruošdavo pamokas, savaitgalius leisdavo pas tėvus pakaitomis. Todėl dukters gyvenamosios vietos priskirti įprastai pas atsakovą, kuomet su atsakovu nuolat gyvena tik du mėnesius, nėra pagrindo. Dar daugiau, nutartyje nėra nurodoma, kokios priežastys nulėmė dukros gyvenamosios vietos keitimo būtinumą ir neišvengiamumą;
11.5. priimdamas skundžiamą nutartį teismas rėmėsi tik atsakovo paaiškinimais, nekreipdamas dėmesio į faktines aplinkybes. Nuomojamame bute ieškovė su dukra gyvena nuo 2019 metų kovo mėnesio, taigi, atitinkamai dukrai yra sudarytos visos sąlygos, ji prie jų yra įpratusi ir skundų niekada nereiškė. Nepagrįstas ir atsakovo teiginys, jog pas ieškovę lankosi jos draugas, kadangi pastarasis savaitgaliais nepasilieka nakvoti. Ieškovė su dukra ir draugu savaitgalius paprastai leidžia sodyboje arba būna dviese su dukra Kaune. Ieškovės teigimu, dukra pati nori išvykti į gamtą ir leisti laiką sodyboje, o jos santykiai su ieškovės draugu yra šilti ir draugiški. Teiginys, jog ieškovė grasina dukrai išsivešianti ją gyventi į (duomenys neskelbtini) yra atsakovo dukrai įkalbėti žodžiai ir jo grasinimai, kuriais bandoma silpninti ieškovės ryšį su dukra. Ieškovė visais svarbiais gyvenimo klausimais tariasi su dukra ir iki šiol neturėjo ketinimo keisti gyvenamosios vietos, atsižvelgiant į tai, kad dukters interesų centras yra Kaune, be to, iki šiol ieškovė dirbo ir gyveno Kaune daugiau kaip dvidešimt metų. Taigi, teismo nutarties argumentai, kuriais remiantis taikytos atsakovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės, yra melagingi ir niekuo nepagrįsti, nesudarantys pagrindo konstatuoti būtinumą keisti vaiko gyvenamąją vietą, o juo labiau riboti motinos teises bendrauti su dukra;
11.6. vaiko emocinė būklė nustojus gyventi su mama, t. y. per paskutinius du mėnesius smarkiai pablogėjo. Mergaitė pradėjo vartoti kenksmingas medžiagas, žalotis. Atsakovo vengimas pripažinti dukters psichologines sveikatos problemas, taip pat informacijos nuo ieškovės slėpimas, kiek tai susiję su netinkamu vaiko elgesiu, yra skirtas siekti sau palankesnio proceso, neatsižvelgiant į vaiko interesus. Toks atsakovo elgesys yra žalingas ir priimant sprendimus dėl vaiko bendravimo su tėvais taip pat turi būti įvertintas. Atsakovui vengiant pripažinti problemas, įkalbant mergaitei, kad jai nereikia nei psichologo, nei psichiatro pagalbos, parodo netinkamą vaiko priežiūrą ir savo, kaip tėvo pareigų neatlikimą.
Atsiliepimas
12. Atsakovas atsiliepime su apeliantės atskiruoju skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
12.1. aplinkybė, jog apeliantės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones teismo 2025 m. gegužės 19 d. nutartimi buvo atmestas, o skundžiama nutartimi atsakovo prašymas patenkintas, savaime nesudaro pagrindo panaikinti nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas įvertino byloje esančius duomenis ir nustatęs, jog tai geriausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus ir tinkamai sureguliuotų ginčo situaciją iki sprendimo šioje byloje priėmimo, pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Tuo tarpu pagal ieškovės pateiktus argumentus būtinybės 2025 m. gegužės 19 d. nutartimi taikyti laikinąsias apsaugos priemones nenustatymas negali būti laikomas tinkamu pagrindu panaikinti skundžiamą nutartį;
Žemesnės instancijos teismas
12.2. įvertinęs faktinę situaciją pirmosios instancijos teismas nustatė, jog dukros interesus geriausiai atitiktų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu. Nepilnametė dukra paskutinius tris mėnesius gyvena pas atsakovą, ji yra visiškai aprūpinta ir prižiūrima. Dukra pati išreiškė norą likti gyventi su atsakovu, atsisakydama gyventi su ieškove. Taigi, teismo priimta nutartis neprieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai ir yra priimta atsižvelgiant į prioritetinių nepilnamečio vaiko interesų apsaugos principą;
12.3. spręsdamas dėl laikinos gyvenamosios vietos nustatymo teismas faktines aplinkybes nustatė remdamasis rašytiniais įrodymais, atsižvelgė į Tarnybos pateiktoje išvadoje nurodytą nepilnamečio vaiko, kuris pagal savo amžių yra pakankamai brandus ir gebantis tinkamai suformuoti bei išreikšti savo nuomonę, norą. Taigi, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu atitinka geriausius vaiko interesus. Be to, dukra nori gyventi su atsakovu dėl dažnų konfliktų su ieškove, jaučiamo psichologinio spaudimo, streso, nesijautė išklausyta, nebuvo gerbiama dukros asmeninė erdvė, privatumas. Tuo tarpu priešingai yra gyvenant su atsakovu, kadangi vaikas nepatiria streso, atsakovo namuose yra sukurta saugi ir harmoninga aplinka, kurioje dukra gali augti ir visapusiškai vystytis;
12.4. teismo motyvai neprieštarauja kasacinio teismo praktikai, kadangi nutartis yra priimta vadovaujantis prioritetinių nepilnamečio vaiko interesų apsaugos principu. Teismas pagrįstai nustatė ieškovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką kas antrą savaitgalį, kadangi tai ne tik geriausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesus, tačiau taip pat neprieštarauja nepilnamečio vaiko išsakytiems norams bei atitinka geriausius nepilnamečio vaiko interesus;
Šalies argumentai
12.5. ieškovė atskirajame skunde nurodė tikrovės neatitinkančias faktines aplinkybes. Nėra aišku, kaip atsakovas pasinaudodamas finansine padėtimi uždraudė vaikui bendrauti su ieškove. Be to, dukra darbo dienomis nakvodavo ne tik pas ieškovę, bet ir atsakovą, o paskutinisu trejus metus dukra faktiškai daugiau laiko praleisdavo su atsakovu, o ne su ieškove. Nėra aišku, kokie atsakovo veiksmai neva apsunkino nepilnamečio vaiko ir ieškovės bendravimą, be to, Tarnybos išvadoje pateikta nepilnamečio vaiko nuomonė, kurioje aiškiai nurodytos priežastys, dėl kurių nepilnametis vaikas nori gyventi pas atsakovą ir su ieškove bendrauti kas antrą savaitgalį. Nėra pagrindo laikyti, jog ieškovės aplinka nepilnamečiam vaikui yra tinkama, atsižvelgiant į ieškovės ir dukros tarpusavio santykių konfliktiškumą. Nepagrįstas ir argumentas, jog per paskutinius du mėnesius nepilnamečio vaiko emocinė būklė smarkiai pablogėjo. Priešingai nei teigia apeliantė, būtent ji slepia informaciją nuo atsakovo, kadangi būtent ieškovė, sužinojusi apie dukros bandymą rūkyti el. cigaretes, atsakovui apie tai nepasakė. Kaip pasekmė nepilnamečiam vaikui dėl tokio elgesio laikinai buvo paimtas išmanusis telefonas ir suteiktas paprastas telefonas. Neatitinka tikrovės ir apeliantės argumentas, jog atsakovas nepripažįsta nepilnamečio vaiko sveikatos problemų. Atsakovas nuosekliai ir atsakingai rūpinasi nepilnamečio vaiko sveikata ir gerove. Paaiškėjus apie vaiko savižalą, atsakovas konsultavosi su psichologu, buvo sudarytas pagalbos planas, atsakovas šio plano nuosekliai laikosi, užtikrina nepilnamečiam vaikui psichologo konsultacijas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).
14. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnio 2,3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
15. Nagrinėjamu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nustatyta laikina nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta su atsakovu, laikina bendravimo tvarka su ieškove bei priteistas laikinas išlaikymas. Ieškovė atskirajame skunde kelia klausimą dėl nepilnametės dukros nustatytos laikinos gyvenamosios vietos bei laikinos bendravimo tvarkos su dukra, tačiau nenurodo jokių argumentų dėl priteistos laikino išlaikymo sumos. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, neišeidamas iš atskirojo skundo ribų, vertins nutarties dalių dėl nepilnamečio vaiko laikinos gyvenamosios vietos ir laikinos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku, teisėtumą ir pagrįstumą.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
16. Tiek ieškovė su atskiruoju skundu, tiek atsakovas su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė apeliacinės instancijos teisme naujus rašytinius įrodymus. Nors atskirų prašymų dėl jų šalys nesuformulavo, tačiau šiais papildomais įrodymais remiasi, todėl spręstinas jų priėmimo klausimas apeliacinės instancijos teisme.
17. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).
18. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje jau esančiais rašytiniais įrodymais, preliminariai įvertinęs jų turinį, šalių procesiniuose dokumentuose dėstomus argumentus, sprendžia, jog šalių pateikti įrodymai yra susiję su byloje nagrinėjamu klausimu ir gali turėti reikšmės teisingam bylos išsprendimui. Teiktais įrodymais šalys remiasi grįsdamos įrodinėjamas aplinkybes. Todėl įvertinus nurodytą bei tai, kad ginčas yra kilęs civilinėje byloje, kurioje sprendžiami su nepilnamečio vaiko interesais susiję klausimai, pateikti įrodymai priimami ir vertintini visų į bylą pateiktų įrodymų kontekste.
Dėl atskirojo skundo argumentų
19. Byloje nustatyta, kad šalys yra vaiko R. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) d., tėvai. Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-18710-1026/2019 nutraukta A. Ž. ir J. Ž. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią šalių dukros R. Ž. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove, šalys susitarė dėl atsakovo nepilnametei dukrai teikiamo išlaikymo ir bendravimo tvarkos nustatymo. Ieškovė pateikė ieškinį, prašydama pakeisti nustatytą atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, tuo tarpu atsakovas teikė ieškinį, prašydamas pakeisti nepilnametės dukros gyvenamąją vietą, nustatyti ieškovės bendravimo tvarką su nepilnamete dukra bei priteisti išlaikymą. Teismas tenkino atsakovo kartu su ieškiniu pateiktą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir laikinai nustatė nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu, laikinai sureguliavo nepilnamečio vaiko ir ieškovės bendravimo tvarką bei išsprendė laikino išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui klausimą.
20. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios isntancijos teismo pakeista laikina nepilnamečio vaiko gyvenamąja vieta, t. y. laikinai ją nustačius su atsakovu, nurodo, kad teismas neįvertino esminių faktinių aplinkybių, t. y. tokių kaip pastovi nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, buvusi iki skundžiamos nutarties priėmimo, kad atsakovo argumentai dėl ieškovės grasinimų nepilnametei dukrai taip pat dėl ieškovės gyvenamosios aplinkos yra nepagrįsti ir melagingi.
21. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės.
22. Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 22 punktas). Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004, 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005, 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006 ir kt.). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan. Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl, kai vaikas daugiau kaip vienus metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019).
23. Spręsdamas laikinai pakeisti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą ir ją nustatyti su atsakovu pirmosios instancijos teismas vertino tai, jog nepilnametė skundžiamos nutarties priėmimo metu daugiau kaip du mėnesius gyvena pas atsakovą, kad nepilnametė dukra, kuri pagal savo amžių ir brandą, geba išreikšti savo nuomonę, yra pareiškusi norą gyventi pas atsakovą ir nenori grįžti gyventi su ieškove (nuomonė pareikšta Tarnybos skyriaus specialistams), kad byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovas netinkamai rūpintųsi nepilnamete dukra ir sprendė, jog nepilnamečio vaiko interesus labiau atitinka situacijos stabilizavimas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo argumentams.
24. Visų pirma, pažymėtina tai, kad apeliacinės instancijos teismas nurodė argumentus, kuriais remdamasis sprendė tenkinti atsakovo prašymą ir nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą laikinai nustatyti su atsakovu. Taigi, apeliantės argumentai, jog nėra aišku, kuo remiantis pakeista nepilnametės dukros gyvenamoji vieta, nepagrįsti teismo motyvų kontekste.
25. Antra, byloje ginčo nėra, kad šalių vaikas bendravo su abiem tėvais, abi šalys, dėstydamos savo poziciją, nurodė, kad mergaitė po pamokų būdavo pas atsakovą ir ruošdavo pamokas (atsakovas nurodė, kad ir darbo dienomis nakvodavo), leidavo savaitgalius su abiem tėvais, atsakovas nurodė, kad paskutinius trejus metus nepilnametė dukra daugiau su juo bendraudavo nei su ieškove. Taigi, aptartos faktinės aplinkybės pagrindžia, jog nepilnamečiam vaikui žinoma bei pažįstama ir atsakovo gyvenamoji aplinka, nepilnametė dažnai ir reguliariai bendraudavo su atsakovu ir yra išlaikiusi ryšį su atsakovu, pastarasis iki civilinė bylos iškėlimo teisme taip pat rūpinosi dukra. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą laikyti, jog ir atsakovo gyvenamoji aplinka nepilnamečiam vaikui yra nėra svetima, ji taip pat yra įprasta.
26. Trečia, nepilnametė dukra iki civilinės bylos iškėlimo gyveno pas atsakovą daugiau nei du mėnesius, Tarnybos atstovams nurodė, kad pas tėtį persikėlė gyventi pati, nurodė persikėlimą nulėmusias priežastis - dėl nesutarimų su motina (ieškove). Taigi, aptartos aplinkybės pagrindžia, jog nepilnametė dukra persikėlė gyventi pas atsakovą aiškiai nurodydama to priežastis ir tai, kad iki bylos iškėlimo gyveno virš dviejų mėnesių bei iki šiol gyvena, pagrindžia aplinkybę, jog atsakovo gyvenamojoje aplinkoje jaučiasi saugi.
27. Ketvirta, apeliantės teikiami duomenys nepagrindžia, jog atskirajame skunde nurodomam emocinės būklės pablogėjimui, kenksmingų medžiagų vartojimui, psichologinėms sveikatos problemoms įtakos turėjo išimtinai gyvenamosios vietos pasikeitimas, ypatingai įvertinus tokias aplinkybes kaip nepilnametės amžius, šalių tarpusavio nesutarimą ir pan. Pastebėtina, kad atsakovas pateikė teismui įrodymus, jog ieškovės nurodomas iškilusias problemas sprendžia (siekia išspręsti aktyviais veiksmais), pvz. ėmėsi priemonių klausimui dėl el. cigarečių vartojimo spręsti. Kita vertus, tam tikros ieškovės iškeltos problemos ir jų išsprendimas reikalauja daugiau laiko ir pastangų (pvz, lankymasis pas psichologa ir pan.), tačiau, kaip matyti iš atsakovo pateiktų duomenų, ir jų atsakovas neignoruoja (pvz. pateikė psichologės sudarytą planą). Taigi, pateiktų įrodymų pagrindu nepasitvirtina apeliantės argumentai, jog atsakovas neatliepia nepilnamečio vaiko geriausių interesų, neužtikrina vaiko sveikatos ar gerovės ar juos ignoruoja.
28. Penkta, svarbi aplinkybė nagrinėjamu atveju yra ir nepilnamečio vaiko išreikštas noras gyventi su atsakovu. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad vaiko nuomonė yra viena iš bylai svarbių aplinkybių, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-511-378/2016, 37 punktas; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020, 28 punktas). Kadangi byloje surinkti duomenys nepatvirtina, jog nagrinėjamu atveju nepilnamečio vaiko noras nėra nesuderinamas su vaiko interesais ar jiems prieštarauja, kad atsakovo gyvenamoji aplinka yra nesaugi ar kad atsakovas negeba atliepti nepilnamečio vaiko inetresų bei poreikių, laikoma, jog pagrįstai sprendžiant dėl laikinos gyvenamosios vietos nustatymo atsižvelgta ir į vaiko norą.
29. Taigi, apibendrinant išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas laiko, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatytos laikinos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos.
30. Apeliantė taip pat nesutinka ir su laikinai nustatyta jos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, nurodydama, jog tokia tvarka, kuomet šalių dukra bendrauja su ieškove tik dvi paras per mėnesį, neatitinka tėvų lygiateisiškumo principo bendrauti ir auklėti nepilnametį vaiką.
31. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir nuolatinis. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
32. Apeliantė, nepritardama pirmosios instancijos teismo nustatytai laikinai bendravimo tvarkai, teigia, jog šalys turėjo šešerius metus nusistovėjusią bendravimo tvarką, su nepilnamete dukra bendraudavo lygiomis dalimis, todėl nustatyta laikina bendravimo tvarka vertintina kritiškai.
33. Spręsdamas dėl laikinos bendravimo tvarkos pirmosios instancijos teismas taip pat rėmėsi nepilnametės išreikšta nuomone Tarnybos specialistams, jog su ieškove (mama) norėtų bendrauti kas antrą savaitgalį, o dažniau susitikti su ieškove norėtų tuomet, kai pati norės, atsižvelgė į vaiko amžių ir padarė išvadą, jog šalių dukros santykio su atskirai gyvenančia motina palaikymui būtina nustatyti laikiną bendravimo tvarką. Teismas laikė, kad geriausiai nagrinėjamoje situacijoje nepilnamečio vaiko interesus atitiktų atsakovo pasiūlyta laikina bendravimo tvarka.
34. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apylinkės teismo argumentus, kuriais remdamasis nustatė apeliantė kritikuojamą bendravimo tvarką, neturi pagrindo nepritarti skundžiama nutartimi nustatytai laikinai nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančios ieškovės bendravimo tvarkai. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nustatant bendravimo tvarką atsižvelgta į vaiko išreikštą norą Tarnybos specialistams bendrauti su ieškove kas antrą savaitgalį, nurodant priežastis, juolab kad vaikas yra pakankamai brandaus amžiaus (13 metų) tam, kad išreikštų ir savo nuomonę nagrinėjamu klausimu. Kita vertus, mergaitė nurodė, kad dažniau susitikti su ieškove norėtų tuomet, kai pati norės, taigi, galimas ir dažnesnis ieškovės bendravimas su nepilnamete dukra, o jis, tikėtina, priklauso ne tik nuo nepilnamečio vaiko noro, tačiau ir nuo ieškovės bei jos kuriamo tarpusavio ryšio su dukra. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nepilnametė yra pakankamai nemažo amžiaus, tokio amžiaus vaikai paprastai yra pakankamai savarankiški, turintys savo nuomonę ir gali (geba) susiderinti su ieškove ir dažnesnius susitikimus. Apeliantės argumentas, jog atsakovas pasinaudodamas geresne finansine padėtimi bei padėtimi, neleido bendrauti su ieškove, nepagrįstas objektyviais duomenimis. Kaip minėta, nepilnametė dėl savo amžiaus yra pakankamai savarankiška, taigi, ir bendrauti su ieškove (pvz. susitarti dėl dažnesnių susitikimų) gali nepriklausomai nuo atsakovo. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį ir į šalių geranoriškumą bendradarbiaujant tarpusavyje, siekiant nepilnametės dukros gerovės ir maksimalaus ieškovės bendravimo su dukra užtikrinimo. Byloje taip pat nenustatytos objektyvios aplinkybės, dėl kurių nustačius skundžiama nutartimi laikiną ieškovės bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, atsižvelgiant į vaiko amžių, būtų galima įžvelgti galimą vaiko interesų pažeidimą, juolab kad, kaip matyti iš ieškovės pateiktų įrodymų, ieškovė su savo dukra bendrauja ir komunikacinėmis priemonėmis. Teismas nepritaria apeliantės argumentui, jog iš nepilnametės paėmus išmanųjį telefoną apsunkintas šalių dukros ir ieškovės bendravimas, kadangi pati ieškovė nurodo, jog vietoj išmanaus telefono buvo duotas “mygtukinis” telefonas, kurio pagalba tiek ieškovė, tiek ir nepilnametė galėjo tarpusavyje komunikuoti. Kita vertus, atsakovas paaiškino, dėl kokių priežasčių buvo paimtas išmanusis telefonas ir nurodytos priežastys nėra susijusios su tikslu apsunkinti apeliantės ir nepilnametės dukros bendravimą (tai buvo padaryta dėl nepilnametės naudojimosi atitinkama programėle ir per ją įsigytų el. cigarečių). Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės argumentai dėl bendravimo ribojimo nepasitvirtina objektyvių įrodymų pagalba. Pastebėtina, kad tarpusavio emocinio ryšio kūrimas bei esamo ryšio išlaikymas priklauso ne tik nuo nustatytos teismo laikinos bendravimo tvarkos, tačiau ir nuo skyrium gyvenančios ieškovės pastangų bendraujant su nepilnamete, kuri yra paaugliško amžiaus ir dėl ko bendraujant gali kilti atitinkamų iššūkių.
35. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad kilęs ginčas dėl ieškovės bendravimo su dukra tvarkos bus išspręstas bei ieškovės nurodomos aplinkybės bus įvertintos detaliau tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir teismui priėmus sprendimą, kai bus išsiaiškintos visos teisingam ginčo išnagrinėjimui reikšmingos aplinkybės, išklausytos šalys, nepilnametė ir kt. Kadangi šiuo metu negali būti žinoma visa bylai turinti reikšmę informacija, laikinosios bendravimo tvarkos nustatymo poreikio bei paties bendravimo tvarkos formos klausimas sprendžiamas pagal šiuo metu turimus duomenis ir priimant galutinį sprendimą bendravimo tvarka gali kisti.
36. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, spręstina, kad skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties iš esmės keisti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Tai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino bylos aplinkybių taip, kaip norėtų apeliantė, nereiškia, jog buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės ar, kad teismas nevertino ar netinkamai įvertino apeliantės pateiktus argumentus.
37. Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
Dėl bylos procesinės baigties
38. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas laiko, jog skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties remiantis atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
netenkinti ieškovės atskirojo skundo.
Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 13 d. nutartį.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.