Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimos Gerasičkinienės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo L. Z. apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovui L. Z. dėl skolų priteisimo, trečias asmuo be savarankiškų reikalavimų I. K., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 2896,20 Eur (10000 Lt) paskolos pinigus, 51,48 Eur kompensacinę funkciją atliekančių palūkanų iki ieškinio teismui padavimo dienos (2016-01-25), 5 proc. metines kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą 2896,20 Eur paskolos sumą, skaičiuojant nuo 2016 m. sausio 26 d. iki paskolos grąžinimo dienos, 4633,92 Eur (16000 Lt) skolos; 854,38 Eur (2950 Lt) skolos už plastikinius langus; 868,86 Eur (3000 Lt) skolos už židinį, 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2006 m. lapkričio 10 d. mokėjimo pavedimu atsakovui paskolino 10000 Lt (2896,20 Eur) sumą. Ieškovė 2006 m. spalio 9 d. mokėjimo pavedimu atsakovui pervedė 16000 Lt (4633,92 Eur) sumą. Vilniaus rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-2507-647/2015 panaikino ieškovės nuosavybės teisę į sodo namą ir pripažino jį bendrąja jungtine atsakovo bei jo buvusios sutuoktinės I. Z. (dabar K.) (trečiojo asmens) nuosavybe. Kadangi teismas sodo namą padalino atsakovui ir I. Z. lygiomis dalimis, atitinkamai ieškovė reikalauja iš atsakovo dalies sumokėtų sumų, t. y. 854,38 Eur (2950 Lt) už plastikinius langus ir 868,86 Eur (3.000,00 Lt) skolos už židinį.

Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad ieškovė kaip kreditorius savo pažeistas teises turėjo ginti civilinėje byloje Nr. 2-2507-647/2015, reikšdama savo reikalavimus, arba prašydama atnaujinti procesą šioje byloje. Atsakovui nekilo jokia prievolė atsakyti prieš ieškovę už lėšas ir turtą, kuris buvo pripažintas jo ir sutuoktinės bendru turtu. Ieškovė teigia paskolinusi atsakovui 10000 Lt ir 16000 Lt, tačiau civilinėje byloje Nr. 2-2507-647/2015 ieškovė teigė, jog mokėdama šiuos pinigus, ji pati grąžino atsakovui skolą už pinigus, kurie buvo panaudoti sodo namo pastatymui, todėl ieškovės teiginiai dėl skolinimo fakto yra visiškai nepagrįsti. Jei ieškovė įrodytų, jog skolino pinigus atsakovui, teismas galėtų priteisti tik 1/2 dalį šios sumos, t. y. 5000 Lt ir 8000 Lt, kadangi atsakovo ir jo sutuoktinės turtas buvo padalintas lygiomis dalimis.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, I. K. prašė ieškovės ieškinį tenkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Širvintų rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 14 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo L. Z. ieškovės naudai 5488,30 Eur skolos, 25,74 Eur kompensacinę funkciją atliekančių palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 5488,30 Eur sumą už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo 2016 m. sausio 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 124,89 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad 2006 m. spalio 9 d. ieškovė atsakovui į sąskaitą pervedė 16000 Lt (4633,92 Eur), o 2006 m. lapkričio 10 d. - 10000 Lt (2896,20 Eur). 2006 m. spalio 9 d. pavedimo paskirtyje paskirtis nenurodyta, o 2006 m. lapkričio 10 d. - pinigai pervesti kaip paskola. Šie pinigų pavedimai padaryti tuomet, kai buvo statomas, šiuo metu atsakovui ir trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausantis namas. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimu buvo panaikintos ieškovės nuosavybės teisės į namą, esantį (duomenys neskelbtini), namas pripažintas ieškovo ir trečiojo asmens nuosavybe (padalintas po ½ dalį). Priteisė pusę prašomos sumos, nes atsakovas valdo ½ dalį namo, kurio statybai buvo paskolinti pinigai. Tenkino prašymą dėl kompensacinių palūkanų (1/2 dalies) priteisimo.

Teismo vertinimu, pagrįsti ir ieškovės reikalavimai dėl skolos už langus ir židinį priteisimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė 2006 m. rugpjūčio 29 d. sumokėjo 5900 Lt (1708,76 Eur) UAB „Augrema“ už plastikinius langus sodo namui, nurodydama, jog moka už atsakovą, ir 2006 m. rugsėjo 6 d. sumokėjo 6000 Lt (1737,72 Eur) UAB „Židinių meistrai“ už židinį namui, esančiam (duomenys neskelbtini). Kadangi namas priklauso atsakovui ir trečiajam asmeniui po ½ dalį, todėl ieškovė pagrįstai prašo iš atsakovo priteisti pusę jos sumokėtos sumos. Teismas nurodė, kad priteisus daiktą natūra (židinį) būtų pažeistos ieškovės teisės, nes daiktas yra įmontuotas, jis yra naudotas, todėl jo vertė išmontavus, būtų žymiai mažesnė, nei ieškovės sumokėta už židinį suma.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas L. Z. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kurioje ieškinys buvo patenkintas, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

1) Pagal kasacinio teismo praktiką ieškovė kaip kreditorius savo pažeistas teises turėjo ir galėjo ginti Vilniaus rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2507-647/2015, reikšdama savo reikalavimus arba prašydama atnaujinti procesą toje byloje. Šioje byloje ieškovės ieškinys teismo turėjo būti paliktas nenagrinėtu. Teismas bylą vis dėl to išnagrinėjo, neteisėtas sprendimas turėtų panaikintas ir byla nutraukta.

2) Teismas nepagrįstai iš atsakovo priteisė pusę sumos už atsakovės nupirktą iš UAB „Židinių meistrai“ židinio kapsulę sodo namui, esančiam (duomenys neskelbtini). Nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia, o teismo sprendimas padalyti konkretų sutuoktinių bendrą turtą reiškia, jog jie daugiau bendro turto neturėjo. Toks teismo sprendimas yra galutinis ir įgyja res judicata galią. Pirmos instancijos teismas nesiaiškino, ar židinio kapsulė kaip kilnojamasis turtas, įsiteisėjusiais teismų sprendimais buvo pripažinta bendru turtu ir padalinta tarp sutuoktinių, kokiomis dalimis. Židinio kapsulė savo esme yra kilnojamasis daiktas, nėra sodo namo (nekilnojamojo daikto dalis). Ieškovės įgyta židinio kapsulė gali būti išmontuota ir neprarasti savo individualių požymių. Teismas, teigdamas jog sodo namo padalinimo atveju buvo padalinta ir židinio kapsulė, turėjo aiškintis ankstesnių teismų priimtus sprendimus.

3) Kadangi pagal CK 4.2 straipsnį, židinio kapsulė nelaikoma nekilnojamojo daikto (sodo namo) dalimi, todėl teismas turėjo spręsti klausimą, ar šis daiktas negali būti grąžinamas ieškovei natūra, o jei negali, ar ieškovė gali reikalauti kompensacijos. Teismas nenurodė teisės normos, kuri leistų ieškovei iš viso pasirinkti savo teisių gynimo būdą, kai daiktas, kurį jį nusipirko už 6000 Lt (1737,72 Eur), taip ir liko jos pačios nuosavybėje, iki šiol jos pačios valdomas (atsakovas sodo name negyvena nuo 2013-09­-16, ieškovė gyvena name ir naudojasi savo žemės sklypu).

4) CK 4.95 straipsnis numato teisę savininkui tik išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo, o ne prašyti kompensacijos. Ieškovė prašydama kompensacijos turėjo įrodinėti, kad židinio kapsulė nėra tinkama naudoti pagal jos paskirtį, ar buvo sužalota ar sunaikinta. Ieškovė židiniu naudojaisi iki šiol, gauna naudą.

5) Prašo apeliacinės instancijos teismo atkreipti dėmesį į tai, kad baigiamųjų pasisakymų metu, ieškovė sutiko nereikalauti iš atsakovo kompensacijos už židinį ir plastikinius langus. Tik trečiojo asmens (dukters) supeikta neatsisakė savo reikalavimo.

6) Ieškovė pinigų atsakovui neskolino, o juos faktiškai jam ir buvusia žmonai padovanojo. Teismas nenustatinėjo, kokie teisiniai santykiai pervedant pinigus susiklostė tarp atsakovo ir trečiojo asmens iš vienos pusės bei ieškovės ir kitos pusės.

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, nesant sudarytos rašytinės formos sutarties, siekiant tinkamai kvalifikuoti žodinio sandorio šalis siejusius teisinius santykius, aiškinant jų tikruosius ketinimus, banko mokėjimo nurodyme nurodytos paskirties reikšmę, būtina vadovautis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, kurios reglamentuotos CK 6.193 - 6.195 straipsniuose. Teismas esminių susitarimo tarp ieškovės iš vienos pusės ir atsakovo bei trečiojo asmens iš kitos pusės, neanalizavo, nesiaiškino tikrosios šalių valios, ar ieškovė juos dovanojo savo dukrai su žentu, kurie tuo metu statėsi namą ant ieškovei priklausančio žemės sklypo, jei skolino - kokiomis sąlygomis, terminu ir pan. Teismas neatskleidė pinigų, panaudotų namo statybai, prigimties, kas turėjo esminės įtakos priimant neteisėtą ir nepagrįstą teismo sprendimą.

7) Ieškovė neskolino pinigų atsakovui, tai patvirtina prejudicinę galią nustatytos aplinkybės civilinėje byloje Nr. 2-2507-647/2015. Taip šioje byloje ieškovė teigė, jog mokėdama pinigus (10000 Lt ir 16000 Lt), ji pati grąžino atsakovui skolą už pinigus, kurie buvo panaudoti sodo namo pastatymui. Ieškovė šioje byloje prieštarauja pati sau teigdama, jog pati neva skolino atsakovui, todėl teismas visiškai nepagrįstai ieškovės teiginius dėl pinigų skolinimo aplinkybių vertino kaip tikrus.

8) Teismas neanalizavo fakto, jog ieškovė darydama 10 000 Lt pavedimą 2006­ m. lapkričio 10 d. mokėjimo paskirtyje nurodė žodį „Paskola“, tačiau pervesdama atsakovui 16000 Lt 2006 m. spalio 9 d. mokėjimo paskirtyje nurodė žodį „Pervedimas“, kas tikrai nėra žodžio „paskola“, „skola“ sinonimas, taigi, 2006 m. spalio 9 d. ieškovė 16000 Lt neskolino.

9) Ieškovė faktiškai pinigus padovanojo savo dukrai ir žentui, patvirtina ir faktas, jog ji leido statyti sodo namą ant savo žemės sklypo jo neišnuomodama, ieškovei buvo projektuojamas atskiras kambarys, kuriuo tik ji galėtų naudotis, kai atvyks į savo sodo sklypą auginti ir prižiūrėti augalų. Ieškovė tariamą skolą prašė priteisti tik dėl to, jog teismas panaikino jos nuosavybės teisę į namą.

10) Trečias asmuo – ieškovės dukra, neįtraukė į bylą (santuokos nutraukimo byloje) savo mamos kaip kreditorės, nors žinojo, kad mama davė pinigų namo statybai. Tokiu savo elgesiu ji pripažino, jog jų nesiejo prievoliniais teisiniai santykiai. Dukra galėjo reikalauti civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo byloje, nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, tuo pagrindu, jog sodo namas buvo pagerintas jos mamos (ieškovės) neva paskolintais pinigais, tačiau tokio reikalavimo nereiškė ir nurodė visai kitus su turto įgijimu nesusijus turto padalinimo motyvus.

11) Manytina, kad ieškovė 2006 m. rugpjūčio 29 d. nupirkdama už 5900 Lt (1708,76 Eur) iš UAB „Augrema“ plastikinius langus sodo namui, faktiškai juos po lygiai padovanojo atsakovui ir trečiajam asmeniui.

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė su apeliaciniu skundu nesutiko, prašo jį atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.

1) Ieškovė Vilniaus rajono apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2507-647/2015 įrodinėjo, jog sodo namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)) priklauso jai nuosavybės teise. Vilniaus rajono apylinkės teismas tenkino atsakovo priešieškinio reikalavimą, panaikino ieškovės nuosavybės teisę į sodo namą, pripažino namą atsakovo ir trečiojo asmens I. K. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir atitinkamai santuokos metu įgytą turtą padalino tarp buvusių sutuoktinių lygiomis dalimis. Teisė reikšti reikalavimus atsakovui dėl 1.448,10 Eur (10.000,00 Lt), 2.316,96 Eur (16.000,00 Lt), 854,38 Eur (5.900,00 Lt), 868,86 Eur (6.000,00 Lt) priteisimo ieškovei atsirado praradus nuosavybės teisę į sodo namą. Ieškovė negalėjo išnagrinėtoje civilinėje byloje reikšti du vienas kitam prieštaraujančius reikalavimus (prašyti atmesti atsakovo reikalavimą dėl nuosavybės teisės panaikinimo ir priteisti sumas, kurios susijusios su to paties sodo namo statyba).

2) Proceso atnaujinimas byloje galimas, jei sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Ieškovė išnagrinėtoje civilinėje byloje 2-2507-647/2015 dalyvavo bylos šalies, atsakovės teisėmis, jos atžvilgiu buvo pareikštas reikalavimas dėl nuosavybės teisės į sodo namą panaikinimo, bei prašyta pripažinti jį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pagrindų, kuriais ieškovė galėtų kreiptis į Vilniaus rajono apylinkės teismą dėl civilinės bylos Nr. 2-2507- 647/2015 proceso atnaujinimo nėra.

3) Ieškovė reikalauja jos sumokėtų už židinį ir langus pusės pinigų. Akivaizdu, jog židinys yra antraeilis daiktas sodo namo (pagrindinio daikto) atžvilgiu. Židinį ištiko pagrindinio daikto, sodo namo likimas, jis pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Ieškovės nuosavybės teisė į sodo namą panaikinta Vilniaus rajono apylinkės teismui pripažinus negaliojančiu tinkamu naudoti aktą Nr. (101)-1 1.4-2148 dalyje, kurioje ieškovė nurodyta sodo namo statytoja. Atsakovui nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis santuokos metu įgyto turto, nepriklausomai ar jis faktiškai gyvena sodo name, ar ne. Ieškovė jokių teisių, kurios būtų susiję su sodo namo valdymu, neturi. Jei atsakovo vertinimu, židinį galima atskirti nuo pagrindinio daikto be žalos jam, bei tokio židinio vertė atitiktų ieškovės byloje reikalaujamą sumą, be to su tokiu atskyrimu sutiktų turto bendrasavininkė, tokias aplinkybes turėjo įrodyti atsakovas. Ieškovės vertinimu, jos pasirinktas teisių gynimo būdas, priteisti sumokėtą daikto - židinio kainą yra tinkamas.

Ieškovė, sumokėdama židinio kainą Židinių meistrai, UAB, faktiškai prievolę atsiskaityti įvykdė už buvusius sutuoktinius. Civilinio kodekso 6.50 str. 3 d. nustatyta, jog trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. Ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti už židinį sumokėtą pinigų sumą (proporcingai jo turimai nuosavybės teisės į sodo namą daliai).

4) Ieškovė nepripažįsta padovanojusi buvusiai dukros šeimai 26.000,00 Lt. Ieškovė nereikalavo skolos, nes pinigai buvo panaudoti sodo namo statybai. Tokią teisę ieškovė įgijo tik panaikinus jos nuosavybės teisę į sodo namą. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieškovė 26.000,00 Lt sumą atsakovui perdavė neatlygintinai ir kitais tikslais. 2006 m. lapkričio 10 d. mokėjimo pavedimo aiškiai įvardinta, jog 10.000,00 Lt suma yra ieškovės paskola atsakovui. Mokėjimo pavedimas 16.000,00 Lt atliktas vieno mėnesio skirtumu (2006-10-09), jame nenurodyta, kad pinigai dovanojami.

5) Nesutinka su atsakovo motyvais, jog už plastikinius langus sumokėta 5.600,00 Lt suma taip pat yra dovana. Panaikinus ieškovės nuosavybės teisę į sodo namą, ieškovė atsakovo atžvilgiu yra kreditorius, už atsakovą įvykdžiusi prievolę sumokėti plastikinių langų kainą, ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti už plastikinius langus sumokėtą pinigų sumą (proporcingai jo turimai nuosavybės teisės į sodo namą daliai).

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir faktines aplinkybes, dėl jų padarė pagrįstas išvadas, šias išvadas tinkamai argumentavo (CPK 185 str.). Teismas padarė išvadą, kad 2006 m. spalio 9 d. ir 2006 m. lapkričio 10 d. ieškovės V. R. atlikti pavedimai atsakovui L. Z. į asmeninę sąskaitą pervedant 16 000 Lt (4633,92 Eur) (paskirtis – pervedimai) bei 10 000 Lt (2896,20 Eur) (paskirtis paskola) buvo paskolinti namo statybai, kai atsakovas su buvusia sutuoktine I. K. (buvusi Z.) statė namą, esantį (duomenys neskelbtini), dabar nuosavybės teise po ½ dalį priklausantį atsakovui L. Z. ir trečiajam asmeniui I. K. (ieškovės dukra). Teismas teisingai vertino, kad pusė paskolos pinigų priteistina iš atsakovo (kaip namo ½ dalies savininko) (CK 6.870str.).

Pirmos instancijos teismas teisingai vertino ir aplinkybę, kad ieškovei 2006 m. rugpjūčio 29 d. UAB „Augrema“ sumokėjus 5900 Lt (1708,76 Eur) už plastikinius langus sodo namui (paskirtyje nurodyta, kad mokama už L. Z.) bei 2006 m. rugsėjo 6 d. sumokėjus UAB „Židinių meistrai“ 6000 Lt (1737,72 Eur) už židinį, kurie buvo pastatyti dabar jau atsakovui nuosavybės teise priklausančiame name (½ dalis), kaip prievolę įvykdžiusiam asmeniui, perėjo kreditoriaus teisės, reikalauti iš namo savininko, valdančio pusę namo, šių pinigų atlyginimo pusės sumos (CK 6.50 str.).

Kadangi kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinius skundus, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010), todėl teisėjų kolegija pritardama pirmos instancijos teismo sprendime išdėstytiems argumentams bei išvadoms, jų nekartos, bei pasisakys tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad ieškovė kaip atsakovo kreditorė, savo pažeistas teises turėjo ginti civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo ir/ar reikšdama prašymą atnaujinti procesą toje byloje. Vilniaus rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-2507-647/2015, kurioje V. R. buvo patraukta atsakove pagal L. Z. priešieškinį, pripažino negaliojančiu 2009 m. spalio 26 d. Pripažinimo tinkamu naudoti aktą, kuriuo V. R. buvo nurodyta sodo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statytoja, panaikino atsakovės V. R. nuosavybės teisę į sodo namą bei pripažino sodo namą I. Z. (dabar K.) ir L. Z. bendrąja jungtine nuosavybe ir padalijo po ½ dalį. Taigi, ieškovė V. R. išnagrinėtoje byloje, būdama atsakove pagal L. Z. priešieškinį, atsikirtinėjo į ieškinio reikalavimus kaip ginčo sodo namo savininkė, todėl tik panaikinus V. R. nuosavybės teisę į sodo namą, bei sodo namą pripažinus jungtine L. Z. ir jo buvusios žmonos nuosavybe, ieškovei V. R. manant, kad jos teisė yra pažeista (CPK 2 str.), atsirado teisė reikalauti skolos priteisimo iš atsakovo. Iš esmės skirtingais būdais (ginant savo teises kaip namo savininkei, bei reikalaujant skolos) gintis kitoje byloje V. R. negalėjo. Atmestinas ir apelianto argumentas, jog ieškovė savo pažeistą teisę reikalaujant skolos iš atsakovo, turi ginti prašydama atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje, kadangi CPK 366 str. aiškiai numato proceso atnaujinimo pagrindus.

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apelianto argumentą, kad židinio kapsulė, už kurios įrengimą sodo name, sumokėjo ieškovė, bei pusė jos kainos priteista ieškovės naudai iš atsakovo, kaip kilnojamas daiktas nesantis nekilnojamojo daikto (sodo namo) dalimi, gali būti išmontuotas bei grąžintas ieškovei. Kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, ieškovė turi teisę savo manomai pažeistą teisę ginti teisme bei pasirinkti gynimo būdą (CPK 5 str.). Ieškovė prašė priteisti kompensaciją už šio daikto vertę, kadangi jos sumokėta židinio kapsulė yra įmontuota sodo name, kurio dalį nuosavybės teise valdo atsakovas. Pagrindiniais daiktais laikomi daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais (CK 4.12 str.), antraeiliais daiktais laikomi tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję, daiktai (CK 4.13 str. 1 - 2 dalys). Akivaizdu, židinys yra priskirtinas antraeiliams daiktams (CK 4.13 str.), nes savo esme jis yra susijęs su pagrindiniu daiktu (sodo namu). Pagal CK 4.14 str. 1 d. antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutartis ar įstatymas nenustato kitaip, šio straipsnio 2 d. numatyta, kad kai pagrindinio daikto perleidimo kito asmens nuosavybėn metu kyla ginčas dėl antraeilio daikto likimo, kartu su pagrindiniu daiktu perleidžiamas to asmens nuosavybėn ir antraeilis daiktas, jeigu neįrodyta, kad turi būti pasielgta priešingai. Kadangi židinį ištiko pagrindinio daikto - sodo namo likimas, jis tapo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl pagrįstai teismas priteisė iš sodo namo ½ dalies savininko, ieškovės naudai jos sumokėto už židinį kompensacijos dalį, jam tenkančios nuosavybės dalimi. Aplinkybė, kas sodo name gyvena, sprendžiant kompensacijos priteisimo klausimą, neturi reikšmės, kadangi atsakovui nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis santuokos metu įgyto turto, nepriklausomai ar jis faktiškai gyvena sodo name ar ne. Ieškovė jokių teisių, kurie būtų susiję su sodo namo valdymu, neturi. Teisėjų kolegija sutinka su atsiliepime į skundą nurodytu argumentu, kad atsakovas neįrodinėjo aplinkybių, kad židinį galima atskirti nuo pagrindinio daikto be žalos jam padarymo, išmontuoto židinio vertė atitiktų ieškovės reikalaujamą dydį bei su tokiu teisių gynimo sutiktų namo bendrasavininkė.

Atmestinas ir apelianto argumentas, kad ieškovė reikalaujamus priteisti paskolos pinigus (10 000 Lt ir 16 000 Lt), padovanojo atsakovo šeimai (dukrai ir žentui). LR CK 1.73 str. 1 d. 1 p. (įst. red. pinigų pervedimo momentu – 2006 m.) numatė, kad fizinių asmenų sandoriai, kai sandorio suma jų sudarymo metu yra didesnė kaip penki tūkstančiai litų, turi būti sudaromi paprasta rašytine forma. LR CK 6.469 str. 1 d. (2006 m. įst. red.) numatė, kad sutartis, kai dovanojama didesnė nei penkių tūkstančių litų suma, turi būti rašytinės formos. Kadangi, kaip teigia atsakovas, ieškovė jo šeimai buvo padovanojusi 26 000 Lt, dovanojimo sutartis turėjo būti sudaryta rašytinės formos. Ieškovė neigia pinigų dovanojimo faktą, nei pinigų pervedimo atsakovui per banko sąskaitą paskirtyje, nei kitokiu dokumentu, ieškovė nėra išreiškusi valią šiuos pinigus - 26 000 Lt padovanoti buvusiai jos dukros šeimai, taigi, apeliantas neįrodė, kad ieškovės reikalauti priteisti paskolos pinigai buvo jos dovana jam (ar buvusiai sutuoktinei) (CPK 178 str.).

Pažymėtina ir tai, kad apeliantas neįrodė, jog ieškovė UAB „Augrema“ sumokėjusi 5900 Lt (1708,76 Eur) už sodo namo plastikinius langus, juos lygiomis dalimis padovanojo atsakovui ar trečiajam asmeniui (savo dukrai), todėl teismas teisingai ½ dalį sumokėtų pinigų kaip kompensaciją priteisė iš atsakovo kaip dalies namo savininko.

Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Keisti ar naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą skundžiamą teismo sprendimą nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus apeliacinį skundą, bylą pralaimėjusi šalis (apeliantas) neturi teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovė nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.