Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovui L. Z. dėl skolų priteisimo, tretysis asmuo I. K., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo 2896,20 Eur (10000 Lt) paskolos sumos, 51,48 Eur kompensacinę funkciją atliekančių palūkanų iki ieškinio teismui padavimo dienos (2016-01-25), 5 proc. metines kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą 2896,20 Eur paskolos sumą, skaičiuojant nuo 2016-01-26 iki paskolos grąžinimo dienos, 4633,92 Eur (16000 Lt) skolos, 854,38 Eur (2950 Lt) skolos už plastikinius langus, 868,86 Eur (3000 Lt) skolos už židinį, 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2006-11-10 mokėjimo pavedimu atsakovui paskolino 10000 Lt (2896,20 Eur) sumą. Atsakovas šią sumą priėmė, tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Ieškovė 2006-10-09 mokėjimo pavedimu atsakovui pervedė 16000 Lt (4633,92 Eur) sumą. Vilniaus rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-2507-647/2015 pripažino sodo namą bendrąja jungtine atsakovo bei jo buvusios sutuoktinės I. Z., o ne ieškovės, nuosavybe. Ieškovė nėra sodo namo statytoja ir jai nuosavybės teise nepriklauso minėtas nekilnojamasis turtas, todėl ji turi teisę susigrąžinti atsakovui duotą 16000 Lt sumą. Atsakovas civilinėje byloje Nr. 2-237-860/2014 teigė, jog nežino, kodėl gavo tokius pinigus ir patvirtino, jog jų nėra grąžinęs. Ieškovė 2015-08-11 kreipėsi į atsakovą prašydama grąžinti gautą 10000 Lt (2896,20 Eur) paskolos sumą ir 16000 Lt (4633,92 EUR) sumą per trisdešimt kalendorinių dienų. Atsakovas į kreipimąsi neatsiliepė, paskolos sumos ir kitos sumos negrąžino. Ieškovė 2006-08-29 sumokėjo 5900 Lt (1708,76 Eur) sumą už plastikinius langus sodo namui, o 2006-09-06 – 6000 Lt (1737,72 Eur) sumą už židinį sodo namui. Vilniaus rajono apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. 2-2507-647/2015 pripažinus sodo namą bendrąja jungtine atsakovo ir I. Z. nuosavybe, ieškovė turi teisę atgauti į šį nekilnojamąjį turtą investuotas sumas. Kadangi teismas sodo namą padalino atsakovui ir I. Z. lygiomis dalimis, atitinkamai ieškovė reikalauja iš atsakovo dalies sumokėtų sumų, t. y. 854,38 Eur (2950 Lt) už plastikinius langus ir 868,86 Eur (3.000,00 Lt) skolos už židinį.

Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad ieškovė kaip kreditorius savo pažeistas teises turėjo ginti civilinėje byloje Nr. 2-2507-647/2015, arba reikšdama savo reikalavimus arba prašydama atnaujinti procesą šioje byloje. Kadangi to ieškovė nepadarė, pagrįstai manytina, kad atsakovo galimų prievolių nagrinėjimas po to, kai yra nutraukta santuoka ir padalintas turtas, iš naujo yra negalimas. Teismas 2015-11-09 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2507-647/2015 konstatavo prejudicinę galią šioje byloje turinčias aplinkybes, jog ieškovės lėšos ir turtas (langai ir židinys) yra bendroji jungtinė nuosavybė. Atsakovui nekilo jokia prievolė atsakyti prieš ieškovę už lėšas ir turtą, kuris buvo pripažintas jo ir jo sutuoktinės bendru turtu. Taigi, ieškovės reikalavimas dėl tariamų investicijų priteisimo yra niekuo nepagrįstas ir neteisėtas, todėl ieškinys turėtų būti atmestas. Ieškovė teigia paskolinusi atsakovui 10000 Lt ir 16000 Lt, tačiau civilinėje byloje Nr. 2-2507-647/2015 ieškovė teigė, jog mokėdama šiuos pinigus ji pati grąžino atsakovui skolą už pinigus, kurie buvo panaudoti sodo namo pastatymui, todėl ieškovės teiginiai dėl skolinimo fakto yra visiškai nepagrįsti. Jei ieškovė įrodytų, jog ji vis dėl to skolino pinigus atsakovui, teismas galėtų priteisti tik 1/2 dalį šios sumos, t. y. 5000 Lt ir 8000 Lt, kadangi atsakovo ir jo sutuoktinės turtas buvo padalintas lygiomis dalimis.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, prašė ieškovės ieškinį tenkinti. Nurodė, kad ieškovė negali pasinaudoti proceso atnaujinimu santuokos nutraukimo byloje, nes nėra įstatyme numatytų aplinkybių, kurios sudarytų proceso atnaujinimo pagrindą. Ieškovė dalyvavo santuokos nutraukimo byloje ir įrodinėjo, jog sodo namas priklauso jai asmeninės nuosavybės teise, jog yra sodo namo statytoja, atitinkamai ieškovė neturėjo pagrindo prašyti teismą dalinti prievoles. Kadangi teismas santuokos nutraukimo byloje pripažino sodo namą bendrąja jungtine atsakovo ir trečiojo asmens nuosavybe, ieškovė turi teisę susigrąžinti lėšas investuotas į sodo namą bei paskolintas atsakovui. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015-11-09 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-2507-647/2015 sprendė, jog ieškovės, o ne atsakovo lėšomis buvo sumokėta už langus ir židinį bei atsakovui padaryti pavedimai 26000 Lt sumai. Atsakovo prievolių ieškovei nepanaikina Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimas pripažinti sodo namą bendrąja jungtine nuosavybe, priešingai, ieškovei atsiranda pagrindas sumokėtas sumas vertinti kaip atsakovo skolas Ieškovei. Teismas sprendė ieškovės nuosavybės teises panaikinti, pripažįstant šias sutuoktiniams, tad aplinkybės apie tai, kad ieškovė skolinosi iš sutuoktinių pinigus sodo namui statyti yra neįrodytos. Atsakovas pats turėtų grąžinti ieškovei visas 2006-11-10 bei 2006-10-09 gautas sumas. Šios prievolės yra laikytinos asmeninėmis atsakovo, atitinkamai jos negali būti dalinamos tarp atsakovo ir trečiojo asmens.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2006 m. spalio 9 d. ieškovė atsakovui į sąskaitą pervedė 16000 Lt (4633,92 Eur), o 2006 m. lapkričio 10 d. - 10000 Lt (2896,20 Eur) (e.b.l. 4-10). 2006 m. spalio 9 d. pavedimo paskirtyje nieko nenurodyta, o 2006 m. lapkričio 10 d., jog pinigai pervesti kaip paskola.

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti šias sumas kaip paskolą ir nurodo, kad ji atsakovui paskolino 26000 Lt, po reikalavimo juos grąžinti jis paskolos negrąžino, todėl ieškovė prašo paskolintus pinigus priteisti iš atsakovo.

Atsakovas su ieškiniu nesutinka ir teigia, kad minėti pinigai jam buvo pervesti statant namą ir jie buvo padovanoti ieškovės jam ir jo sutuoktinei, siekiant padėti pasistatyti namą. Jis taip pat nurodė, kad pinigus išleido namo statybai ir įrengimui.

Iš šios bylos ir prijungtos Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-2507-647/2015 medžiagos matyti, kad minėti du ieškovės pavedimai padaryti tuomet, kai buvo statomas, šiuo metu atsakovui ir trečiajam asmeniui priklausantis namas. Tiek atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, tiek civilinėje byloje Nr. 2-2507-647/2015 teismo posėdžio metu nurodė ieškovė, kad minėti pinigai buvo duoti namo statybai. Kadangi byloje nėra duomenų, jog atsakovas šiuos pinigus būtų grąžinęs, atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimu buvo panaikintos ieškovės nuosavybės teisės į namą, esantį (duomenys neskelbtini), o namas pripažintas ieškovo ir trečiojo asmens nuosavybe bei padalintas po ½ namo, teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas priteisti iš atsakovo pusę, t.y. 13000 Lt (3765,06 Eur) skolos. Šiuo atveju priteistina pusė skolos, nes ieškovės atsakovui pervesti pinigai buvo panaudoti namo statybai ir įrengimui, kuris vėliau buvo padalintas po ½ dalį atsakovui ir trečiajam asmeniui. Šiuo atveju likusią skolos dalį ieškovė gali reikalauti priteisti iš trečiojo asmens I. K..

Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo 51,48 eurų kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas nuo 10000 Lt skolos nuo 2015 m. rugsėjo 15 d. iki ieškinio teismui padavimo dienos. Vadovaujantis palūkanų samprata Lietuvos civilinėje teisėje, išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai). Kai praleistas prievolės įvykdymo terminas, skolininkas atsako kreditoriui už dėl termino praleidimo padarytus nuostolius (CK 6.260 straipsnio 2 dalis), ir palūkanos turi būti mokamos dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, naudojasi kreditoriaus lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutartyje ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.210, 6.261 straipsniai). CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai paskolos gavėjas pažeidžia prievolę laiku grąžinti paskolą, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas arba sutartines palūkanas nuo tos dienos, kurią paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartyje nenustatyta ko kita. Šios palūkanos kompensuoja minimalius kreditoriaus nuostolius dėl tolesnio naudojimosi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo. Atsakovui 2015 m. rugpjūčio 11 d. buvo išsiųstas Kreipimasis dėl gautų pinigų grąžinimo, kuris buvo įteiktas 2015 m. rugpjūčio 14 d. (el.b.l. 6-8). Atsakovas per ieškovės nustatytą terminą gautų pinigų negrąžino ir toliau naudojosi ieškovės pinigais. Atsižvelgiant į tai, tenkintinas ieškovės prašymas dėl kompensacinių palūkanų priteisimo už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 15 d. iki 2016 m. sausio 25 d. (iki ieškinio padavimo dienos). Ieškovei priteistina pusė prašomų palūkanų, tai yra 25,74 Eur, nes ieškovei iš atsakovo priteistina pusė prašomos priteisti skolos pagal 2006 m. lapkričio 10 d. pavedimą.

Teismo vertinimu, pagrįsti ir ieškovės reikalavimai dėl skolos už langus ir židinį priteisimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė 2006 m. rugpjūčio 29 d. sumokėjo 5900 Lt (1708,76 Eur) UAB „Augrema“ už plastikinius langus sodo namui, nurodydama, jog moka už atsakovą, ir 2006 m. rugsėjo 6 d. sumokėjo 6000 Lt (1737,72 Eur) UAB „Židinių meistrai“ už židinį namui, esančiam (duomenys neskelbtini). Šiuo metu namas priklauso atsakovui ir trečiajam asmeniui po ½ namo, todėl ieškovė pagrįstai prašo iš atsakovo priteisti pusę šios sumokėtos sumos. Atsakovas jokių duomenų, jog šią skolą būtų grąžinęs ieškovei nepateikė, todėl minėta suma priteistina iš atsakovo.

Nesudaro pagrindo nepriteisti minėtos sumos iš atsakovo, jo argumentas, jog ieškovė gali išsimontuoti židinį ir tokiu būdu susigrąžinti sumokėtus už židinį pinigus, nes ieškovė turi teisę pati nuspręsti, kokį pasirinkti savo teisių gynimo būdą, t. y. reikalauti priteisti daiktą ar pinigines lėšas. Be to, priteisus daiktą natūra būtų pažeistos ieškovės teisės, nes daiktas yra įmontuotas, jis yra naudotas, todėl jo vertė išmontavus būtų žymiai mažesnė, nei ieškovės sumokėta už židinį suma.

CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d. numatyta, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atsakovas taip pat privalo mokėti ieškovui įstatymo nustatyto dydžio palūkanas, t. y. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai ieškovei iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. sausio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Nepagrįsti atsakovo argumentai, jog teismas 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2507-647/2015 konstatavo prejudicinę galią šioje byloje turinčias aplinkybes, jog ieškovės lėšos ir turtas (langai ir židinys) yra bendroji jungtinė nuosavybė ir, kad atsakovui nekilo jokia prievolė atsakyti prieš ieškovę už lėšas ir turtą, kuris buvo pripažintas jo ir jo sutuoktinės bendru turtu. Iš minėtos bylos medžiagos matyti, kad ieškovė civilinėje byloje Nr. 2-2507-647/2015 nereiškė reikalavimo priteisti tiek 26000 Lt, tiek lėšas sumokėtas už langus ir židinį, nes ji buvo namo, esančio (duomenys neskelbtini) savininkė ir prašė teismo nenaikinti jos nuosavybės teisės į namą, nes jį pastatė ji už savo lėšas. Teismui panaikinus jos nuosavybės teises į namą, ieškovė įgijo teisę reikalauti priteisti iš namo savininkų jos į namą įdėtas lėšas ir šia teise pasinaudojo. Priešingai nei atsakovas nurodo, šie ieškovės reikalavimai santuokos nutraukimo byloje nebuvo nagrinėti.

Teismas nesutinka su atsakovu, jog ieškovė reikalavimus dėl skolos priteisimo turi reikšti santuokos nutraukimo byloje atnaujinant procesą. Kaip jau minėta, ieškovė santuokos nutraukimo byloje siekė įrodyti, kad namas yra pastatytas už jos lėšas ir priklauso jai ir jokių reikalavimų dėl skolos priteisimo nereiškė. Ji dalyvavo byloje kaip atsakovė, jokios naujos aplinkybės nepaaiškėjo, apie pervestas sumas byloje buvo žinoma, todėl tikriausiai nebūtų jokio teisinio pagrindo atnaujinti santuokos bylos nagrinėjimą.

CPK 93 str. 1 d. nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl iš atsakovo ieškovei proporcingai patenkintai ieškinio daliai (ieškinys patenkintas 59 proc.) priteisiama 124,89 euro žyminio mokesčio (el.b.l. 19), o atsakovui iš ieškovės proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (41 proc.) priteisiama 110,70 euro išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 3 p., 6 p., 93 str.). Ieškovė jokių įrodymų apie patirtas atstovavimo išlaidas teismui nepateikė.

Iš šalių priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra mažesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290, nustatyta minimali 3 eurų suma, todėl jos iš šalių nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285, 286 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo L. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovės V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai 5488,30 Eur skolos, 25,74 Eur kompensacinę funkciją atliekančių palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 5488,30 Eur sumą už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo 2016 m. sausio 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 124,89 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atsakovo L. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) naudai 110,70 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Širvintų rajono apylinkės teismą.