- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-23
- Bylos Nr.
- e2A-988-618/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00129-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Žvinklytė, Larisa Šimanskienė, Vilija Valantienė
- Ieškovas
- J. N.
- Atsakovas
- A. M.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Larisos Šimanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Valantienės ir Danutės Žvinklytės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. N. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. liepos 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. N. ieškinį atsakovei A. M. dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo, sutartimi perduoto turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, juridinio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ieškiniu prašė: i) nutraukti 2007 m. sausio 16 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, notarinio registro Nr. 414, ir taikyti restituciją – grąžinti J. N. už išlaikymą perduotą nekilnojamąjį turtą – 20,69 ha žemės sklypą, unikalus. Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius (šulinį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); ii) pripažinti 2007 m. sausio 16 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi, notarinio registro Nr. 414, perduotą turtą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius (šulinį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine A. B. N. ir J. N. bendrąja jungtine nuosavybe; iii) pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. N. po A. B. N., mirusios 2018 m. liepos 15 d., mirties priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes:
1.1. Ieškovo ir B. A. G. (po santuokos – N.) santuoka buvo sudaryta 1973 m. lapkričio 24 d. B. A. N. 2018 m. liepos 15 d. mirė, išbuvusi santuokoje su ieškovu 45 metus. Bendrų vaikų neturėjo, augino vienintelę B. A. N. dukrą – atsakovę. Ieškovas su sutuoktine gyveno ieškovui priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), B. A. N. 1980 metais paveldėjus turtą (duomenys neskelbtini), persikraustė į sodybą, kur nuo 1980 metų nepertraukiamai gyveno. Augino gyvulius, vertėsi žemės ūkio veikla, ieškovas dirbo, rūpinosi ūkio reikalais, gerino paveldėtą turtą, B. A. N. tvarkė finansinius reikalus. Sutuoktiniai gaudavo paramą, skirtą už pasėlius ir pan. Santuokos metu turtas buvo pagerintas iš esmės, tolio stogas apdengtas šiferiu, vidų ieškovas iškalė dailylentėmis, 1994 metais degusį medinį ūkinį pastatą sutuoktiniai atstatė abiejų jėgomis, statiniai buvo atnaujinti / pastatyti santuokos metu, ieškovo sūnėno lėšomis buvo pastatyta pirtis, kurią sutuoktiniai nuomodavo. B. A. N. paveldėjo tik vieno aukšto medinį gyvenamąjį namą 99 kv. m bendro ploto, naudingo ploto 60 kv. m., šiuo metu namo bendras plotas 179,77 kv. m, naudingas plotas – 167,05 kv. m. Nuo 2006 m. gruodžio 19 d. iki 2006 m. gruodžio 29 d. ieškovas po sunkios krūtinės ląstos traumos (iškritus iš traktoriaus lūžo septyni šonkauliai) gydėsi Klaipėdos ligoninėje. 2007 m. sausio 16 d., nepraėjus trims savaitėms po grįžimo iš ligoninės, B. A. N. iniciatyva buvo sudaryta Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, pagal kurią atsakovės nuosavybei buvo perduotas žemės sklypas, unikalus. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 20,69 ha, bei jame esantys pastatai – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai (šulinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo teikti išlaikymą rentos gavėjams – ieškovui ir B. A. N.. Išlaikymo iki gyvos galvos sutartyje buvo nurodyta, kad perduotas turtas priklauso rentos gavėjams – tai yra ieškovui ir B. A. N., tokiu būdu B. A. N. patvirtino, kad sutartyje nurodytas turtas jai ir ieškovui priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Tą pačią dieną atsakovei buvo padovanotas ir 3,63 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovė neteikė jokio išlaikymo B. A. N., priešingai – B. A. N. ir ieškovas nuolat padėjo atsakovei maisto produktais ir pinigais. Atsakovė, atstovaudama ieškovui ir B. A. N., 2007 m. rugpjūčio 20 d., pardavė butą su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), o pinigai už parduotą butą (287 000 Lt) pagal pirkimo pardavimo sutartį buvo pervesti į atsakovės sąskaitą, šių pinigų atsakovė ieškovui negrąžino.
1.2. Nurodė, kad ieškovas po sutuoktinės mirties liko gyventi jų abiejų gyvenamojoje vietoje, rūpinosi turtu, prižiūrėjo gyvulius, perėmė A. B. turėtą turtą – paveikslus, papuošalus, turėtus grynuosius pinigus, kitus asmeninius daiktus ir juos valdė bei disponavo jais kaip savo. Dėl palikimo priėmimo po sutuoktinės mirties ieškovas pareiškimo notaro kontoroje nepateikė, bet palikimą priėmė faktiškai jį užvaldydamas iš karto po sutuoktinės B. A. N. mirties, nepraleisdamas palikimui priimti įstatymo nustatyto trijų mėnesių termino. Po A. B. N. mirties niekas dėl turto paveldėjimo į notarus nesikreipė. Atsakovė persikėlė gyventi į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), praėjus vieniems metams po A. B. N. mirties.
1.3. Pažymėjo, kad atsakovė neleidžia ieškovui naudotis visu pastatu su priklausiniais, patalpos gyvenamajame name yra rakinamos, raktus turi atsakovė, jis gali naudotis tik vienu kambariu, vonia ir tualetu, virtuve naudotis neleidžiama. Atsakovė niekada nėra tvarkiusi kambario, kuriuo jis naudojasi, maisto neperka, pasiruoštu maistu nesidalija. Į ieškovo prašymus nupirkti maisto ar pasidalyti savo pasigamintu maistu atsakovė nereaguoja, niekada nėra pirkusi maisto, drabužių. Per pastaruosius keletą metų ieškovas tris kartus buvo paguldytas gydytis Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, į gydymo įstaigą atsakovė jo nevežė, prašė, kad atvežtų drabužių persirengti, maisto, atsakovė jo nelankė. Ieškovas turi pats pasirūpinti savo gydymu, nuvykimu į gydymo įstaigą, iš savo lėšų turi nusipirkti vaistus. Atsakovės prašė nupirkti akinius, nuvežti pas okulistą, nė į vieną prašymą atsakovė nereaguoja.
Atsiliepimas
2. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti. Atsiliepimo argumentai:
2.1. Nurodė, jog turi būti vertinama aplinkybė, jog prašoma nutraukti 2007 m. sausio 16 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, kuri sudaryta prieš 16 metų ir visą šį laiką buvo ir yra, iš jų bent jau 15 metų, jeigu būtų galima tikėti pačiu ieškovu, vykdoma tinkamai ir jokių pretenzijų atsakovei reiškiama nebuvo iki pat 2022 metų. Sutartis netgi yra iš dalies įvykdyta, tai yra atsakovė iki gyvos galvos teikė išlaikymą savo mamai A. B. N., mirusiai 2018 m. liepos 15 d. Po atsakovės mamos mirties praėjus maždaug vieniems metams, tai yra 2019 m. gegužės mėnesį, ieškovas išėjo gyventi pas kitą moterį, pareiškė atsakovei, kad ūkyje nieko nebedirbs, faktiškai paliko ūkį be priežiūros, dar pardavė atsakovės vardu registruotus tris jaučius ir pinigus pasiėmė sau esą kaip kompensaciją (nors taip ir liko neaišku, už ką). Nuo to laiko atsakovė su sutuoktiniu gyvena sodyboje (duomenys neskelbtini), ir ją prižiūri. Ieškovas atvažiuoja tik vidutiniškai vieną kartą per savaitę, nuolat gyvena (duomenys neskelbtini), pas moterį ir veda su ja bendrą ūkį. Ieškovas visada galėjo naudotis visu namu. Tačiau pirmas nesusipratimas buvo, kai maždaug 2019 m. birželio mėnesį atsakovė su savo dukra G. A. tvarkė namus, atvažiavęs ieškovas pamatė, kad sutvarkytas jo kambarys, kuriame jis atvažiavęs miega, apkaltino atsakovę ir jos dukrą, esą jos paėmė jo pinigus. Atsakovė liepė kviesti policiją, bet ieškovas atsisakė. Nuo to karto prasidėjo ieškovo psichologinis ir fizinis smurtas prieš atsakovę. Kitas kartas buvo, kai eilinį kartą grįžęs į namus, ieškovas kartu su atsakovės šeima pietavo. Nebuvo jokio konflikto, ieškovas gražiai atsisveikino ir išvažiavo pas savo sugyventinę (duomenys neskelbtini). Kitą dieną atsakovei paskambino seniūnijos seniūnė R. J. ir pasikvietė pokalbio, nes gavo žodinį skundą. Nuvykus pas seniūnę, ši informavo, kad ieškovas skundėsi, esą atsakovė jį nuodija. Nuo to karto pats ieškovas atsisakė imti iš atsakovės maistą, o atsakovei nebeliko prasmės jo ruošti ieškovui. Atsakovei paklausus ieškovo, ko jis tokiu savo elgesiu siekia, šis atsakė, kad atsakovė privalanti kas mėnesį mokėti jam rentą pinigais. Atsakovė atsisakė, nes to nenumatė nei sutartis, nei egzistavo koks kitas faktinis ar teisinis pagrindas, nes ieškovas faktiškai pats savo veiksmais imitavo tariamą negalėjimą naudotis gyvenamuoju plotu, maitinimo neteikimą ir pan. Atvažiavęs ieškovas visada provokuodavo atsakovės sutuoktinį A. M., kad jis pakeltų prieš jį ranką. Dėl konfliktų buvo kviesta policija, bet pareiškimo atsakovė nerašė, nes pagailo žmogaus, su kuriuo mama gyveno ilgus matus. Ieškovas 2021 m. lapkričio 10 d. iškvietė televizijos laidą „TV pagalba“, primelavęs laidos rengėjams, o kai šie patikrino faktus, tai panaikino įrašą ir į eterį reportažo net neišleido. Kitą kartą ieškovas užpuolė atsakovę su kirviu, sutuoktinis buvo namuose, spėjo sugriebti už rankos ir atimti kirvį. Po šio konflikto atsakovė perkėlė ieškovo daiktus į kitą namo pusę su atskiru įėjimu į namą, nes atsakovė ėmė bijoti ieškovo, jo elgesys pasidarė visiškai nenuspėjamas ir darėsi vis agresyvesnis. Ieškovui dabar yra skirti du kambariai: vienas miegamasis, o kitas valgomasis, yra ir elektrinė viryklė. Vienintelis baldas ieškovo užgyventas santuokoje – tai dvigulė lova, kurią atsakovė perkėlė į naujas ieškovui skirtas patalpas. Atsakovės mama prieš mirtį perdavė jai išsaugotus paskolos dokumentus, kaip įrodymą, kad ieškovas jai nedavė pinigų ir ji buvo priversta imti paskolą pragyvenimui ir ūkiui. Kada ieškovas paprašė nuvežti jį į ligoninę, tada atsakovė jį nuvežė bei parvežė, lankė ieškovą, kol šis gulėjo ligoninėje. Apie kitus vykimus į ligoninę ieškovas atsakovės net neinformavo. Reikalavimas nutraukti sutartį grindžiamas abstrakčiais kaltinimais, subjektyviais reikalavimais atsakovei, klaidingu savo teisių interpretavimu (kaip pavyzdžiui, teisė gyventi bet kurioje namo vietoje ir pan.). Ieškovas nors ir garbaus amžiaus, tačiau yra veiksnus, palyginus sveikas žmogus, kuris pats savarankiškai priima su savo gyvenimu susijusius sprendimus (pavyzdžiui, persikelti gyventi pas moterį kitame kaime), yra vairuojantis, gaunantis pensiją ir pan.
2.2. Nurodė, kad reikalavimas pripažinti sutartimi perduotą turtą B. A. N. ir J. N. bendrąja jungtine nuosavybe yra nepagrįstas ir atmestinas. Pirmiausia, tokio reikalavimo reiškimas patvirtina, kad pats ieškovas pripažįsta, jog minėtas turtas jo perdavimo atsakovei dieną nebuvo jo ir velionės B. A. N. bendroji jungtinė nuosavybė. Antra, nėra teisinio pagrindo pripažinti asmeninį B. A. N. paveldėtą turtą bendrąja jungtine nuosavybe su atsakovu. Pats ieškovas pareiškime cituoja Civilinio kodekso normas, kurios leidžia asmeninį turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, tačiau pats ieškovas neįrodo minėtose normose keliamų sąlygų įgyvendinimo. Kaip galima suprasti iš ieškovo dėstomų aplinkybių, jis laiko save atsakovei perduoto turto bendraturčiu todėl, kad esą santuokos metu turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita), tačiau tokių duomenų į bylą nėra pateikta. Gyvenamasis namas faktiškai visada buvo tokio ploto, koks buvo užfiksuotas kadastriniais matavimais 2005 metais. Tai patvirtina gyvenamojo namo archyvinės fotonuotraukos ir patalpų planas. Palyginus 2005 metų kovo 30 d. kadastrinių matavimų metu darytą gyvenamojo namo planą su archyviniu planu, matyti, kad šią dieną yra pristatytos tik dvi verandos 1-1 ir 1-9, iš kurių tik 1-9 buvo pastatyta ieškovui gyvenant name. Todėl negali būti ir kalbos, esą tai ieškovas santuokos su atsakovės mama metu pagerino gyvenamąjį namą ir padidino jo plotą, ieškovas šio reikalavimo nepagrindžia absoliučiai jokiais įrodymais, išskyrus neatitikimu su 1980 m. paveldėjimo teisės liudijime įrašytais skaičiais. Tokios aplinkybės turėtų būti įrodinėjamos ne liudytojų parodymais, o bent jau nuotraukomis, dokumentais, čekiais, kvitais ir kt. rašytiniais dokumentais, bent išdėstant aiškiai faktines aplinkybes. Faktas, kad į išlaikymo iki gyvos galvos sutartį kaip rentos gavėjas buvo įtrauktas ieškovas, nedaro jo turto bendraturčiu. Apskritai, minėtą sutartį ieškovui reikėtų vertinti kaip sudarytą trečiojo asmens (šiuo atveju – ieškovo) naudai, nors jis nėra ir nebuvo turto savininku.
2.3. Nurodė, kad reikalavimas pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. N. po B. A. N. mirties priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, yra teisiškai neįmanomas. Tuo metu ginčo turtas jau 11 metų priklausė atsakovei. B. A. N. mirties dieną, nei prieš tai, nei po to, ieškovas jokių pretenzijų atsakovei nereiškė (iki pat 2022 m.). Vadinasi, nelaikė savęs nei ginčo turto savininku, nei paveldėtoju, nei asmeniu, turinčiu kokias nors teises į velionės kada nors turėtą turtą ar turtines teises. Todėl atitinkamai ir valios palikimo priėmimui negalėjo susiformuoti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Plungės apylinkės teismas 2023 m. liepos 20 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė atsakovei iš ieškovo 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pagrindiniai sprendimo argumentai:
3.1. Nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė nevykdo Išlaikymo iki gyvos galvos sutarties. Pažymėjo, kad ieškovas savo noru apsigyveno kitur ir nors teigia, kad išlaikymo iki gyvos galvos sutartis ir kiti sandoriai buvo pasirašyti esant jam prastos sveikatos būklės, tačiau Sutarties neginčija, o prašo ją nutraukti, motyvuodamas atsakovę nevykdant pareigų pagal Sutartį. Teismo vertinimu ieškovas neįrodė, jog atsakovė iš esmės pažeidė Išlaikymo iki gyvos galvos sutartį ar kad, vykdydama prisiimtas prievoles, veikė nesąžiningai, nerūpestingai, pažeidinėjo ieškovo teises.
3.3. Teismas nepasisakė sprendime dėl kitų ieškovo reikalavimų: sutartimi perduoto turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, juridinio fakto nustatymo, nes laikė juos išvestiniais iš reikalavimo nutraukti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Plungės apylinkės teismo 2023 m. liepos 20 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį tenkinti arba bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti patirtas bylinėjimo išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Nurodė, kad teismas vertino tik atsakovės ir jos sutuoktinio paaiškinimus, nurodydamas, kad kiti liudytojai apie išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nevykdymą žino tik iš ieškovo. Pažymi, kad byloje liudijo ieškovo kviesti liudytojai, kurių dauguma yra atsakovės giminaičiai, tačiau jie visi patvirtino ieškovo nurodytas aplinkybes ir konfliktišką atsakovės būdą bei atsakovės įsipareigojimų nevykdymą. Mano, kad išlaikymo iki gyvos galvos sutartyje numatytų pareigų nevykdymas negali būti pateisinamas atsakovės asmenine nuomone, dėl kokių priežasčių jai nebereikia teikti išlaikymo iki gyvos galvos sutartyje numatyto išlaikymo, sudarytos gyvenimo sąlygos ieškovui yra itin nepalankios, jam daromas psichologinis spaudimas, filmuojama vaizdo kameromis, pas ieškovą į namus negali atvažiuoti kiti asmenys, tai daro gyvenimą name neįmanomą. Teismas pažeidė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles – liudytojų ir šalių parodymus vertino išskirtinai atsakovės naudai, nenurodant, kodėl kitų liudijimų parodymai atmestini. Teismas vadovavosi tik atsakovės ir jos sutuoktinio, kurie tiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi, parodymais, kurie nurodė, kad ieškovas siekia konfliktų, nors visi liudytojai nurodė, kad ieškovas itin nekonfliktiškas. Mano, kad atsakovės sutuoktinis A. M. davė melagingus paaiškinimus, paaiškinimai duoti artimo asmens naudai, tačiau teismo įvertinti kaip nuoširdūs ir patikimi.
Žemesnės instancijos teismas
4.2. Teismas konstatavo, kad ieškovui išlaikymas nereikalingas, nes ieškovas, anot atsakovės, apsigyveno kitur savo paties noru ir ignoravo ieškovo pateiktas aplinkybes apie Išlaikymo iki gyvos galvos sutarties vykdymą. Nepasisakė dėl būtinybės ieškovui teikti išlaikymą, nevertindamas jo gaunamų pajamų, kurios nėra pakankamos pragyvenimui – invalidumo / netekto darbingumo pensija 341,73 Eur ir 32 Eur našlių pensija. Pažymi, kad šiuo atveju ginčas yra ne dėl privalomosios palikimo dalies, kai įpėdinis turi įrodyti išlaikymo būtinumą, o dėl Išlaikymo iki gyvos galvos sutarties, kuria atsakovė prisiėmė pareigą teikti išlaikymą ieškovui, nepriklausomai nuo jo turtinės padėties.
4.3. Teismas, nustatydamas, ar buvo esminis išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pažeidimas, vertino ne tas aplinkybes, kurias pagal ieškinio faktinį pagrindą turėjo vertinti, ir dėl to pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.
4.4. Nurodė, kad teismas visiškai nepasisakė dėl dviejų ieškinio reikalavimų turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir juridinę reikšmę turinčio fakto patvirtinimo. Teismas visiškai netyrė su šiais dviem ieškinio reikalavimais susijusių aplinkybių, dėl jų nieko nepasisakė, neargumentavo, kodėl jų netenkina.
Atsiliepimas
5. Atsakovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Nurodė, kad prašoma nutraukti išlaikymo iki gyvos galvos sutartis yra sudaryta prieš 16 metų ir visą šį laiką buvo ir yra, iš jų bent jau 15 metų, jeigu būtų galima tikėti pačiu ieškovu, vykdoma tinkamai ir jokių pretenzijų atsakovei reiškiama nebuvo iki pat 2022 metų. Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis netgi yra iš dalies įvykdyta ir pasibaigusi, tai yra atsakovė iki gyvos galvos teikė išlaikymą savo mamai B. A. N., mirusiai 2018 m. liepos 15 d. Taigi šiuo atveju ieškovas net neturi subjektinės teisės ieškiniu reikalauti nutraukti visą 2007 m. sausio 16 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, kuri yra ir įvykdyta, ir pasibaigusi (bent jau dalinai), ir reikalauti taikyti restituciją visam turtui. Ieškovas pats priėmė sprendimą išsikraustyti, visada galėjo naudotis visu namu. Ieškovo siekį ne gauti išlaikymą natūra, bet gauti pinigus arba šiuo atveju kaip jis įsivaizduoja, „atgauti“ visą ūkį, patvirtina ir pats ieškinio su tokiais reikalavimais pareiškimo faktas. Jis patvirtina, kad ieškovui nėra reikalingas išlaikymas, o jis puikiai gali pasirūpinti savimi ir prašomu priteisti jam nekilnojamuoju turtu.
5.2. Teismas teisingai aptarė ir išanalizavo liudytojų parodymų įrodomąją reikšmę.
5.3. Nurodė, kad byloje esant pareikštiems pagrindiniams ir išvestiniams reikalavimams, pastarųjų tenkinimo (atmetimo) klausimas sprendžiamas priklausomai nuo pagrindinio reikalavimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
7. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, nusprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
8. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Plungės rajono notarų biure 2007 m. sausio 16 d. tarp sutuoktinių B. A. N., J. N. (jų santuoka sudaryta 1973 m. lapkričio 24 d.) ir A. M. buvo pasirašyta Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis (toliau – ir Sutartis). Pagal Sutartį sutuoktiniai (rentos gavėjai) perdavė A. M. (rentos mokėtojai) jos nuosavybėn (duomenys neskelbtini), esantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 20,69 ha, iš jo miško plotas 6,61 ha, kartu su tame žemės sklype esančiais pastatais: gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 179,77 kv. m; daržine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); sandėliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo statiniais (šuliniu) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodyta, kad perduodamas sklypas nuosavybės teise priklauso rentos gavėjui pagal 1996 m. gruodžio 16 d. Apskrities viršininko įsakymą Nr. 1618, 1996 m. gruodžio 30 d. Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį Nr.: P68/96-1700; valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Telšių filialo 2005 m. liepos 25 d. pažymėjimą bei VĮ Registrų centro Telšių Filialo 2007 m. sausio 10 d. pažymą apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini). Perduodami pastatai nuosavybės teise priklauso rentos gavėjams pagal 2005 m. balandžio 25 d. Statinio pripažinimo naudotis tinkamu; 1980 m. lapkričio 11 d. Paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 8948; 2005 m. balandžio 20 d. Apylinkės (seniūnijos) pažymėjimą Nr. V6-172; VĮ Registrų centro Telšių filialo 2005 m. liepos 25 d. pažymėjimą bei Valstybės įmonės registrų centro Telšių filialo 2007 m. sausio 10 d. pažymą apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini).
9. Trečiame Sutarties punkte nurodyta, kad rentos mokėtoja A. M. įsipareigoja teikti rentos gavėjams B. A. N. ir J. N. iki jų gyvos galvos visas reikiamas ir būtinas paslaugas, aprūpinti drabužiais bei kita apranga, maitinimu, sveikatos priežiūra. Rentos gavėjai turi teisę gyventi (duomenys neskelbtini), esančiame gyvenamajame name iki gyvos galvos.
10. Rentos gavėja B. A. N. mirė 2018 m. liepos 15 d.
11. Apeliacinėje instancijoje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovo ieškinys dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo, sutartimi perduoto turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, juridinio fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimai. Ieškovas mano, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, kadangi liudytojų ir šalių paaiškinimus vertino išskirtinai tik atsakovės naudai ir vertino ne tas aplinkybes, kurios pagal ieškinio faktinį pagrindą turėjo vertinti; atmesdamas ieškinį visiškai nepasisakė ir nenurodė motyvų dėl ieškinio reikalavimų pripažinti turtą bendrąją jungtine nuosavybe ir pripažinti juridinę reikšmę turinį faktą dėl palikimo priėmimo.
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo
12. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 straipsnis). Šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270 straipsnis). CPK 265 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas.
13. Teisminio nagrinėjimo dalyką apibrėžia ieškinio turinį sudarantys elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Asmuo, kreipdamasis į teismą dėl, jo manymu, pažeistos subjektinės teisės ar įstatymo saugomo intereso, ieškinyje nurodo tokio pažeidimo aplinkybes (faktinį pagrindą) ir pasirenka teisių gynimo būdą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Pažymėtina, kad būtent ieškovas renkasi savo pažeistų teisių gynimo būdą bei kam, kokiu būdu ir kokius reikalavimus reikšti (CPK 5 straipsnis), o pareikštas ieškinys apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas.
14. CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pagal CPK 268 straipsnio 4 dalį teismo sprendimo forma ir turinys turi atitikti CPK 270 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Teismas sprendime pateiktas išvadas privalo motyvuoti ne tik nurodydamas atitinkamą teisės normą, bet ir išdėstydamas nustatytas aplinkybes, įrodymų vertinimą (CPK 270 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2011). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad svarbiausių faktinių ir teisinių aplinkybių neišaiškinimas reiškia, kad teismas neatskleidė bylos esmės ir dėl to gali būti neteisingai išspręsta byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016).
15. CPK 327 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu: 1) nustatomi CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti pagrindai; 2) neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla; šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą, absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstama procesinė situacija, kai sprendimas yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Šios proceso teisės normos pritaikymas pirmosios instancijos teismo procesiniame sprendime ginčijamas apeliaciniu skundu.
16. CPK 270 straipsnio, reglamentuojančio reikalavimus teismo sprendimo turiniui, 4 dalyje nustatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. Taigi CPK įtvirtinta pareiga teismui motyvuoti sprendimą (nutartį).
17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad motyvuojamoji teismo sprendimo (nutarties) dalis yra pati svarbiausia, todėl jei teismo sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas), t. y. esminiu procesiniu pažeidimu, lemiančiu besąlyginį, su galima šio pažeidimo įtaka bylos rezultatui papildomai nesietiną, priimto teismo procesinio sprendimo negaliojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-611/2019, 26 punktas).
18. Kartu kasacinio teismo praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad, pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą, absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-684/2021, 31 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Tai, ar teismo priimto procesinio sprendimo motyvavimo trūkumai konkrečiu atveju lemia absoliutų sprendimo negaliojimą (išvadą, kad skundžiamas sprendimas yra be motyvų), ar turėtų būti vertinami kaip procesinis pažeidimas (nepakankamas sprendimo motyvavimas), dėl kurio esmingumo spręstina pagal galimą šio pažeidimo įtaką bylos rezultatui, vertintina atsižvelgiant į teismo pareigos pateikti sprendimo motyvus pažeidimo laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-403/2022, 35 punktas).
19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad atmeta ieškovo ieškinį, visiškai nepasisakė dėl ieškovo ieškinyje suformuluotų materialiųjų reikalavimų - išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi perduoto turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir juridinio fakto nustatymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu iš esmės šalių ginčo neišsprendė, taip padarydamas esminį proceso teisės normų pažeidimą (CPK 265 straipsnio 2 dalis, 270 straipsnis).
20. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, priimto išnagrinėjus tarp šalių kilusį ginčą, turinio, jame teismas vertino byloje esančius įrodymus, liudytojų paaiškinimus tik ieškovo reikalavimo dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo kontekste. Pirmosios instancijos teismas dėl kitų ieškovo reikalavimų – išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi perduoto turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, juridinio fakto nustatymo nepasisakė visiškai. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, netenkinus ieškinio reikalavimo dėl 2007 m. sausio 16 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo, kuris, teismo vertinimu yra pagrindinis reikalavimas, nėra pagrindo pasisakyti dėl išvestinių reikalavimų, t. y. sutartimi perduoto turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, juridinio fakto nustatymo, kurie, teismo vertinimu, yra išvestiniai. Teisėjų kolegija tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai nepritaria.
21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sąvoka „išvestinis reikalavimas“ teisės aktuose nėra tiesiogiai įtvirtinta. Sąvoka „išvestinis“ reiškia kažką, kas yra išvestas iš kito („Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“ [interaktyvus]. <http://lkiis.lki.lt/>). Teismų praktikoje sąvoka „išvestinis reikalavimas“ yra vartojama apibūdinti reikalavimui, kurio nėra pagrindo tenkinti netenkinant pagrindinių reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-695/2020). Išvestiniu reikalavimu gali būti pripažintas tiek reikalavimas, kuris negali būti savarankiško ieškinio dalyku, tiek reikalavimas, pagal savo pobūdį galintis būti savarankiško ieškinio dalyku, tačiau, vertinant jį konkrečioje byloje pareikštų reikalavimų visumos kontekste, neatsiejamai susietas su pagrindiniu reikalavimu, t. y. pagrindas jį tenkinti, atsižvelgiant į konkrečioje byloje pareikšto ieškinio dalyką ir pagrindą, atsiranda tik tada, jei yra tenkinamas pagrindinis ieškinio reikalavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-127-781/2020; 2021 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-130-464/2021).
22. Taigi pagrindas konkretaus ieškinio reikalavimus kvalifikuoti kaip pagrindinį ir išvestinį yra šių reikalavimų tarpusavio ryšys, pagal kurį pagrindinio reikalavimo patenkinimas tampa išvestinio reikalavimo tenkinimo faktiniu pagrindu. Kadangi pagrindinio reikalavimo atmetimo faktas savaime lemia, jog išvestinis reikalavimas teismo negali būti tenkinamas, teismo sprendime nėra reikalinga nurodyti papildomus išvestinio reikalavimo atmetimo motyvus. Tokia situacija nereiškia, kad išvestinis reikalavimas teismo nėra nagrinėjamas iš esmės – šis reikalavimas teismo sprendimu yra išsprendžiamas iš esmės jį atmetant, kadangi, netenkinus pagrindinio reikalavimo, nelieka išvestinio reikalavimo tenkinimo faktinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021, 56–57 punktai). Taigi, byloje esant pareikštiems pagrindiniam ir išvestiniam reikalavimui, pastarojo tenkinimo (atmetimo) klausimas sprendžiamas priklausomai nuo pagrindinio reikalavimo, t. y. patenkinus pagrindinį reikalavimą yra pagrindas nuspręsti dėl išvestinio reikalavimo (jo dalies) tenkinimo, ir priešingai, atmetus pagrindinį reikalavimą savaime nelieka pagrindo tenkinti išvestinio reikalavimo, t. y. jo tenkinimo klausimas net nėra svarstomas.
23. Nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimas dėl 2007 m. sausio 16 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo yra atskiras reikalavimas. Reikalavimas dėl restitucijos taikymo yra išvestinis iš reikalavimo nutraukti 2007 m. sausio 16 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, kadangi jie neatsiejamai susiję. Priklausimai nuo to, ar tenkinamas reikalavimas dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo, privalomai turi būti sprendžiama dėl ieškinio reikalavimo taikyti restituciją, t. y. teismui išsprendus klausimą dėl pagrindinio reikalavimo yra nusprendžiama ir dėl išvestinio reikalavimo tenkinimo.
24. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ir kiti du ieškovo reikalavimai: išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi perduoto turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, juridinio fakto nustatymo yra išvestiniai reikalavimai iš reikalavimo nutraukti 2007 m. sausio 16 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Teisėjų kolegijos vertinimu šie ieškovo reikalavimai gali būti savarankiškais ieškinio reikalavimo dalykais ir nėra neatsiejamai susiję su reikalavimu dėl 2007 m. sausio 16 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo. Taigi pirmosios instancijos teismas pasisakęs dėl ieškinio reikalavimo nutraukti 2007 m. sausio 16 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, turėjo pareigą pasisakyti ir dėl kitų dviejų ieškovo ieškinio reikalavimų, t. y. dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi perduoto turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, juridinio fakto nustatymo, ko nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta.
25. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad bylos grąžinimas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui yra ultima ratio proceso teisės institutas, privalantis koreliuoti su įstatymo leidėjo tikslu užtikrinti tinkamą instancinės sistemos funkcionavimą tam, kad apeliacinės instancijos teismas ištaisytų pirmosios instancijos teismo padarytas fakto ir teisės klaidas. Siekdamas įgyvendinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, sutrumpinti bylinėjimosi trukmę, užtikrinti operatyvesnį teismo procesą bei apsaugoti Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje kaip vieną iš pagrindinių žmogaus teisių įtvirtintą teisę į bylos išnagrinėjimą teisme per įmanomai trumpiausią laiką, apeliacinės instancijos teismas gali perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tik išimtiniais, įstatyme nustatytais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-403/2022, 23 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
26. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 327 straipsnio nuostatas, pagal kurias byla gali būti perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismas, būdamas kompetentingas nuspręsti byloje tiek fakto, tiek teisės klausimus, turi pats ištaisyti pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu padarytus pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas turi pats pašalinti tiek bylos faktinių aplinkybių nustatymo klaidas, tiek nustatytus materialiosios ir proceso teisės normų taikymo ir aiškinimo trūkumus. Teismas privalo bendradarbiauti su bylos šalimis (CPK 8 straipsnis), manydamas, kad bylai teisingai išspręsti neužtenka pateiktų įrodymų, gali pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-313/2022, 30–31 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).
27. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nusprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos (neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme), turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Vis dėlto šios sąlygos egzistavimo nepakanka, kad apeliacinės instancijos teismas galėtų pasinaudoti savo teise aptariamu pagrindu perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, – šios teisės įgyvendinimas papildomai sietinas su procesinių kliūčių, užkertančių kelią pačiam apeliacinės instancijos teismui išnagrinėti bylą iš esmės, egzistavimu. Neišsamus ar nepakankamas bylos aplinkybių tyrimas pirmosios instancijos teisme gali būti vertinamas kaip proceso pažeidimas, sudarantis pagrindą panaikinti ar pakeisti teismo sprendimą, bet jis nėra pakankamas tam, kad ginčas būtų perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui, jeigu tai įmanoma padaryti apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123-823/2022, 27 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią procesinę situaciją, nulemtą to, kad pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo, netyrė ir nevertino esminių aplinkybių, susijusių su ieškovo pareikštais reikalavimais dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi perduoto turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, juridinio fakto nustatymo, kurios yra reikšmingos, konstatuoja, jog, priimant skundžiamą sprendimą, teismas neatskleidė bylos esmės, o dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobūdžio byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi. Tokia situacija pažeistų ginčo šalies, kuri nesutiktų su apeliacinės instancijos teismo pirmą kartą atliktu ginčo aplinkybių nustatymu ir vertinimu, teisę į apeliaciją. Dėl to apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, apskųstas teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
29. Sykiu primintina, kad teismas ex officio (pagal pareigas) yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo proceso organizavimą ir kartu jis turi užtikrinti, jog įrodinėjimo procesas vyktų taip, kad būtų tinkamai išspręsti klausimai, reglamentuojami CPK 265 straipsnyje.
Dėl bylos procesinės baigties
30. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija turi pagrindą konstatuoti bylos esmės neatskleidimą (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o tokiu atveju teisminio ginčo išsprendimas negali būti pripažintas teisingu (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija nusprendžia, kad dėl pirmosios instancijos teismo neatskleistos bylos esmės bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl yra pagrindas sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
31. Pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinus ir bylą perdavus nagrinėti iš naujo, kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai šiuo atveju nevertintini, kaip neturintys teisinės reikšmės procesinei bylos baigčiai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
32. Tol, kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas byloje dėl procesinių klausimų išsprendimo nėra pagrindo, nes neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021).
33. Pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinus, bylinėjimosi išlaidų, šalių patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, taip pat ir valstybei priteistinų, paskirstymo klausimas apeliacinės instancijos teisme nesprendžiamas. Patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui iš naujo išnagrinėjus bylą ir priėmus joje galutinį procesinį sprendimą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Plungės apylinkės teismo 2023 m. liepos 20 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.