Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-1385-221/2016

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-10-13
Bylos Nr.: 2A-1385-221/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-17890-2013-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Nijolia Indreikienė, Virginija Lozoraitytė, Evaldas Burzdikas
Ieškovas: J. T.
Trečiasis asmuo: K. T., uždarosios akcinės bendrovės „Mokilizingas“, uždaroji akcinė bendrovė „SB lizingas“, uždaroji akcinė bendrovė „General Financing“, uždaroji akcinė bendrovė „Creditreform Lietuva“, akcinė bendrovė „Swedbank“, uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“, akcinė bendrovė „Kauno energija“, akcinė bendrovė „Lesto“
Atsakovas: V. T.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2A-1385-221/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17890-2013-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.4.3; 2.6.2.8; 2.6.5.2.1; 3.2.4.11; 3.3.1.21 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Nijolios Indreikienės ir Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė, pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. T., trečiojo asmens K. T. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. T. ieškinį atsakovui V. T. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, piniginių prievolių priteisimo, asmeninės nuosavybės teisės į butą pripažinimo, atsakovo V. T. priešieškinį ieškovei J. T. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, piniginių prievolių priteisimo, buto pripažinimo jungtine nuosavybe, trečiojo asmens K. T. ieškinį atsakovui V. T. dėl išlaikymo jai priteisimo, trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Mokilizingas“ pareiškimą dėl skolininko dalies nustatymo, tretieji asmenys – K. T., uždaroji akcinė bendrovė „SB lizingas“ (buvęs pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė Ūkio banko lizingas), uždaroji akcinė bendrovė „General Financing“, uždaroji akcinė bendrovė „Creditreform Lietuva“, akcinė bendrovė „Swedbank“, uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“, akcinė bendrovė „Kauno energija“, akcinė bendrovė „Lesto“, uždaroji akcinė bendrovė „Mokilizingas“ (buvęs pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė „Snoro lizingas“), antstolė A. A., išvadą duodanti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė prašė teismo nutraukti santuoką, sudarytą tarp atsakovo ir ieškovės (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. 2406, dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo sūnaus A. T., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu; priteisti iš ieškovės sūnaus A. T. išlaikymui po 86,89 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, gautas išmokas paskiriant tvarkyti atsakovą; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę T.; pripažinti ieškovei asmeninės nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini); padalinti bendrą sutuoktinių turtą, ieškovei priteisiant namų apyvokos daiktus už 2 461,77 Eur: kavos aparatą „Delonghi“, 231,7 Eur vertės, skalbimo mašiną „Blomberg“, 260,66 Eur vertės, šaldytuvą „Blomberg“, 318,58 Eur vertės, komodą, 144,81 Eur vertės, valgomąjį stalą, 231,7 Eur vertės, virtuvinius baldus „Bon apetito“, 1 013,67 Eur vertės, orkaitę „Blomberg“, 260,66 Eur vertės, atsakovui priteisiant namų apyvokos daiktus už 3 355,99 Eur: stacionarų kompiuterį „G620, ML-1865“, 280,93 Eur vertės, LCD televizorių „LG32LC52“, 521,03 Eur vertės, televizorių „LG“, 347,54 Eur vertės, dulkių siurblį „Philips“, 521,32 Eur vertės, komodą, 115,85 Eur vertės, stacionarų kompiuterį, 202,73 Eur vertės, miegamojo baldus „Lynas“, 579,24 Eur vertės, virtuvinį kampą, 202,73 Eur vertės, nešiojamąjį kompiuterį „Packard Bell 15, 6NB“, 381,88 Eur vertės, indaplovę „Wirpool“, 202,73 Eur vertės; priteisti ieškovei iš atsakovo 447,11 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį; padalinti pinigines prievoles ir priteisti ieškovei pagal 2013 m. gegužės 3 d. tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. KKS30503PJJPA, sudarytą ieškovės su UAB „Snoro lizingas“, 3 523,5 Lt (1 020,48 Eur) sumai, pagal 2012 m. spalio 14 d. vartojimo kredito sutartį Nr. C210298078, sudarytą ieškovės su UAB Ūkio banko lizingas, 1 663,13 Lt (481,68 Eur) sumai; atsakovui – pagal 2013 m. birželio 16 d. išperkamosios nuomos sutartį Nr. 306932804, sudarytą atsakovo su UAB Ūkio banko lizingas, 499,18 Lt (144,57 Eur) sumai, pagal 2013 m. birželio 1 d. vartojimo–kredito sutartį Nr. C306368965, sudarytą atsakovo su UAB Ūkio banko lizingas, 1 318,56 Lt (381,88 Eur) sumai, pagal 2013 m. gegužės 5 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą atsakovo su UAB „General Financing“, 1 137,47 Lt (329,43 Eur) sumai, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis yra liguistai pavydus, išgėręs būna ypač agresyvus, pradeda triukšmauti, kelti skandalus, žeminti ir įžeidinėti ieškovę vaikų akivaizdoje, atsakovas naudoja prieš ieškovę fizinį smurtą vaikų ir pašalinių žmonių akivaizdoje. Ieškovė sutiko, kad sūnaus A. T. gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su atsakovu, taip pat sutiko mokėti sūnaus išlaikymui po 86,89 Eur kas mėnesį iki jo pilnametystės. Ieškovė nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. A-3021 jai, kaip gyvenančiai savininkui grąžintame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo skirti 204 000 Lt nuomotų gyvenamųjų patalpų rinkos vertei kompensuoti. 2006 m. rugpjūčio 28 d. už ieškovei išmokėtą kompensaciją ji įsigijo 66,08 kv. m butą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl šis butas pripažintinas ieškovės asmenine nuosavybe, nes butas įsigytas už jos asmenines lėšas.

Atsakovas priešieškiniu prašė teismo šalių santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės; nustatyti nepilnamečio sūnaus A. T. gyvenamąją vietą su atsakovu; priteisti iš ieškovės sūnaus A. T. išlaikymą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 175 Eur nuo 2015 m. sausio 9 d. iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant jas Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, sūnaus išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant atsakovą; butą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti bendrąja jungtine ieškovės ir atsakovo nuosavybe; padalinti santuokoje įgytą turtą, ieškovės nuosavybėje paliekant 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), kavos aparatą „Delonghi“, 231,7 Eur vertės, skalbimo mašiną „Blomberg“, 260,66 Eur vertės, šaldytuvą „Blomberg“, 318,58 Eur vertės, komodą, 144,81 Eur vertės, valgomąjį stalą, 231,7 Eur vertės, virtuvinius baldus „Bon apetito“, 1 013,67 Eur vertės, orkaitę „Blomberg“, 260,6 Eur vertės, dulkių siurblį „Philips“, 521,32 Eur vertės, miegamojo baldus „Lynas“, 579,24 Eur vertės, virtuvinį kampą, 202,73 Eur vertės, iš viso už 3 765,06 Eur, atsakovo nuosavybėje paliekant 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), stacionarų kompiuterį „G620, ML-1865“, 280,93 Eur, LCD televizorių „LG32LC52“, 521,03 Eur vertės, televizorių „LG“, 347,54 Eur vertės, komodą, 115,85 Eur vertės, stacionarų kompiuterį, 202,73 Eur vertės, nešiojamąjį kompiuterį „Packard Bell 15,6NB“, 381,88 Eur vertės, indaplovę „Wirpool“, 202,73 Eur, iš viso už 2 052,7 Eur, nereikalaujant iš ieškovės kompensacijos už jai tenkančią didesnę turto dalį, visus sutartinius įsipareigojimus ir teises pagal ieškovės su UAB „Snoro lizingas“ sudarytą 2013 m gegužės 3 d. tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. KKS30503RUPA ir pagal 2012 m. spalio 14 d. vartojimo kredito sutartį Nr. C210298078, sudarytą ieškovės su UAB Ūkio banko lizingas, 1 663,13 Lt (481,68 Eur) sumai po santuokos nutraukimo palikti J. T.; 228,27 Eur skolą AB „Kauno vandenys“, 294,08 Eur skolą AB „Kauno energija“, 129,56 Eur skolą AB „Lesto“ pripažinti asmeninėmis ieškovės prievolėmis, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad ieškovė yra kalta dėl santuokos iširimo, nes šalių santuoka iširo dėl ieškovės netinkamo elgesio, atsakomybės nebuvimo ir nelojalumo. Šalių sūnus yra pareiškęs norą gyventi su atsakovu. Nuo 2015 metų sausio mėnesio ieškovė visiškai neremia sūnaus, todėl jos siūloma 86,89 Eur suma kas mėnesį neatitinka sūnaus būtinųjų poreikių, prieštarauja teisės normoms ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai. Sutuoktinių bendromis ir atsakovo asmeninėmis lėšomis, atsakovo darbu buvo atlikti esminiai nekilnojamojo turto (butų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini)) pagerinimai, todėl butas, esantis (duomenys neskelbtini), pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Trečiasis asmuo K. T. prašė teismo priteisti iš atsakovo jos išlaikymui po 200 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini) iki 2015 m. rugsėjo 1 d. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ji tapo pilnamete. Ieškovė dar mokosi vidurinėje mokykloje, todėl jai būtinas išlaikymas iš tėvų. Atsakovas prie jos išlaikymo neprisideda, nors jo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, kuri šiuo metu yra bedarbė.

Trečiasis asmuo UAB „Mokilizingas“ prašė nustatyti, kad ieškovei priklauso 1/2 pajamų, kurias atsakovas gauna iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Nurodė, kad antstolės A. A. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla pagal Kauno miesto apylinkės teismo išduotą teismo įsakymą Nr. L2-21818-717/2014 dėl 512,6 Eur skolos ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš ieškovės. Ieškovės sutuoktinis V. T. gauna su darbo santykiais susijusias pajamas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, ieškovė neturi kito kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, iš kurio galėtų būti vykdomas išieškojimas, todėl išieškojimas iš atsakovo pajamų yra vienintelė UAB „Mokilizingas“ interesų užtikrinimo priemonė.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. kovo 7 d. sprendimu ieškinį, priešieškinį, trečiojo asmens K. T. ieškinį patenkino iš dalies: santuoką, sudarytą tarp atsakovo ir ieškovės, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. 2406, nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei paliko „T.“ pavardę, o atsakovui „T.“ pavardę; nustatė nepilnamečio sūnaus A. T. gyvenamąją vietą su atsakovu; priteisė iš ieškovės sūnaus A. T. išlaikymą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 29 Eur nuo 2015 m. sausio 9 d. iki teismo sprendimo priėmimo, o nuo teismo sprendimo priėmimo iki sūnaus pilnametystės – po 145 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, indeksuojant jas Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, sūnaus išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant atsakovą; padalino santuokoje įgytą turtą: ieškovės nuosavybėje paliko 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), 16 890,49 Eur vertės, kavos aparatą „Delonghi“, 231,7 Eur vertės, skalbimo mašiną „Blomberg“, 260,66 Eur vertės, šaldytuvą „Blomberg“, 318,58 Eur vertės, komodą, 144,81 Eur vertės, valgomąjį stalą, 231,7 Eur vertės, virtuvinius baldus „Bon apetito“, 1 013,67 Eur vertės, orkaitę „Blomberg“, 260,6 Eur vertės, dulkių siurblį „Philips“, 521,32 Eur vertės, miegamojo baldus „Lynas“, 579,24 Eur vertės, virtuvinį kampą, 202,73 Eur vertės; atsakovo nuosavybėje paliko 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), 16 890,49 Eur vertės, stacionarų kompiuterį „G620, ML-1865“, 280,93 Eur vertės, LCD televizorių „LG32LC52“, 521,03 Eur vertės, televizorių „LG“, 347,54 Eur vertės, komodą, 115,85 Eur vertės, stacionarų kompiuterį, 202,73 Eur vertės, nešiojamąjį kompiuterį „Packard Bell 15,6NB“, 381,88 Eur vertės, indaplovę „Wirpool“, 202,73 Eur vertės; įsipareigojimus pagal ieškovės su UAB „Snoro lizingas“ sudarytą 2013 m. gegužės 3 d. tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. KKS30503RUPA, 1 020,48 Eur sumai, su UAB Ūkio banko lizingas sudarytą 2012 m. spalio 14 d. vartojimo kredito sutartį Nr. C210298078, 481,68 Eur sumai, su SIA „B2 Kapital“ sudarytą sutartį, išieškomą UAB „Creditreform Lietuva“, 638,23 Eur sumai, UAB „Mokilizingas“ įsiskolinimą, priteistą Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. 2-1818-717/2014, pripažino asmeninėmis ieškovės prievolėmis; padalino įsiskolinimą AB „Kauno energija“, pripažįstant ieškovei prievolę sumokėti 187,08 Eur, o atsakovui – 107 Eur; 228,27 Eur prievolę AB „Kauno vandenys“ pripažino solidaria; priteisė iš atsakovo dukters K. T. išlaikymui po 87 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini) iki 2015 m. liepos 10 d.; atmetė trečiojo asmens UAB „Mokilizingas“ prašymą.

Teismas sprendė, kad byloje nepateikta objektyvių įrodymų, jog atsakovas naudojo smurtą prieš ieškovę, o atsakovas procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu kategoriškai neigė, kad šeimoje smurtavo, pateikta medžiaga iš policijos šių aplinkybių taip pat nepatvirtina. Pažymėjo, kad 2008 m. gruodžio 4 d. teikimas, kuriame nurodyta, jog atsakovas 2008 m. lapkričio 24 d. bandė suduoti į veidą ir girtas triukšmavo, sužalojimas nepadarytas, ieškovė prašė sudrausminti atsakovą, o po keleto dienų ieškovė nurodė, kad susitaikė su sutuoktiniu, prašė netaikyti poveikio priemonių ir nutraukti tyrimą, nepatvirtina ieškovės nurodytos aplinkybės apie atsakovo smurtą, be to, įvykis, vykęs daugiau nei prieš 7 metus, negali būti vertinamas kaip priežastis, dėl kurios iširo santuoka 2013 metais. Atsižvelgęs į tai, kad liudytoja apklausta N. S. nenurodė tiesiogiai mačiusi atsakovą smurtaujant, paaiškino aplinkybes, jai žinomas dar iki šalių santuokos, laikė, kad ieškovė neįrodė, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo smurtavimo. Padarė išvadą, jog ieškovė dar iki santuokos sudarymo žinojo atsakovo neigiamas charakterio savybes, tačiau tai nesutrukdė jai su atsakovu gyventi iki santuokos šešis metus, susilaukti sūnaus ir po to ištekėti, atsakovas taip pat dar iki santuokos sudarymo gyvendamas su ieškove žinojo jos neigiamas charakterio savybes, tačiau ir jam tai nesutrukdė su ieškove sukurti šeimą. Kaip neįrodytus atmetė ieškovės argumentus, kad atsakovas ilgą laiką neturėjo tikslo sukurti su ieškove šeimą, nepripažino vaikų, motyvuodamas tuo, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovas, apsigyvenęs pas ieškovę, ėmėsi būsto remonto darbų, nebūdamas sutuoktiniu, investavo savo uždirbtas lėšas į medžiagas, buitinę techniką, šalių lėšos tapo bendromis, po santuokos sudarymo atsakovas įdukrino ieškovės dukrą, o tai reiškia atsakovo didelį lojalumą ne tik ieškovei, bet ir šeimai. Šių aplinkybių pagrindu darė prielaidą, jog šalys abipusiu sutarimu ne tik nekūrė šeimos, bet ir nutarė nesuteikti jų bendram sūnui atsakovo pavardės, siekdami gauti vienišos motinos pašalpas ir lengvatas iš paslaugas teikiančių įmonių. Sprendė, kad pagrindinė santuokos iširimo priežastis – skirtingi šalių charakteriai, lojalumo stoka, skirtingas šalių požiūris sprendžiant atskiras problemas, nebegalėjimas ir nenoras šiuos požiūrius suderinti ir spręsti problemas, tarp jų ir susijusias su vaikų auklėjimu. Konstatavo, kad abu sutuoktiniai pažeidė įstatyme įtvirtintas sutuoktinių pareigas, todėl šalių santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgęs į Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, įvertinęs vaiko amžių, gyvenimą kartu su tėvu, ieškovei nereiškiant prieštaravimų, vadovaudamasis nepilnamečio vaiko interesais, šalių sūnaus A. T. gyvenamąją vietą nustatė su atsakovu (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Konstatavo, kad nepilnamečio A. T. išlaikymui kas mėnesį reikalinga 394 Eur suma, todėl, įgyvendindamas išlaikymo pareigos paskirstymo tarp tėvų turtinės padėties proporcingumo principą, įtvirtintą CK 3.192 straipsnio 3 dalyje, atsižvelgdamas į protingumo ir proporcingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis), nustatė, jog ieškovė pagal savo turtinę padėtį turi teikti vaikui mažesnę dalį, t. y. po 145 Eur kasmėnesinių išmokų nuo 2015 m. sausio 9 d. iki jo pilnametystės, indeksuojant jas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. Konstatavo, kad ieškovei išmokėti 204 000 Lt nuomotų gyvenamųjų patalpų rinkos vertei kompensuoti laikytini asmenine jos nuosavybe, atitinkančia CK 3.89 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas. Nustatė, šalims būnant santuokoje, ieškovės asmeninės lėšos buvo panaudotos butui, esančiam (duomenys neskelbtini), įsigyti, todėl, įvertinęs ginčo buto įsigijimo laiką (2006 m. rugpjūčio 28 d.), taikė CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją. Konstatavo, kad byloje nepateikta įrodymų, teikiančių pagrindą padaryti pagrįstą išvadą, jog buto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta ieškovės valia jį įgyti asmeninėn nuosavybėn (CPK 176, 177, 185 straipsniai). Pažymėjo, kad ieškovė, pasirašydama buto pirkimo–pardavimo sutartį, nėra nurodžiusi, kad butą įsigyja asmeninėn nuosavybėn, priešingai, sutarties 5 dalyje, nustatančioje pirkėjo pareiškimus, įsipareigojimus ir garantijas numatyta, kad pirkėjui yra žinoma CK 3.88 straipsnio nuostata dėl turto, įsigyto po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Nurodė, kad ieškovė po buto įsigijimo jame deklaravo savo sutuoktinį, sutuoktiniai po buto įsigijimo darė nemažos apimties buto remontą, turėdami tikslą jį atnaujinti, pritaikyti šeimos reikmėms, pagerinti buitį. Ieškovei neįrodžius, kad, įsigydama ginčo butą, ji aiškiai išreiškė savo valią jį įsigyti asmeninėn nuosavybėn, padarė išvadą, jog šis butas yra ne ieškovės asmeninė nuosavybė, o bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis), todėl nutraukiant santuoką jį padalino CK VIII skyriuje nustatyta tvarka. Ieškovei sutikus, daiktus padalino pagal atsakovo prašomą daiktų padalijimo tvarką. Nustatęs, kad K. T. (duomenys neskelbtini) sukako 18 metų, vidurinės mokyklos atestatą ji gavo 2015 m. liepos 10 d., sprendė, kad K. T., tapusi pilnamete, dar (duomenys neskelbtini) mėnesius mokėsi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje, kurią sėkmingai baigė gavusi atestatą, tuo metu ji neturėjo galimybių dirbti ir save išlaikyti, todėl jai buvo reikalinga parama. Pažymėjo, kad paramos teikimas pilnamečiui vaikui ir išlaikymo teikimas nepilnamečiui vaikui nėra analogiškos prievolės, atsižvelgiant į tėvo turtinę padėtį, pilnamečiam vaikui teikiama parama neprivalo užtikrinti visišką jo poreikių patenkinimą, išlaikymo paramos dydis turi būti proporcingas vaiko, kuriam reikalinga parama, poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai (Šiaulių apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 23 d. nutartis). Pažymėjo, kad K. T. motina tuo metu nedirbo, tėvas dirbo, jo pajamos sudarė apie 600 Eur, tačiau jis vienas išlaikė paauglį sūnų, prie kurio išlaikymo ieškovė neprisidėjo. Įvertinęs tai, kad K. T. gyveno su tėvais, neturėjo papildomų išlaidų būstui ar jo išlaikymui, laikė, kad iš atsakovo pagal jo gaunamą atlygį už darbą ir turimą išlaikytinį galėtų būti priteista ne didesnė kaip 87 Eur kasmėnesinė parama iki K. T. mokėsi vidurinėje mokykloje. K. T. prašymą priteisti paramą iš tėvo nuo tada, kai ji baigė vidurinę mokyklą, iki 2015 m. rugsėjo 1 d. atmetė kaip teisiškai nepagrįstą, kadangi K. T. tuo metu nebuvo aukštosios mokyklos studentė. Atmetė trečiojo asmens UAB „Mokilizingas“ prašymą, atsižvelgęs į tai, kad teismo sprendimu šalių santuoka nutraukiama ir turtas padalijamas, dėl to išnyksta teisinis pagrindas prašymui patenkinti.

Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Apeliacinius skundus padavė ieškovė ir trečiasis asmuo K. T.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. sprendimą, panaikinant sprendimo dalį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kalės, dėl buto padalinimo, šioje dalyje priimti naują sprendimą: santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės; butą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine ieškovės nuosavybe arba kompensuoti ieškovei jos įdėtas asmenines lėšas į butą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Nepagrįstai konstatuota, kad abu sutuoktiniai pažeidė įstatyme įtvirtintas sutuoktinių pareigas, neteisingai taikytos CK 3.60–3.61 straipsnių nuostatos. Ieškinyje ir teismo posėdžio metu ieškovė teigė, jog dėl santuokos nutraukimo kaltas atsakovas. Atsakovas nenuginčijo ieškovės nurodytų aplinkybių. Jis reiškė prieštaravimus dėl savo kaltės, tačiau nenurodė faktų, nepateikė įrodymų, kad dėl santuokos iširimo yra kalta ieškovė. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės ir faktai, kurie leistų konstatuoti ieškovės kaltę. Teismas privalėjo nurodyti, kokias savo pareigas, bendro gyvenimo taisykles pažeidė abi šalys, kad nebuvo vienas kitam lojalūs ir pagarbūs, šie pažeidimai buvo esminiai, dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Tai, kad ieškovė dėl atsakovo fizinio ir psichologinio smurtavimo 2008 metais nesikreipė į teismą dėl santuokos nutraukimo, nepaneigia atsakovo tokio pobūdžio elgesio šeimoje. Pateikusi šiuos atsakovo kaltės dėl šeimos iširimo įrodymus, ieškovė įvykdė CPK 178 straipsnyje nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes dėl atsakovo žiauraus elgesio su sutuoktine bendro gyvenimo metu, o ne tik per santuokos nutraukimo procesą. Nepagrįsta išvada, kad ieškovė dar iki santuokos sudarymo žinojo atsakovo neigiamas charakterio savybes, tačiau tai netrukdė jau su atsakovu gyventi iki santuokos ir vėliau ištekėti, be to, ji nepaneigia atsakovo netinkamo elgesio šeimoje, tik jį pateisina. Nepagrįstai ieškovei perkelta atsakomybė už atsakovo elgesį.

Tendencingai vertinti liudytojų parodymai. Nustatant atsakovo smurtinio elgesio faktus, turėjo būti remiamasi liudytojų I. G. ir N. S. parodymais, kurios tiesiogiai matė atsakovo netinkamą elgesį šeimoje. Atsakovo pakviesti liudyti jo tėvas ir brolis nepagrįstai šališkai neigiamai charakterizavo ieškovę, teismas be pagrindo patikėjo atsakovo artimų giminaičių parodymams, neįvertinęs kitų liudytojų parodymų. Privalėjo būti įvertinti K. T. parodymai apie netinkamą atsakovo elgesį jos ir jos motinos atžvilgiu. K. T. parodymai apie jos susirgimą neuroze ir depresija dėl atsakovo smurto jos atžvilgiu įrodo atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo ir patvirtina kitus ieškovės pateiktus įrodymus – ieškovės paaiškinimus teismui, liudytojų I. G., N. S. parodymus, rašytinius įrodymus (policijos teikimą, atsakovo laišką ieškovei).

Nepagrįstai spręsta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra ne ieškovės asmeninė nuosavybė, o bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, pažeidus įrodinėjimo taisykles, netinkamai pritaikius CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą, padaryta nepagrįsta išvada, kad ieškovė neįrodė, jog, įsigydama ginčo butą už asmenines lėšas, ji aiškiai išreiškė savo valią jį įsigyti asmeninėn nuosavybėn. Iš 2006 m. rugpjūčio 28 d. sudarytos ginčo buto pirkimo–pardavimo sutarties turinio matyti, kad buto pirkimo–pardavimo sutartį sudarė ir pasirašė viena ieškovė, nedalyvaujant atsakovui, nesant jo sutikimo. Buto perdavimo–priėmimo aktą taip pat pasirašė tik ieškovė. Buto pirkimo–pardavimo sutartyje nėra sutuoktinio sutikimo dėl prievolės sumokėti buto kainą. Taigi šalys suprato, kad ieškovė už asmenines lėšas įgyja asmeninį turtą – asmeninių lėšų ekvivalentą. Atsakovo nedalyvavimas buto įsigijime patvirtina, kad ieškovė aiškiai išreiškė valią butą įsigyti asmeninėn nuosavybėn. Teismas konstatavo, kad ieškovė turėjo 204 000 Lt asmeninių lėšų. Ginčo butą ieškovė įgijo už 181 000 Lt, todėl likusios ieškovės asmeninės lėšos buvo panaudotos buto remontui. Šios aplinkybės atsakovas neginčijo, todėl nepagrįstai spręsta, kad abu sutuoktiniai atliko buto remontą.

Žemesnės instancijos teismas

Pripažinus, kad ginčo butas priklauso abiem sutuoktiniams lygiomis dalimis, pažeidžiant CK 3.118 straipsnio 3 dalies reikalavimus, netinkamai sudarytas tarp sutuoktinių dalintino turto balansas, nesudarant kompensacijų balanso. Sprendime konstatuota, kad ieškovė už ginčo butą sumokėjo 181 000 Lt savo asmeninių lėšų, todėl, pripažinus butą bendrąja jungtine nuosavybe, sprendimu ieškovei privalėjo būti priteista kompensacija. Ieškovės, panaudojusios 181 000 Lt asmeninių lėšų, praradimas padalijus butą lygiomis dalimis yra 90 500 Lt (26 210,61 Eur).

Padalinus ginčo butą lygiomis dalimis natūra, pažeisti civilinio proceso tikslai, t. y. užkirstas kelias kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Byloje yra pateikti įrodymai, kad sutuoktiniai negali gyventi viename bute, nes vyksta nuolatiniai konfliktai. Konfliktinė situacija neigiamai veikia vaikus. Šalių dukra serga depresija ir neuroze. Atsakovas po teismo sprendimo priėmimo ėmėsi keldinti dukrą iš kambario, kuriame visą laiką ji iki šiol gyveno. Šalių dukra K. T. buvo priversta kreiptis į policiją su prašymu paveikti atsakovą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo K. T. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. sprendimo dalį dėl K. T. išlaikymo priteisimo ir tenkinti K. T. savarankiškus reikalavimus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Nepagrįstai spręsta, kad paramos teikimas nepilnamečiam vaikui ir išlaikymo teikimas pilnamečiam vaikui nėra analogiškos prievolės, nepagrįstai remtasi Šiaulių apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi. Pagal CPK 4 straipsnį vienodos teismų praktikos formavimą užtikrina tik Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Išlaikymas iš tėvų nepilnamečiam ir pilnamečiam, bet besimokančiam vidurinėje mokykloje vaikui, visiškai analogiškas, nes turi užtikrinti ne visiškus jo poreikius, o būtinuosius. Būtinieji trečiojo asmens K. T. poreikiai iki (duomenys neskelbtini) negali būti įvertinti 116 Eur suma, o po šios datos – 87 Eur suma. Priešingai, byloje pateikti rašytiniai įrodymai apie K. T. specialiuosius poreikius – ji susirgo depresija, vartoja antidepresantus, kuriuos jai išrašė psichiatras.

9.2. CK 3.192¹ straipsniui, protingumo kriterijui prieštaraujantis argumentas, kad ieškovė neprisidėjo prie sūnaus išlaikymo, todėl jos dukrai K. T. dėl šios priežasties reikia sumažinti išlaikymo dydį. Iš trečiojo asmens K. T. motinos J. T. išlaikymą sūnui, kai ji neteko darbo, išieškojo antstolis, todėl neatitinka faktinių aplinkybių teiginys, kad ieškovė neprisidėjo prie sūnaus išlaikymo.

9.3. Nelogiškas ir nepagrįstas argumentas, kad trečiasis asmuo K. T., būdama moksleivė, gyveno kartu su tėvais ir neturėjo papildomų išlaidų būstui, todėl jai užtenka 87 Eur per mėnesį.

9.4. Neatsižvelgta, kad šiuo metu minimalus darbo užmokestis yra 350 Eur, su šiuo dydžiu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sieja išlaikymo vaikams dydį. Kadangi atsakovo turtinė padėtis buvo ir yra geresnė nei ieškovės, iš jo turėjo būti priteista didesnė išlaikymo dalis.

9.5. Nenustatytas visas trečiojo asmens K. T. išlaikymo dydis per mėnesį. Dėl to nėra galimybės nustatyti, kokia dalimi dukrą turėjo išlaikyti jos motina.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

10.1. Atsakovas nenaudojo smurto šeimoje, ieškovė nepateikė objektyvių tokį atsakovo elgesį patvirtinančių įrodymų. Ieškovė į bylą pateikė medžiagą iš policijos, kad atsakovas 2008 m. lapkričio 24 d. girtas triukšmavo, bandė suduoti į veidą. Atsakovas neigė, kad buvo agresyvus šeimoje, o ieškovė atsiėmė skundą iš policijos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje laikomasi nuomonės, kad ginčo šalių kreipimaisi į policiją, jų reiškiami kaltinimai dėl smurto naudojimo negali būti vertinami kaip įrodymas, kad kažkuris vienas iš sutuoktinių smurtauja šeimoje.

10.2. Atsakovas pateikė priešieškinį ir įrodinėjo ieškovės kaltę dėl santuokos nutraukimo. Jo nurodytas neigiamas ieškovės savybes – netinkamą rūpinimąsi vaikais, draugų ir bendravimo su jais iškėlimą aukščiau šeimos – patvirtina pateikti įrodymai apie šalių ir jų šeimos narių padėtį: šalių sūnus dėl menko ryšio su ieškove pareiškė norą gyventi su atsakovu, ieškovė ilgą laiką neieškojo darbo ir sūnaus išlaikymui neskyrė materialinės paramos. Ieškovė, neturėdama darbo ir pajamų, neatsakingai prisiėmė greitųjų paskolų, gera valia nepradėjo jų grąžinti.

10.3. Depresija dukra susirgo po to, kai ieškovė jai pasakė, jog atsakovas nėra jos biologinis tėvas. Dukters pretenzijos tėvui, smurtas prieš brolį prasidėjo tik po to, kai ieškovė paneigė biologinę atsakovo tėvystę. Dėl to pagrįstai nevertinti K. T. parodymai apie tėvų santykius šeimoje.

10.4. Aplinkybę, kad atsakovas buvo rūpestingas tėvas ir sutuoktinis, patvirtina byloje surinkti rašytiniai įrodymai, abiejų šalių liudytojai.

10.5. Ieškovė neginčijo, jog atsakovas su broliu ir tėvu remontavo abejus šalių namus, atsakovas pirko baldus ir įrangą, jo iniciatyva ieškovė baigė vidurinę mokyklą ir studijas, pripažino, kad už jos mokslus mokėjo ir atsakovo tėvas, kuris taip pat apmokėjo ieškovės sudaužyto automobilio remonto išlaidas, jos dukrą pripažino savo anūke.

10.6. Sudarydama buto pirkimo–pardavimo sutartį, ieškovė neišreiškė noro įsigyti jį asmeninėn nuosavybėn, vėliau neprieštaravo, kad sutuoktinis gerintų šeimos gyvenimo sąlygas, remontuotų naujai įsigytą butą pats ir padedamas savo tėvo bei brolio, investuotų į šį turtą didelės apimties santuokines lėšas, kurių didžiąją dalį jis ir uždirbo, dirbdamas trijuose darbuose. Šalims įsigijus butą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovas iš karto jame buvo priregistruotas ir šalys visus buto savininko mokesčius mokėjo iš bendrų santuokinių lėšų. Šis faktas taip pat patvirtina, jog ieškovė siekė butą įsigyti ir valdyti bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Ieškovės teiginį, jog naujai įsigytas butas buvo remontuojamas už gautos piniginės kompensacijos lėšas, paneigia pateikti įrodymai, jog gyvenant šalims bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo susikaupęs didelis įsiskolinimas už komunalines paslaugas, kuris buvo padengtas iš gautos kompensacijos likučio.

10.7. Byloje nustatytas faktas, jog atsakovas savo jėgomis ir asmeninėmis lėšomis iš esmės rekonstravo ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė nuomininkė buvo ieškovė.

10.8. Pripažinus, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, t. y. nė vienas iš sutuoktinių nevaldė turto asmeninės nuosavybės teise, pagrįstai nespręstas piniginės kompensacijos klausimas (CK 3.98 straipsnio 1 dalis).

Šalies argumentai

10.9. Ieškovės teiginys apie nuolatinius šalių konfliktus nepagrįstas įrodymais. Šalims pradėjus ištuokos bylą, sutuoktinių santykiai tapo įtempti, bet tai niekaip nesusiję su K. T. depresija.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į trečiojo asmens K. T. apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas prašė atmesti įdukrintos pilnametės moksleivės K. T. savarankišką reikalavimą dėl išlaikymo jai priteisimo, kadangi K. T. pateiktoje būtinųjų poreikių skaičiuotėje visos išlaidos yra akivaizdžiai padidintos, nerealios, kai kurios išgalvotos. K. T. nepateikė išlaidas patvirtinančių įrodymų. K. T. menko pažangumo rodiklis nesudarė pagrindo teigti, jog ji sąžiningai vykdė savo pareigą pažangiai mokytis. K. T., teigdama, kad išlaikymą kasmėnesinėmis 200 Eur periodinėmis išmokomis jai turi teikti tik atsakovas, nes motina neturi pinigų, neįvertino, jog tik atsakovas teikia materialinį išlaikymą su juo gyvenančiam nepilnamečiui sūnui, apmoka komunalinius patarnavimus, teikiamus į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovė yra sveika ir darbinga, darbo santykius nutraukė savo iniciatyva, nepateikė įrodymų, jog ji intensyviai ieškojo darbo ir jai buvo atsakyta. Ieškovė privalo susirasti darbą, kuriame būtų mokamas darbo užmokestis, leidžiantis išlaikyti vaikus. K. T. būtinosiomis savo išlaidomis įvardino komunalinių patarnavimų apmokėjimą, nors faktiškai tokių išlaidų ji neturėjo. Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog K. T. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena kartu su tėvais, kurie mokėjo dalį komunalinių paslaugų, teikiamų į butą, kainos, o likę komunalinių paslaugų įsiskolinimai teismo sprendimu priteisti iš ieškovės ir atsakovo paslaugų tiekėjams, kurie įtraukti į šią bylą kreditoriais. K. T. ir prie apeliacinio skundo nepridėjo įrodymų, patvirtinančių faktinį tokių išlaidų buvimą. Ieškovei netekus darbo, ji neturėjo nei uždarbio, nei santaupų, todėl antstolis neturėjo galimybių išieškoti iš jos išlaikymą sūnui. Byloje nėra įrodymų apie K. T. specialiuosius poreikius, kuriems esant ji patirtų papildomas būtinąsias periodines išlaidas.

Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl naujų įrodymų pateikimo

14. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o pagal CPK 324 straipsnio 3 dalį, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, juos pripažįsta galimus priimti ir tirti. Be to, CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme turi atitikti įstatyme nustatytą reglamentavimą, o prašymas juos priimti ir ištirti turi būti išimtinai argumentuotas (CPK 314 straipsnis, 306 straipsnio 3 dalis, 324 straipsnio 3 dalis). Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą – K. T. pareiškimą-prašymą Kauno VPK. Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktą apeliantės rašytinį įrodymą, sprendžia, jog juo iš esmės yra papildomas apeliacinis skundas, o tokie veiksmai pagal CPK 323 straipsnio nuostatas nėra leidžiami. Be to, apeliantė neprašo priimti pateikto įrodymo, todėl naują įrodymą atsisakytina priimti.

Dėl faktinių aplinkybių

15. 2016 m. kovo 7 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu šalių santuoka, įregistruota (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 2406), nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikta santuokinė T. pavardė; nustatyta šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta su tėvu; iš motinos vaikui priteistas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išlaidomis po 145 Eur; padalintas šalių santuokoje įgytas turtas; išspręstas prievolių grąžinimo klausimas; pilnametei dukrai priteistas išlaikymas iš atsakovo po 87 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.

16. Apeliacinius skundus padavė ieškovė ir trečiasis asmuo. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas dėl sutuoktinių kaltės, turto padalijimo, išlaikymo pilnamečiam vaikui dydžio nustatymo.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo

Dėl sutuoktinio kaltės nustatymo

17. Ieškovė nesutinka su sprendimo dalimi, kuria santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teigdama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Nors atsakovas reiškė prieštaravimus dėl jo kaltės nebuvimo, tačiau nepateikė įrodymų dėl ieškovės kaltės. Teismas nenustatė jokių faktų ir aplinkybių, kurios leistų konstatuoti ieškovės kaltę.

18. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais sutikti negali.

19. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2012; kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

20. Nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovo kaltę grindė atsakovo liguistu pavydu, agresyvumu, ypač išgėrus, fizinio smurto naudojimu, žeminimu, įžeidinėjimu, dėl ko bendras gyvenimas tapo neįmanomas. Atsakovas prašė santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, nes ji nebuvo lojali, dėl jos elgesio, atsakomybės nebuvimo šeimos išsaugoti neįmanoma.

21. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno sutuoktinio elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu, įvertinti visas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; kt.).

22. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovė neįrodė vien tik atsakovo kaltės, o atsakovas neįrodė vien tik ieškovės kaltės. Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas, įvertinęs įrodymų visumą, pagrįstai padarė išvadą, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atmestini apeliantės argumentai, jog santuoka išimtinai iširo tik dėl atsakovo kaltės. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo šalių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, pagrįstai pripažino, kad šalys, gyvendamos kartu kelerius metus dar iki santuokos sudarymo, jau tada žinojo viena kitos gerąsias ir blogąsias savybes, tačiau jos nekliudė sudaryti santuoką.

23. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino liudytojų parodymus. Nesutiktina su apeliante, kad liudytojų parodymai buvo vertinami tendencingai. Atkreiptinas dėmesys į apeliantės teiginius, jog atsakovo tėvo ir brolio parodymai šališki, tačiau jų dukros parodymai turėtų būti vertinami, kaip nešališki. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad dukros K. T. ir atsakovo santykiai konfliktiški, tikėtina, kad K. T. parodymai nebuvo objektyvūs, todėl apylinkės teismas jais nesivadovavo.

24. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog vien ta aplinkybė, kad teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei pageidauja apeliantė, savaime nereiškia, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-289-248/2016).

25. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje esantys įrodymai (šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai, vaikų apklausa, pareiškimai įvairioms institucijoms) leidžia pagrįstai manyti, kad šalių santykiai konfliktiški, kad abi šalys nevykdė CK 3.27 straipsnyje nustatytų pareigų būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti bei moraliai remti, pažeisdami šias pareigas, nesugebėjo suderinti savo asmeninių poreikių, požiūrių ir spręsti problemas, tame tarpe susijusias ir su vaikų auklėjimu, nepaisė vienas kito nuomonės, nesistengė išsaugoti šeimos. Esant šioms aplinkybėms, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančių įrodymų visumą, abiejų šalių elgesį, pagrįstai nustatė abipusę šalių kaltę dėl šeimos iširimo ir tokia teismo išvada atitinka CK 3.60, 3.61 straipsnių nuostatas.

Dėl santuokinio turto padalijimo

26. Ieškovė nesutinka su sprendimo dalimi, kuria butas, esantis (duomenys neskelbtini), pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe, motyvuodama tuo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles, netinkamai pritaikė CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą.

27. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo dviejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Faktas, jog tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymų leidėjas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) ar kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2005; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnius turto priskyrimui prie asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės reikšmingas yra turto įgijimo laikas ir pagrindas, turto pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2005).

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė nepagrįstai turto pripažinimui asmenine nuosavybe nurodo CK 3.92 straipsnio 4 dalį, nes, kaip minėta, turto, kaip asmeninės sutuoktinių nuosavybės, klausimas reglamentuotas CK 3.89 straipsnyje.

29. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir neginčijama aplinkybė, kad butas įsigytas už asmenines ieškovės lėšas, gautas kaip kompensaciją iš valstybės už ieškovės nuomotą butą, esantį grąžintiname savininkams name. Byloje neginčytinai nustatyta ir aplinkybė, kad butas (duomenys neskelbtini), įsigytas šalių santuokos metu. Nors buto pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta su ieškove, butas registruotas jos vardu, tačiau sutartyje nėra išreikšta valia įsigyti butą asmeninėn nuosavybėn. Priešingai, atkreiptinas dėmesys į pačios sutarties 5.3 punktą, kuriame nurodyta, jog pirkėjui (nagrinėjamu atveju apeliantei) yra žinoma CK 3.88 straipsnio nuostata dėl turto, įsigyto po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno vardu, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir tai, kad šalys kartu gyveno iki santuokos ieškovės nuomojamame bute, kad naujai įsigytame bute deklaruota ir atsakovo gyvenamoji vieta, kad jis ten visada gyveno ir tebegyvena, kad butas buvo remontuojamas. Apeliantės teiginiai, kad buto remontui buvo panaudoti likę pinigai, gauti kaip kompensacija, su kuo nesutinka atsakovas, taip pat neįrodo, kad butas buvo įgytas asmeninėn jos nuosavybėn. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas įvertino visus byloje pateiktus įrodymus, vadovavosi suformuota teismų praktika ir pagrįstai konstatavo, jog ieškovė neįrodė, kad, įsigydama ginčo butą, ji aiškiai išreiškė savo valią butą įsigyti asmeninėn nuosavybėn, todėl pagrįstai butą pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jį padalino nenukrypstant nuo šalių bendro turto lygių dalių principo.

30. Kadangi turtas pripažintas bendrąja sutuoktinių nuosavybe, padalintas natūra lygiomis dalimis, todėl nepagrįstas apeliantės argumentas, kad jai turi būti išmokėta pusės buto vertės piniginė kompensacija.

31. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti.

32. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu, tačiau tam tikrais atvejais, t. y. dėl objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio veiksnių, sutuoktiniams turtas natūra gali būti ir nepadalytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2006; kt.).

33. Apeliantės teigimu, tarp sutuoktinių vyksta konfliktai, todėl jie kartu gyventi negali. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad vien tik buvusių sutuoktinių konfliktiški tarpusavio santykiai, nesant kitų kasacinio teismo praktikoje išvardytų veiksnių, neturėtų nulemti turto padalijimo natūra būdo netaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259-378/2015; kt.).

34. Nors šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu, tačiau, kaip spręstina iš vaiko apklausų, jis myli mamą, laukia jos aplankant, ir nors ji vengia bendrauti su sūnumi, vaikas nesmerkia ir nekaltina motinos, siekia ją pateisinti, ateityje tikisi didesnio dėmesio. Teisėjų kolegijos nuomone, natūra padalijus butą, apeliantei ir nepilnamečiam sūnui kaip tik bus didesnės galimybės bendrauti tarpusavyje. Priešingu atveju nepilnametis sūnus liktų be gyvenamosios vietos. Dukra K. T. yra pilnametė, turi draugą, pas kurį dažnai būna, todėl jos santykiai su tėvu irgi negali būti laikoma pakankama priežastimi priteisti butą apeliantei.

35. Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino įrodymus, taikė materialinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl sprendimo ieškovės apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo – apeliacinis skundas atmestinas, skundžiamos sprendimo dalys paliktinos nepakeistos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl trečiojo asmens K. T. apeliacinio skundo

36. K. T. nesutinka su sprendimo dalimi, kuria jai iš atsakovo priteistas išlaikymas po 87 Eur nuo (duomenys neskelbtini) iki 2015 m. liepos 10 d. Prašo šią sprendimo dalį pakeisti, patenkinti jos reikalavimus.

37. K. T. prašė priteisti iš atsakovo jos išlaikymui po 200 Eur periodinėmis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini), t. y. nuo dienos, kai tapo pilnamete, iki 2015 m. rugsėjo 1 d. Nurodė, kad išlaidos jos išlaikymui per mėnesį sudaro 288 Eur.

38. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kuriais ji nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog paramos teikimas pilnamečiam ir nepilnamečiam vaikui nėra analogiškos prievolės, kad ji neturi specialių poreikių (jos teigimu, vartoja antidepresantus), kad J. T. neteikė išlaikymo sūnui.

39. Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, buvo įtvirtinta CK 3.194 straipsnio 3 dalyje. Konstitucinis Teismas, spręsdamas dėl šios nuostatos konstitucingumo, 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto; išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams. Priešingu atveju būtų paneigta pilnametystės samprata, įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo.

40. Po šio Konstitucinio Teismo išaiškinimo pilnamečių vaikų išlaikymo tvarka reglamentuota CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje (2013 m. birželio 20 d. įstatymo Nr. XII-396 redakcija).

41. Minėtame nutarime Konstitucinis Teismas pateikė skirtingą pareigos teikti išlaikymą pilnamečiams vaikams, besimokantiems vidurinėse mokyklose, ir pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, vertinimą. Nutarime pažymėta, kad, atsižvelgiant į tai, jog Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. Tokia tėvų pareiga kildintina ne tik iš įstatymų, bet ir iš Konstitucijos nuostatų visumos, inter alia iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos.

42. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2009 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009 pažymėjo, kad išlaikymo pareigos asmeninis pobūdis ir išlaikymo dydžio proporcingumo vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai principas yra universalūs vaikų išlaikymo teisinio reglamentavimo instrumentai ir taikytini sprendžiant dėl visų vaikų: tiek nepilnamečių, tiek pilnamečių vaikų, nedarbingų dėl invalidumo, kuris jiems nepilnamečiams nustatytas, bei vaikų, kuriems būtina parama, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, - išlaikymo.

43. Išlaikymas iš tėvų pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas, kai yra visuma iš įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje; vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti. Mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, kad vidurinės mokyklos moksleivis, nors ir esantis darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, įprastinėmis užimtumo mokantis sąlygomis negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą. Tačiau tai nereiškia, kad pilnametis vidurinės mokyklos dieninės mokymo formos moksleivis vien dėl tokio savo teisinio statuso gali būti pripažįstamas būtinu paramos.

44. Paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji ir ar ji būtina teismas sprendžia įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko turimą turtą ir pajamas (pvz., pašalpas ir pan.) bei jo poreikius (pvz., gyvenamosios vietos nuomos mokestį, išlaidas už komunalinius patarnavimus, mokslo priemonių įsigijimui reikalingas lėšas, maisto, aprangos įsigijimo ir kitokias būtinąsias išlaidas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2007; 2007 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2007; kt.).

45. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo pilnamečiam vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam paramos būtinam vaikui, būtina įvertinti tėvų galimybes, jų pareigų kitiems asmenims (inter alia nepilnamečiams vaikams, kitiems šeimos nariams, išlaikytiniams) buvimą. Dėl tokios įstatymo nustatytos tėvų pareigos vykdymo negali būti sukurta tokia situacija, kad iš esmės pablogėtų tėvų ar kitų asmenų padėtis ar dėl to tėvai, nepadarydami esminės žalos savo ar kitų asmenų teisėms, apskritai negalėtų šios pareigos vykdyti. Išlaikymo pilnamečiam vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam paramos būtinam vaikui dydžio nustatymui taikytinos sąlygos pagal įstatymo analogiją (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas pilnamečio moksleivio poreikiui bei tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas viduriniam išsilavinimui įgyti.

46. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad K. T. pilnamete tapo (duomenys neskelbtini), tačiau ji dar mokėsi vidutinėje mokykloje, kurią baigė 2015 m. liepos 10 d., gavo atestatą, todėl laikytina, kad ji pareigą sąžiningai mokytis įvykdė.

47. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas išlaikymą apeliantei, įvertino jos poreikius. Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismui, kad K. T. be pagrindo į jai reikalingo išlaikymo dydį įtraukė išlaidas (43 Eur) komunalinėms paslaugoms, kadangi ji tokių išlaidų nepatiria, nes komunalines išlaidas apmoka tėvai (bylos duomenimis didžiąja dalimi V. T.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ji praktiškai du kartus įskaičiuoja panašias išlaidas (14 Eur – vaistai, vitaminai ir 14 Eur – liga, kelionė su klase).

48. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir tą aplinkybę, kad su atsakovu nustatyta nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta, be to, sūnus gyveno su tėvu ir esant dar nenutrauktai tėvų santuokai, tėvas sūnų išlaikė.

49. Įvertintina ir tai, kad nors apeliantės mamos sprendimo priėmimo metu gaunamos pajamos buvo 325 Eur, tačiau ji yra pakankamai jauna, darbingo amžiaus, neturinti sveikatos problemų. Teisėjų kolegijos vertinimu, ji turi visas galimybes susirasti geriau apmokamą darbą (byloje nepateikta įrodymų, kad ji darbo ieškojo, tačiau buvo atsisakyta priimti). Be to, pastebėtina ir tai, kad J. T. priteista didesnės vertės kilnojamojo turto dalis, nepriteisiant kitai šaliai už tai kompensacijos.

50. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus ir tai, kad K. T. daugiau nei prieš metus baigė vidurinę mokyklą, laikytina, kad jos išlaikymui iki pilnametystės iš tėvo priteista suma laikytina pagrįsta tam, kad patenkinti būtinus jos poreikius, todėl apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti priimtos sprendimo dalies nėra pagrindo.

51. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja priimti sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

52. Apeliantei J. T. 380 Eur žyminio mokesčio mokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo dienos. Įvertinus tai, kad jos apeliacinis skundas atmetamas, iš jos valstybei priteistinas 380 Eur žyminis mokestis (CPK 84 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

53. Atsakovas V. T. sumokėjo 100 Eur už atsiliepimo į trečiojo asmens K. T. apeliacinį skundą ir 500 Eur už atsiliepimo į ieškovės J. T. apeliacinį skundą surašymą. Apeliacinius skundus atmetus, tenkintinas jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurios neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkte nustatytos sumos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės J. T., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 380 Eur žyminį mokestį.

Priteisti atsakovui V. T., a. k. (duomenys neskelbtini), iš apeliantės J. T., a. k. (duomenys neskelbtini), 500 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.

Priteisti atsakovui V. T., a. k. (duomenys neskelbtini), iš apeliantės K. T., a. k. (duomenys neskelbtini), 100 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Evaldas BurzdikasNijolia IndreikienėVirginija Lozoraitytė