Šiaulių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. O. įgaliotam atstovui advokato padėjėjui G. R.,

nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D. O. ir institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dirbančio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos K. G. 2024 m. gruodžio 12 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiosios tyrėjos K. G. 2024 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) (toliau ir – Nutarimas) D. O. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 422 straipsnio 5 dalį 800 Eur bauda ir jam paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių. D. O. buvo nubaustas už tai, kad jis (duomenys neskelbtini), 2024 m. lapkričio 2 d., 09.23 val., vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,49 prom. (įvertinus paklaidą) girtumo (neblaivumo) laipsnis ir tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, (toliau ir – KET) 14 punkto reikalavimus.

2. 2024 m. gruodžio 20 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas D. O. 2024 m. gruodžio 13 d. skundas, kuriuo prašoma pakeisti Nutarimą ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, nei numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinio poveikio priemonės išvis neskirti. Skunde nurodė, jog alkoholį vartojo lapkričio 1 d. vakare, o lapkričio 2 d. ryte, 09.23 val., pakankamai neįvertinęs alkoholio poveikio organizmui, vairavo automobilį. Vairuojant nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui, nepažeidė kitų KET reikalavimų. Policijos alkoholio matuokliu buvo nustatytas lengvas 0,49 (0,47 po paklaidos) promilių neblaivumas. Lapkričio 2 dieną medicinos įstaigoje buvo paimtas kraujo mėginys, kraujo tyrimu nustatytas 0,34 promilių neblaivumas. Administracinį nusižengimą padarė dėl neatsargumo, ne dėl tyčios. Prieš nusprendžiant vairuoti automobilį visiškai nesijautė neblaivus, priešingu atveju nebūtų vairavęs. Vairuodamas transporto priemonę nebuvo selektyviai sustabdytas dėl KET reikalavimų nesilaikymo. Jį sustabdžius vairuotojų blaivumo patikrinimo (reido) metu, nebuvo nustatyta jokių neblaivumo požymių - nuo jo nesklido alkoholio kvapas, elgėsi adekvačiai, kalbėjo rišliai, judesiai buvo koordinuoti. Neblaivumas nustatytas tik patikrinus alkoholio matuokliu. Nebuvo jokių išorinių neblaivumo požymių, kuriuos pastebėjęs pats ar aplinkiniai būtų galėję sustabdyti jį dėl galimo vairavimo neblaiviam. Policijos pareigūnams davė sąžiningus ir nuoseklius paaiškinimus, nevengė administracinės atsakomybės. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Išgyvena nepakeliamą gėdos jausmą ir psichologinį spaudimą dėl visuomenėje smerkiamo nusižengimo, prieštaraujančio teisės ir moralės normoms, padarymo. Iki šio įvykio nėra padaręs analogiško administracinio nusižengimo, turi virš 27 metų vairavimo stažą. Yra doras visuomenės narys, visuomenėje priimtiną gyvenimo būdą pasirinkęs pilietis, įgijęs vidurinį išsilavinimą, dirbantis pilnu etatu, besirūpinantis šeima, artimaisiais, savo darbine, namų bendrijos aplinka, aplinkinių charakterizuojamas teigiamai. Jo vedamas gyvenimas ir alkoholio vartojimas nėra kasdienio gyvenimo būdo išraiška. Pilnu etatu dirba vairuotoju įmonėje (duomenys neskelbtini). Darbo funkcijų atlikimui yra būtina turėti galimybę vairuoti transporto priemonę. Šios teisės turėjimas privalomas vykdant darbines funkcijas, vykdydamas šias funkcijas privalo vairuoti transporto priemonę. Yra charakterizuojamas kaip tvarkingas, atsakingas, iniciatyvus, sąžiningas, darbštus, nekonfliktiškas, profesionalus, punktualus, kruopštus, disciplinuotas, aktyvus, bendruomeniškas, gerbiamas, patikimas ir pareigingas asmuo. Charakteristikose pažymima, kad sportuoja, neturi žalingų įpročių. Labai gailisi dėl padaryto nusižengimo, pergyvena dėl vykdomos veiklos praradimo, pajamų netekimo, negalėjimo pasirūpinti šeima ir artimaisiais. Suvokia padaryto nusižengimo rimtumą, galimas pasekmes, suvokia atsakomybę prieš kitus eismo dalyvius, šeimą, artimuosius, darbą ir daugiau nebenusižengs. Netekęs teisės vairuoti netektų vykdomos veiklos, tai sukeltų nepakeliamą finansinę naštą. Gyvena (duomenys neskelbtini), viešojo transporto infrastruktūra nėra taip gerai išvystyta ir šalia gyvenamosios vietos susisiekimas viešuoju transportu itin prastas. Taip pat teisė vairuoti reikalinga pasirūpinti garbaus pensinio amžiaus mama S. D., gim. (duomenys neskelbtini) m. Dėl senyvo amžiaus jai būtina pagalba lankantis pas gydytojus, mama teisės vairuoti neturi. Teisės vairuoti turėjimas ypač reikšmingas besirūpinant mamos sveikata ir privalomai vykstant į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir kitas medicinos įstaigas. Taip pat rūpinasi mamos įvairiais mokesčiais, maistu ir vaistais. Negali vykdyti savo tiesioginių darbinių pareigų neturėdamas teisės vairuoti. Neturi kaip užtikrinti garbaus pensinio amžiaus mamos gerovės ir išlaikyti šeimos. Ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukeltų neproporcingai neigiamas pasekmes ne tik jam bet ir jo artimiesiems. Paskyrus trumpesnę administracinio poveikio priemonę arba administracinio poveikio priemonės neskiriant, jis būtų pakankamai paveiktas, būtų pasiekti administracinės atsakomybės tikslai. Dėl trumpesnio administracinio poveikio priemonės paskyrimo arba administracinio poveikio priemonės neskyrimo nebūtų pažeistas nei viešasis interesas, nei teisingumo principas. Sugretinus teismų praktiką su ANK 34 str. 6 d. įtvirtintais kriterijais ir juos apibendrinus, daro išvadą, kad teismas spręsdamas klausimą dėl ANK 34 str. 6 d. taikymo, privalo atsižvelgti į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vairavimo stažą, asmeninio pobūdžio aplinkybes, administracinio nusižengimo padarinius ir įvertinti tikimybę, kad paskirta nuobauda pasieks jai keliamus tikslus. Todėl teismo prašo pakeisti nutarimą ir juo paskirtą administracinio poveikio priemonę, vadovaujantis ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatomis, paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę negu numatyta minimali ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje arba administracinio poveikio priemonės išvis neskirti, pritaikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

4. Teismo posėdyje D. O. įgaliotas atstovas advokato padėjėjas G. R. nurodė, jog nori patikslinti prašymą teismui - teismo prašoma kuo daugiau sutrumpinti administracinio poveikio priemonių terminus, kalbant tiek apie teisės vairuoti atėmimą, tiek apie draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Labiausiai teisė vairuoti (transporto priemones) yra reikšminga administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. O. dėl jo darbo, kadangi jo darbas būtent ir yra kelyje. D. O., įsteigęs (duomenys neskelbtini), dirba bendradarbiaudamas su kitomis įmonėmis, kurios yra sudariusios sutartis, tarkim, su įvairiais kelių policijos komisariatais, yra teikiamos paslaugos dėl transporto priemonių nuvežimo į saugomas aikšteles, taip pat yra teikiamos paslaugos ir individualiems klientams. Šių paslaugų teikimas yra susijęs su transporto priemonės vairavimu visą parą, iškvietimai būna ir naktį, ir dieną, tai tiesiog surasti žmogų, kuris galėtų pakeisti D. O. jo bendrovėje, kad išlikti konkurencingu rinkoje, neprarasti klientų, ilgamečių užsakovų, labai sudėtinga. Ir, jeigu būtų įmanoma rasti tokį asmenį, tai tas darbas visai būtų savitikslis, kadangi, visas atlyginimas būtų iš esmės lygus gaunamoms pajamoms iš veiklos. Taigi, teisės vairuoti atėmimas D. O. reiškia visišką veiklos sustabdymą. Net jeigu ir po 6 mėnesių bus galimybė D. O. įsirengti antialkoholinį variklio užraktą, kaip matyti iš teismui pateiktų įrodymų apie F valdomas transporto priemones, jų yra ne viena ir jos visos naudojamos (duomenys neskelbtini) veikloje. Jeigu vykdyti tą veiklą, tai į visas reikia įsirengti tuos antialkoholinius variklio užraktus. Tai pakankamai sudėtinga ir brangu finansiškai. Skundžiamu nutarimu skirtos administracinio poveikio priemonės tikrai pakankamai ženkliai apriboja D. O. veiklą, neigiamos pasekmės jaučiamos jau šiai dienai, kadangi transporto priemonės vairavimas jau yra užkardytas daugiau negu du mėnesius, tai D. O. jau tikrai spėjo įsisąmoninti savo veikos pavojingumą ir pakeisti mąstyseną, visiškai atsiriboti nuo alkoholio. Iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo apie D. O. registruotus administracinius nusižengimus 5 metų laikotarpyje matyti, kad D. O. atžvilgiu yra registruotų administracinių nusižengimų, 2024 m. lapkričio 2 d. administracinis nusižengimas nėra vienintelis. Vis tik dalis tų administracinių nusižengimų išvis nėra susiję su KET pažeidimu, tai daugiau pažeidimai, susiję su (duomenys neskelbtini) veikla, su buhalterinių reikalavimų nesilaikymu. Kai kurie pažeidimai išraše vis tik yra dėl KET pažeidimo, tačiau dėl visų jų padarymo D. O. yra sumokėjęs jam paskirtas baudas, taigi atsakomybės nevengė, be to, ir dalis jų yra pakankamai smulkūs, baudos siekia keliasdešimt eurų. 2024 m. lapkričio 2 d. administracinis nusižengimas dėl transporto priemonės vairavimo tikrai nėra atspindintis D. O. požiūrį į galiojančias teisės normas, galiojančias moralės normas, kad žmogus gali daryti ką nori ir panašiai. Priešingai, toks administracinis nusižengimas D. O. yra pirmas gyvenime, anksčiau jis nėra padaręs nei analogiškų, nei panašių administracinių nusižengimų, t. y. susijusių su alkoholio vartojimu, tarkim, neblaivaus asmens pasirodymas viešoje vietoje ar viešosios rimties trikdymas, tai tokių atvejų D. O. istorijoje nėra buvę, tai tiesiog atsitiko klaida 2024 m. lapkričio 2 d., tiesiog nebuvo tinkamai įvertinta būklė, nesant jokių neblaivumo požymių D. O. manė, kad gali vairuoti, juo labiau alkoholis buvo vartotas praėjusią parą - lapkričio 1 d. Pats neblaivumas yra pakankamai mažas, leistina norma viršyta tik 0,07 promilės. Jei žiūrėti į antrą neblaivumo tikrinimą, po penkiasdešimties minučių, kai buvo paimtas kraujo mėginys, išvis nustatytas tas neblaivumas mažesnis negu užtraukiantis administracinę atsakomybę pagal ANK 422 str. 5 d. Taigi, visas šis administracinis nusižengimas tėra keliolikos minučių skirtumas tarp pažeidimo buvimo ir nebuvimo. D. O. tiesiog klydo dėl savo sveikatos būklės, veika nėra tyčinė, tai daugiau neatsargumo pasekmė ir, manytina, kad esant tokioms aplinkybėms, tokios administracinio poveikio priemonės, kokios skirtos skundžiamu nutarimu, iš tiesų yra neproporcingos. Jei žiūrėti į teismų praktiką, į atvejus, kada ANK 34 str. 6 d. iš tiesų yra taikoma, matyti, kad nėra tų kažkokių nežemiškų ar kažkokių stebuklingų aplinkybių, kada ta teisės norma iš tikrųjų gali būti taikoma. Kaip matyti, situacijos yra pakankamai panašios, kad asmenims teisė vairuoti irgi reikalinga, tiek dėl pasirūpinimo šeimos nariais, tiek dėl darbo, dėl gyvenimo atokiau. Šioje byloje tos aplinkybės yra identiškos, galų gale ir tas neblaivumo laipsnis, jis yra tikrai mažas, kaip ir kitose bylose, taigi, manytina, kad ši teisės norma iš tikrųjų galėtų būti taikoma ir šioje byloje. Atsižvelgiant į tai, teismo prašoma skundą tenkinti.

5. Institucijos – Šiaulių apskrities VPK atstovas į teismo posėdį 2025 m. sausio 21 d. 9.30 val. neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Į teismo posėdį numatytu laiku taip pat neatvyko administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. O., jam apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. 2025 m. sausio 21 d. teisme buvo gautas 2025 m. sausio 8 d. Pranešimas apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, jog D. O. dėl ligos yra nedarbingas nuo 2025 m. sausio 9 d. iki 2025 m. sausio 29 d. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. O. įgaliotas atstovas advokato padėjėjas G. R. prašė nagrinėti skundą administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nedalyvaujant. Teismas, įvertinęs aplinkybes, jog teismui prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikta, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nors ir serga, tačiau yra atstovaujamas jo pasirinkto įgalioto atstovo, nusprendė teismui pateiktą skundą nagrinėti administracinėn atsakomybėn patrauktas asmeniui D. O. ir Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

7. D. O. administracinė nuobauda paskirta už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) [...] vairuotojai. Aptariamo nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. ANK 422 straipsnio 6 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

8. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti (ANK 34 straipsnio 6 dalis). Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. e2AT-33-303/2016, 2AT-38-303/2016, 2AT-58-697/2017 ir kt.). Teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018).

9. Nagrinėjamu atveju D. O. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą Institucija skundžiamu Nutarimu paskyrė minimalaus dydžio baudą – 800 Eur, bei minimaliam terminui paskyrė administracinio poveikio priemones, t. y. taikė teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams ir paskyrė draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių, tai yra taipogi minimaliems terminams.

10. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos ir D. O. skundo argumentų matyti, kad D. O. sutinka, jog padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, tačiau skunde nurodo, jog šis nusižengimas buvo įvykdytas ne tyčia, bet veikiant neatsargiai, t. y. alkoholį vartojo iš vakaro, prieš nusprendžiant vairuoti automobilį visiškai nesijautė neblaivus, todėl sėdo vairuoti automobilio.

11. Pažymėtina, kad ANK 9 straipsnio 2 ir 3 dalyse yra įtvirtintos dvi galimos neatsargios kaltės formos – nepagrįstas pasitikėjimas ir nerūpestingumas. Administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

12. Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo sutikti su D. O. argumentais, kad jis ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą įvykdė veikdamas neatsargiai. Pastebėtina, jog pats D. O. pripažino, kad iš vakaro vartojo alkoholinius gėrimus (sustabdžiusiam policijos pareigūnui teigė alkoholį vartojęs 2024 m. lapkričio 1 d. apie 22 val., medicininės apžiūros metu nurodė vakare išgėręs 2 skardines alaus). Transporto priemonę D. O. vairavo ryte, sprendimą vairuoti ryte priėmė tik pats subjektyviai įvertinęs savo buvusią būklę, nepasikliaudamas jokiomis kitomis aplinkybėmis, kurios galėtų būti laikomos objektyviomis ir pagrįstų pažeidėją veikus būtent neatsargiai. Duomenų, kad kokios nors objektyvios aplinkybės pastarąjį būtų galėjusios suklaidinti dėl jo neblaivumo įvykio metu ir galimybės vairuoti transporto priemonę manant esant blaiviam, taip pat nėra. Tai, jog praėjus 47 min. nuo asmens antrojo tikrinimo alkoholio matuokliu paimtame D. O. kraujo mėginyje buvo nustatyta 0,34 prom. alkoholio koncentracija, niekaip nepatvirtina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodomos neatsargios kaltės formos, ta aplinkybė kad 10.10 val. Pareiškėjo kraujyje nustatyta mažesnė alkoholio koncentracija (0,34 prom.) nei tikrinant alkotesteriu 9.23 val. (0,49 prom.), paaiškinama tuo, kad dėl natūralių žmogaus organizme vykstančių fiziologinių procesų alkoholio kiekis, laikui bėgant, tam tikrose organizmo terpėse mažėja. Taigi, teismas atmeta D. O. skunde dėstomus argumentus dėl jo veikimo neatsargiai, kaip nepagrįstus, kadangi šioje situacijoje pasikliovimas vien savo subjektyviu įsitikinimu nešalina jo tyčinės kaltės vairavus neblaiviam.

13. Nors D. O. skunde dėsto, kad pastarasis nebuvo policijos pareigūnų sustabdytas selektyviai dėl kokių nors KET pažeidimų, o policijai vykdant reidą dėl neblaivumo patikrinimo ir tai, neva yra jo teisinę padėtį švelninanti aplinkybė, teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu argumentu. Pastebėtina, kad asmenims atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalies nuostatas kyla nepriklausomai nuo to, ar jie buvo sustabdyti policijos reido metu ar sustabdyti selektyviai ir dėl kitų KET pažeidimų ir tai savaime nėra nei asmens teisinę padėtį lengvinanti, nei sunkinanti aplinkybė ir kartu tai nesudaro jokio pagrindo spręsti dėl galimybės pažeidėjui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

14. Nagrinėjamu atveju sutiktina, jog administracinis nusižengimas realių pasekmių nesukėlė, D. O. kitų KET pažeidimų nepadarė, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas yra įtvirtintas formalia sudėtimi, kas nurodo, jog pasekmių nebuvimas šio nusižengimo mažesnio pavojingumo savaime nelemia, o pagal byloje nustatytas aplinkybes ir D. O. argumentus jį vertinti kaip mažiau pavojingą nėra pagrindo. Priešingai, bylos medžiaga patvirtina, jog pastarajam buvo nustatytas 0,49 prom. neblaivumo laipsnis, kuris viršija įstatyme numatytą ribą (0,4 prom.), nuo kurios asmenims ir kyla administracinė atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Be kita ko, veika padaryta šventiniu laikotarpiu, (duomenys neskelbtini) mieste, kai eismas yra intensyvesnis. Taigi, ši aplinkybės tik didina D. O. padaryto nusižengimo pavojingumą, kadangi realus pavojus dėl neblaivaus vairuotojo kyla tiek pačiam neblaiviam vairuotojui, tiek kitiems eismo dalyviams (jų turtui, sveikatai ar net gyvybei) ir būtent dėl minėtų rizikų įstatymų leidėjas ir yra įtvirtinęs pakankamai griežtą atsakomybę neblaiviems vairuotojams. Kartu pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju reali žala niekam nebuvo padaryta tik laimingo atsitiktinumo – pareigūnų vykdyto prevencinio vairuotojų neblaivumo patikrinimo dėka, o ne paties D. O. veiksmais, kadangi pastarasis savo veiksmais neabejotinai sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Teismas atkreipia D. O. dėmesį, kad tuo atveju, jei jo veiksmais būtų buvę padaryti kiti KET pažeidimai, ir (ar) būtų kam nors padaryta žala, D. O. būtų traukiamas atsakomybėn pagal griežtesnius ANK ar kitos teisės šakos straipsnius ir atitinkamai būtų sprendžiamas griežtesnės atsakomybės klausimas nei yra šiuo metu.

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse aiškindamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nurodė, kad aplinkybė, jog nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė ir sudaranti pagrindą nuobaudos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011; 2AT-7-4-2013; 2AT-9-746/2015; 2AT-88-697/2016; 2AT-38-895/2019). Taipogi teismų praktikoje pažeidėjo darbo pobūdis, siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (LAT nutartis administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) byloje Nr. 2AT-3-2011). Svarbu ir tai, jog aplinkybė, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbas yra susijęs su transporto priemonės vairavimu, reikalauja ypatingą dėmesį skirti prevenciniam administracinės nuobaudos tikslui, nes, sąmoningai pasirinkdamas priešingą teisei elgesį, toks asmuo kelia didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, o dėl šio asmens darbo pobūdžio (dažno transporto priemonių vairavimo) pavojus tampa dar didesnis (Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. sausio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-10-417/2024).

16. Teismo vertinimu, siekiant užtikrinti eismo saugumą ir užkirsti kelią vairuotojų daromiems KET pažeidimams, specialiosios teisės atėmimas tam tikram terminui yra būtina priemonė, o nenustačius tam tikrų išskirtinių aplinkybių, D. O. ir jo šeimos interesai savaime negali būti svarbesni už visos visuomenės viešąjį interesą užtikrinti saugumą keliuose. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prašymą švelninti jam paskirtas administracinio poveikio priemones grindžia darbo funkcijų vykdymu, t. y. nurodo, jog jo darbinių funkcijų vykdymui yra reikalinga turėti teisę vairuoti transporto priemonę, bei būtinumu pasirūpinti garbaus pensinio amžiau motina, kuriai dėl senyvo amžiaus reikalinga pagalba buityje bei lankantis įvairiose gydymo įstaigose. Taip pat nurodo, jog gyvena (duomenys neskelbtini), kur viešojo transporto infrastruktūra nėra gerai išvystyta ir šalia gyvenamosios vietos susisiekimas viešuoju transportu itin prastas. Tačiau, teismo vertinimu, šios nurodytos aplinkybės nėra laikytinos išskirtinėmis, galinčiomis lemti administracinio poveikio priemonės(-ių) švelninimą ar jos(-ų) neskyrimą, kadangi asmeniniai pažeidėjo ir jo šeimos poreikiai, nepatogumai negali būti iškeliami aukščiau padaryto teisės pažeidimo pavojingumo. Pažymėtina, kad D. O. ir iki inkriminuoto nusižengimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti, rūpintis senyvo amžiaus motina, tačiau šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo pavojingo nusižengimo padarymo ar sudarytų pagrindą objektyviau vertinti savo galimybę vairuoti transporto priemones praėjus pakankamai trumpam laiko tarpui po alkoholio pavartojimo. Be to, tai, kad D. O. aplinkinių charakterizuojamas teigiamai, nagrinėjamu atveju taip pat nelaikytina išimtine aplinkybe, sudarančia pagrindą neskirti administracinio poveikio priemonės(-ių) ar skirti švelnesnę(-es) nei straipsnio sankcijoje numatytas(-i) minimalus(-ūs) jos(-ų) dydis(dydžiai). Taip pat pastebėtina, jog nors D. O. teigimu susisiekimas gyvenant (duomenys neskelbtini), nėra itin išplėtotas, yra nepatogus, tačiau jis nėra neįmanomas, todėl teismo vertinimu šios aplinkybės rodo, kad, nors D. O. ir jo šeima patiria sunkumų dėl pastarojo prarastos teisės vairuoti transporto priemones, tačiau šios pasekmės nėra akivaizdžiai neproporcingos D. O. įvykdyto nusižengimo pavojingumui, neriboja pastarojo teisių ir laisvių daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje, siekiant apsaugoti visuomenę, įskaitant ir patį D. O. bei jo artimuosius, nuo pavojingų teisei priešingų veikų.

17. Bylos medžiaga patvirtina, jog į tai, kad D. O. prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi, kas buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, bei į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, buvo atsižvelgta individualizuojant administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemones, bei tai turėjo įtakos parenkant jų minimalius dydžius, todėl tai negali būti pagrindas D. O. dar labiau švelninti atsakomybę. Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad D. O. per paskutinius 5 metus (iki nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo) daugiau nei dvidešimt kartų buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, kas iš esmės neigiamai charakterizuoja pastarojo asmenybę ir rodo, kad jis nėra visiškai drausmingas ir atsakingas vairuotojas, išvadų iš jam anksčiau paskirtų nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių, tarp kurių taip pat buvo asmeniui suteiktos specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, nepadarė, kadangi ir toliau daro naujus administracinius nusižengimus. Atsižvelgiant į šias paminėtas aplinkybes, į padaryto nusižengimo pavojingumą ir pobūdį, duomenis apie ankstesnius D. O. baustumus, daroma išvada, kad nėra pagrindo D. O. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir administracinio poveikio priemonių - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ar draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, neskirti ar skirti trumpesnius terminus, nei straipsnio sankcijoje numatyti minimalūs šių administracinio poveikio priemonių terminai.

18. Nors specialiosios teisės atėmimas neabejotinai turės neigiamas pasekmes D. O., tačiau tai yra neišvengiamos administracinio poveikio priemonės pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kaltas jis pats. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teisinio poveikio priemones aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusižengimu. Manytina, kad skiriama administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, todėl tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtas priemones, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taigi, vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Teismas pažymi, kad specialiosios teisės atėmimo ar draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, termino sutrumpinimas (ar šios priemonės neskyrimas) iš esmės reiškia besąlygišką atleidimą nuo neįvykdytos administracinės nuobaudos dalies. Nagrinėjamu atveju D. O. privalo jam paskirtą administracinio poveikio priemonę atlikti iki galo, kad būtų pasiektas vienas pagrindinių ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytų nuobaudos tikslų – užtikrinti, kad ateityje jis nebedarytų naujų administracinių nusižengimų. Pažymėtina, jog, sušvelninus paskirtas administracinio poveikio priemones, tikėtina, kad D. O. ir toliau lengvabūdiškai vertins savo elgesį, galbūt darys naujus teisės pažeidimus, kadangi tikėsis išvengti administracinės atsakomybės arba manys, jog ji bus sušvelninta.

19. Atsakant į skundo argumentus dėl vienodos teismų praktikos, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra konstatavęs, jog teismams, sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip ir toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Šiuo atveju teismas, įvertinęs D. O. skunde nurodomas neva analogiškas bylas, nustatė, jog nagrinėjamo atvejo faktinės aplinkybės nėra nei analogiškos, nei labai panašios toms, kurios buvo nustatytos D. O. skunde nurodomose bylose, t. y. skiriasi nustatyto neblaivumo dydis (buvo nustatytas mažesnis), pažeidėją teigiamai charakterizuojančios aplinkybės (asmenys administracine tvarka nebausti arba bausti tik kelis kartus), taip pat skiriasi situacijos, kurioms esant buvo vairuota, todėl nėra teisinio pagrindo šiais teismų sprendimais vadovautis priimant sprendimą nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje.

20. Aptartų motyvų pagrindu daroma išvada, kad D. O. paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizuotos tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežtos ir adekvačios jo padarytam administraciniam nusižengimui bei atitinka nuobaudų bei administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl švelninti pažeidėjui paskirtas minimalias įstatymo nustatytas poveikio priemones ar jų (ar vienos iš jų) neskirti nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Jokių išimtinių ar naujų esminių aplinkybių, kurios Institucijai nebuvo žinomos (analogiškas prašymas buvo teiktas ir Institucijai), bei kurios galėtų būti pripažįstamos pagrindu tenkinti skundą taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje taip pat nėra, todėl D. O. skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4–6 dalimis, teismas

nutaria:

netenkinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. O. 2024 m. gruodžio 13 d. skundo ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos K. G. 2024 m. gruodžio 12 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.