- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2024-07-01
- Bylos Nr.
- AN2-167-1049/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-22-3-00026-2024-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Audrius Meilutis
- Pažeidėjas
- P. E.
- Advokatai
- Kristina Raulinaitienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – P. E. įgaliotosios atstovės advokatės K. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. gegužės 3 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. P. E. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024 m. vasario 26 d. nutarimu nubaustas 950,00 eurų bauda ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 15 (penkiolikos) mėnesių terminui, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 straipsnio 2 dalį ir 422 straipsnio 5 dalį, už tai, kad jis 2024 m. vasario 7 d. 10.17 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 0,48 promilių (pritaikius paklaidą 0,46 promilių) neblaivumo laipsnis, taip pat automobiliui nebuvo atlikta privalomoji techninė apžiūra. Tokiais veiksmais P. E. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14, 226 punktus.
2. Nesutikdama su šiuo Institucijos nutarimu P. E. įgaliotoji atstovė kreipėsi su skundu į Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus, kurie 2024 m. gegužės 3 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įgaliotos atstovės skundą tenkino iš dalies, pakeitė Institucijos 2024 m. vasario 26 d. nutarimą ir sutrumpino P. E. skirtą specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 1 (vienerių) metų.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde P. E. įgaliotoji atstovė advokatė Kristina Raulinaitienė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. gegužės 3 d. nutartį ir pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas skirti P. E. trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nei numatytas minimalus ne ilgesniam nei 3 (trijų) ar 4 (keturių) mėnesių terminui, arba pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ne ilgesniam nei 3 (trijų) mėnesių terminui ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, ne ilgesniam nei 6 (šešių) mėnesių terminui, o visiškai atmestus prieš tai nurodytus prašymus – 6 (šešis) mėnesius uždrausti vairuoti transporto priemones ir vieneriems metams uždrausti vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.
3.1. Skunde pabrėžiama, kad apylinkės teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta neatsižvelgus į individualias aplinkybes. Žemesnės instancijos teismas, atsisakydamas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nenurodė jokių konkrečių motyvų ir nepateikė jokių objektyvių duomenų, kodėl paskyrus trumpesnį specialiosios teisės atėmimo terminą nei numatytas minimalus, P. E. atžvilgiu nebus pasiekti administracinei nuobaudai keliami tiek bendrieji, tiek prevenciniai tikslai, kokios priežastys leidžia manyti, jog tikslai neįsigyvendins paskiriant mažesnį nei įstatyme numatytas terminas, kodėl nebus įgyvendinti teisingumo ir protingumo principai.
3.2. Skunde nurodoma, kad vienas iš pagrindinių argumentų lėmusių teismo sprendimą netaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų tai, kad P. E. padarytas administracinis nusižengimas priskiriamas vieniems iš šiurkščiausių ir pavojingiausių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų ne tik eismo saugumui, tačiau ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Tačiau įgaliotosios atstovės nuomone, kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, o administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą, tačiau nagrinėjamu atveju visos paminėtos aplinkybės faktiškai nebuvo įvertintos, pirmosios instancijos teismas tik formaliai nurodė, jog yra atsižvelgiama į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
3.3. Apeliantė nesutinka su skundžiamos nutarties argumentu, jog tai, kad P. E. buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis, kuris nežymiai viršijo leistiną normą, negali būti laikomas pagrįstu argumentu sprendžiant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo klausimą, kadangi P. E. vairuodamas neblaivus neabejotinai kėlė realią grėsmę tiek savo paties, tiek kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. Priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, teismų praktikoje pasisakoma, jog sprendžiant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo, be kita ko, labai svarbus ir asmeniui nustatyto neblaivumo laipsnis vairavimo metu (pvz.: Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 21 d. nutartis byloje Nr. AN2-40-557/2024). Be to, teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo sudėtyje apibrėžta neblaivumo amplitudė (nuo 0,4 iki 1,5 promilės) yra pakankamai plati lyginant su įstatymo leidėjo sankcijoje numatytu teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminu, numatytu ANK 422 straipsnio 6 dalyje, t. y. nuo vienerių metų iki vienerių metų ir šešių mėnesių. Taigi minimalus vienerių metų teisės vairuoti atėmimas teisinėje praktikoje dažnai skiriamas ir už ženkliai didesnį neblaivumo lygį, nei nustatytas šioje byloje (pvz.: Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 22 d. nutartis byloje Nr. AN2-212-1020/2018). P. E. padaryto administracinio nusižengimo pavojingumas, lyginant su rūšiniu tokių nusižengimų pavojingumu, kai nustatomas ženkliai didesnis neblaivumo laipsnis, yra mažesnis ir teismas nepagrįstai to nevertino.
3.4. Skunde kritikuojama ir teismo motyvas, jog neva eismo įvykio neįvykimas, žalos nesukėlimas kitiems asmenims buvo tik atsitiktinumas, kuris vėlgi negali būti vertinamas apelianto naudai sprendžiant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo. Apeliantės nuomone, šiuo atveju minėta aplinkybė yra labai svarbi, nes nuobaudos griežtumas vertinamas ir pažeidimo padarymo aplinkybių kontekste. P. E. įvykio vietoje nustatytas lengvas neblaivumas artimas minimaliai ribai – 0,46 prom. (tiek protokole, tiek nutarime neteisingai nurodyta pažeidimo esmė ir klaidingai nurodytas girtumas nepritaikius paklaidos), o iš P. E. iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatų matyti, jog praėjus 40 minučių nuo policijos pareigūnų atlikto neblaivumo patikrinimo jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,29 promilės etilo alkoholio, kas net nesiekia minimalios įstatyme įtvirtintos ribos, nuo kurios kyla administracinė atsakomybė.
3.5. Skunde nurodomi teismų priimti procesiniai sprendimai, kuriuose pasisakoma, jog vadovaujantis teismų praktikoje taikoma Vidmarko formule vidutinio sudėjimo suaugusio vyro fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100-125 mg/kg/val. greičiu, o alkoholio koncentracija kraujyje sumažėja vidutiniškai 0,15-0,2 promilės/per 1 val., vidutinis eliminacijos greitis yra 0,18 promilės per 1 valandą. Todėl atlikus matematinius veiksmus, leidžia daryti išvadą, kad alkoholio tikrinimo metu reali alkoholio koncentracija P. E. kraujyje galėjo būti kur kas mažesnė nei ji nustatyta alkotesteriu iškvepiant orą ir galimai galėjo būti apie 0,41 prom, kas reiškia tik visiškai nedidelį skirtumą nuo leistinos normos ir galima teigti, jog asmuo vairavimo metu tikrai negali jausti tokio mažo skirtumo. Be to, tikrinant asmens neblaivumą nebuvo laikytasi nustatytos tvarkos neblaivumą antrą kartą tikrinti praėjus 15 min. (pirmas pūtimas 10.17 val., antras - 10.31 val., praėjo 14 min.). Visos šios aplinkybės rodo, jog P. E. nustatytas neblaivumas yra labiau atsitiktinio pobūdžio, jis nėra asmens gyvenimo būdo pasekmė, byloje nėra duomenų, kad jis piktnaudžiautų alkoholiu, juolab turint omenyje, kad anksčiau už tokio pobūdžio pažeidimą nebuvo baustas.
3.6. Taip pat priimant skundžiamą nutartį, visiškai nebuvo atsižvelgta į tai, jog pagal formuojamą teismų praktiką netgi asmenims, kuriems būna nustatytas gerokai didesnis nei 1,5 promilių neblaivumas, netgi atskirais atvejais ir sunkus, ir kurie atsako baudžiamąja tvarka, teismai taiko minimalų vienerių metų teisės vairuoti atėmimo terminą. Pateikiant teismų pavyzdžius skunde pabrėžiama ir tai, kad pagal gausią teismų praktiką, esant panašiam neblaivumui, kuris artimas minimaliai įstatyme įtvirtintai ribai, nuo kurios kyla administracinė atsakomybė, teismai skiria kur kas trumpesnį nei numatytas minimalus teisės vairuoti atėmimo terminą. Apylinkės teismas neįvertino to, jog automobilis buvo vairuojamas apie 10.00 val. ryto, kai žmonių ir transporto priemonių judėjimas tikrai nėra toks intensyvus. Be to, automobilis buvo vairuojamas nedideliu, leistinu greičiu (priešingų duomenų byloje nėra), todėl važiuojant tokiu nedideliu greičiu P. E. galėjo tinkamai įvertinti eismo sąlygas ir pastebėti visus eismo dalyvius, juolab kad alkoholį vartojo iš vakaro, o ryte jautėsi gerai ir manė galintis vairuoti automobilį, todėl iš tiesų galėjo sąžiningai klysti dėl galimybės vairuoti transporto priemonę, ypač vertinant prieš tai aptartas aplinkybes dėl alkoholio kiekio jo kraujyje vairavimo metu.
3.7. Apeliantės nuomone, apylinkės teismas visiškai neatsižvelgė į tai, jog įmonė, kurioje dirba P. E., yra įsikūrusi (duomenys neskelbtini), o jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), t. y. nuo darbovietės nutolusi apie 200 km, todėl jam neišvengiamai reikalinga naudotis transporto priemone. Be to, P. E. darbo funkcijos darbdavio pavedimu gali būti atliekamos ne tik (duomenys neskelbtini), bet ir (duomenys neskelbtini) ar kitose šalyse pagal įmonės poreikius. Todėl akivaizdu, jog iš jo atėmus teisę vairuoti transporto priemones vienerių metų laikotarpiui, bus ypatingai apsunkintos P. E. galimybės nuvykti į darbą, užsiimti darbine veikla ir gauti pajamas, kurios reikalingos šeimos gyvenimui. Skundo autorės įsitikinimu, administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, o proporcingumo ir teisingumo principai nepažeisti pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį ir skiriant trumpesnį specialiosios teisės atėmimo terminą nei ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytas minimalus terminas.
3.8. Taip pat skunde pažymima, kad apylinkės teismas nieko nepasisakė dėl alternatyvaus skundo reikalavimo, kuriuo alternatyviai buvo prašoma paskirti draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai taip pat sutrumpinant tokį terminą. Apeliantės įsitikinimu, ANK 22 straipsnio 2 dalyje nustatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti P. E., už ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą, paskyrus teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trumpesniam nei šešių mėnesių terminui ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trumpesniam nei vienerių metų terminui. Minimos administracinio poveikio priemonės paskyrimas tikrai leistų užtikrinti, kad P. E. nevairuos transporto priemonių būdamas neblaivus, kartu tai leis jam be didesnių sunkumų užsiimti darbine veikla. Pagal naujausią teismų praktiką, teismai parinkdami ANK 31¹ straipsnyje numatytą administracinio poveikio priemonę skiria kur kas trumpesnius nei numatyti minimalūs terminai (pvz.: Šiaulių apygardos teismo 2024 m. vasario 1 d. nutartis byloje Nr. AN2-11-951/2024 ir kt.) Esant tokiam nedideliam neblaivumui kaip P. E., asmenims pirmą kartą padariusiems tokį pažeidimą iš esmės niekada nėra taikomas toks ilgas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas kaip kad yra nagrinėjamu atveju.
3.9. Skunde nurodoma ir tai, kad jeigu teismas manė, jog nėra pagrindo skirti trumpesnį teisės vairuoti atėmimo terminą arba trumpesnį teisės vairuoti atėmimo terminą ir vairavimo su antialkoholiniu užraktu terminą, tuomet turėjo taikyti minimalų terminą 6 mėnesius uždrausti vairuoti transporto priemones ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai vieneriems metams, nes sutikimą vairuoti transporto priemonę su antialkoholiniu užraktu P. E. buvo davęs, tačiau apylinkės teismas ir dėl to visiškai nieko nepasisakė.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į P. E. įgaliotosios atstovės advokatės K. R. apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas, atliekantis skyriaus viršininko funkcijas, T. P. prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
4.1. Atsiliepime nesutinkama su apeliacinio skundo argumentais ir nurodoma, kad nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų. Paskirta nuobauda atitinka padarytą nusižengimą, ANK nuostatas, teismų praktiką, proporcingumo reikalavimą, individualizuota atsižvelgiant į pažeidėjo asmenybę ir faktines aplinkybes, dėl ko nėra jokio pagrindo ją keisti kaip, kad teigia apeliantė, todėl paskyrus švelnesnę administracinio poveikio priemonę, nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai.
4.2. Atsiliepime nurodoma, kad policijos pareigūnų tikrinimo alkotesteriu ir vėliau, P. E. iniciatyva, gydymo įstaigoje atlikto kraujo tyrimo rezultatai skiriasi, tačiau ši aplinkybė nekeičia padarytos išvados, jog jis 2024 m. vasario 7 d. vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas 0,46 promilės (pritaikius paklaidą) girtumas, nes asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu. Institucijos įgaliotasis atstovas pažymi, kad P. E. alkoholio kiekio matuokliu buvo atlikti du patikrinimai laikantis Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymo 2019 m. kovo 25 d. Nr. 5-V-242 „Dėl policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašo“ tvarkos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Asmens patraukto administracinėn atsakomybėn – P. E. įgaliotos atstovės advokatės K. R. apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – P. E. įgaliotoji atstovė neginčija jo kaltės dėl ANK 415 straipsnio 2 dalyje ir 422 straipsnio 5 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymų, tai yra, jog jis 2024 m. vasario 7 d., 10.17 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 0,48 promilių (pritaikius paklaidą 0,46 promilių) neblaivumo laipsnis, taip pat automobiliui nebuvo atlikta privalomoji techninė apžiūra ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 226 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
6. Aukštesniosios instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, sprendžia, kad P. E. pagrįstai ir teisėtai pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 2 dalyje ir 422 straipsnio 5 dalyje. Nors apylinkės teismas pakeitė Institucijos nutarimą ir sutrumpino specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 12 (dvylikos) mėnesių, tačiau apeliaciniu skundu P. E. įgaliotoji atstovė iš esmės nesutinka su P. E. paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminu ir prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei skirti trumpesnį nei ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas ar pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ne ilgesniam nei 3 (trijų) mėnesių terminui ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, ne ilgesniam nei 6 (šešių) mėnesių terminui, o visiškai atmetus prieš tai nurodytus prašymus – 6 (šešis) mėnesius uždrausti vairuoti transporto priemones ir vieneriems metams uždrausti vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, todėl apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako tik dėl šių apeliacinio skundo argumentų.
7. P. E. Institucijos 2024 m. vasario 26 d. nutarimu už administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 2 dalyje ir 422 straipsnio 5 dalyje, skirta subendrinta 950,00 eurų bauda ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 15 (penkiolikai) mėnesių. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai išnagrinėję įgaliotosios atstovės skundą dėl Institucijos nutarimo, padarė išvadą, kad taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų nėra pagrindo, tačiau specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą nuo 15 (penkiolikos) mėnesių sutrumpino iki 12 (dvylikos) mėnesių.
8. Sprendžiant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo P. E. atžvilgiu, pažymėtina, kad minėtoje įstatymo nuostatoje numatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-33-303/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38-303/2016, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-58-697/2017 ir kt.).
9. Atkreiptinas dėmesys, kad skiriant administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos. Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą.
10. Taip pat remiantis teismų praktika, paskyrusi nuobaudą Institucija ar teismas gali nusižengimą padariusio asmens atžvilgiu inicijuoti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą, tačiau neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti). Sprendžiant dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ANK 22 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.
11. Susipažinus su administracinio nusižengimo bylos medžiaga ir įvertinus apeliacinio skundo argumentus konstatuotina, kad tyrimas dėl ANK 415 straipsnio 2 dalyje ir 422 straipsnio 5 dalyje numatytų nusižengimų buvo atliktas išsamiai ir objektyviai. Skundžiamas Institucijos ne teismo tvarka priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje bei jo išvados yra objektyvios ir nešališkai pagrįstos tyrimo metu ištirtų duomenų kompleksine analize, o pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka, o taip pat ir skundo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo atsižvelgta į visas esmines duomenų, turinčių reikšmės nusižengimui tirti ir nagrinėti, rinkimo aplinkybes, išnaudotos visos įmanomos, taip pat tikslingos, adekvačios ir ekonomiškos procesinių veiksmų atlikimo galimybės, o institucijos pareigūnas išanalizavęs tyrimo metu surinktus duomenis, įvertinęs jų tarpusavio ryšį, t. y. atlikęs surinktų duomenų viseto įvertinimą, priėmė pagrįstą nutarimą, tam iš dalies pritarė ir apylinkės teismas, todėl institucijos nutarimo ir/ar teismo nutarties naikinti ar keisti nėra jokio objektyvaus pagrindo.
12. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, taip pat, kad tiek pats pažeidėjas, tiek kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 straipsnis). Ši nuobauda turi būti griežta, kad pažeidėjui neatsirastų nebaudžiamumo jausmo, kad ji jam sukeltų neigiamas pasekmes. Iš įstatymo formuluotės akivaizdu, kad nuobauda skirta, siekiant prevencinių tikslų, sukurti pažeidėjui suvaržymus, kuriais jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Administracinės nuobaudos yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Tai pirmiausia reiškia, kad administracinėmis nuobaudomis siekiama teisės pažeidėją nubausti. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Nuobaudos taptų beprasmiškos, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais.
13. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad aplinkybė, jog P. E. pripažino savo kaltę turėtų būti vertinama kaip reikšminga, tačiau aukštesniosios instancijos teismas tokio kaltės pripažinimo nelaiko nuoširdžiu, o labiau nulemtu byloje nustatytų aplinkybių ir įrodymų. Skunde įgaliotoji atstovė nurodo, kad P. E. pripažino aplinkybę, kad iš vakaro buvo vartojęs keturias skardines alaus, kas teismo nuomone, yra abejotina ir iš esmės prieštarauja apeliantės skunde pateiktiems skaičiavimams dėl tokio kiekio alkoholio skaidymo laiko sveiko vyro organizme, esą ryte jautėsi blaivus, automobilį vairavo apie 10.00 val. ryto kai eismas nėra intensyvus, visgi šie skundo argumentai jokios realios reikšmės ir neturi, kadangi, kaip matyti iš byloje surinktų duomenų, P. E. neatliko nieko kito, kaip tik neblaivus policijos pareigūnų sulaikytas prie automobilio vairo papūtė į alkotesterį, kuris abu kartus parodė jo neabejotiną apsvaigimą. Apygardos teismas sutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad P. E. veiksmai nesukėlė jokių padarinių, niekam nebuvo padaryta žala, tačiau pažymima, kad ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formali, t. y. nereikalaujanti padarinių, todėl vien tai, kad kaltininko veiksmų niekas nenukentėjo, nesudaro pagrindo juos vertinti kaip nepavojingus. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nors P. E. vairavimas nesukėlė realios žalos paties vairuotojo ar kitų žmonių sveikatai ar gyvybei, tačiau tai įtakos veikos kvalifikacijai ir už ją skiriamos administracinio poveikio priemonės griežtumui neturi.
14. Nors vienas esminių apeliacinio skundo argumentų yra tai, kad P. E. buvo nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis – 0,46 promilės (pritaikius 0,017 promilių paklaidą), kuris nežymiai viršija įstatymu leistiną normą (0,4 promilės), o reali žala asmenims ar turtui nepadaryta, ir dėl to jam atsakomybė turėtų būti švelninama, ir visos abejonės aiškinamos apelianto naudai, tačiau su šiuo skundo argumentu duomenis vertinant kompleksiškai visgi negalima sutikti. Pats P. E. neneigė, kad vartojo alkoholį, tačiau paaiškino, kad iš vakaro buvo suvartojęs tik keturias skardines alaus, o sėsdamas už vairo kitos dienos rytą nesijautė apsvaigęs. Iš administracinio nusižengimo byloje esančio Neblaivumo nustatymo akto matyti, kad įvykio vietoje P. E. blaivumas buvo tikrintas du kartus, pirmuoju tikrinimu 10.17 val., jam nustatytas 0,52 (įvertinus paklaidą – 0,50) promilių girtumas, o praėjus keturiolikai minučių – 10.31 val., asmens neblaivumas išliko nustatant 0,46 promilių (pritaikius 0,017 promilių paklaidą). Turint galvoje, kad laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, akivaizdu jog P. E. vos sėdus prie automobilio vairo ir nuvažiavus tam tikrą atstumą iki buvo sustabdytas policijos pareigūnų, jo neblaivumo laipsnis buvo dar didesnis, o jo paties aiškinimas, kad dėl iš vakaro suvartoto tokio alkoholio kiekio dėl ko jis apsvaigimo esą nejuto, kaip jau minėta, yra neįtikinami, nors tai ir neturi esminės reikšmės, kadangi šiuo konkrečiu atveju vertinamas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui palankiausias rodiklis, kuris vėlgi, neabejotinai liudija buvusį jo neblaivumą. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2024 m. vasario 9 d. specialisto išvadą Nr. T-A 791/2024(01), kurioje nurodyta, jog 11.10 val. paimtame P. E. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija – 0,29 promilės etilo alkoholio. Aukštesniojo teismo vertinimu nėra pagrindo abejoti minėtos specialisto išvados rezultatais, tačiau tai nepaneigia nei Institucijos, nei apylinkės teismo išvados, jog 2024 m. vasario 7 d. 10.17 val., P. E. automobilį vairavo būdamas neblaivus. Pažymima, kad sprendžiant klausimą dėl atsakomybės pagal ANK 422 straipsnį, asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu.
15. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į teismų praktikoje taikomą moksliškai patvirtintą formulę, pagal kurią dėl oksidacijos (redukcijos) žmogaus organizme dėsningai mažėja alkoholio kiekis, suaugusiam vyrui alkoholio koncentracija kraujyje sumažėja vidutiniškai 0,15–0,2 promilės/val. Tuo remdamasis apeliantė pažymi, kad pagal Vidmarko formulę patikrinimo alkotesteriu metu P. E. galėjo būti nustatytas nuo 0,41 promilės neblaivumas. Šiems apeliantės argumentams negalima besąlygiškai pritarti. Apygardos teismas pastebi, kad moksliniais skaičiavimais išvesta formulė rodo apibendrintą, vidutinį alkoholio koncentracijos mažėjimą žmogaus organizme. Pažymėtina ir tai, kad alkoholio skaidymo greitis priklauso nuo kiekvieno žmogaus organizmo individualiai, fizinės veiklos, vartojamų skysčių, maisto ir pan. Ir nors apeliaciniame skunde daug dėmesio skiria Vidmarko formulei ir jos pagrindu atliktiems skaičiavimams, tačiau teismui, kaip ir minėta, asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, o kitomis testavimo techninėmis priemonėmis gauti duomenys teismui yra neprivalomi ir vertinami pagal tokias pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai. Apygardos teismas pastebi, jog Vidmarko formule naudojasi ekspertai rašydami ekspertizės aktus ir remdamiesi šia formule nustato galimą alkoholio koncentraciją kraujyje tam tikru metu. Byloje nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis P. E. neblaivumo laipsnis, kaip to reikalaujama pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, nurodant straipsnio dispozicijoje būtinus nustatyti objektyviuosius administracinio nusižengimo požymius. Tiek Institucijai, tiek ir pirmosios instancijos teismui pakako byloje esančių įrodymų padaryti pagrįstai ir neabejotinai išvadai dėl P. E. neblaivumo laipsnio iš karto po to, kai jis buvo sustabdytas vairuojantis transporto priemonę.
16. Nors byloje esantys duomenys rodo, kad P. E. už panašaus administracinio nusižengimo padarymą baudžiamas pirmą kartą, tačiau sprendžiant klausimą dėl galimybės jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, taip pat yra svarbūs ir jo ankstesni baustumai administracine tvarka. Kaip matyti iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, P. E. yra ne kartą baustas administracine tvarka dėl įvairių kelių eismo taisyklių pažeidimų ir nors baudas sumokėjęs, tačiau ir aptariamo nusižengimo padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų, kas neduoda pagrindo išvadai, kad jis yra atidus ir rūpestingas vairuotojas.
17. Aukštesniojo teismo nuomone, net ir esant nežymiai įstatymo leistiną normą viršijančiam alkoholio kiekiui organizme, kaip kad šiuo atveju, tai nėra kriterijus automatiškai lemiantis ANK 34 straipsnio 6 dalies normų taikymą tokiam asmeniui, kadangi čia labai svarbią reikšmę įgyja kitų aplinkybių vertinimas iš kurių viena svarbiausių – turimos administracinės nuobaudos, o šis rodiklis administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra nepalankus. Skunde nurodytos aplinkybės, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui – P. E. paskirta administracinio poveikio priemonė sukels nepatogumų, tai, kad jam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga nuvykimui į darbą, kuris yra už 200 km nuo jo gyvenamosios, savaime nėra išskirtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti. Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad apeliantui taps sunkiau ir nepatogiau nuvykti į darbą, bet tai tikrai netaps neįmanoma. Be to, jam aplinkybės dėl teisės vairuoti transporto priemones jau buvo žinomos ir darbo sutarties pasirašymo metu, nes darbo sutartis buvo pasirašyta 2024 m. balandžio 5 d., tai yra jau po Institucijos nutarimo priėmimo ir tai yra pakankamai reikšminga aplinkybė lemianti ir teismo vidinį įsitikinimą. Taip pat pažymima, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio ar šeiminių aplinkybių, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialios teisės netekimą. P. E., žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga nuvykimui į darbą, ar rūpinimuisi artimaisiais, šia teise naudojosi neatsakingai, todėl jo patiriami nepatogumai yra adekvatūs padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytini asmens teises suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės nubaudimo ir prevenciniams tikslams užtikrinti. Lietuvos teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
18. Apeliaciniame skunde pateikiama gana gausi teismų praktika, anot apeliantės, analogiškose bylose, kuriose asmenims pritaikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas buvo trumpinamas. Apygardos teismas pažymi, kad administracinės atsakomybės nustatymo klausimas yra individualus, o skunde nurodyti atskiri teismų procesiniai sprendimai nesudaro pagrindo taikyti jam ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir švelninti jam administracinę atsakomybę, tėra horizontalaus – tai yra tos paties lygmens, arba net žemesniųjų teismų priimti precedentai, kurių aplinkybės yra skirtingos. Vadovaujantis apeliantės skundo argumentais tiek pirmosios instancijos teismui tiek ir aukštesniajam teismui, kone kiekvienoje tokio pobūdžio byloje nustačius nežymiai įstatymo leistiną normą viršijantį neblaivumo laipsnį būtų sudaromas precedentas teismui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, kas grubiai pažeistų šiuo metu formuojamą teismų praktiką ir iškreiptų tokios įstatymo normos taikymą. Apygardos teismas pažymi, kad atsižvelgdamas į galimas transporto priemonių vairavimo apsvaigus nuo alkoholio pasekmes, įstatymo leidėjas sankcijoje už šį pažeidimą nustatydamas ne tik piniginę baudą, bet ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, neabejotinai siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui.
19. Apylinkės teismas priėmęs skundžiamą nutartį, kuria pakeitė Institucijos nutarimą ir P. E. sumažino teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 1 (vienerių) metų, administracinės nuobaudos skyrimą reglamentuojančių ANK 34 straipsnio nuostatų nepažeidė, kam pritaria ir apygardos teismas. P. E. paskirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui, nėra per griežta, atitinka prevencinius tikslus, nustatytus ANK 22 straipsnio 2 dalyje.
20. Taip pat apygardos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti ir apeliacinio skundo dalies, kuria prašoma P. E. taikyti ANK 31¹ straipsnyje nurodytą administracinio poveikio priemonę.
21. ANK 422 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienerių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. ANK 31¹ straipsnyje nustatyta administracinio poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, – skyrimo tvarka. Pirmoje šio straipsnio dalyje nurodyta, kad šią priemonę kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas); šios poveikio priemonės trukmė nustatoma nuo vienerių iki dvejų metų. Antroje šio straipsnio dalyje nurodyta, kad draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, gali būti skiriamas tik asmens sutikimu, kai tai nurodyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką.
22. Nors iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad P. E. sutinka su draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, tačiau iš 2024 m. vasario 26 d. Institucijos nutarimo turimo matyti, jog minėto nutarimo priėmimo metu su šios poveikio priemonės taikymu nesutiko. Taigi, paties nubaustojo asmens pozicija šiuo klausimu buvo nenuosekli, kita vertus, aukštesnysis teismas pažymi, kad ANK 31¹ straipsnio taikymas, net ir tuo atveju kai kaltininkas su tuo sutinka, nėra privalomas.
23. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti Institucija turi diskreciją nuspręsti, kokią administracinio poveikio priemonę skirti asmeniui, padariusiam ANK 422 straipsnio 5 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą. Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kada administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui turėtų būti skiriama ši administracinio poveikio priemonė, kai tokia galimybė nurodyta ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Tokiais atvejais administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti Institucija ar teismas turi vadovautis ANK 22 straipsnyje įtvirtinta administracinių nuobaudų paskirtimi, taip pat administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindais (ANK 32 straipsnis). Sprendžiant klausimą dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).
24. Kaip jau buvo minėta pirmiau, P. E. padarė vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, tokiu savo elgesiu sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai, netgi gyvybei, ir tik dėl laimingo atsitiktinumo išvengė rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Tiek Institucija, priimdama nutarimą, tiek teismas, nagrinėdamas P. E. įgaliotosios atstovės skundą ir sutrumpindamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki minimalaus, įvertino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Tokios iš esmės minimalios pažeidėjui taikytos sankcijos atskleidžia, jog skiriant nuobaudą buvo pakankamai atsižvelgta tiek į pažeidėjo asmenybę, tiek ir į jo padarytų pažeidimų pavojingumą, veikos aplinkybes.
25. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, jog P. E. galima taikyti švelnesnes poveikio priemones, t. y. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą paskirti jam ANK 31¹ straipsnyje nurodytą administracinio poveikio priemonę, kuri nustatyta kaip alternatyvi (ANK 422 straipsnio 6 dalis). Nėra pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamoje byloje teismas netinkamai taikė įstatymą, reglamentuojantį nuobaudos (šiuo atveju administracinio poveikio priemonės) skyrimo taisykles. Vairuodamas neblaivus P. E. elgėsi neabejotinai neatsakingai, priešingai teisei ir padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, o jo patiriami nepatogumai dėl teisės vairuoti neturėjimo yra jo pavojingo elgesio kelyje pasekmė, todėl nuobaudos tikslai negali būti pasiekti, taikant alternatyvaus pobūdžio administracinio poveikio priemones – skiriant P. E. specialiosios teisės atėmimą trumpesniam laikotarpiui, numatant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nes tokia nuobauda už padarytą itin šiurkštų ir pavojingą administracinį nusižengimą šiuo konkrečiu atveju būtų neproporcinga padarytam administraciniam nusižengimui.
26. Įvertinęs visas aplinkybes, kurios privalomos vertinti pripažįstant asmenį kaltu ir skiriant nuobaudą, teismas konstatuoja, kad tenkinti P. E. įgaliotosios atstovės apeliacinio skundo ir sutrumpinti jam paskirtos specialiosios teisės atėmimo terminą ar skirti alternatyvią administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienerių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nėra pagrindo. Skundžiama teismo nutartis paliekama galioti, nes yra teisėta ir pagrįsta, o P. E. įgaliotosios atstovės skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
asmens patraukto administracinėn atsakomybėn – P. E. įgaliotosios atstovės advokatės K. R. apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.