Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

atsakovei L. D. (buvusi duomenys neskelbtini), atsakovės atstovei advokato padėjėjai Dianai Liutvinskaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. (A. M.) ieškinį atsakovei L. D. dėl nustatytos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovas A. M. (A. M.) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą (toliau – ir teismas) su ieškiniu atsakovei L. D. prašydamas: 1) pakeisti 2019 m. gegužės 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje 2YT-15681-1019/2019 nustatytą ieškovo bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais ir nustatyti ieškovo siūlomą bendravimo tvarką; 2) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Ieškovas prašė nustatyti tokią bendravimo tvarką: 1) skyrium gyvenantis vaikų tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais kas antrą mėnesio savaitgalį (porinių metų savaičių savaitgaliais), paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 10 val. iki 10.30 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą kitą dieną (sekmadienį) nuo 18 val. iki 18.30 val.; 2) jei vaikų tėvas negali nustatytomis dienomis bendrauti su vaikais dėl objektyvių priežasčių (liga, užimtumas darbe, kai yra dirbama slenkančiu darbo grafiku), bendravimo laikas yra perkeliamas/ kompensuojamas. Apie negalėjimą bendrauti nustatytu grafiku vaikų tėvas informuoja vaikų motiną trumpąja sms žinute ne vėliau kaip prieš 2 dienas iki numatomo bendravimo pradžios, kartu nurodydamas, kuriomis mėnesio dienomis jis pageidautų bendrauti su vaikais vietoje prarasto savaitgalio, informuodamas apie bendravimo su vaikais laiko pradžią ir pabaigą; 3) vaikų tėvas kiekvienos savaitės trečiadieniais turi teisę bendrauti su vaikais, juos pasiimdamas iš vaikų gyvenamosios vietos nuo 18 val. iki 18.30 val., ir grąžindamas į vaikų gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 19.30 val. iki 20 val. Dėl objektyvių priežasčių vaikų tėvui negalint bendrauti su sūnumi ir dukra numatytu laiku, vaikų tėvas sms žinute informuoja vaikų motiną apie pasikeitusią bendravimo situaciją; 4) neporiniais metais vaikų tėvas bendrauja su vaikais per Šv. Kūčių ir Kalėdų šventes nuo gruodžio 24 d., vaikus paimdamas iš jų gyvenamosios vietos nuo 16 val. iki 16.30 val., grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. nuo 18 val. iki 18.30 val.; 5) poriniais metais vaikų tėvas bendrauja su vaikais per Šv. Velykų šventes, vaikus paimdamas iš jų gyvenamosios vietos Šv. Velykų išvakarėse nuo 10 val. iki 10.30 val., ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą antrą Šv. Velykų dieną nuo 18 val. iki 18.30 val.; 6) vaikų gimtadienio dieną (vasario 7 d. ir liepos 11 d.) kas antrus metus (poriniais metais) vaikų tėvas bendrauja su vaikais. Jeigu vaikų gimimo diena yra savaitgalio dieną, tėvas paima vaikus iš gyvenamosios vietos nuo 11 val. iki 11.30 val. ir grąžina į jų gyvenamąją vietą nuo 18 val. iki 18.30 val., jeigu savaitgalis pagal bendrąjį savaitgalių bendravimo grafiką nepriklausytų vaikų tėvui. Jeigu vaikų gimimo diena yra darbo diena, tėvas paima vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmąją savaitgalio, einančio po vaiko gimimo dienos, dieną nuo 11 val. iki 11.30 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 18.30 val. iki 19 val., jeigu savaitgalis pagal bendrąjį savaitgalių bendravimo grafiką nepriklausytų vaikų tėvui. 7) Tėvo dieną (švenčiamą birželio mėnesio pirmą sekmadienį) nepriklausomai nuo bendro savaitgalių grafiko paskirstymo, vaikų tėvas bendrauja su vaikais, paimdamas juos iš gyvenamosios vietos Tėvo dienos rytą nuo 11 val. iki 11.30 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą tos pačios dienos vakare nuo 18 val. iki 18.30 val; 8) vaikų tėvas turi teisę bendrauti su vaikais jo atostogų metu, kurios sudarytų 30 kalendorinių dienų per vienerius kalendorinius metus (nebūtinai iš eilės). Informaciją, apie numatomą bendravimą su vaikais atostogų metu, t. y. konkrečią atostogų datą ir trukmę, vaikų tėvas pateikia vaikų motinai sms žinutėmis ar kitomis priemonėmis ne vėliau kaip iki kiekvienų metų gegužės 31 d. Bendravimo su vaikais atostogų metu tėvas turi teisę išvykti su vaikais į užsienį ne ilgesniam nei 14 dienų terminui. Tėvui perimant vaikus atostogų metu, vaikų motina privalo būti parengusi visus būtinus vaikų daiktus, įskaitant vaikų asmens dokumentus. Atostogų metu nėra taikomas bendrasis savaitgalių pasiskirstymo grafikas.

3. Ieškovas nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-15681-1019/2019, pagal pareiškėjų L. M. ir A. M. (A. M.) prašymą dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (toliau – ir Sprendimas), panaikintas santuokos apskaitos įrašas ir patvirtinta sutartis dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių, kurioje, be kita ko, pareiškėjai susitarė, kad vaikų motina įsipareigoja netrukdyti skyrium gyvenančiam tėvui matytis ir bendrauti su vaikais, iš anksto abipusiu susitarimu suderinus susitikimų laiką ir vietą (Sprendimo 1.5 punktas). Pasak ieškovo, įsiteisėjus Sprendimui, kurį laiką tarp šalių nebuvo ginčų dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, tačiau nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. situacija iš esmės pasikeitė. Tarp šalių kilo konfliktas, kadangi ieškovui nebuvo sudaromos galimybės bendrauti su vaikais pagal šalių susitartą tvarką. Toks ribojimas prasidėjo tuomet, kai pas atsakovę atsirado naujas draugas, kurį, kaip vaikai yra nurodę, atsakovė reikalauja vadinti tėvu. Pati atsakovė nurodė, kad yra kitas vaikų tėvas, o ieškovas tik privalo mokėti išlaikymą vaikams, tačiau matytis su vaikais jam griežtai draudžiama. Dėl susiklosčiusios situacijos ieškovas kreipėsi pagalbos ir tarpininkavimo į vaiko teisių apsaugos instituciją. Ieškovo teigimu, Sprendimu nustatyta bendravimo tvarka neužtikrina vaikų ir ieškovo realaus bendravimo įgyvendinimo. Nustatyta bendravimo tvarka daugiau deklaratyvi, priklausoma nuo abiejų tėvų geros valios ir nėra konkreti. Ieškovas siekia teismo keliu apginti savo, kaip tėvo, dalyvavimo auklėjant vaikus teisę. Siekdamas tenkinti vaikų interesus, ieškovas ne kartą bandė rasti kompromisą su vaikų motina, geranoriškai susitarti dėl bendravimo su vaikais, tačiau iki šiol situacija nepasikeitė.

4. Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad tiek iki santuokos nutraukimo, tiek ir po santuokos nutraukimo ieškovas matydavosi su vaikais iš anksto suderintu laiku, tačiau tik sekmadieniais po pietų, kadangi kitu laiku ieškovas neturėdavo laiko. Atsakovė niekada nebuvo prieš, kad vaikai matytųsi su tėvu, visada juos suruošdavo. Tačiau 2019 m. rugpjūčio mėn. paaiškėjo, kad ieškovas susitikimų su vaikais metu, nuolat juos nuteikinėjo prieš atsakovę, po susitikimų su tėvu, vaikai buvo neramūs, blogai miegojo naktimis, atsikalbinėjo. Po minėtų įvykių, atsakovė kreipėsi į vaiko teisių apsaugos instituciją. Vaiko teisių apsaugos specialistai apklausė nepilnamečius vaikus ir nustatė pirmą grėsmės lygį. Pasak atsakovės, ieškovo tariamas domėjimasis vaikais atsirado tik tada, kai sužinojo, kad atsakovė turi kitą vyrą. Atsakovės teigimu, ieškovas vaikais manipuliuojama, siekia ją įskaudinti ir pažeminti. Ieškovas nuolatos kalba tik apie savo teises, bet apie pareigas pamiršta. Nors ieškinyje ieškovas nurodė, kad turi teisę dalyvauti vaikų auklėjime, tačiau kai jo prašoma padėti auginti vaikus, t. y. nuvežti arba pasiimti iš ugdymo įstaigų, nuvežti į būrelius, kategoriškai atsisako, nurodydamas, kad jis dirba ir neturi laiko, jog jam patogu tik sekmadienį po pietų pasiimti vaikus. Be to, gyvenant santuokoje, ieškovas nė karto nebuvo vaikų lankytame darželyje, nesidomėjo D. M. treniruotėmis. Atsiliepimu atsakovė teismo prašo įpareigoti ieškovą baigti pozityvios tėvystės kursus, kad bent šiek tiek turėtų suvokimo, kaip reikia elgtis su vaikais. O iki tol, kol ieškovas bus pasiruošęs, bent minimaliai pasirūpinti vaikais, leisti jam matyti vaikus tik viešoje erdvėje ir dalyvaujant nešališkiems tretiesiems asmenims – vaikų psichologui ir (ar) vaiko teisių apsaugos atstovui, kad būtų užtikrinta, kad nėra daroma žala vaikų psichikai. Dėl ieškovo siūlomos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos darbo dienomis (po darbo valandų), atsakovė pažymi, kad vaikai darbo dienomis lanko būrelius: antradieniais, ketvirtadieniais, penktadieniais 19.30–21 val. sūnus lanko dziudo, trečiadieniais 17.30–18.30 val. abu vaikai lanko (duomenys neskelbtini) muzikos mokyklą. Ieškovas bendravimo laiką su vaikais pasirenka, tik jam patogiu laiku, neatsižvelgdamas į vaikų motinos darbo grafiką, todėl pasak atsakovės, vienintelė ieškovo nesimatymo su vaikais priežastis gali būti tik liga įrodoma gydytojo pažyma. Sutinka, kad ieškovas bendrautų su vaikais ir darbo dienomis. Prašo nustatyti jos siūlomą ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką.

5. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą. Teismo pavedimu Tarnybos darbuotojai lankėsi ieškovo ir atsakovės gyvenamosiose vietose, ištyrė šalių aplinkos sąlygas, surašė šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktus. Tarnyba nustatė, kad nepilnamečių D. M. (D. M.) ir K. M., tėvai gyvena skyrium. Teismo Sprendimu nepilnamečių gyvenamoji vieta nustatyta su motina. Ieškovas gyvena name su visais patogumais. Namuose tvarkinga ir švaru. Vaikams skirtas atskiras kambarys, sudarytos tinkamos sąlygos gyventi, ugdytis ir ilsėtis. Iškovas dirba pagal verslo liudijimą, gaunamos mėnesio darbo pajamos apie 1500 Eur. Atsakovė su nepilnamečiais vaikais D. M. ir K. M. ir sugyventiniu gyvena 3 kambarių bute su visais patogumais. Butas nuosavybės teise priklauso atsakovės sugyventiniui. Namuose tvarkinga ir švaru. Vaikai dalinasi vienu kambariu, kuriame yra visi reikiami baldai, žaislai, ugdymo priemonės. Tarnybos darbuotoja su vaikais bendravo individualiai, jų motinai pokalbyje nedalyvaujant. D. M. pasakojo, kad tėtis ir mama labai nesutaria, pykstasi. Vaikui nepatinka, kai tėtis negražiai kalba apie mamą, tačiau norėtų nuvažiuoti pas jį į svečius. K. M. teigė, kad buvo mačiusi, kaip tėtis mušė mamą, tai buvo seniai, bet su dukra tėtis visada elgiasi gražiai. Mergaitei nepatinka, kai tėtis negražiai kalba apie mamą. Tarnyba nurodė, kad ieškovo ir atsakovės šeima Tarnybai žinoma. Dėl vaikų teisių ir geriausių interesų pažeidimų 2019 m. rugsėjo mėn. nepilnamečiams nustatytas pirmas grėsmės lygis. Tarnyba pažymi, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Tarnybos vertinimu, ieškovo prašoma nustatyti tėvo bendravimo su vaikais tvarka neprieštarauja vaikų interesams, o tėvams jos pagarbiai ir geranoriškai laikantis, galėtų būti užtikrinta nepilnamečių teisė nuolat ir maksimaliai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu bei sudarytų sąlygas tėvui nuolat ir tiesiogiai dalyvauti vaikų gyvenime ir auklėjime.

6. 2019 m. gruodžio 10 d. teisme gauti ieškovo rašytiniai paaiškinimai dėl atsakovės atsiliepimo į ieškinį argumentų ir pareiškimas dėl ieškinio dalyko papildymo. Ieškovas nurodo, kad tarpininkaujant vaiko teisių apsaugos institucijai tarp ginčo šalių pasiektas susitarimas dėl ieškovo bendravimo su vaikais savaitgaliais, tačiau atsakovė deda visas pastangas, kad išvengti šio susitarimo laikymosi, nustatinėdama ieškovui sąlygas, įgyvendinant bendravimą su vaikais. Ieškovui nėra suprantama, kokiu pagrindu atsakovė demonstruoja didesnę savo valdžią vaikams, kai pagal įstatymą abiejų tėvų teisės nepilnamečiams vaikams yra lygios. Be to, atsakovė visiškai riboja ieškovo galimybes užtikrinti vaikų bendravimą su artimaisiais giminaičiais, t. y. ieškovo mama. Ieškovas į vaiko teisių apsaugos instituciją kreipėsi, siekdamas, kad institucijos specialistai išaiškintų vaikų motinai, jog pastaroji savo elgesiu, nesudarydama jam sąlygų bendrauti su sūnumi ir dukra, užblokuojant vaikų tėvo skambučius mobiliajame telefone net 2–3 mėnesių trukmės laikotarpiui, grubiai pažeidinėja nepilnamečių vaikų ir jų tėvo teises. Todėl atsakovė teigia netiesą, esą vaiko teisių apsaugos institucijos nustatytas grėsmės lygis yra susietinas išimtinai su ieškovo, o ne su atsakovės veiksmais. Ieškovui visiškai nėra priimtina, kad atsakovė su savo sugyventiniu sūnaus lankomoje mokykloje prisistato kaip vaiko tėvai. Atsakovė šmeižia ieškovą, sakydama, kad jis niekada neprižiūrėjo vaikų. Ieškovas išklausė pozityvios tėvystės įgūdžių kursus ir pateikia tai pagrindžiančius įrodymus. Ieškovas taip pat nurodo, kad Sprendimu, be kita ko, nustatyta, kad ieškovas teikia nepilnamečiams vaikams išlaikymą, mokėdamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 250 Eur kiekvienam vaikui (Sprendimo 1.2 punktas). Prašo teismo įpareigoti atsakovę teikti nepilnamečiams vaikams abiejų tėvų skiriamo išlaikymo ir valstybės mokamų išmokų vaikams panaudojimo ataskaitas kartą į ketvirtį iki einamojo ketvirčio paskutinės dienos nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametytės. Šis ieškovo reikalavimas grindžiamas tuo, kad atsakovė ne tik riboja tėvo bendravimą su sūnumi ir dukra, bet ir neteikia ieškovui jokios informacijos, susijusios su jų mažamečiais vaikais bei jų poreikių tenkinimu. Ieškovo įsitikinimu, vaikams teikiamas išlaikymas nėra pilna apimtimi panaudojamas jų poreikiams patenkinti ir užtikrinti, kyla pagrįstos abejonės dėl atsakovės prisidėjimo prie vaikų išlaikymo tokia pačia dalimi kaip ir jų tėvo. Pasak ieškovo, atsakovė pastaruoju metu reikalavo, kad jis kuo greičiau pervestų išlaikymą vaikams, o gavusi pinigus, suskubo pasidaryti plaukų prisiauginimo procedūrą, tikėtina, kad yra ir daugiau atvejų, susijusių su mažamečiams skiriamo išlaikymo švaistymu.

7. Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą į ieškinio dalyko papildymą. Nurodė, kad ieškovas melagingai teigia, jog jam visaip trukdoma matytis su vaikais. Ieškovui dalyvaujant posėdyje su atvejo vadybos darbuotojais, vaiko teisių specialistais, socialinėms darbuotojoms, policijos pareigūne, buvo sudaromas grafikas bendravimui su vaikais. Tačiau ieškovas atsisakė pasiimti vaikus iš ugdymo įstaigų, nuvežti į būrelius, padėti vaikais rūpintis darbo dienomis, motyvuodamas, kad yra dirbantis. Atsakovės teigimu, ieškovas melagingai teigia, kad vaikai yra verčiami jos sugyventinį vadinti – tėvu, paaiškina, jog ieškovas nė karto nebuvo vaikų lankytame darželyje, dėl to visi ir galvoja, kad jos sugyventinis yra vaikų tėvas. Nesutinka atsakovui teikti nepilnamečių vaikų išlaikymo ataskaitų. Nurodo, kad tokių suvestinių teikimas papildomai užims jos laisvą laiką, kurį galėtų skirti bendravimui su vaikais. Pažymi, kad ieškovui žinoma, jog vaikams išlaikyti tenka nemažai išlaidų, vaikai lanko ne vieną būrelį. Be to, įstatymas nenustato prievolės teikti išlaidų suvestinę išlaikymą teikiančiam asmeniui. Ieškovas privalo įrodyti, kad asmuo, tvarkantis lėšas, skirtas nepilnamečiams vaikams išlaikyti, naudoja šias lėšas ne vaikų interesais. Prašo teismo netenkinti ieškovo prašymo teikti ataskaitas dėl ieškovo vaikams skiriamo išlaikymo.

8. Tarnyba pateikė išvadą dėl ieškinio dalyko papildymo. Tarnybos vertinimu ataskaitų teikimas išlaikymą teikiančiam asmeniui reiškia, kad atsakovė turi pastoviai rinkti įrodymus apie išleidžiamas lėšas vaikų išlaikymui. Tai užima ne tik dideles laiko sąnaudas, bet atskirais atvejais yra neįmanoma. Tokių suvestinių teikimas papildomai užims atsakovės laisvą laiką, kurį ji galėtų skirti bendravimui su vaikais. Be to, tokių suvestinių teikimas kas tris mėnesius su įrodymais apie nedidelės daiktų ir paslaugų vertės pirkimą yra nemotyvuotas. Pažymi, kad 250 Eur suma pagal priteistą nepilnamečiams vaikams išlaikymą nėra didelė, todėl suvestinių su įrodymais teikimas dėl pirkinių šiai sumai yra neadekvatus vaikų kasdieniniams poreikiams. Šios dalies teismo sprendimo vykdymas būtų neaiškus ir neracionalus, sunkiai įvykdomas ir asmeniui, tvarkančiam nepilnamečių vaikų lėšas, skirtas jų išlaikymui, būtų didelė našta.

9. Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus, prašė jį tenkinti, papildomai paaiškino, kad jam trukdoma bendrauti su nepilnamečiais vaikais, jo telefono ryšys yra užblokuotas. Pažymi, kad po laikinųjų apsaugos priemonių taikymo situacija pagerėjo. Visus atvejo vadybos įsipareigojimus įvykdė, išklausė pozityvios tėvystės įgūdžių mokymus. Paaiškino, kad dirba, gyvena Vilniaus rajone, todėl jam yra sudėtinga vaikus paimti ir nuvežti į būrelius. Išreiškė pageidavimą, kad vaikų motina jam atvežtų vaikus, o jis juos galės nuvežti į būrelius.

10. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti, papildomai paaiškino, kad atsakovė nevykdė Sprendimo įsipareigojimų netrukdyti vaiko tėvui bendrauti su vaikais ir šios aplinkybės neginčijo, nurodydama, kad ji buvo šmeižiama. Nustačius laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, situacija iš esmės kardinaliai pasikeitė: ieškovas bendrauja su vaikais, bendrauja abu savaitgalius su nakvynėmis, nuolatinis tėvo ryšys su vaikais yra užtikrintas.

11. Atsakovė teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad nedraudė ieškovui matytis su vaikais, tačiau paaiškėjo, kad ieškovas apie ją kalba negražius dalykus, nuteikinėja vaikus prieš atsakovę. Pažymi, kad ieškovas viską pateikia kitomis aplinkybėmis. Darbo dienomis ieškovas atsisako matytis ir prižiūrėti vaikus. Karantino metu jokios pagalbos atsakovei nepasiūlė: atsakovė dirbo iš namų nuotoliniu būdu, sūnus namuose mokėsi nuotoliniu būdu, o dukra nėjo į darželį, tačiau tėvo pagalbos nebuvo, vaikais ieškovas domėdavosi tik sekmadienio vakarais. Ieškovas nepažįsta vaikų mokytojos, būrelio vadovės, kadangi per vienerius metus vaikus iš darželio paėmė tik vieną kartą. Pasak atsakovės ieškovas turi bendrauti su vaikais ne tik savaitgaliais ir per šventes, bet ir darbo dienomis, nes vaikams tėvo reikia ir darbo dienomis, tėvas turi prisiimti pilną atsakomybę už vaikus, kaip tai daro vaikų motina. Todėl atsakovė prašo nustatyti tokią bendravimo tvarką pagal kurią tėvas vaikais rūpinsis ir darbo dienomis, ne tik savaitgaliais ir per šventes, nes priešingu atveju, ieškovas siekia visą vaikais rūpinimosi naštą perkelti ant atsakovės pečių. Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo ataskaitų teikimo, nurodo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad išlaikymui skirtos lėšos yra naudojamos ne vaikų interesų tenkinimui. Santuokos nutraukimo metu nebuvo įpareigota rinkti išlaidų čekių, taip pat neturi pareigos teikti informaciją ir apie savo gaunamas pajamas. Pateikti išlaidų ataskaitos atgaline data nėra jokių galimybių. Paaiškina, kad vaikai gyvena kartu su ja, yra pavalgę, aprengti, nuvežti į mokyklą ir būrelius, vaikų nepriežiūros atvejų nenustatyta.

12. Tarnybos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai, pateiktas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

13. Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė turi du nepilnamečius vaikus – sūnų D. M. (D. M.), gim. (duomenys neskelbtini) ir dukterį K. M., gim. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-15681-1019/2019, pagal pareiškėjų L. M. ir A. M. (A. M.) prašymą dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu panaikintas santuokos apskaitos įrašas ir patvirtinta sutartis dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių, kurioje, be kita ko, pareiškėjai susitarė, kad vaikų motina įsipareigoja netrukdyti skyrium gyvenančiam tėvui matytis ir bendrauti su vaikais, iš anksto abipusiu susitarimu suderinus susitikimų laiką ir vietą (Sprendimo 1.5 punktas); A. M. (A. M.) teikia nepilnamečiams vaikams išlaikymą, mokėdamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 250 Eur kiekvienam vaikui (Sprendimo 1.2 punktas).

Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo

14. Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių, į bylą pateiktų šalių pareiškimų ir Tarnybos išvados, priimtų procesinių dokumentų, šalių susirašinėjimo ištraukų, šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad tarp šalių yra itin įtempti, konfliktiški ir atvirai priešiški tarpusavio santykiai. Tarp šalių kyla konfliktai ne tik dėl bendravimo su vaikais tvarkos, ieškovas ištisai vartoja necenzūrinius žodžius, gąsdina, kad atsakovė atsakys už savo veiksmus, ypač jei kreipsis į Vaikų teisių apsaugos skyrių, gaus mažesnį vaikams priteistą išlaikymą, turės problemų dėl nekilnojamojo turto pardavimo ir pan. Konfliktai būna sunkiai valdomi, į juos nuolat įtraukiami Tarnybos atstovai, tėvams stinga bendradarbiavimo, pagarbaus, mandagaus tarpusavio bendravimo, jie abu yra itin kritiški ir priešiški vienas kitam. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad dėl vaikų teisių ir geriausių interesų pažeidimų 2019 m. rugsėjo 6 d. užpildytos Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketos, nustatytas pirmas grėsmės vaikams lygis. Kadangi šalių nepilnamečiams vaikams nustatytas pirmas grėsmės lygis, siekiant užtikrinti vaikų teises ir teisėtus interesus 1) buvo prašoma tėvui (ieškovui) skirti socialinės priežiūros paslaugas (tėvystės įgūdžių kursus, psichologinę pagalbą ir kt.); 2) motinai (atsakovei) ir jos šeimai buvo inicijuotas atvejo vadybos procesas; 3) tėvui (ieškovui) paskirtos socialinės priežiūros paslaugos Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje; 4) kreiptasi į VšĮ Pal. J. Matulaičio šeimos pagalbos centrą dėl kompleksinės pagalbos šeimai teikimo. 2019 m. spalio 23 d. šeimai paskirtas atvejo vadybininkas.

15. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gegužės 27 d. nutartimi šioje civilinėje byloje nustatė laikiną ieškovo A. M. (A. M.) su nepilnamečiais vaikais D. M. ir K. M. tvarką iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, pagal kurią 1) A. M. (A. M.) su nepilnamečiais vaikais D. M. ir K. M. bendrauja kas antrą savaitgalį, paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 10 val. iki 10.30 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį nuo 18 val. iki 18.30 val. Savaitgalis, nuo kurio vaikų tėvas pradeda bendrauti prasideda antrąjį savaitgalį, kuris bus po teismo nutarties priėmimo dienos. Savaitgalis, kurį vaikų motina nesudarė sąlygų tėvui bendrauti su vaikais kompensuojamas kitu, t. y. motinai priklausančiu savaitgaliu; 2) negalėdamas pasiimti vaikų bendravimui nustatytu laiku, tėvas privalo įspėti vaikų motiną ne vėliau kaip prieš dvi dienas. Iš ieškovo paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad po laikinos ieškovo bendravimo su nepilnamečiais tvarkos nustatymo situacija pagerėjo.

16. Tarnyba taip pat išklausė nepilnamečių vaikų D. M. ir K. M. nuomones dėl bendravimo su tėvu tvarkos, 2019 m. spalio 1 d. Vaiko išklausymo aktas Nr. 1TSD-2701. Berniukas pasakojo, kad tėtis ir mama labai nesutaria, pykstasi, tačiau jis pats su tėčiu sutaria gerai, matėsi seniai, anksčiau atvažiuodavo pas jį į kaimą. Vaikui nepatinka, kai tėtis negražiai kalba apie mamą, tačiau norėtų nuvažiuoti pas jį į svečius. K. M. teigė, kad buvo mačiusi, kaip tėtis mušė mamą, tai buvo seniai, bet su ja tėtis visada elgiasi gražiai. Mergaitei nepatinka, kai tėtis negražiai kalba apie mamą. Abu vaikai teigė, kad daugiausiai jais rūpinasi mama.

17. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, todėl teismas, gindamas vaiko interesus, turi atsižvelgti į įvertinti aplinkybes, dėl kurių būtų tinkamos sąlygos vaikui augti, harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje. Konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje – teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi.

18. CK 3.170 straipsnio 1 dalis nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas CK 3.170 straipsnio 3 dalis).

19. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. sprendimu panaikinus šalių santuokos apskaitos įrašą ir patvirtinus sudarytą sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių, joje nebuvo numatyta konkreti tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka. CK nustato, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms, buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo (apskaitos įrašo panaikinimo) pasekmių sąlygų pakeitimo (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Ieškovas ieškinyje nurodo, kad tarp šalių šiuo metu susiklostę itin konfliktiški tarpusavio santykiai lemia būtinybę nustatyti aiškią ir konkrečią tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką.

20. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, ieškovo ir atsakovės paaiškinimai patvirtina, kad tarp šalių yra susiklostę itin įtempti ir atvirai priešiški tarpusavio santykiai dėl ieškovo bendravimo su vaikais, į kuriuos epizodiškai įtraukiami Tarnybos atstovai, o šeimai teikiamos socialinės paslaugos vis dar neduoda galutinio teigiamo rezultato. Situacija pasikeitė tik teismui laikinai nustačius ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Taigi byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia teismui prieiti prie išvados, kad po teismo priimto sprendimo dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo bendru sutuoktinių sutarimu situacija dėl tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais iš esmės pasikeitė. Abstrakti ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka sukelia nuolatinius konfliktus ir nepatogumus bei pažeidžia tiek nepilnamečių vaikų, tiek abiejų tėvų interesus, todėl yra pagrindas pakeisti Sprendimo dalį dėl ieškovo A. M. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos ir nustatyti konkrečią ieškovo bendravimo su vaikais tvarką.

21. Ieškovas ieškinyje pasisakydamas dėl jo (tėvo) bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo prašo nustatyti detalią ieškovo bendravimo su vaikais tvarką, apimančią savaitgalius, vieną darbo dieną, valstybines šventes, vaikų atostogų laiką ir pan. (žr. sprendimo 2 punktą). Atsakovė tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžių metu nurodė, kad ieškovas su vaikais turi bendrauti ne tik savaitgaliais ir per šventes, bet ir darbo dienomis, tačiau pažymi, jog šiuo metu darbo dienomis (po darbo valandų), vaikai lanko būrelius: antradieniais, ketvirtadieniais, penktadieniais 19.30–21 val. sūnus lanko dziudo, trečiadieniais 17.30–18.30 val. abu vaikai lanko (duomenys neskelbtini) muzikos mokyklą, kurie parenkami pagal vaikų norus ir gabumus, o ne atsižvelgiant į ieškovo gerovę. Atsakovė taip pat nurodo, kad ieškovas bendravimo laiką su vaikais pasirenka tik jam patogiu, neatsižvelgdamas į jos darbo grafiką, todėl pasak atsakovės vienintelė ieškovo nesimatymo su vaikais priežastis gali būti tik liga įrodyta gydytojo pažyma.

22. Teismas sprendžia, kad atsakovės argumentai dėl to, jog darbo dienomis nepilnamečiai D. M. ir K. M. lanko būrelius, o ieškovo siūloma bendravimo tvarka trečiadienį sutampa su vaikų užsiėmimo laiku, yra pagrindas koreguoti ieškovo siūlomą bendravimo tvarką. Įvertinus abiejų šalių argumentus, vadovaujantis prioritetiniu vaikų interesų principu, atsižvelgiant į vaikų užimtumą, nustatytina, kad tėvas pasiima vaikus iš gyvenamosios vietos ir (ar) ugdymo įstaigos, ir (ar) užsiėmimų kiekvienos savaitės trečiadieniais nuo 18.30 val. ir grąžina į vaikų gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 20.30 val. iki 21 val.

23. Tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaikais (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Jei tėvai nevykdo šios pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Pareiga reiškia tinkamą vaikų teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaikų teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaikų poreikius, atsižvelgiant į jų amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir norus. Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaikų interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikai gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaikų saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikai, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jie abiem tėvams yra vienodai svarbūs, kad abu tėvai jiems yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaikų tada, kada jiems labiausiai reikia, kad abu tėvai jais rūpinasi, domisi ir juos globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016; 2018 kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018; ir kt.).

24. Aktyvus teismo vaidmuo nurodytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 376 straipsnyje ir CK trečiojoje knygoje įtvirtintose proceso teisės normose (CPK 375 straipsnio 2 dalis). Šios kategorijos bylose teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 376 straipsnio 1 dalis). Remiantis CPK 376 straipsnio 3 dalimi, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, teismas turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-969/2018).

25. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, inter alia (be kita ko), teismas, turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; ir kt.).

26. Ieškovas, reikšdamas reikalavimus dėl bendravimo su vaikais nustatymo darbo dienomis, prašo nustatyti atsakovo bendravimą su vaikais tik trečiadieniais, tačiau nenumato jo bendravimo su vaikais ir kitomis darbo dienomis. Šio sprendimo 23 punkte minėta, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką, byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovo prašoma bendravimo tvarka darbo dienomis tikslintina atsižvelgiant išimtinai į nepilnamečių vaikų interesus, nustatant, kad tėvas pasiima vaikus iš gyvenamosios vietos ir (ar) ugdymo įstaigos, ir (ar) užsiėmimų kiekvienos savaitės pirmadieniais nuo 18 val. iki 18.30 val. ir grąžindamas į vaikų gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 20.30 val. iki 21 val.

27. Dėl kitų ieškiniu prašomų nustatyti bendravimo tvarkos sąlygų bylą nagrinėjant esminio ginčo tarp šalių nekilo, taip pat Tarnyba pateiktoje išvadoje neprieštarauja dėl ieškovo siūlomos nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, todėl dėl jų plačiau teismas sprendime nepasisako. Ieškovo prašomos bendravimo tvarkos sąlygos tvirtintinos, nes vertintinos, kaip atitinkančios nepilnamečių D. M. ir K. M. interesus. Byloje nebuvo vienareikšmiškai nustatyta, kad nepilnamečiai vaikai nenorėtų bendrauti su tėvu. Taip pat nėra duomenų, kad tėvo ir vaikų bendravimas kenktų nepilnamečių interesams, ar kad ieškovo elgesys kenktų vaikams ar sudarytų abejonių dėl tėvo norų ir gebėjimų užtikrinti vaikų elementarius kasdienius poreikius bendraujant su vaikais.

28. Teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

29. Paminėtina, kad šalys pačios gera valia kiekvieną kartą tarpusavyje gali susitarti dėl bendravimo su vaikais tvarkos, padėti vienas kitam, siekiant užtikrinti atitinkamų tėvų teisių ir pareigų įgyvendinimą. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaikų saugų ryšį su abiem tėvais. Besitęsiantys tėvų konfliktai ir teismo procesai neleidžia nusistovėti tarpusavio santykiams ir tam tikram gyvenimo ritmui, kuris užtikrintų vaikų saugumą. Dėl to abi šalys turėtų stengtis objektyviai įvertinti susiklosčiusią situaciją ir geranoriškai bendradarbiauti savo nepilnamečių vaikų labui.

Dėl ataskaitų teikimo

30. Ieškovas pateikė pareiškimą dėl ieškinio dalyko papildymo, kuriame išdėstė abejones neva atsakovė netinkamai panaudoja nepilnamečiams vaikams skirtas išlaikymo lėšas, todėl prašo teismo įpareigoti atsakovę teikti nepilnamečiams vaikams abiejų tėvų skiriamo išlaikymo ir valstybės mokamų išmokų vaikams panaudojimo ataskaitas kartą į ketvirtį iki einamojo ketvirčio paskutinės dienos nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės. Ieškovas prašymą grindė tuo, kad atsakovė neteikia ieškovui jokios informacijos, susijusios su jų mažamečiais vaikais bei jų poreikių tenkinimu. Ieškovo įsitikinimu, vaikams teikiamas išlaikymas nėra pilna apimtimi panaudojamas, atsakovė galimai švaisto mažamečiams skiriamą išlaikymą (žr. sprendimo 6 punktą).

31. CK 3.186 straipsnio 1 dalies ir 3.203 straipsnio 1 dalies nuostatos įtvirtina asmens, pas kurį gyvena vaikas (tėvų, globėjų ar rūpintojų), pareigą vaiko turtą ar jam išlaikyti skiriamas lėšas naudoti išimtinai vaiko interesams ir jo poreikiams. Už netinkamą disponavimą išlaikymu minėtiems asmenims yra nustatyta ir civilinė atsakomybė – pareiga atlyginti nuostolius (CK 3.203 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad vaikų turtas ir lėšos turi būti panaudojamos pačių vaikų turtiniams ir dvasiniams poreikiams užtikrinti, pirmiausia tenkinant būtiniausius – vaiko maitinimą, rengimą, mokymąsi, ugdymą, sveikatos palaikymą, jam tenkančių komunalinių paslaugų išlaidų dalies apmokėjimą, po to – laisvalaikio ir poilsio organizavimą, kitus vaiko interesus, vaikui duodamus kišenpinigius, jeigu vaikas dėl savo amžiaus gali savarankiškai disponuoti nedidelėmis pinigų sumomis. Tuo atveju, jeigu išlaikymui skiriamos lėšos nesunaudojamos kasdienių poreikių tenkinimui, jos gali ir turi būti taupomos būsimiems vaiko poreikiams, sukuriant tam tikrą materialinį pagrindą savarankiško gyvenimo pradžiai ar ateityje atsirasiantiems naujiems jo poreikiams (susimokėti už mokslą ir pragyvenimą, jeigu mokymosi procesas vyksta ne vaiko gyvenamojoje vietoje ir pan.).

32. Ieškovas reikalaudamas, kad atsakovė rinktų kvitus ir čekius bei teiktų jam informaciją, kaip yra panaudojamas jo mokamas išlaikymas, iš esmės kvestionuoja prezumpciją pagal kurią abu tėvai teikia vienodą išlaikymą vaikams, neva atsakovė, su kuria gyvena šalių nepilnamečiai vaikai, netinkamai naudoja jo teikiamą išlaikymą, t. y. galimai piktnaudžiauja savo, kaip motinos, teise ir naudoja lėšas ne vaikams išlaikyti, o kitiems tikslams. Su tokia ieškovo pozicija teismas nesutinka.

33. Kasdienius vaiko poreikius užtikrina ir dėl lėšų panaudojimo tikslingumo sprendžia būtent tas vaiko tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ar vaikas realiai gyvena. Įpareigojimas teikti ataskaitas apie lėšų panaudojimą nėra savitikslis veiksmas, taikytinas kiekvienu priteisto vaikui išlaikymo iš antrojo tėvo atveju. Tokia pareiga nėra įtvirtinta įstatymo normomis, o sprendžiant dėl jos nustatymo teismo sprendimu, būtina analizuoti, ar yra prielaidos išlaikymui skiriamas lėšas panaudoti netinkamai. Pavyzdžiui, kuomet vienas iš vaiko tėvų teikia išlaikymą akivaizdžiai didesnį, nei reikalinga minimaliems arba protingiems vaiko poreikiams patenkinti, gali atsirasti sąlygos tokį išlaikymą teikiančiam asmeniui reikalauti duomenų, kaip yra naudojamos likusios jo skiriamos vaikui lėšos (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2130-464/2012).

34. Nagrinėjamu atveju Sprendimu, be kita ko, nustatyta, kad ieškovas teikia nepilnamečiams vaikams išlaikymą, mokėdamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 250 Eur kiekvienam vaikui (Sprendimo 1.2 punktas). Ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad nepilnamečiams vaikams teikiamas išlaikymas galėtų būti naudojamas ne pagal paskirtį arba ne visos išlaikymo lėšos būtų panaudotos nepilnamečiams vaikams. Ieškovas savo prašymą grindžia vien prielaidomis, kurios nepagrįstos jokiais įrodymais. Įstatymas reikalauja, kad šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 straipsnis).

35. Teismo vertinimu, atsakovei, su kuria gyvena du nepilnamečiai šalių vaikai, ir taip didesne dalimi tenka vaikų priežiūros ir išlaikymo išlaidos, todėl įpareigojimas ją formuoti ataskaitas ir rinkti čekius, atsiskaitant ieškovui už jų panaudojimą, tik dar labiau apsunkintų vaikų motinos padėtį. Be to, Sprendimu priteisto išlaikymo dydis užtikrina tik būtinuosius vaikų poreikius. Neproporcinga vaikams išlaikyti skirtas lėšas tvarkančiam tėvui pavesti teikti kas ketvirtį ataskaitas su įrodymais kitam vaiko tėvui (iš kurio priteistas išlaikymas) tam, kad kas mėnesį išlaikymą tvarkantis tėvas (šiuo atveju atsakovė) pagrįstų, kad 250 Eur sumą panaudojo būtiniesiems vaiko poreikiams tenkinti. Atsižvelgdamas į nurodytą, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą dėl ataskaitų už vaikų išlaikymui skiriamų lėšų panaudojimą teikimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

36. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 96¹, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

37. Patenkinus ieškovo ieškinį iš dalies ieškovo naudai priteisiamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismas patenkino 50 proc. ieškinio reikalavimų.

38. Byloje nustatyta, kad ieškovas už ieškinį sumokėjo 150 Eur žyminio mokesčio, taip pat ieškovas patyrė 875 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, viso patyrė 1025 Eur (150 + 875) bylinėjimosi išlaidų. Ieškovo išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) maksimalių dydžių. Ieškovo ieškinį tenkinus iš dalies, iš atsakovės priteistinas 512,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ieškovo naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

39. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje neviršija 5 Eur, todėl jos iš atsakovės nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“) (CPK 92 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

40. Sprendimui įsiteisėjus, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268–270, 376 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-15681-1019/2019, nustatytą atsakovo A. M. (A. M.) (a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais D. M. (D. M.) (a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) tvarką ir nustatyti tokią žemiau nurodytą ieškovo A. M. (A. M.) (a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais D. M. (D. M.) (a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) tvarką, pagal kurią:

1. skyrium gyvenantis vaikų tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais kas antrą mėnesio savaitgalį (porinių metų savaičių savaitgaliais), paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 10.00 val. iki 10.30 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą kitą dieną (sekmadienį) nuo 18.00 val. iki 18.30 val.

2. Jei vaikų tėvas negali nustatytomis dienomis bendrauti su vaikais dėl objektyvių priežasčių (liga, užimtumas darbe, kai yra dirbama slenkančiu darbo grafiku), bendravimo laikas yra perkeliamas/ kompensuojamas. Apie negalėjimą bendrauti nustatytu grafiku vaikų tėvas informuoja vaikų motiną trumpąja sms žinute ne vėliau kaip prieš 2 dienas iki numatomo bendravimo pradžios, kartu nurodydamas, kuriomis mėnesio dienomis jis pageidautų bendrauti su vaikais vietoje prarasto savaitgalio, informuodamas apie bendravimo su vaikais laiko pradžią ir pabaigą.

3. Vaikų tėvas kiekvienos savaitės pirmadieniais turi teisę bendrauti su vaikais, juos pasiimdamas iš vaikų gyvenamosios vietos ir (ar) ugdymo įstaigos, ir (ar) užsiėmimų nuo 18.00 val. iki 18.30 val. ir grąžindamas į vaikų gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 20.30 val. iki 21.00 val. Dėl objektyvių priežasčių vaikų tėvui negalint bendrauti su sūnumi ir dukra numatytu laiku, vaikų tėvas sms žinute informuoja vaikų motiną apie pasikeitusią bendravimo situaciją.

4. Vaikų tėvas kiekvienos savaitės trečiadieniais turi teisę bendrauti su vaikais, juos pasiimdamas iš vaikų gyvenamosios vietos ir (ar) ugdymo įstaigos, ir (ar) užsiėmimų nuo 18.30 val. ir grąžindamas į vaikų gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 20.30 val. iki 21.00 val. Dėl objektyvių priežasčių vaikų tėvui negalint bendrauti su sūnumi ir dukra numatytu laiku, vaikų tėvas sms žinute informuoja vaikų motiną apie pasikeitusią bendravimo situaciją.

5. Neporiniais metais vaikų tėvas bendrauja su vaikais per Šv. Kūčių ir Kalėdų šventes nuo gruodžio 24 d., vaikus paimdamas iš jų gyvenamosios vietos nuo 16.00 val. iki 16.30 val., grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. nuo 18.00 val. iki 18.30 val.

6. Poriniais metais vaikų tėvas bendrauja su vaikais per Šv. Velykų šventes, vaikus paimdamas iš jų gyvenamosios vietos Šv. Velykų išvakarėse nuo 10.00 val. iki 10.30 val., ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą antrą Šv. Velykų dieną nuo 18.00 val. iki 18.30 val.

7. Vaikų gimtadienio dieną (vasario 7 d. ir liepos 11 d.) kas antrus metus (poriniais metais) vaikų tėvas bendrauja su vaikais. Jeigu vaikų gimimo diena yra savaitgalio dieną, tėvas paima vaikus iš gyvenamosios vietos nuo 11.00 val. iki 11.30 val. ir grąžina į jų gyvenamąją vietą nuo 18.00 val. iki 18.30 val., jeigu savaitgalis pagal bendrąjį savaitgalių bendravimo grafiką nepriklausytų vaikų tėvui. Jeigu vaikų gimimo diena yra darbo diena, tėvas paima vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmąją savaitgalio, einančio po vaiko gimimo dienos, dieną nuo 11.00 val. iki 11.30 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 18.30 val. iki 19.00 val., jeigu savaitgalis pagal bendrąjį savaitgalių bendravimo grafiką nepriklausytų vaikų tėvui.

8. Tėvo dieną (švenčiamą birželio mėnesio pirmą sekmadienį) nepriklausomai nuo bendro savaitgalių grafiko paskirstymo, vaikų tėvas bendrauja su vaikais, paimdamas juos iš gyvenamosios vietos Tėvo dienos rytą nuo 11.00 val. iki 11.30 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą tos pačios dienos vakare nuo 18.00 val. iki 18.30 val.

9. Vaikų tėvas turi teisę bendrauti su vaikais jo atostogų metu, kurios sudarytų 30 kalendorinių dienų per vienerius kalendorinius metus (nebūtinai iš eilės). Informaciją, apie numatomą bendravimą su vaikais atostogų metu, t. y. konkrečią atostogų datą ir trukmę, vaikų tėvas pateikia vaikų motinai sms žinutėmis ar kitomis priemonėmis ne vėliau kaip iki kiekvienų metų gegužės 31 d. Bendravimo su vaikais atostogų metu tėvas turi teisę išvykti su vaikais į užsienį ne ilgesniam nei 14 dienų terminui. Tėvui perimant vaikus atostogų metu, vaikų motina privalo parengti visus būtinus vaikų daiktus, įskaitant vaikų asmens dokumentus. Atostogų metu nėra taikomas bendrasis savaitgalių pasiskirstymo grafikas.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės L. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo A. M. (A. M.) (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 512,50 Eur (penkių šimtų dvylikos 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.