- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-18
- Bylos Nr.
- 2A-2130-464/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-16048-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Dalia Kačinskienė, Dainius Rinkevičius
- Ieškovas
- L. Š.
- Atsakovas
- L. Š.
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Dainiaus Rinkevičiaus,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. sausio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. Š. ieškinį atsakovui L. Š. dėl nepilnamečiui skirto išlaikymo panaudojimo ataskaitų teikimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovė L. Š. 2011-10-13 su ieškiniu (b.l. 3-5) kreipėsi į Vilniaus m. 1-ąjį apylinkės teismą ir prašė įpareigoti atsakovą L. Š. kiekvieną mėnesį siųsti ieškovės gyvenamosios vietos adresu registruotu paštu detalią ataskaitą dėl sūnui K. ieškovės mokamo išlaikymo periodinėmis išmokomis panaudojimo, pateikiant kartu su ataskaita pirkinių ar paslaugų kvitus, sąkaitas ir pan., priteisti jai bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog po šalių santuokos nutraukimo sūnus nusprendė gyventi su atsakovu. Santykiai tarp ieškovės ir sūnaus yra nutrūkę. Atsakovas neleidžia ieškovei matyti su sūnumi, atsisako teikti informaciją apie vaiką. Ieškovė abejoja, ar nepilnamečiui skirtos lėšos yra naudojamos sūnaus K. poreikiams patenkinti. Ji ne kartą kreipėsi į atsakovą prašydama kiekvieną mėnesį ieškovės gyvenamosios vietos adresu siųsti detalias ataskaitas dėl mokamo išlaikymo panaudojimo, tačiau atsakovas atsisako teikti tokio pobūdžio informaciją.
Atsiliepimas
Atsakovas L. Š. atsiliepimu (b.l. 23-26) prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ne ieškovė, o atsakovas skiria didžiąją dalį lėšų K. išlaikymui. Vidutiniškai per mėnesį 2011 metais K. buvo skiriami 2607,86 Lt. Atsakovas iš savo lėšų finansavo K. keliones į JAV ir Vokietiją, aplankant technikos muziejus, moka draudimo įmokas, apmoka korepetitorių paslaugas, yra sukaupęs 10 000 Lt K. vardu (duomenys neskebtini) banke. Motinos mokamas išlaikymas skiriamas K. būtiniausiems poreikiams, t.y. maistui, būstui, aprangai, higienai, mokslams. Įrodymų, kad atsakovas naudoja gaunamus pinigus ne pagal paskirtį, ieškovė nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2012-01-26 sprendimu (b.l. 78-79) ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės 1936 Lt išlaidas atsakovo advokato pagalbai apmokėti, taip pat priteisė iš ieškovės 22 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.
Teismas nustatė, kad ne tik motinos skiriamas išlaikymas panaudojamas išimtinai K. interesams, bet didžia dalimi sūnų iš savo asmeninių lėšų išlaiko tėvas, finansuoja jo keliones, hobi (senų transporto priemonių restauravimas), moka korepetitoriams, draudimo įmokas K. vardu atidarė banko sąskaitą, į kurią pervedė 10 000 Lt. Teismas sprendė, kad nepilnamečio K. išlaikymui per mėnesį skiriamos nemažos piniginės lėšos, iš kurių motinos pervedamas išlaikymas naudojamas K. pragyvenimui, o ne kitų asmenų poreikių patenkinimui. Teismas atsižvelgė ir į tokią aplinkybę, jog pačių šalių bei ieškovės ir sūnaus Karolio santykiai yra konfliktiški, todėl detalių ataskaitų teikiančiai išlaikymą motinai kiekvieną mėnesį išsiuntimas tik apsunkintų atsakovą, kuris privalo didžiąją laiko dalį skirti su juo gyvenančio sūnaus auklėjimui bei priežiūrai. Be to, nenustačius netinkamo nepilnamečiui priklausančio išlaikymo panaudojimo fakto, nėra pagrindo kaltinti atsakovą, kad jis netinkamai vykdo tėvo pareigas ir reikalauti ataskaitų apie išlaikymo panaudojimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovė L. Š. apeliaciniu skundu (b.l. 82-84) prašo panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2012-01-26 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog šalių santykiai, o taip pat jos ir sūnaus santykiai yra konfliktiški, todėl ataskaitų teikimas apsunkintų atsakovą, kuris neva didžiąją savo laiko dalį skiria sūnaus priežiūrai. Teisės aktai detaliai nereglamentuoja, kokia forma skyrium gyvenantiems tėvas turi būti teikiama informacija, susijusi su vaiku. Todėl ieškovė, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika (2007-01-29 nutartimi c.b. Nr. 3K-3-21/2007, 2008-11-10 nutartimi c.b. Nr. 3K-3-495/2008), prašė teismo įpareigoti atsakovą periodiškai teikti ataskaitas apie išlaikymo panaudojimą, nes ieškovė neturi galimybės sužinoti, kur yra panaudojami jos mokami pinigai. Išlaikymą teikiantis asmuo turi teisę kontroliuoti, kaip naudojamos lėšos. Pažymi, jog atsakovas, bylos nagrinėjimo metu pateikdamas į bylą ataskaitą apie išlaikymo sūnui panaudojimą, faktiškai pripažino ieškinį. Kadangi atsakovui nebuvo sudėtinga pateikti ataskaitą bylos nagrinėjimo metu, jam neturėtų būti sudėtinga teikti ataskaitas ieškovei periodiškai.
Atsiliepimas
Atsakovas L. Š. atsiliepimu (b.l. 92-94) prašo Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2012-01-26 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog tiek ieškinys, tiek apeliacinis skundas yra grindžiamas vienašališkais ir deklaratyviais ieškovės samprotavimais, ieškovė cituoja visiškai neaktualią teismų praktiką. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti aplinkybės, jog jos mokama 500 Lt per mėnesį suma naudojama netinkamai. Sūnui yra 16 metų, todėl tokio vaiko poreikiai prilyginami suaugusio žmogaus poreikiams. Ieškovė dengia tik nedidelę dalį sūnaus išlaikymui reikalingų išlaidų. Atsakovas vidutiniškai per mėnesį išleidžia 2607,86 Lt sumą vaiko išlaikymui. Atsakovas pateikė sūnaus mėnesines išlaidų sumas, kad pagrįstų, kokio dydžio išlaidas patiria kiekvieną mėnesį, todėl ieškovė nepagrįstai tvirtina, jog pateikęs išlaidų detalizaciją, atsakovas pripažino ieškinį. Ieškovės reikalavimai neatitinka protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų. Patenkinus ieškovės reikalavimus nepagrįstai būtų apribojami nepilnamečio sūnaus interesai, jis patirtų asmeninės ir finansinės laisvės suvaržymus, kurie jam padarytų neigiamą psichologinę įtaką, kadangi reikėtų nuolat skaičiuoti, rinkti kvitus, sąskaitas. Faktinio ieškinio pagrindo ieškovė neįrodė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje kilusio šalių ginčo esmė - išlaikymo, teikiamo apeliantės ir skirto judviejų nepilnamečiam sūnui K. Š., naudojimas. Šis klausimas tiesiogiai yra reglamentuotas įstatymu. Antai CK 3.186 str. 1 d. ir 3.203 str. 1 d. nuostatos įtvirtina asmens, pas kurį gyvena vaikas (tėvų, globėjų ar rūpintojų), pareigą vaiko turtą ar jam išlaikyti skiriamas lėšas naudoti išimtinai vaiko interesams ir jo poreikiams. Už netinkamą disponavimą išlaikymu minėtiems asmenims yra nustatyta ir civilinė atsakomybė – pareiga atlyginmti nuostolius (CK 3.203 str. 2 d.).
Tai reiškia, kad vaikų turtas ir lėšos turi būti panaudojamo pačių vaikų turtiniams ir dvasiniams poreikiams užtikrinti, pirmiausiai tenkinant būtiniausius – vaiko matinimą, rengimą, mokymąsi, ugdymą, sveikatos palaikymą, jam tenkančių komunalinių paslaugų išlaidų dalies apmokėjimą, po to - laisvalaikio ir poilsio organizavimą, kitus vaiko interesus,vaikui duodamus kišenpinigius, jeigu vaikas dėl savo amžiaus gali savarankiškai disponuoti nedidelėmis pinigų sumomis. Tuo atveju, jeigu išlaikymui skiriamos lėšos nesunaudojamos kasdienių poreikių tenkinimui, jos gali ir turi būti taupomos būsimiems vaiko poreikiams, sukuriant tam tikrą materialinį pagrindą savarankiško gyvenimo pradžiai ar ateityje atsirasiantiems naujiems jo poreikiams (susimokėti už mokslą ir pragyvenimą, jeigu mokymosi procesas vyksta ne vaiko gyvenamojoje vietoje ir pan.).
Apeliantė, reikalaudama rinkti kvitus ir čekius bei teikti jai informaciją, kaip yra panaudojamas jos mokamas sūnui 500 Lt šilaikymas, iš esmės kvestionuoja prezumpciją, kad atsakovas, pas kurį gyvena šalių pilnametystės dar nesulaukęs sūnus, tinkamai naudoja jos teikiamas lėšas, t.y. galimai piktnaudžiauja tėvo teise ir naudoja šias lėšas ne sūnui, o kitiems tikslams. Su tokia interpretacija kolegija nesutinka. Viena vertus, kasdienius vaiko poreikius užtikrina bei dėl lėšų panaudojimo tikslingumo sprendžia būtent tas vaiko tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ar vaikas realiai gyvena. Kita vertus, įpareigojimas teikti atsakaitas apie lėšų panaudojimą nėra savitikslis veiksmas, taikytinas kiekvienu priteisto vaikui išlaikymo iš antrojo tėvo atveju. Tokia pareiga nėra įtvirtinta įstatymo normomis, o sprendžiant dėl jos nustatymo teismo sprendimu, pirmiausiai būtina analizuoti, ar yra prielaidos išlakymui skiriamas lėšas panaudoti netinkamai. Pavyzdžiui, kuomet vienas iš vaiko tėvų teikia išlaikymą akivazidžiai didesnį, nei reikalinga minimaliems arba protingiems vaiko poreikiams patenkinti, gali atsirasti sąlygos tokį išlaikymą teikiančiam asmneniui reikalauti duomenų, kaip yra naudojamos likusios jo skiriamos vaikui lėšos. Nagrinėjamojoje byloje tokių prieladų nebuvo nustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantės skiriama per mėnesį 500 Lt suma pati savaime nesuponuoja tokio vertinimo, kad dalis jos gali būti nepanaudota pagal paskirtį, atsižvelgiant į vaiko amžių (beveik 17 metų) ir tokio amžiaus vaiko objektyviuosius poreikius.Tokia suma, dėl kurios dydžio, pastebėtina, šalys pačios susitarė taikos sutartimi (b.l.10-11 Lt), yra vos didesnė nei pusė teismų praktikoje susiformavusio minimalių poreikių nustatymo kriterijaus, t.y. 800 Lt MMA. Vadinasi, išlaikymo disproporcijos apeliantės nenaudai, kad galima būtų įtarti neracionalų jos mokamų lėšų panaudoijimą, šiuo atveju nėra, priešingai, jos dalyvavimas vaiko išlakymo pareigoje yra artimas minimaliam. Be to, abejonė, kad jos skiriama 500 Lt suma išleidžiama ne vaikui ar panaudojama netinkamai, kartu reiškia, kad apeliantė apskritai ginčija vaiko poreikių apimtį, nustatytą pačių šalių susitarimu, nors reikalavimo dėl išlaikymo dydžio jai sumažinimo nereiškia, nenurodo, kad vaiko porekiai būtų sumažėje, lyginant su buvusiais šalių susitarimo sudarymo metu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantė papildomai moka ir susidariusį išlaikymo įsiskolinimą, tačiau ši aplinkybė kitokio susiklosčiusios situacijos vertinimo taip pat neapsprendžia. Kadangi vaikas kurį laiką jau gyveno pas tėvą ir apeliantė jam išlaikymo neteikė (dėl to ir susidarė įsiskolinimas), atsakovas vykdė išlaikymo pareigą tiek už save, tiek už apeliantę, taigi jau išleido vaikui būtinas lėšas ir įsiskolinimo atveju būtent jis yra jos kreditorius. Dar ir dėl šios priežasties apeliantė negali reikalauti informacijos, kaip yra panaudojamos įsiskolinimo dengimui skiriamos lėšos.
Kolegija, sutikdama su skundžiamo sprendimo motyvais, pabrėžia, kad ataskaitų apeliantei teikimas apie vaikui jos skiriamų lėšų panaudojimą, prekių pirkimo čekių rinkimas, lėšų panaudojimo vaiko išlaikymui kontroliavimas, esant pakankamai komplikuotiems jų tarpusavio santykiams, sukeltų atsakovui papildomo darbo, rūpesčių, papildomų išlaidų ir dar didesnę įtampą šalių santykiuose, sukeltų ir naujų ginčų, todėl tokias priemonė šios bylos faktinių aplinkybių kontekste nebūtų protinga ir racionali.
Apibendrinant teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, o apeliantės skundo argumentai nepaneigia jame teismo padarytų išvadų (CPK 185 str.). Netinkamo įstatymo normų aiškinimo ar taikymo taip pat nenustatyta.
Atsakovo prašymas priteisti jam turėtas 847 Lt (b.l.95-96) atstovavimo šios instancijos teisme išlaidas tenkintinas (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš L. Š. 847 (aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis) litus bylinėjimosi išlaidų L. Š. naudai.