Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Prygunkovas, sekretoriaujant Jurgitai Juškuvienei, dalyvaujant prokurorui Žydrūnui Kungiui, nukentėjusiajam R. K., kaltinamajam M. T., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaunas (deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) Kaunas), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis - UAB „D." direktoriumi, teistas: 1) 2009-06-15 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d., 183 str. 1 d., laisvės atėmimu 2 m., atidedant bausmės vykdymą dvejiems metams; 2) 2014-01-13 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 str. 1 d. (9 nusikalstamos veikos), laisvės atėmimu 1 m. 5 mėn., atidedant bausmės vykdymą 2 metams; 3) 2014-12-01 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. (11 nusikalstamų veikų), 20 MGL (753 Eur) dydžio bauda; 4) 2015-11-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 str. 1 d., laisvės atėmimu 6 mėn., subendrinus su 2014-01-13 ir 2014-12-01 teismo nuosprendžiais, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 m. 9 mėn. bei 20 MGL (753 Eur) dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 2 m. 6 mėn.; 5) 2016-04-06 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 str. 1 d., laisvės atėmimu 6 mėn., subendrinus su 2015-11-20 nuosprendžiu, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 m. ir 20 MGL (753 Eur) dydžio bauda, atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 m. 6 mėn.; 6) 2016-09-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 184 str. 1 d., laisvės atėmimu 8 mėn., subendrinus su 2016-04-06 nuosprendžiu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 m. 3 mėn. ir 20 MGL (753 Eur) dydžio bauda; 7) 2016-10-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 str. 1 d., laisvės atėmimu 8 mėn., bausmę atliekant pataisos namuose, nuosprendis neįsiteisėjęs; bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 198¹ str. 1 d., 182 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. T. buvo kaltinamas tuo, kad turėdamas tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, neteisėtai įgijo, disponavo ir panaudojo svetimus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, o būtent 2016-05-26 apie 11.00 val., prie prekybos centro "Maxima", (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, nukentėjusysis R. K. susitiko su M. T., kuris pasiūlė tariamą darbą, pokalbio metu M. T. panaudodamas apgaulę, tai yra nurodydamas R. K., jog atlyginimo pervedimui reikalinga iš AB "Šiaulių bankas" išsiimti elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus ir juos perduoti jam, R. K. išsiėmus AB "Šiaulių bankas" elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus ir juos perdavus M. T., šis neteisėtai įgijo AB "Šiaulių bankas" R. K. išduotus elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis - PIN kodą, slaptažodį bei identifikavimo kodus, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti;

M. T., siekdamas apgaule užvaldyti svetimą turtą, parduotuvėje UAB "Skaitmeninis amžius", (duomenys neskelbtini) Šiauliai, 2016-05-26, pasinaudodamas kompiuterine įranga su interneto prieiga, kuriai buvo suteikti IP adresas (duomenys neskelbtini), ir AB „Šiaulių bankas“ elektroninės bankininkystės paslauga suteikta R. K., internetiniame puslapyje https://sb.lt be R. K. sutikimo, neteisėtai panaudojo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo – R. K., tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis (PIN kodą, slaptažodį, identifikavimo kodus) ir R. K. vardu 6 kartus neteisėtai inicijavo bei atliko finansines operacijas:

1) 2016-05-26 atliko 0,01 Eur bankinį mokėjimo pavedimą iš R. K. banko sąskaitos į UAB "Moment Credit" sąskaitą, prašymo gauti paskolą patvirtinimui;

2) 2016-05-26 atliko 0,01 Eur bankinį mokėjimo pavedimą iš R. K. banko sąskaitos į UAB "Ferratum" sąskaitą, prašymo gauti paskolą patvirtinimui;

3) 2016-05-26 atliko 0,01 Eur bankinį mokėjimo pavedimą iš R. K. banko sąskaitos į UAB "IPF Digital Lietuva" sąskaitą, prašymo gauti paskolą patvirtinimui;

4) 2016-05-26 atliko 0,01 Eur bankinį mokėjimo pavedimą iš R. K. banko sąskaitos į UAB "Minibank" sąskaitą, prašymo gauti paskolą patvirtinimui;

5) 2016-05-26 atliko 0,01 Eur bankinį mokėjimo pavedimą iš R. K. banko sąskaitos į UAB "Nordecum" sąskaitą, prašymo gauti paskolą patvirtinimui;

6) 2016-05-26 atliko bankinį mokėjimo pavedimą, kuriuo iš R. K. banko sąskaitos į G. S. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedė iš UAB "IPF Digital Lietuva" (2500 Eur) ir UAB "Ferratum" (1700 Eur) gautas paskolas,

be to, jis, siekdamas panaudojant neteisėtai įgytus svetimus elektroninės mokėjimo priemonės, naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis užvaldyti svetimą turtą, 2016-05-26, (duomenys neskelbtini), Šiauliai, naudodamasis internetu bei elektroninės bankininkystės paslauga suteikta R. K., per interneto prieigą (duomenys neskelbtini), ne mažiau 6 kartų pažeisdamas, tai yra suklaidindamas, AB "Šiaulių bankas" informacinės sistemos apsaugos priemones, įvesdamas neteisėtai įgytus R. K. vardu išduotus internetinės prieigos duomenis - elektroninės bankininkystės vartotojo identifikavimo kodą, asmeninį prisijungimo slaptažodį, prisijungimo prie elektroninės bankininkystės banko suteiktus slaptažodžius (prisijungimo teisė buvo suteikta tik R. K., autentifikuojamam sistemoje pagal banko jam išduotus elektroninės bankininkystės vartotojo identifikavimo kodą, asmeninį prisijungimo slaptažodį, prisijungimo prie elektroninės bankininkystės banko suteiktus slaptažodžius), neteisėtai prisijungė prie AB „Šiaulių bankas“, informacinės sistemos;

be to, jis, siekdamas panaudojant neteisėtai įgytus svetimus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis apgaule užvaldyti svetimą turtą, savo naudai įgijo svetimą turtą, tai yra: 2016-05-26 pasinaudodamas kompiuterine įranga su interneto prieiga, kuriai buvo suteikti IP adresas (duomenys neskelbtini), Šiauliai, neteisėtai panaudodamas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės (programinės įrangos, esančios kredito įstaigos interneto tarnybinėje stotyje) naudotojo R. K. tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis (PIN kodus, slaptažodį, identifikavimo kodą), UAB "Ferratum" ir UAB "IPF digital Lietuva" internetinėse svetainėse, apgaulingai save identifikuodamas kaip nukentėjusįjį R. K., neteisėtai sudarė kredito sutartis paskoloms gauti, ir po to, tą pačią dieną, kai buvo sudarytos sutartys, į R. K. sąskaitą pervestas iš bendrovių pinigines lėšas 4200 Eur (UAB "IPF Digital Lietuva" (2500 Eur) ir UAB "Ferratum" (1700 Eur)) pervedė į G. S. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – 4200 Eur.

Motyvuojamoji dalis

- asmens parodymo atpažinti protokolu, kuriame nurodyta, kad jis atpažino M. T., kaip vyriškį, kuris siūlė darbą ir buvo su juo susitikęs (1 t., b.l. 143-146);

- įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini) Šiauliuose (1 t., b.l. 22-23);

- kavinės „K. M.", ŠIAULIŲ AVPK OVS, UAB „MAXIMA LT" vaizdo stebėjimo kamerų vaizdo įrašais (1 t., b.l. 26, 28, 30, 31-39).

- AB „ŠIAULIŲ BANKAS" raštu Nr. 7151 pateikta nukentėjusiojo R. K. vardu atidarytos sąskaitos (duomenys neskelbtini) išklotine ir IP adresais, iš kurios matyti, kad 2016-05-26 atliktas 0,01 euro pavedimas iš R. K. sąskaitos į UAB „Moment Credit" sąskaitą. 2016-05-26 atliktas 0,01 euro pavedimas į UAB "Ferratum" sąskaitą, 2016-05-26 atliktas 0,01 euro pavedimas į UAB "IPF Digital Lietuva" sąskaitą, 2016-05-26 atliktas 0,01 euro pavedimas į UAB "Minibank" sąskaitą. 2016-05-26 iš UAB "IPF Digital Lietuva" buvo įgyta 2500 eurų, 2016-05-26 iš UAB "Ferratum" buvo įgyta 1700 eurų. 2016-05-26 iš R. K. sąskaitos 4200 eurų pervesti į G. S. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) (mokėjimo nurodymas už audi automobilį) (1 t., b.l. 41-44).

- UAB „MINIBANK" raštu pateikta informacija apie R. K. vardu atliktą registraciją bei pateiktą paraišką kreditui gauti (1 t., b.l. 46-47);

- UAB „FERRATUM" raštu pateikta informacija apie R. K. vardu atliktą registraciją bei pateiktą paraišką kreditui gauti bei suteiktą paskolą (1 t., b.l. 48-49);

- UAB "MOMENT CREDIT" raštu pateikta informacija apie R. K. vardu atliktą registraciją bei pateiktą paraišką kreditui gauti (1 t., b.l. 56-57);

- UAB „IPF DIGITAL LIETUVA" raštu pateikta informacija apie R. K. vardu atliktą registraciją bei pateiktą paraišką kreditui gauti bei suteiktą paskolą (1 t., b.l. 58-73);

- UAB "SKAITMENINIS AMŽIUS" pateikta informacija apie IP 88.119.137.249 bei teikiamas interneto paslaugas (1 t., b.l. 84);

- AB „ŠIAULIŲ BANKAS" raštu Nr. 8401 pateikta informacija apie S. G. vardu atidarytos banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašą bei IP adresus, užfiksuotą 4200 Eur pervedimą iš R. K. sąskaitos, bei 2016-05-26 grynųjų išmokėjimą KC (1 t., b.l. 104-106).

(dėl neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės įgijimo BK 214 str. 1 d.)

Nusikalstamos veikos objektas yra teisės aktais įtvirtinta elektroninių mokėjimo priemonių naudojimo ir disponavimo tvarka. Už šios nusikalstamos veikos padarymą objektyvioji pusė pasireiškia neteisėtu, prieš nukentėjusiojo valia, elektroninės mokėjimo priemonių neteisėtu įgijimų, laikymu, perdavimu ar realizavimu. Kaltinime nurodyta, kad kaltinamasis neteisėtai ir R. K. įgijo AB „Šiaulių bankas" išduotus elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis - PIN kodą, slaptažodį bei identifikavimo kodus. Neteisėtumas baudžiamąja teisine prasme suprantamas, kaip elektroninių mokėjimo priemonių, ar naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų įgijimas ir laikymas be mokėjimo priemonės savininko ar jos turėtojo sutikimo. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis pats perdavė kaltinamajam tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, todėl kaltinamojo veiksmuose nėra neteisėtumo ir tokiu būdu nėra minėto nusikaltimo objektyviosios pusės požymių. Kaltinamasis šioje dalyje išteisintinas, kaip nepadaręs nusikalstamos veikos, turinčios baudžiamojo kodekso 214 str. 1 d., požymių.

(dėl neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos BK 198¹ str. )

„Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198¹ straipsnyje numatytos veikos inkriminavimui būtina nustatyti, kad prie informacinės sistemos buvo prisijungta pažeidžiant šios sistemos apsaugos priemones. <...> kasacinio teismo praktikoje, aiškinant informacinės sistemos apsaugos priemonių pažeidimo požymį, ne kartą atkreiptas dėmesys, jog vartotoją informacinėje sistemoje leidžianti nustatyti autentiškumo patvirtinimo procedūra gali būti laikoma viena iš šios sistemos saugumo (taip pat ir konfidencialumo) užtikrinimo priemonių. O teisėto vartotojo tapatybę patvirtinančių duomenų neteisėtas įvedimas, suklaidinant sistemą, laikytinas šios sistemos apsaugos priemonių pažeidimu ir atitinka neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos veikos padarymo būdą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-375/2012, 2K-138/2015). Toks neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos (be kita ko, ir internetinės bankininkystės sistemos) atvejis pasireiškia autentifikavimo priemonėmis nustatytų prisijungimo prie informacinės sistemos apribojimų (reikalavimų) pažeidimu. (kasacinė nutartis byloje 2K-555-788/2015)“

Nusikalstamos veikos objektas yra informacinių sistemų bei jose esančių elektroninių duomenų saugumas. Objektyvioji pusė pasireiškė neteisėtu prisijungimu prie AB „Šiaulių bankas“ informacinės sistemos. Neteisėti prisijungimai prie internetinės bankininkystės leido neteisėtai sudaryti kredito sutartis ir taip apgaule įgyti jam nepriklausantį (svetimą) turtą. Subjektyvioji pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198¹ str.1 d.

(dėl neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimo BK 215 str. 1 d. )

„Teismų praktikoje formuojama pozicija, kad svetima elektroninė mokėjimo priemonė suprantama kaip priemonė, kuri jos panaudojimo finansinei operacijai inicijuoti ar atlikti metu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui“ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-197/2011). „<...> svetimi elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenys tai konkrečiam naudotojui būdingi ar konkrečiam naudotojui priskirti duomenys, kuriais naudotis elektroninių mokėjimo priemonių duomenų naudotojas ar kredito įstaiga nėra išreiškusi sutikimo. Svetimos elektroninio mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų panaudojimas finansinei operacijai atlikti – tai svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių pateikimas kredito įstaigai, siekiant gauti informaciją apie elektroninius pinigus arba sudaryti nurodymą disponuoti kredito įstaigoje atidarytoje sąskaitoje esančiomis lėšomis.“ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-389/2013).

Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamojo naudotojo tapatybės duomenys buvo svetimi, nes jie priklausė kitam asmeniui – R. K.. Kaltinamasis suprato, jog naudoja svetimus naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis finansinei operacijai inicijuoti, nes pats įtikino R. K. savo vardu atidarytos sąskaitos prisijungimo duomenis perduoti jam, ir norėjo taip veikti.

„Pagal Baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį baudžiamas ne pats duomenų panaudojimas, bet neteisėtas finansinės operacijos atlikimas panaudojant tokius duomenis. Neteisėtas panaudojimas baudžiamąja teisine prasme suprantamas, kaip padarytas be mokėjimo priemonės savininko ar jos turėtojo sutikimo.“ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-389/2013.

Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad R. K. atidarė banko sąskaitą savo vardu ir, gavęs tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, kurie reikalingi naudojantis elektronine bankininkyste, juos perdavė kaltinamajam. Perduodamas šiuos tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis suprato, kad susitarimas tarp jo ir kaltinamojo apima šios sąskaitos naudojimą tiek, kiek tai susiję su pinigų, susijusių su galimais darbo santykiais, įnešimu, paėmimu ir atsiskaitymu. Jis leido atlikti būtent tokias finansines operacijas su jo vardu atidaryta banko sąskaita. Tuo tarpu kaltinamasis atliko ne tik šias finansines operacijas, bet ir pasinaudodamas elektronine bankininkyste per J. Š. sąskaitą, pateikdamas nukentėjusiojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis kredito įmonei, kaip savo, inicijavo ir atliko finansines operacijas - kreditų paėmimą. Apie šią finansinę operaciją kaltinamasis nepranešė nukentėjusiajam. Apie tai, kad savo veiksmais kaltinamasis nežinant nukentėjusiajam sukūrė jam finansinį įsipareigojimą, jis nebuvo informuotas, o apie šią finansinę operaciją nukentėjusysis sužinojo tik gavęs skambutį iš finansų įstaigos. Kaip buvo minima, nukentėjusysis nebuvo davęs sutikimą jo vardu imti kreditus, vadinasi, tokie savavališki kaltinamojo veiksmai vertintini kaip neteisėti.

Nusikalstamos veikos objektas - elektroninių mokėjimo priemonių naudojimo ir disponavimo tvarka. Objektyvioji pusė pasireiškė neteisėtu elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimu bei šios mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenų panaudojimu. Subjektyvioji pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo M. T. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 str. 1 d.

„Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar turtinės teisės įgijimo būdas ir gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti“ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-161/2013). „Apgaulė, kaip šios nusikalstamos veikos padarymo būdas, yra įtraukta į sukčiavimo sudėtį, todėl kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 182 straipsnį ji turi būti nustatoma visais atvejais, nes tai yra būtinas šios nusikalstamos veikos požymis. Pagal teismų praktiką nustatomi šie apgaulės kriterijai: a) objektyvios tiesos iškraipymas; b) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); c) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją“. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-335/2010). „Apgaulė pasireiškia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes ir pan.“ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2013, 2K-54/2013).

Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis kredito įmonems pateikė kito asmens duomenis (vardą, pavardę, asmens kodą) juo prisistatydamas elektroninėje erdvėje ir taip suklaidino kredito įmones, kurios apgaule įtikintos, kad būtent šis asmuo sudaro kredito sutartį, pervedė kreditus į kaltinamojo nurodytą kito asmens banko sąskaitą, kuriuos jis vėliau per kitą asmenį išsigrynino. Sukčiavimas pasireiškė tuo, kad kaltinamasis, pateikdamas save kaip kitą asmenį, suklaidino kredito įmonę, kuri dėl to perleido pinigus, kuriuos vėliau jis pasisavino.

Nusikalstamos veikos objektas yra svetima nuosavybe. Objektyvioji pusė pasireiškė svetimo turto užvaldymu, naudojant apgaulę. Kvalifikuojantis požymis – užvaldyto turto vertė viršija 5 MGL, tačiau neviršija 250 MGL Subjektyvioji pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo M. T. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d.

Dėl bausmių skyrimo

Skirdamas bausmes M. T., teismas atsižvelgė Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kaltinamojo M. T. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis M. T. administracine tvarka baustas, nusikalstamų veikų padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų už kelių eismo taisyklių pažeidimus, (t. 1 b.l. 173-183), anksčiau teistas 7 kartus Lietuvos Respublikoje, 4 kartus užsienio valstybėse, yra recidyvistas, inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė praėjus vos dviems mėnesiams po nuteisimo už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, tai parodo, kad kaltinamasis nenori taisytis, laikytis įstatymų bei visuomenėje priimtų dorovės normų, todėl teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus sankcijose numatytą laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, kaltinamojo asmenybę, baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamajam skirtina bausmė, kuri yra mažesnė už sankcijoje numatytos bausmės vidurkį, tačiau artima vidurkio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 5 d. 1p. skirtinos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, kadangi tarp padarytų nusikalstamų veikų yra idealioji sutaptis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. skirtina bausmė mažintina 1/3, kadangi buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Dėl civilinių ieškinių

„Civilinio ieškinio dalyku pagal BPK 109 straipsnį gali būti dvi žalos rūšys: turtinė ir neturtinė žala. Į turtinės žalos sąvoką įeina: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala; materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos; išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes. Negautos pajamos taip pat laikomos civilinio ieškinio dalyku. Tokia nuostata yra suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.249 straipsnyje, pagal kurią žala yra ne tik asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, bet ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų“ (kasacinės bylos nutartis 2K-254/2009). „Taigi, negautos pajamos yra netiesioginiai nuostoliai, t. y. nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią jis būtų realiai gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Negautos pajamos turi būti pagrįstos realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis“ (kasacinės bylos nutartis Nr. 2K-7-35/2011).

CK 6.263 str. numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Civilinis ieškovas UAB „Ferratum Finance“ baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį dėl 1741,86 Eur turtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodo, kad asmuo prisistatęs R. K. sudarė su bendrove vartojimo kredito sutartį. Pagal kredito sutartį gavėjui grynaisiais pinigais buvo suteiktas 1700 Eur kreditas. Pagal sutartį jokių įmokų nebuvo atlikta. Iš kaltinamųjų prašo priteisti 41.86 Eur sutartinių palūkanų.

Civilis ieškovas UAB „IPF Digital Lietuva„ baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį dėl 4808,51 eurų turtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodo, kad R. K. vardu buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis. Pagal sudarytą sutartį buvo suteiktas 2500 Eur vartojimo kreditas. Prašo priteisti 2307,18 Eur sutartinių palūkanų, 1.33 Eur palūkanų už piniginių prievolių termino praleidimą.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Palūkanos laikomos minimaliais nuostoliais dėl prievolės pažeidimo (CK 6.261 straipsnis), t. y. dėl pareigos atlyginti padarytą žalą nevykdymo nustatytu terminu, jų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Taigi palūkanos atlieka kompensacinę funkciją ir skirtos atlyginti minimalius kreditoriaus nuostolius, kuriuos jis patiria dėl skolininko pareigos neįvykdymo, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą. Minėtos įstatymo nuostatos reiškia, jog prievolė visų pirma turi būti (įstatymu, sutartimi, teismo sprendimu) konstatuota ir skolininkui pareikšta įvykdymui per nustatytą terminą. (kasacinės bylos nutartis Nr. 2K-234/2010 ). Tai pat kasacinės nutartyse yra suformuluota taisyklė, „kad tam, jog būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi būti visos trys sąlygos. Pirma, neįvykdyta prievolė turi būti piniginė. Antra, turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas. Trečia, įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos“ (kasacinės bylos nutartis Nr. 3k-3-373/2006). Kaip tik antroji sąlyga yra esminė šioje byloje. Ginčas dėl žalos dydžio, o taip pat ir dėl palūkanų priteisimo tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo yra nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme, nuosprendis yra neįsiteisėjęs, todėl kaltinamasis nėra praleidęs piniginės prievolės įvykdymo termino.

Taip pat pažymėtina, kad plečiamai išaiškinus CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostatas ir pripažinus, kad deliktinės atsakomybės atveju nukentėjusysis turi teisę į procesines palūkanas nuo ieškinio priėmimo teisme, būtų pažeistas procesinis šalių lygiateisiškumo principas, įtvirtintas Konstitucijos 29 straipsnyje ir CPK 17 ir 42 straipsniuose. Remiantis tokiu teisės aiškinimu atsakovas deliktiniuose teisiniuose santykiuose būtų preziumuojamas skolininku nuo ieškinio priėmimo ir jam, priimant sprendimą atgaline data, būtų skaičiuojamos procesinės palūkanos nuo ieškinio pareiškimo, nepriklausomai nuo to, kiek užtruko teismo procesas ir kieno iniciatyva jis buvo tęsiamas.

Pagal tokį teisės aiškinimą atsakovo kaip preziumuojamo skolininko teisinė padėtis būtų neapibrėžta ir dviprasmiška, nes jis iki sprendimo priėmimo nežino, ar ieškinys bus patenkintas, jei taip, tai kokio dydžio. Pagal tokį teisinį reguliavimą, siekdamas išvengti procesinių palūkanų priteisimo, atsakovas turėtų iš anksto, dar nepriėmus teismui sprendimo, atlyginti visą žalą pagal pareikštą ieškinį. Įtvirtinus tokį ginčo sprendimo būdą iš esmės pasunkinama atsakovo teisė ginčyti savo kaltę ir ieškinio dydį, o ieškovui sukuriamos prielaidos piktnaudžiauti teise.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad vienas esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra teisinis tikrumas ir teisinis aiškumas; šis imperatyvas suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d., 2004 m. sausio 26 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. birželio 22 d. nutarimai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų Gintaro Godos, A. K. ir A. P., atskiroji nuomonė „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo mišrios išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014“).

Delspinigiai pagal greitojo kredito sutartį nėra laikytini pajamomis ar civilinio ieškovo dėl nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos patirtais nuostoliais. Pagal CK nuostatas delspinigiai yra viena iš netesybų rūšių, skirti nubausti arba paskatinti kitą sutarties šalį vykdyti sutartį, taigi jie kyla iš sutarties netinkamo vykdymo ir neįeina į nuostolių sąvoką, o iš to seka, jog delspinigiai, neįeina į turtinės žalos sąvoką.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad CK 6.37 ir 6.210 straipsniai reglamentuoja palūkanas vykdant pinigines prievoles. Procesinės palūkanos atlieka kompensavimo funkciją dėl skolininko piniginės prievolės nevykdymo, jų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę (kasacinės bylos nutartis 2K-181/2010).

Taigi, sprendžiant klausimą dėl kitų civilinio ieškovo reikalaujamų sumų priteisimo, teismas pažymi, jog nusikaltimu padaryta žala yra pagrindas civilinei deliktinei atsakomybei kaip turtinei prievolei atsirasti, o civilinio ieškovo reikalavimai šioje dalyje yra kildinami iš sutartinių, t. y. prievolinių teisinių santykių. Reikalavimai priteisti delspinigius, pradelstus palūkanų mokėjimus ir kt. yra išimtinai civilinio pobūdžio ir neturi jokio ryšio su tiesiogiai nusikaltimu ieškovui padaryta žala. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, civilinio ieškovo reikalavimai dėl kitų sumų (išskyrus padarytą tiesioginę turtinę žalą, negautas pajamas) priteisimo paliktini nenagrinėti, kartu išaiškinant civiliniam ieškovui, jog tai neužkerta jam teisės dėl šių sumų priteisimo kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. Analogišką praktika formuoja Šiaulių apygardos teismas (2012-10-15 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1-67-332/2012) bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės bylos Nr. Nr. 2K–82/2008, Nr. 2K-280/2010).

Atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, į protingumo ir teisingumo principus pateikti civiliniai ieškiniai tenkintini iš dalies. Iš kaltinamojo priteistini UAB „Ferratum Finance“ 1700 Eur turtinei žalai atlyginti. Iš kaltinamojo priteistini UAB „IPF Digital Lietuva„ 2500 Eur turtinei žalai atlyginti. Atmestinas prašymas dėl palūkanų priteisimo.

Dėl proceso išlaidų

Civilinis ieškovas UAB „IPF Digital Lietuva“ prašo priteisiti iš kaltinamojo 52.57 Eur už civiliniam ieškovui suteiktą advokato pagalbą. Šios išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis iš priteistinos ieškovui ir kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d.,-

nusprendžia:

M. T. išteisinti dėl neteisėto svetimos elektroninės mokėjimo priemonės, naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenų mokėjimo priemonių neteisėto įgijimo, nes nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 str. 1 d.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 str. 1 d. ir skirti jam bausmę 1 (vienerius) metus 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo;Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198¹ str. 1 d. ir skirti jam bausmę 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo;Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. ir skirti jam bausmę 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d. 2 d., 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu bei skirti subendrintą 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti 1/3 bei skirti sumažintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinio ieškovo UAB „Ferratum Finance“ civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Iš M. T. priteisti UAB „Ferratum Finance“, į.k. (duomenys neskelbtini), a.s. (duomenys neskelbtini), „Danske bank“, A/S Lietuvos filialas , banko kodas: 74000, 1 700 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus eurų) turtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo UAB „IPF Digital Lietuva“ civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Iš M. T. priteisti „IPF Digital Lietuva“, į.k. (duomenys neskelbtini), a.s. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, 2 500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) turtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 103-106 str. š M. T. priteisti „IPF Digital Lietuva“ 52.57 Eur (penkiasdešimt du eurus 57 eurocentus) turėtų proceso išlaidų, susijusių su advokato pagalbos teikimu.

Kompaktines plokšteles su vaizdo įrašu palikti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.