Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-164-557/2016

Teisėja V. Balčiūnienė Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00785-2011-9

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

2016 m. gegužės 26 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Daliaus Jocio ir Arvydo Daugėlos,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. nuosprendžio, kuriuo R. Š. nuteistas pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 9 mėnesiams, pagal BK 187 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 4 d., bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir paskirtas laisvės atėmimas 1 metams. Taikant BK 64¹ str., bausmė sumažinta 1/3, ir nustatyta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. ir 3 d., paskirta bausmė subendrinta su Šilutės rajono apylinkės teismo 2011-06-23 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams ir 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2016-01-15.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Š. nuteistas už tai, kad pasikėsino pagrobti svetimą turtą, įsibraunant į saugyklą, o būtent: jis, turėdamas vieningą tyčią pagrobti svetimą turtą ir veikdamas bendrininkų grupe su M. M., kurio atžvilgiu jau priimtas nuosprendis, 2011-10-28 apie 02 val. prie (duomenys neskelbtini) namo Klaipėdoje, turėtu su savimi keramikos gabaliuku išdaužė automobilio BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio A. A., dešinės pusės priekinių durelių lango stiklą, įsibrovė į automobilį ir iš jo pasikėsino pagrobti 1000 litų vertės kompaktinių plokštelių grotuvą „SONY“, tačiau grotuvo nepagrobė, kadangi šis buvo be priekinio valdymo skydelio. Tokiu būdu R. Š. pasikėsino pagrobti A. A. priklausančio turto už 1000 litų (289 eur).

Be to, R. Š. nuteistas ir už tai, kad sugadino svetimą turtą, o būtent: 2011-10-28 apie 02 val. prie (duomenys neskelbtini) namo Klaipėdoje, vagystės tikslu su savimi turėtu keramikos gabaliuku išdaužė automobilio BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekinių durelių lango stiklą 225 Lt vertės, kojomis iš vidaus išdaužė kairės pusės priekinių durelių lango stiklą 225 Lt vertės, po to prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdoje, rankomis sulaužė to paties automobilio priekinio prietaisų skydelio viršutinio rėmo plastmasinę dalį 340 Lt vertės, sulaužė priekinio prietaisų skydelio apatinę plastmasinę apdailą 150 Lt vertės, sulaužė plastmasinę vairo apdailą 100 Lt vertės, sulaužė užvedimo spynelės plastmasinę apdailą 60 Lt vertės, sulaužė užvedimo spynelę 160 Lt vertės, sugadino užvedimo spynelės kontaktinės grupės kištuką 120 Lt vertės, nutraukė automobilio užvedimo spynelės laidus 280 Lt vertės, sulaužė automobilio daiktadėžės dangtį 70 Lt vertės, nulaužė daiktadėžės dangčio laikiklius bendros 40 Lt vertės, nuplėšė ir sulaužė kairės pusės priekinių durelių vidinę apdailą 200 Lt vertės. Po to, sujungęs automobilio užvedimo spynelės laidus, užvedė automobilio variklį ir du kartus tyčia automobiliu BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) trenkėsi į (duomenys neskelbtini) namo sieną bei tokiu būdu sulaužė automobilio priekinio buferio kairės pusės apdailos detalę 30 Lt vertės, sulaužė priekinio buferio dešinės ir kairės pusės laikiklius bendros 60 Lt vertės, sulaužė priekinį buferį 300 Lt vertės, sudaužė priekinį kairės pusės priešrūkinį žibintą 150 Lt vertės, sulaužė automobilio radiatoriaus grotelių rėmą 300 Lt vertės, sulaužė automobilio radiatoriaus dvi groteles bendros 80 Lt vertės, sulaužė kairės pusės priekinių žibintų laikiklį 200 Lt vertės, sudaužė priekinį kairės pusės žibintą 350 Lt vertės, sulankstė variklio dangtį 750 Lt vertės, sulankstė priekinį kairės pusės sparną 700 Lt vertės, sulaužė priekinį kairės pusės posparnį 100 Lt vertės, sudaužė priekinio lango stiklą 390 Lt vertės, sulankstė automobilio priekinį dešinės pusės sparną, kurio vertė 460 Lt. Iš viso R. Š. sugadino A. A. priklausančio turto už 5840 Lt (1691 Eur).

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Iš apeliacinio skundo matyti, jog nuteistasis R. Š. neginčija nusikalstamų veikų padarymo, savo kaltės ir veikų kvalifikacijos, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme, teigia, kad teismas jam paskyrė per griežtą bausmę, prašo ją sušvelninti, be to, nesutinka ir su galutinės subendrintos bausmės dydžiu.

Apeliacinis skundas dėl civilinio ieškinio dydžio nėra paduotas, todėl nuteistojo apeliacinės instancijos teismo posėdyje pareikštas prašymas sumažinti priteistą civilinį ieškinį apeliacine tvarka nenagrinėjamas. Pažymėtina, kad nuteistasis pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pareiškė ieškinį pripažįstantis, o norą kuo greičiau atlyginti padarytą žalą deklaravo ir apeliaciniame skunde.

BK 54 str. 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 str. 2 d. teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys Nr. 2K-105/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2A-7-6/2013).

BK 178 str. 2 d. inter alia numato, kad tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. BK 187 str. 1 d. numato, kad tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Apylinkės teismas už pasikėsinimą pagrobti svetimą turtą įsibrovus į saugyklą bei svetimo turto sugadinimą R. Š. skyrė griežčiausias savo rūšimi, tačiau ženkliai mažesnes už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmes, atitinkamai – 9 ir 6 mėnesius laisvės atėmimo. Teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė į tai, kad R. Š. įvykdė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimą. Jis šias veikas įvykdė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, t. y. būdamas nuteistas 2011-06-23 Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu. Jis slapstėsi nuo šios bausmės atlikimo Jungtinėje Karalystėje, iš kur buvo pargabentas pagal Europos arešto orderį. Teismas konstatavo, kad šios aplinkybės rodo, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, R. Š. už nusikaltimus paskiriant laisvės atėmimo bausmes. Teismas atsižvelgė į tai, jog kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi, tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, ir į tai, kad jo atsakomybę epizode dėl pasikėsinimo padaryti vagystę sunkina tai, jog šią veiką įvykdė, veikdamas bendrininkų grupe.

Nuteistojo R. Š. padarytos veikos yra tyčinės ir savanaudiškos. Šias nusikalstamas veikas jis padarė nepraėjus nei pusei metų po to, kai teismas jį 2011-06-23 nuteisė už eilę analogiškų nusikalstamų veikų – vagysčių, turto sunaikinimų ar sugadinimų įsibraunant į automobilius, padarytų nuo 2010-09-27 iki 2010-12-28 (viso 44 epizodai). Nuteistojo R. Š. nusikalstamas elgesys rodo jo nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdą, būti doru piliečiu ir visuomenės nariu, pragyvenimui užsidirbti legaliu būdu.

Kaip matyti, apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam R. Š. bausmę, jau atsižvelgė į apeliaciniame skunde nurodytą atsakomybę lengvinančią aplinkybe aplinkybę, t. y. į tai, kad jis savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Nors apeliantas pabrėžia, kad veika padaryta prieš 5 metus, o jis per šį laiką daugiau nebenusikalto, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad tokia ilga baudžiamojo proceso trukmė buvo nulemta paties R. Š. veiksmų – jis pasislėpė nuo teismo, išvyko į Jungtinę Karalystę, ko pasekoje buvo paskelbta jo paieška, ir tik 2016-01-15, jį pargabenus į Lietuvą, buvo išnagrinėta byla ir jo atžvilgiu 2016-02-29 priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Taigi ilgas baudžiamasis procesas, nulemtas paties apelianto tyčinių veiksmų, negali privilegijuoti jo padėties ir būti prielaida, leidžiančia švelninti skiriamą bausmę. Pažymėtina, kad tuomet, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, jis laikomas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.). BK 54 str. 2 d. 5 p. numato, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, o būtent praeityje įvykdytos nusikalstamos veikos ir parodo asmens požiūrį į įstatymo saugomus teisinius gėrius, jo daromų nusikalstamų veikų sistemingumą ir dinamiką, todėl apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad R. Š. padarė nusikalstamą veiką neišnykus teistumui ir tyčinius nusikaltimus daro sistemingai. Anksčiau nuteistajam R. Š. paskirta bausmė ir teismo jam parodytas pasitikėjimas (buvo atidėtas bausmės vykdymas) nebuvo pakankami jį sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, R. Š. jam parodyto pasitikėjimo nevertino ir toliau elgėsi nusikalstamai, tai rodo jo jauname amžiuje besiformuojančias antivisuomenines nuostatas.

Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam R. Š. bausmės rūšį ir dydį už nusikaltimų, numatytų BK 22 str. ir 178 str. 2 d., BK 187 str. 1 d. padarymą, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir paties nuteistojo asmenybę, bausmė nėra per griežta, atitinka BK 41 str. nurodytą bausmės paskirtį, todėl keisti skundžiamą nuosprendį, švelninant bausmės rūšį ar jos trukmę, nėra teisinio pagrindo. Paskirtas bausmes teismas subendrino tinkamai, nuteistajam palankiausiu būdu ir klaidų nepadarė, be to, subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ str., teismo nuosprendžiu buvo sumažinta vienu trečdaliu.

R. Š. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė buvo neteisingai subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme (nors 2011-06-23 nuosprendžiu iš tiesų buvo paskirta 3 metų, o ne 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė), dėl to, paskirta per griežta galutinė subendrinta bausmė. Apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, vadovaudamasis BK 64 str., subendrintino su Šilutės rajono apylinkės teismo 2011-06-23 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, ir galutine subendrinta bausme nustatė laisvės atėmimą 3 metams ir 6 mėnesiams, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2016 m. sausio 15 d. Apygardos teismas pažymi, kad apylinkės teismas, tinkamu būdu (pagal BK 64 str. 1 d., 3 d.) bendrindamas bausmes, netinkamai nustatė ankstesniu nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalį, nepagrįstai į galutinės subendrintos bausmės laiką įskaitė laiką nuo 2016-01-15, nors tuo metu nuteistasis atlikinėjo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį, be to, nepagrįstai į bausmės laiką neįskaitė R. Š. laikino sulaikymo nuo 2011-11-08 iki 2011-11-10 (t. 1, b. l. 112), pažeisdamas BPK 140 str. 9 d. nuostatas, todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės.

Iš bylos duomenų ir teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad 2011 m. birželio 23 d. nuosprendžiu R. Š. paskirtos 3 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, į bausmės laiką įskaitytas kardomasis kalinimas nuo 2010-12-28 iki 2011-06-23 (5 mėn. 27 d.). Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-06-25 nutartimi (su 2012-07-31 nutartimi padarytais pakeitimais) tenkintas pataisos inspekcijos teikimas ir R. Š. panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, išduotas Europos arešto orderis, kurio pagrindu R. Š. buvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje nuo 2015-05-28 iki 2016-01-15. Tai, kad Jungtinėje Karalystėje sulaikyme išbūtas laikas yra įskaitomas į 2011 m. birželio 23 d. nuosprendžiu paskirą bausmę, nurodė ir Šilutės rajono apylinkės teismas 2016-04-29 nutartimi, iš dalies tenkindamas R. Š. prašymą. 2016-01-15 R. Š. buvo pargabentas į Lietuvą, suimtas vadovaujantis minėta 2012-06-25 nutartimi (su 2012-07-31 nutartimi padarytais pakeitimais) ir iki pat skundžiamo 2016-02-29 nuosprendžio priėmimo atlikinėjo 2011 m. birželio 23 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę. Taigi R. Š. 2011 m. birželio 23 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę atlikinėjo nuo 2010-12-28 iki 2011-06-23 (5 mėn. 27 d.), ir nuo 2015-05-28 iki 2016-02-28 imtinai (9 mėn. 3 d.), ir iki 2016-02-29 nuosprendžio priėmimo dienos buvo viso atlikęs 1 metus 3 mėnesius laisvės atėmimo bausmės. Taigi likusi neatlikta ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu buvo 1 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo. Akivaizdu, jog apylinkės teismas, pasirinkdamas BK 64 str. 3 d. numatytą bausmių bendrinimo būdą bausmes iš dalies sudedant ir paskirdamas galutinę subendrintą bausmę 3 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo, prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės neatliktos dalies 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo pridėjo didesnę bausmę, nei visa naujai paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Ištaisant šią apylinkės teismo klaidą, galutinė subendrinta bausmė švelninama, prie ankstesnės bausmės neatliktos dalis pridedant tik dalį naujai paskirtos bausmės. Atitinkamai tikslinama, jog šios bausmės pradžia skaičiuojama ne nuo 2016-01-15, o nuo skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienos, kadangi šioje byloje R. Š. nebuvo suimtas ir iki pat skundžiamo nuosprendžio priėmimo atlikinėjo ankstesnę bausmę.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 2 p., 331 str.,

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. nuosprendį pakeisti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. nuosprendžiu nuteistajam R. Š. paskirtą galutinę subendrintą bausmę sutrumpinti iki dvejų metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2016 m. vasario 29 d., į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką 2011-11-08 iki 2011-11-10 (dvi paras).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.