- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-01-25
- Bylos Nr.
- 2-12-857/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Strautininkas
- Ieškovas
- S. N.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
- 2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
Biržų rajono apylinkės teismo teisėjas Dainius Strautininkas, sekretoriaujant Almidai Gurklienei, dalyvaujant ieškovui S. N., jo atstovui advokatui S. K., Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, atstovaujančios Lietuvos Respubliką, atstovei R. Š., nedalyvaujant Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. N. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 500 eurų turtinės ir 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimo dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškinyje (dublike) nurodoma, kad prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą ir perdavė baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu teismui, kurioje jis buvo kaltinamas A. L. atėmęs laisvę (LR BK 146 str. 1d.) ir neviešai ją įžeidęs (LR BK 155 str. 2d.). Jo manymu tyrimas buvęs neobjektyvus ir surinkti įrodymai nebuvo kritiškai įvertinti, taip buvo pažeistos jo, kaip įtariamojo teisės. Teisme nukentėjusioji A. L. nurodė, kad jos įžeidimo faktą patvirtina jos pačios darytas garso įrašas, tačiau jos parodymai ir garso padarymo laikas skiriasi viena valanda. Ikiteisminis tyrimas garso įrašo netyrė, pasitenkino tik nukentėjusiosios daryta garso įrašo stenograma. Kaltinimas buvo paremtas tik garso įrašu, kuris nebuvo ištirtas, todėl vertintinas, kaip abejotinas įrodymas. Duomenys turi būti vertinami viso proceso metu – pradedant ikiteisminio tyrimo pradžia ir baigiant jų pripažinimu teisme. Kaltinimui paneigti buvo pateiktas kultūros namų (įvykio vieta) išplanavimas ir nuotraukos, kur aiškiai matyti, kad A. L. išeiti iš pastato nebuvo jokių kliūčių Šie prieštaravimai buvo atmesti tirti, nors ir turintys teisinį pagrindą. Jam buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su A. L.. Dėl nepagrįstai paskirtos procesinio poveikio priemonės buvo pažeistos tiek nacionalinės, tiek Konvencijos garantuojama teisė, kardomąją priemonę skirti tik esant teisiniam bei faktiniam pagrindui. Ikiteisminis tyrimas ir teisminis nagrinėjimas užtruko nepateisinamai ilgai. Neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės, gali būti teismo pripažinti tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais pažeista pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga (LR BPK 2 str.), bei bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (LR CK 6.246 str. 1d.) Kai teismo posėdžio metu buvo pilnai išsiaiškintos įvykio aplinkybės, ištirti ieškovo pateikti, įrodymai (kas turėjo būti padaryta ikiteisminio tyrimo stadijoje, tik tada prokuroras paprašė grąžinti bylą ikiteisminiam tyrimui papildyti ir bylą nutraukė. Dėl baudžiamojo proceso jis patyrė didelę įtampą, buvo pažemintas jo autoritetas, atsirado įtampa darbo vietoje, sugriuvo gyvenimo planai; dėl patirtų išgyvenimų ir nepatogumų patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 2000 eurų; turtinę žalą patyrė advokato paslaugoms išleisdamas 500 eurų.
Atsiliepimas
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodo, kad mano, jog ji yra nepagrįstai įtraukta atsakovu šioje byloje, nes yra tik asignavimų valdytoja, kuri vykdo teismų sprendimus dėl žalos atlyginimo.
Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros atsiliepime bei triplike nurodoma, kad su ieškiniu nesutinka. Pagal LR CK 6.272 str., teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą asmeniui atsiranda tik tada, kai konstatuojama, kad valstybės institucija, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado dėl neteisėtų veiksmų atlikimo. Išteisinamasis nuosprendis ar nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotą praktiką, savaime nėra pagrindas civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo teigti, kad bylos iškėlimas ir kiti procesiniai sprendimai, taip pat taikytos procesinės prievartos priemonės buvo neteisėti. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje atlikusių pareigūnų, prokurorų neteisėtus veiksmus. Byloje, kurioje įtariamuoju buvo patrauktas ieškovas, nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių pareigūnų ar prokuroro atliktų veiksmų neteisėtumą. Nėra duomenų, kad ieškovo atžvilgiu taikytos procesinės prievartos priemonės būtų pripažintos neteisėtomis. Nebuvo pripažinti ir pareigūnų, prokurorų veiksmai neteisėtais ikiteisminiame tyrime. Todėl nesant neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro veiksmų, kurie yra viena iš deliktinės atsakomybės kilimo sąlygų, mano, jog ieškovo teisės pažeisto nebuvo ir jis neįgijo teisės reikalauti žalos atlyginimo. Prašo ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Ieškovas pareiškė ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos Respublikos dėl to, kad jam ši žala buvo padaryta neteisėtais, ieškovo teigimu, teisėsaugos institucijų veiksmais. Valstybės pareiga atlyginti žalą, padarytą teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso srityje, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.272 str. 1 d. Kasacinio teismo praktika dėl teisės normų, reglamentuojančių valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo veiksmų baudžiamojo proceso metu, aiškinimo ir taikymo yra pakankamai išplėtota ir nuosekli. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Taigi civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013; kt.). Dėl to ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 178 str. įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas, o neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008; 2012 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2012).
Pagal LR CPK 12 ir 178 str. šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (LR CPK 182 str.). LR CPK 226 str. nustatyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (LR CPK 176 str. 1 d.). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą . Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas.
Esminiai kriterijai, pagal kuriuos turi būti vertinamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ar teismo veiksmų teisėtumas sprendžiant dėl valstybės prievolės atlyginti žalą, suformuluoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau - LAT) praktikoje ir, kiek tai susiję su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – Konvencija) garantuojamų teisių apsauga, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) praktikoje. LAT teismas savo praktikoje laikosi principinių nuostatų, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas ar baudžiamosios bylos nutraukimas savaime nėra pagrindas preziumuoti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą; civilinės atsakomybės aspektu reikšminga aplinkybė – ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens išteisinimo pagrindas; reikšminga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų ar administracinių procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka; visą šią informaciją laikydamasis civilinių procesinių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų aspektu turi įvertinti civilinę bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas ir padarytų teisinių išvadų pagrindu spręsti apie pareikšto ieškinio dėl žalos atlyginimo pagrįstumą. Atkreiptinas dėmesys ir tai, kad LAT savo praktikoje laikosi principinės nuostatos, jog net ir išteisinamojo nuosprendžio reabilituojančiais pagrindais priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti, t. y. išteisinamojo nuosprendžio priėmimas reiškia asmens visišką reabilitavimą baudžiamojo proceso prasme, bet toks nuosprendis, nors ir būdamas reikšminga aplinkybė, nėra pagrindas civilinėje byloje savaime konstatuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas, kardomosios priemonės pritaikymas bei kiti su kaltinimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti ab initio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006, 2007 m. balandžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2007;2012 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012 ir kt.). Be to, siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Kiekvienu atveju, sprendžiant žalos atlyginimo klausimą, vertintina kaip ir kiek proporcingai ikiteisminio tyrimo veiksmai suvaržė asmens teises, kiek tai truko, kokias pasekmes turėjo ir pan.
Žemesnės instancijos teismas
Kaip matyti iš ieškovo pateikto ieškinio turinio, ieškovas teisę į neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais padarytos žalos atlyginimą grindžia tuo, jog 1) ikiteisminio tyrimo pareigūnai, be pagrindo pareiškė įtarimą, 2) ieškovui buvo paskirta kardomoji priemonė, kuri suvaržė jo laisvę, 3) ikiteisminis tyrimas užsitęsė per ilgai, nebuvo atlikti visi būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai (netinkamai neapžiūrėta įvykio vieta, neatlikta garso įrašo analizė), 4) buvo pažeista nekaltumo prezumpcija.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas (ikiteisminio tyrimo medžiagos bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ) buvo pradėtas remiantis Biržų rajono apylinkės teismo 2014-11-26 nutarties pagrindu (baudžiamosios bylos 1t., b.l. 3, 28). Nutartimi teismas nukentėjusiosios A. L. skundą, privataus kaltinimo byloje, su priedais perdavė Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūrai ikiteisminiam tyrimui pradėti dėl nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 146 str. 1d.
Byloje nustatyta, kad 2015-02-09 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (ikiteisminio tyrimo medžiagos bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 146 str. 1d., padarymo. Ieškovui 2015-03-09 pareikštas įtarimas LR BK 146 str. 1d., 155 str. 2d. numatytu nusikalstamų veikų padarymu (baudžiamosios bylos 1t., b.l. 67).
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato tyrėjos 2015-03-09 nutarimu (baudžiamosios bylos 1t., b.l. 78), siekiant užtikrinti netrukdomą ikiteisminį tyrimą, ieškovui paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant jį nebendrauti bei neieškoti ryšių su nukentėjusiąja A. L..
2015-04-21 surašytas kaltinamasis aktas (baudžiamosios bylos 1t., b.l. 88-92), ieškovui pateiktas kaltinimas tuo, kad jis 2014-04-14d. apie 14.00 val. (duomenys neskelbtini) , dirbdamas (duomenys neskelbtini), išplūsdamas necenzūriniais, įžeidžiančiais žodžiais, savo bendradarbę meno vadovę A. L., užgauliai ją žemindamas, neviešai įžeidė nukentėjusiąją A. L., pabaigęs darbą, tęsdamas nusikalstamą veiką, neturėdamas teisėto pagrindo, prieš nukentėjusiosios A. L. valią, liepdamas jai išeiti, nes jis baigė (duomenys neskelbtini) , tačiau A. L. pareiškus, kad ji dirba ir laukia savo saviveiklos kolektyvo repeticijai ir patalpų palikti negali, tyčia užrakindamas lauko duris, ją palikdamas (duomenys neskelbtini) kultūros namų patalpose, neteisėtai atimdamas laisvę, laikė ją prievarta iki 2014-04-14d. 15.00 val. Iki kol ją atrakino (duomenys neskelbtini) kultūros namų darbuotojas A. P. J., tuo buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 146 str. 1d. 155 str. 2d.
Biržų rajono apylinkės teismo 2015-04-22 nutartimi (baudžiamosios bylos 1t., b.l. 94) baudžiamoji byla, kurioje ieškovas buvo kaltinamas pagal LR BK 146 str. 1d., 155 str. 2d. perduota nagrinėti teisme, išaiškinta teisė turėti gynėją, kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti nepakeista.
2015-08-13 Biržų rajono apylinkės teismo nutartimi (baudžiamosios bylos 1t., b.l. 165) baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) (ikiteisminio tyrimo medžiagos bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) perduota prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti, nustatant dviejų mėnesių terminą šio tyrimo papildymui. 2015-08-13 Biržų rajono apylinkės teismo nutartyje nurodoma, kad reikalinga papildyti ikiteisminį tyrimą, apžiūrėti telefoną, nustatyti, kada ir kokiu būdu nukentėjusiosios daryti įrašai buvo perkelti į skaitmeninę laikmeną.
2015-08-19 Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu (baudžiamosios bylos 1t., b.l. 171) ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl A. L. įžeidimo pagal LR BK 155 str. 2d. nutrauktas, minėtam LR BK straipsniui netekus galios.
2015-09-17 Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu (baudžiamosios bylos 2t., b.l. 4-7) ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl neteisėto laisvės atėmimo, nesant įvykyje nusikalstamos veikos požymių, panaikinta ieškovui skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą motyvuojamas tuo, kad nenustatyta objektyvių LR BK 146 str. 1d. numatyto nusikaltimo požymių.
Kaip matyti iš nukentėjusiosios ikiteisminiame tyrime (baudžiamosios bylos 1t., b.l. 34, 35) ir teisme (baudžiamosios bylos 1t., b.l. 134-137) duotų parodymų, ieškovas jos atžvilgiu 2014-04-14 naudojo įžeidžiančius žodžius. Ieškovo tiek iš ikiteisminiame tyrime (baudžiamosios bylos 1t., b.l. 69, 77), tiek baužiamosios bylos nagrinėjimo teisme (baudžiamosios bylos 1t., b.l. 162) metu duotų parodymų matyti, kad jis neneigia A. L. atžvilgiu išsakęs įžeidžiančius žodžius. Ieškovas nepaneigė, kad 2014-05-06 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole fiksuotoje stenogramoje (baudžiamosios bylos 1t., b.l. 23, 24) išsakyti įžeidžiantys žodžiai jo niekada nebuvo pasakyti nukentėjusiajai. Taip pat iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad negalima vienareikšmiškai atsakyti ieškovas užrakino ar neužrakino (duomenys neskelbtini) kultūros namų įėjimo duris, kadangi ieškovo, A. L., A.P. J. (baudžiamosios bylos 1t., b.l. 140, 141), nepilnametės liudytojos D. S. (baudžiamosios bylos 1t., b.l. 142), A. S. (baudžiamosios bylos 1t., b.l. 144, 145), L. G. (baudžiamosios bylos 1t., b.l. 145), B. B. (baudžiamosios bylos 1t., b.l. 146) parodymai yra prieštaringi, galimybės pašalinti prieštaravimus nėra. Ikiteisminio tyrimo eigoje LR BK 155 str. 2d. numatyta nusikalstama veika, kurios padarymu buvo kaltinamas ieškovas, prarado pavojingumą, nes 2015-06-25 įstatymu Nr. XII-1888 minėtas straipsnis nuo 2015-07-10d. neteko galios. Esat šioms nustatytoms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 146 str. 1d. 155 str. 2d., pradėtas ir įtarimas ieškovui buvo pareikštas pagrįstai.
Kas liečia ieškovo teiginį apie tai, kad jam paskirta kardomoji priemonė suvaržė jo teises ir laisves, tai sutinkamai su Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 119 str., kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Pažymėtina, kad skiriant kardomąsias priemones ar kitas procesines prievartos priemones asmens kaltumo klausimas nesprendžiamas, šios priemonės taikomos pagal jų taikymo metu turimus duomenis. Tokiu būdu, ikiteisminio tyrimo metu ieškovui pareiškus įtarimą dėl nusikalstamų veikų padarymo, nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Kaip matyti, ieškovui buvo paskirta pati švelniausia kardomoji priemonė. Ieškovo teiginys, kad kardomoji priemonė apribojo jo laisvę judėti, kaip nurodoma ieškinyje - padarė žalą/nuostolius, sukėlė traumą, nėra pagrįsta įrodymais. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, ieškovui paskiriant kardomąją priemonę, jam buvo išaiškinta (baudžiamosios bylos 1t., b.l. 79) ir ieškovas įsipareigojo be tyrėjo ar teismo leidimo nepasišalinti iš gyvenamosios vietos. Ieškovas viso proceso metu nesikreipė į ikiteisminio tyrimo pareigūnus, prokurorą ar teismą su prašymu panaikinti kardomąją priemonę, niekada neprašė leidimo išvykti, nepateikė teismui jokių duomenų, kad poreikis išvykti iš tiesų egzistavo, todėl teigti, kad dėl kardomosios priemonės buvo padaryta žala ar patirta trauma nėra pagrindo. Be to, tai, kad vykstant ikiteisminiam tyrimui, įtariamajam yra apribojama judėjimo laisvė negali būti laikoma jo teisių pažeidimu, o šiuo atveju, kardomoji priemonė buvo paskirta laikantis LR BPK normų reikalavimų ( LR BPK 119 str., 121 str., 125-126 str., 139 str.), taigi laikyti tai neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais nėra pagrindo.
Ieškovas teigia, kad dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų neveikimo (nebuvo atlikta įvykio vietos apžiūra, išsiaiškinti darbuotojų darbo grafikai, netinkamai apžiūrėta garso įrašo laikmena) tyrimas užsitęsė per ilgai ir tai pažeidė jo teises. Pagal EŽTT praktiką vertinant baudžiamojo proceso trukmę proceso pradžia laikomas oficialus kompetentingos institucijos pranešimas asmeniui apie įtarimą, kad jis padarė nusikalstamą veiką, arba kitokių priemonių, kuriomis išreiškiamas toks įtarimas ir kuriomis iš esmės paveikiama įtariamojo padėtis, taikymas. Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos matyti, kad įtarimas ieškovui buvo pareikštas 2015-03-09, o ikiteisminis tyrimas nutrauktas 2015-09-17. Baudžiamojo proceso poveikis ieškovui truko šiek tiek ilgiau nei 6 mėnesius, kas savaime nei pagal nacionalinę teise, nei pagal EŽTT praktiką negali būti laikomas per ilgu tyrimu. Pažymėtina, jog pagrindas atlikti ikiteisminį tyrimą ir perduoti bylą su kaltinamuoju aktu pagal LR BK 155 str. 2d. buvo, kadangi buvo nustatyti ieškovo veiksmuose minėtos nusikalstamos veikos požymiai (Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-01-16 nutarimo Nr. 7/03-41/03-41/03-40/04-46/04-5/05-7/05-17/05 16.6 punktas).
Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad aiškinant ir taikant LR BPK 44 str. 6d. nuostatas, svarbią reikšmę turi Konvencijos 6 str. 2d. nuostatų interpretavimas EŽTT praktikoje. EŽTT aiškindamas Konvencijos 6 str. 2d. nuostatas yra pažymėjęs, kad nekaltumo prezumpcija yra pažeidžiama tuo atveju, jei teismo sprendimas, susijęs su asmeniu, kaltinamu nusikalstamos veikos padarymu, atspindi nuomonę, jog jis yra kaltas, neįrodžius jo kaltumo pagal įstatymą. Pakanka, kad (nesant jokių formalių išvadų) būtų tam tikrų samprotavimų, leidžiančių manyti, jog teismas laiko kaltinamąjį kaltu. Turi būti daromas esminis skirtumas tarp aiškaus teismo paskelbimo, nesant galutinio nuosprendžio, kad asmuo padarė atitinkamą nusikaltimą, ir teiginio, kad kažkas yra tiesiog įtariamas padaręs nusikaltimą (asmens būklės aprašymas). Pirmasis sprendimas laikomas pažeidžiančiu nekaltumo prezumpciją, tuo tarpu antrasis laikomas atitinkančiu Konvencijos 6 str. Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai neatliko veiksmų, pažeidžiančių Konvencijos 6 str. nuostatas. Tai, kad ieškovas, turėdamas kaltinamojo statusą, teisme teikė įrodymus yra laikoma jo teisių, numatytų LR BPK 22 str., įgyvendinimu, pasinaudojant LR BPK 7 str. įtvirtintu rungimosi principu. Todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeista nekaltumo prezumpcija.
Taigi, reziumuojant nurodytas aplinkybes ir motyvus, darytina išvada, kad ieškovas neįrodė, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai buvo neteisėti. Tokiu būdu, nesant vienos iš civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų - neteisėtų veiksmų - civilinė atsakomybė negali būti taikoma ir ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo atmestinas (LR CK 6.272 str.). Reikalavimas priteisti 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atmestinas, kaip neatsiejamai susijęs su reikalavimu priteisti turtinę ir neturtinę žalą.
Atmetus ieškinį, iš ieškovo priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei (CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 259, 260, 263-268, 270 str., LR CK 6.59 str., 6.63 str. 1d. 1p., teisingumo, protingumo kriterijais teismas
nusprendžia:
Ieškovo S. N. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atmesti.
Priteisti iš ieškovo S. N., a.k. (duomenys neskelbtini) dvylika eurų 46 ct procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Biržų rajono apylinkės teismą.