Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mindaugo Povilansko ir Giedrės Telksnienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. Ž. ir A. P. gynėjo advokato G. Bukausko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. Ž. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)

- 178 straipsnio 3 dalį (2021 m. lapkričio 19 d. veika) - laisvės atėmimu 3 metams;

- 178 straipsnio 2 dalį (2021 m. lapkričio 26 d. veika) - laisvės atėmimu 2 metams;

- 187 straipsnio 1 dalį (2021 m. lapkričio 26 d. veika) - laisvės atėmimu 9 mėnesiams;

- 178 straipsnio 2 dalį (2022 m. sausio 14 d. veika) - laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

- 187 straipsnio 1 dalį (2022 m. sausio 14 d. veika) - laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos jas apimant dėl idealių nusikalstamų veikų sutapčių griežtesne bausme apimant švelnesnę, po to, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės iš dalies sudėtos dėl realių nusikalstamų veikų sutapčių, ir V. Ž. skirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 metams ir 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 2 metams ir 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2022 m. sausio 14 d. iki 2022 m. balandžio 13 d.

- 167 straipsnio 1 dalį (prieš nukentėjusįjį A. A. O. 2021 m. lapkričio 19 d. veika) - laisvės atėmimu 1 metams;

- 178 straipsnio 2 dalį (prieš nukentėjusįjį A. A. O. 2021 m. lapkričio 19 d. veika) - laisvės atėmimu 1 metams;

- 187 straipsnio 1 dalį (prieš nukentėjusįjį A. A. O. 2021 m. lapkričio 19 d. veika) - laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

- 178 straipsnio 3 dalį (2021 m. lapkričio 19 d. veika) - laisvės atėmimu 3 metams;

- 178 straipsnio 2 dalį (2021 m. lapkričio 26 d. veika) - laisvės atėmimu 2 metams;

- 187 straipsnio 1 dalį (2021 m. lapkričio 26 d, veika) - laisvės atėmimu 9 mėnesiams;

- 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (2022 m. sausio 14 d, veika) - laisvės atėmimu 1 metams;

- 24 straipsnio 6 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (2022 m. sausio 14 d. veika) - laisvės atėmimu 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos jas apimant dėl idealių nusikalstamų veikų sutapčių griežtesne bausme apimant švelnesnę, po to, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės iš dalies sudėtos dėl realių nusikalstamų veikų sutapčių, ir A. P. skirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 4 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 2 metams ir 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2022 m. sausio 14 d. iki 2022 m. balandžio 13 d.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti R. R. ir S. K., tačiau nuosprendis dalyje dėl jų nuteisimo apeliacine tvarka nėra skundžiamas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. V. Ž. ir A. P., veikdami bendrininkų grupėje su R. R., pagrobė svetimą, didelės vertės, turtą įsibrovus į patalpą, o būtent: jie 2021 m. lapkričio 19 d. laikotarpiu nuo 12.00 val. iki 19.30 val., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą įsibrovus į patalpą, kopėčiomis užlipo į R. M. ir E. M. priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), antrą aukštą, kur išdaužę balkono durų apatinį stiklą bei atidarę duris, pateko į namo vidų, tokiu būdu įsibrovė į patalpą, iš kur pagrobė R. M., E. M. ir M. S. priklausantį turtą, o būtent: iš miegamojo kambario komodos stalčiaus pagrobė R. M. ir E. M. priklausančius: grynuosius pinigus 3300 eurų (voke); 10 vnt. auksinių, senovinių žiedų (vieną su gintaru, vieną su rubinu tamsiai raudonu), po 500 eurų, bendrai 5000 eurų vertės; 2 vnt. auksinių žiedų su deimantais, po 2000 eurų, bendrai 4000 eurų vertės; 5 poras auksinių auskarų geltonos ir baltos spalvos, su baltais akmenukais, po 800 eurų, bendrai 4500 eurų vertės; 8 vnt. auksinių, geltonos ir baltos spalvos grandinėlių po 200 eurų, bendrai 1600 eurų vertės; 6 vnt. pakabukų - vieną su gintaru trikampio formos, senovinį - 200 eurų vertės, vieną apvalų su rože viduje, pusė balto, pusė geltono aukso 300 eurų vertės, vieną pintos kasos formos 400 eurų vertės, vieną širdutės formos 400 eurų vertės, 2 paprastus pakabukus, po 300 eurų vertės, bendrai 600 eurų; 3 vnt. auksinių apyrankių - vieną sujungtų žiedų pynimo, vieną kasos pynimo, vieną paprasto pynimo, po 150 eurų, bendrai 450 eurų vertės; 3 poras sidabrinių auskarų juodos spalvos po 100 eurų, bendrai 300 eurų vertės; 4 vnt. sidabrinių grandinėlių po 80 eurų, bendrai 320 eurų vertės; aukso laužą (auksinį, moterišką, du bučinukai - rutuliukai sulaužytą žiedelį; 2 vnt. senovinių, vyro stambių auksinių žiedų; moterišką, auksinį pakabuką Šaulio ženklo su nulaužtu kabliuku; auksinę, nutrūkusią grandinėlę; moterišką, vestuvinį žiedą), bendrai 2000 eurų vertės; vyriškas sąsagas „Hugo Boss“ (apvalias su juodos spalvos vidumi), 400 eurų vertės; vyriškas sąsagas kvadračiukus, 150 eurų vertės; vyriškas apvalias sąsagas, 150 eurų vertės; vyrišką laikrodį „Bentley“ 1000 eurų vertės; iš miegamojo vonios kambario pagrobė R. M. ir E. M. priklausantį, moterišką laikrodį ROLEX, 1000 eurų vertės; iš rūbinės antrame aukšte pagrobė R. M. ir E. M. priklausančius: pusiau natūralius, pilkos ir baltos spalvos kailinius, 117,98 eurų vertės; juodą sportinę tašę, 10 eurų vertės; 2 moteriškus darbinius kostiumėlius (švarkelius su sijonais) kreminės spalvos, 38 dydžio, po 20 eurų vertės, bendrai 40 eurų vertės; vyrišką darbinį kostiumą (švarką ir kelnes), pilkos spalvos, 48-50 dydžio, 20 eurų vertės; iš M. S. kambario pagrobė R. M. ir E. M. priklausančią ant namo įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų įrašymo įrangą, 1000 eurų vertės bei M. S. priklausančius daiktus: naują rudos spalvos rankinę MICHAEL KORS, 201,86 eurų vertės; naują juodos spalvos su krokodilo odos imitacija rankinę MICHAEL KORS, 194 eurų vertės; šviesią vasarinę rankinę MICHAEL KORS, 93,98 eurų vertės; grynuosius pinigus 500 eurų (voke); 150 JAV dolerių, 160 eurų vertės; prekybos centro IKI taromato čekį 150 eurų vertės; auksinį rožinės spalvos širdelės formos pakabuką, 150 eurų vertės; 2 vnt. sidabrinių „Pandoros“ karoliukų, po 50 eurų, bendrai 100 eurų vertės; auksinį spiralės formos pakabuką, 150 eurų vertės; laikrodį „Fossil“ 74,50 eurų vertės; iš namo prieškambario spintos pagrobė R. M. ir E. M. priklausančius: automobilio „BMW M5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonės registracijos liudijimą, seną ir naują techninės apžiūros pažymas, Kasko draudimo polisą bei 2 vnt. užvedimo raktų šiam automobiliui, kurių vertė 476,07 eurų; automobilio „Mitsubishi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) antrą atsarginį raktą, kurio vertė 150 eurų; neįregistruoto senovinio automobilio CORVETTE raktą, kurio tiksli vertė ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta; UAB „P“ priklausančio automobilio „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonės registracijos liudijimą, draudimo polisą, techninės apžiūros lapą; automobilio „Porsche Cayenne“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), raktą, kurio vertė 350 eurų; automobilio „Mini Cooper“ raktą, kurio vertė 100 eurų; garažo vartų atidarymo pultelį, kurio tiksli vertė ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta; tamsiai mėlynos spalvos, vyrišką, medžiaginę striukę „Bugatti“, 199,99 eurų vertės; moterišką žalios spalvos trumpą striukę, 39,35 eurų vertės bei M. S. priklausančią, moterišką juodos spalvos trumpą striukę, 69,99 eurų vertės, iš namo virtuvės įrankių stalčiaus pagrobė R. M. ir E. M. priklausančius daiktus: 3 peilius, metalinį plaktuką, metalinę dėžutę nuo arbatos „Lipton“ su įvairių arbatų pakelių likučiais, 600-700 gr talpos stiklainį medaus, kurių tiksli vertė ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, iš svetainės pirmame aukšte, baro pagrobė R. M. ir E. M. priklausančius du 1 litro talpos butelius škotiško viskio, po 25 eurų, bendrai 50 eurų vertės, tęsdami nusikalstamą veiką, iš name esančio garažo pagrobė R. M. vardu registruotą, R. M. ir E. M. priklausantį, automobilį „BMW M5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2014 metų pagaminimo, 120 000 eurų vertės, tokiu būdu jie, veikdami bendrininkų grupėje su R. R., įsibrovę į patalpą, pagrobė svetimą, R. M. ir E. M. priklausantį, didelės, t. y. 148 623,39 eurų, vertės turtą bei M. S. priklausantį 1844,33 eurų vertės turtą. Šiais veiksmais V. Ž. ir A. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.

2. Taip pat V. Ž. ir A. P., veikdami bendrininkų grupėje su R. R., pagrobė svetimą turtą įsibrovus į patalpą bei sugadino svetimą turtą, o būtent: jie, 2021 m. lapkričio 26 d. laikotarpiu nuo 17.15 val. iki 21.15 val., veikdami bendrininkų grupėje su R. R., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą įsibrovus į patalpą, išlaužę ir taip sugadinę V. B. ir Loretai J. B. priklausančio ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), 250 eurų vertės lango rėmą, užėjo į pastato vidų, tokiu būdu įsibrovė į patalpą, iš kur pagrobė V. B. ir L. J. B. priklausantį 80 eurų vertės diskinį elektrinį pjūklą „Bosch“, 20 eurų bendros vertės 2 vnt. plaktukų, po ko tęsdami nusikalstamą veiką, išlaužę V. B. ir L. J. B. priklausančio gyvenamojo namo, esančio tuo pačiu adresu, spyną ir taip sugadinę 1418,11 eurų vertės terasos duris, užėjo į namo vidų, tokiu būdu įsibrovė į patalpą, po ko laužydami rūbinėje stovėjusį 500 eurų vertės seifą, sugadino jo dureles bei šalia stovėjusią 930 eurų vertės, spintą, 928,05 eurų vertės grindų ir 189,70 eurų vertės sienos plotus, iš seifo vidaus pagrobė: 3000 eurų grynųjų pinigų, 3 vnt. po 700 eurų vertės, bendrai 2100 eurų vertės Nikolajaus II laikų auksines 10 rublių nominalo monetas, 150 eurų bendros vertės sidabrinę grandinėlę su sidabriniu apvaliu pakabuku, kurio vienoje pusėje vaizduojami musulmoniški simboliai iš Korano, 200 eurų bendros vertės sidabrinę grandinėlę su poliruotu akmeniu JASPIS sidabro įtvare, 250 eurų vertės auksinę grandinėlę su auksiniu angeliuko pakabuku, 700 eurų vertės auksinį platų vestuvinį žiedą (60 metų senumo), 350 eurų vertės auksinį siaurą vestuvinį žiedą, 200 eurų vertės smulkų auksinį žiedą su rausva akute, 450 eurų vertės stambesnį auksinį žiedą su rausva akute, 550 eurų vertės autorinio juvelyro A. G. darbo sidabrinį ir auksinį pakabuką ant juodos spalvos virvutės su išgraviruotu pievos vaizdu priekinėje pusėje ir užrašu nugarinėje pusėje, 200 eurų vertės sidabrinį ir auksinį pakabuką ant rausvos virvutės, 150 eurų vertės auksinį pilnavidurį pakabuką su Šv. Marijos atvaizdu, 150 eurų vertės paauksuotą sidabrinį arbatinį šaukštelį su ornamentais, 200 eurų vertės auksinę apyrankę, 20 eurų vertės 2 litų nominalo sidabrinę monetą Smetonos laikų (XX a. 3-čias d-metis), automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsarginį raktą, kurio tiksli vertė ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta; iš rūbinėje esančios papuošalų dėžutės pagrobė: 400 eurų vertės juodo onikso rutuliukų karolius su rausvu lapo formos topazo akmens pakabuku, bendrai 300 eurų vertės, 3 vnt. perlų karolių (2 vnt. pilkos spalvos ir 1 vnt. baltos spalvos); iš vonios kambario antrame aukšte, nuo spintelės pagrobė 158 eurų vertės auksinę moterišką grandinėlę su cirkonio akmenuku; iš miegamojo kambario antrame aukšte, iš spintelės stalčiaus pagrobė 400 eurų bendros vertės auksinę grandinėlę su auksiniu kryželiu; iš darbo kambario pirmame aukšte pagrobė tris saujas įvairaus dydžio nešlifuoto gintaro gabaliukų, kurių tiksli vertė ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta; iš vonios kambario pagrobė 110 eurų vertės vyriškus kvepalus GIO, 200 ml; iš pirmo aukšto knygų lentynos pagrobė 372,25 eurų vertės rankinį vyrišką laikrodį BURBERRY metaliniu dirželiu, bei apipylę nenustatytu skysčiu, turinčiu chloro kvapą ir taip sugadinę rūbinėje esančias bendros 700 eurų vertės, 3 vnt. moteriškų rankinių, moteriškų rūbų (12 vnt. moteriškų kelnių, 2 bliuzeles bei švarką), 2 poras rudeninių moteriškų batų; tokiu būdu jie, veikdami bendrininkų grupėje su R. R., įsibrovę į patalpas, pagrobė svetimą V. B. ir L. J. B. priklausantį, 10510,25 eurų vertės turtą bei sugadino svetimą, V. B. ir L. J. B. priklausantį, 4915,86 eurų vertės turtą. Šiais veiksmais V. Ž. ir A. P. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.

3. Taip pat V. Ž. ir A. P., veikdami bendrininkų grupėje su R. R., S. K., pagrobė svetimą turtą įsibrovus į patalpą bei sugadino svetimą turtą, o būtent: jie 2022 m. sausio 14 d. laikotarpiu nuo 19.00 val., iki 19.55 val., veikdami bendrininkų grupėje su R. R. ir S. K., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą įsibrovus į patalpą, atvyko automobiliu VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), po ko automobilyje liko A. P., kuris stebėjo aplinką tikslu įspėti apie galimą pavojų ir esant būtinumui greitai pasišalinti iš įvykio vietos automobiliu VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o V. Ž. kartu su R. R. ir S. K. nuėjo prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), bei S. K. likus lauke stebėti aplinką tikslu įspėti apie galimą pavojų, V. Ž. atsuktuvu išdaužė durų stiklą ir taip sugadino N. P. bei I. U. P. priklausančio ir V. M. nuomojamo, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), 499,59 eurų vertės terasos durų stiklą, po ko V. Ž. kartu su R. R. užėjo į namo vidų, tokiu būdu įsibrovė į patalpą ir iš rūbinės pagrobė V. M. priklausantį turtą, o būtent: 1000 eurų seifą, su viduje buvusiu 1000 eurų vertės pistoletu HECKLER KOCH P30, Nr. (duomenys neskelbtini), dviem dėtuvėmis, vienoje iš jų buvusiais 8 vnt. šovinių 9 mm, dėžute „Magtech“ su viduje buvusiais 50 vnt. šovinių „380 auto“, 5 vnt. dėžučių su užrašu „Magtech“ su viduje buvusiais 224 vnt. šoviniais 9 mm, bendros šovinių vertės 100 eurų, 100 eurų vertės dujiniu revolveriu RECK, Nr. (duomenys neskelbtini), su 5 vnt. šovinių 9 mm viduje bei dėžute su 9 vnt. dujinio revolverio šoviniais 9 mm, bendros šovinių vertės 10 eurų, automobilių „Mercedes Benz G 63“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Mercedes Benz G500“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsarginiais užvedimo raktais bei automobilių sertifikatais, automobilio „Mercedes Benz G500“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonės registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), dujų balionėliu „Walther“, kurio tiksli vertė ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, tuščia dėžute nuo papuošalo su užrašu „Aukso centras“, kurios tiksli vertė ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, 100 eurų vertės peilį „Mtech USA“ juoda rankena medžiaginiame dėkle, dėklu su sertifikatu deimantui Nr. (duomenys neskelbtini), juodu voku su sertifikatu moteriškam perlų vėriniui, juodu voku su sertifikatu auskarams su perlais, dėklu ginklui neturinčiu materialinės vertės, iš toje pačioje rūbinėje esančio stalčiaus pagrobė svetimą, T. M. priklausantį turtą, o būtent: juodos spalvos dėžutę „Linda Farrow“ su skarele – akinių aksesuaru viduje 5 eurų vertės bei baltos spalvos dėžute „Alexander McQueen“ su stambių žiedų grandinėle 260 eurų vertės, po ko V. Ž. kartu su R. R. išėjus iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), V. Ž. kartu su R. R. ir S. K. nešė pagrobtą seifą, su jame buvusiais daiktais, ir įdėjo į automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tokiu būdu jie įsibrovę į patalpą veikdami bendrininkų grupėje su R. R., S. K., pagrobė svetimą V. M. priklausantį 2310 eurų vertės turtą bei T. M. priklausantį 265 eurų vertės turtą, taip pat sugadino svetimą, N. P. bei I. U. P, priklausantį ir V. M. nuomojamą 499,59 eurų vertės turtą. Šiais veiksmais V. Ž. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, o A. P. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.

4. Taip pat A. P. neteisėtai rinko informaciją apie asmens privatų gyvenimą, pagrobė svetimą turtą įsibraunant į patalpą bei sugadino svetimą turtą, o būtent: jis, 2021 m. lapkričio 12 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, pritvirtino prie A. A. O. automobilio „Mercedes Benz ML“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinio bamperio GPS sekimo įrenginį „Sino track ST-925“ su „Pildyk“ ryšio kortele Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos naudojant galima nustatyti automobilio buvimo vietą, ir, pasinaudodamas šia įranga, neteisėtai rinko informaciją apie privatų A. A. O. gyvenimą – jo automobilio judėjimą bei jo buvimo vietą – iki 2022 m. sausio 14 d. kai buvo sulaikytas policijos pareigūnų, bei jis pasinaudodamas duomenis gautais iš sekimo įrenginio „Sino track ST-925“ su „Pildyk“ ryšio kortele Nr. (duomenys neskelbtini), apie A. A. O. ir jo automobilio tikslią buvimo vietą ir judėjimą, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2021 m. lapkričio 19 d. laikotarpiu nuo 7.30 val. iki 12.15 val., žinodamas, kad A. A. O. nėra jam priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), išlaužęs 300 eurų vertės plastikinį langą pateko į namo vidų, tokiu būdu įsibrovė į patalpą, kur iš miegamojo kambario komodos stalčiaus pagrobė A. A. O. priklausančią rankinę, kurios vertė 50 eurų, su A. A. O. vardu išduotais dokumentais: gimimo liudijimu, individualios veiklos A. darbo knygomis, kariuomenės baigimo pažymėjimu, Lietuvos Respublikos pasu Nr. (duomenys neskelbtini), pastatų (duomenys neskelbtini), nuosavybės pažymėjimais, tokiu būdu jis pagrobė svetimą, A. A. O. priklausantį, 50 eurų vertės turtą. Šiais veiksmais A. P. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 167 straipsnio1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

5.2 Gynėjas skunde pažymi, kad BK nuostatos suteikia teismui pakankamai plačią diskreciją atsižvelgti į konkrečios bylos aplinkybes ir ne tik parinkti nuteistajam taikomo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės rūšį ir dydį (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys, 55-61 straipsniai), bet ir, esant pagrindui, paskirti švelnesnę nei įstatymo nurodytą bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis, 62 straipsnis), visiškai ar iš dalies atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą (BK 75 straipsnis). Reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą taikyti nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę tik kaip paskutinę priemonę ir pagal suteiktos diskrecijos ribas svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiantis kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-8-788/2018, 2K-203-697/2019). Laisvės atėmimas yra taikomas kaip kraštutinė priemonė, esant galimybei būtina išnaudoti nuteistojo asmens motyvaciją, norą ir pastangas siekti pokyčių savo gyvenime (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-326-303/2018).

4. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti, nuteistieji ir jų gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Gynėjas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pateikė nuteistuosius charakterizuojančius duomenis: 2023 m. balandžio 3 d. darbo sutartį tarp Ūkininko V. C. ūkio ir V. Ž., minėto ūkio charakteristiką, kurioje nurodoma, kad V. Ž. dirba agronomu – konsultantu, pareigingai vykdo darbo užduotis, rodo iniciatyvą, nevėluoja, drausminių nuobaudų neturi, yra atsakingas, kruopštus, gerai sutaria su kolegomis, VšĮ O. M. senelių globos namų raštą apie paramos teikėją, kuriame nurodoma, kad V. Ž. remia VšĮ O. M. senelių globos namus šeimos ūkyje užaugintomis daržovėmis ir uogomis, Joniškėlio I. K. žemės ūkio ir paslaugų mokyklos padėką V. Ž. už gerą mokymąsi ir puikius gebėjimus kvalifikacijos egzamino metu, taip pat šios mokyklos profesinio mokymo diplomą V. Ž., dvi sąskaitas faktūras, UAB „R“ charakteristiką, kurioje nurodoma, kad A. P. šioje įmonėje dirba nuo 2022 m. gruodžio 28 d., iš pradžių dirbo vairuotoju – stažuotoju, vėliau pervestas į pervežimų tarnybos padalinį savarankiškam tarptautinių pervežimų užduočių atlikimui, įgijo „Kelių transporto priemonių vairuotojo pasirengimo vežti pavojingus krovinius pagal ADR“ pažymėjimą, yra darbštus, atsakingas, pareigas atlieka stropiai ir laiku, drausminių nuobaudų neturi, yra atsakingas ir patikimas darbuotojas, ramus tolerantiškas ir draugiškas žmogus.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Gynėjo apeliacinis skundas atmestinas.

5. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad gynėjas faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, veikos kvalifikavimo bei nuteistųjų kaltės neginčija, nesutinka tik su pirmosios instancijos teismo sprendimu jiems netaikyti dalinio bausmės vykdymo atidėjimo. Taigi apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, bylą patikrina tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

6. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas įvertinus visas faktines aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu.

7. Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas nustato BK 75 straipsnis. Jo 3 dalyje, be kitų požymių, nustatyta, kad asmeniui, nuteistam ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, nustatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, o 4 dalyje nustatyta, jog bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 3 dalį gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Taigi, pagal įstatymą teismui sprendžiant dėl asmeniui paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo yra svarbūs du kriterijai: kokios rūšies nusikaltimas yra padarytas ir kokio dydžio bausmė yra paskirta, taip pat ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

8. Materialusis bausmės vykdymo atidėjimo kriterijus yra susijęs su bausmės tikslais. Bausmės tikslai yra nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje: tai siekis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės vykdymo atidėjimu irgi siekiama tų pačių tikslų. Tiek BK 75 straipsnio 4 dalies kriterijus – numanymas, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį, tiek bausmės tikslas – siekis paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, yra susiję su ateities prognoze, tikėtinumu, numatymu, kad asmuo daugiau nenusikals. Tik analizuodami ir vertindami buvusį ir esamą asmens elgesį bei jo asmenybę teismai gali susidaryti pakankamą pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba atlikus tik dalį bausmės. Baudžiamajame įstatyme nepateikiamas aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ar atlikus dalį paskirtos bausmės, sąrašas. Tačiau šiuo aspektu formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad, spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-217-976/2018). Svarstant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ar atlikus dalį jam paskirtos bausmės, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį ir pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-244-976/2021, 2K-18-697/2023). Bausmės vykdymo atidėjimas negali būti taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba nusikalstamos veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, 2K-132-942/2016).

9. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatų nuteistųjų V. Ž. ir A. P. atžvilgiu, kadangi jie padarė ne vieną nusikalstamą veiką, iš kurių viena veika yra sunkus nusikaltimas, pagrobtas didelės vertės turtas, civiliniai ieškiniai neatlyginti, vykta į Vilnių, turtas pagrobtas įsibraunant į nukentėjusiųjų namus tris kartus, taigi, veikos buvo sistemingos.

10. Pritardama pirmosios instancijos teismo argumentams teisėjų kolegija pažymi, kad V. Ž. nuteistas dėl 5 nusikalstamų veikų padarymo, iš kurių viena veika yra sunkus nusikaltimas, du apysunkiai ir du nesunkūs nusikaltimai. A. P. nuteistas dėl 8 nusikalstamų veikų padarymo, iš kurių viena veika yra sunkus nusikaltimas, trys apysunkiai ir keturi nesunkūs nusikaltimai. Nuteistieji pagrobė turtą, kurio vertė ženkliai viršija didelės vertės turto požymio ribą, numatytą BK 190 straipsnio 1 dalyje. Nors nuteistieji teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad namus, kuriuose įvykdė vagystes, rinkosi iš esmės atsitiktinai – nurodė, kad įsibrovė į namus, kur nedegė šviesa, tačiau iš slapto sekimo protokolo (t. 5, b. l. 30-32) matyti, kad nuteistieji 2022 m. sausio 7 d. buvo atvykę į Vilnių, važinėjo Vilniaus gatvėmis, žvalgėsi per langus į aplinkinius namus, stebėjo, ar nėra sekami, ėjo (duomenys neskelbtini) gatve, kur 2022 m. sausio 14 d. įvykdė vagystę iš (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto namo. Iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo (t. 4, b. l. 146-151) matyti, kad nuteistieji, vykdami Vilniaus kryptimi, išjungdavo savo mobiliojo ryšio telefonus. Todėl matyti, kad, priešingai, nei teigia nuteistieji, nusikalstamoms veikoms jie ruošėsi iš anksto, jas planavo, nusikalstamų veikų darymui naudojo konspiraciją. Šias išvadas patvirtina ir aplinkybė, kad A. P. ant nukentėjusiojo automobilio uždėjo GPS sekiklį, o duodamas parodymus iš esmės nurodė, kad tai padarė siekdamas įvykdyti vagystę.

11. Gynėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad nuteistieji nusikalstamas veikas padarė būdami neteisti (jų teistumas išnykęs). Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas šią aplinkybę nurodė įžanginėje nuosprendžio dalyje ir nepripažino esant BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytą nuteistųjų atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Tačiau anksčiau minėtos teismų praktikos nuostatos suponuoja teismų pareigą vertinti nuteistojo asmenybę ir ją charakterizuojančius požymius skiriant bausmę ir sprendžiant dėl galimybės atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Todėl aplinkybių, jog nuteistieji anksčiau buvo teisti, net jei teistumas ir yra išnykęs, vertinimas šiame kontekste BK nuostatų nepažeidžia.

12. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad V. Ž. 2015 m. vasario 25 d. Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteistas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir jam skirta galutinė 2 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. V. Ž. 2016 m. kovo 17 d. buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos (t. 10, b. l. 7). 2016 m. spalio 17 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu (vėliau pakeistu 2017 m. lapkričio 24 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu) V. Ž. buvo nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 181 straipsnio 1 dalyje, padarymą ir jam skirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri subendrinta su 2015 m. vasario 25 d. Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė 2 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas taikant BK 75 straipsnio nuostatas buvo atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams. (t. 10, b. l. 9-10).

13. A. P. 1996 m. spalio 14 d. Zarasų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusio BK 18 straipsnio 6 dalyje ir 272 straipsnio 2 dalyje (plėšimas), padarymą ir jam skirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė (t. 12, b. l. 134), o 1998 m. gruodžio 24 d. buvo paleistas iš pataisos įstaigos suteikus malonę. 2010 m. birželio 1 d. nuosprendžiu A. P. buvo nuteistas už BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytų nusikalstamų veikų padarymą ir jam skirta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, šios bausmės vykdymą atidedant 2 metams. 2016 m. A. P. Nyderlanduose buvo nuteistas už prekybą vogtomis prekėmis ir eismo taisyklių pažeidimą.

14. Aptartos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad anksčiau nuteistųjų atliktos realaus laisvės atėmimo bausmės (jų dalys), taip pat paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymo atidėjimas, lygtinis paleidimas (V. Ž. atveju), malonė (A. P. atveju) nesulaikė nuteistųjų nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Nuteistieji įvykdė teismo nustatytus įpareigojimus ir bausmės vykdymo sąlygų nepažeidė, tačiau matyti, kad teismo valstybės vardu suteikto pasitikėjimo nuteistieji nepateisina, teismų skirtos laisvės atėmimo bausmės (atlikus tik dalį bausmės ar jų vykdymą atidedant) nuteistuosius nuo naujų nusikalstamų veikų darymo sulaiko tik tam tikram laikui. Nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos yra pavojingos, jomis padaryta didelė žala nukentėjusiesiems, kuri nėra atlyginta, veikos sistemingos, planuotos, atliekamos naudojant konspiraciją, nuteistieji savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų visiškai pripažino tik teisme. Šios aplinkybės teisėjų kolegijos vertinimu, neleidžia daryti išvados, kad bausmės tikslai bus pasiekti nuteistiesiems atlikus tik dalį bausmės.

15. Gynėjas apeliaciniame skunde pažymėjo, kad nuteistieji gyvena šeimoje, turi mažamečius vaikus, yra dirbantys. Teismo posėdžio metu gynėjas pateikė duomenis, iš kurių matyti, kad nuteistieji yra teigiamai charakterizuojami. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad dalis minėtų aplinkybių (gyvena šeimoje, turi vaikų, V. Ž. ūkininkavo) jau egzistavo iki nuteistiesiems padarant šioje byloje aptariamas nusikalstamas veikas, tačiau nuteistųjų nuo jų padarymo nesulaikė. Net ir įvertinus nuteistuosius teigiamai charakterizuojančias aplinkybes visų anksčiau aptartų aplinkybių kontekste, teisėjų kolegijos vertinimu, jos nėra pakankamos, jog leistų daryti išvadą, kad nuteistiesiems skirtos bausmės tikslai bus pasiekti nuteistiesiems atlikus tik dalį bausmės.

16. Gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad iš dalies atidėjus nuteistiesiems skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą būtų pasiektas ir nubaudimo tikslas, ir kiti bausmės tikslai, tuo pačiu būtų galimybė užtikrinti nuteistųjų socialinius ryšius, jų mažamečių vaikų interesus. Teisėjų kolegija pažymi, kad skiriama bausmė visuomet sukelia tam tikras pasekmes, tačiau jų atsiradimas pats savaime negali būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą netaikyti bausmės ar ją ypatingai švelninti, nes neigiami padariniai yra natūralus baudžiamojo įstatymo pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taikant prevencines priemones ir nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio nusikalstamą veiką, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų.

17. Šiame kontekste akcentuotina ir tai, kad nuteistiesiems už jų padarytas nusikalstamas veikas pirmosios instancijos teismas skyrė bausmes, kurios yra švelnesnės nei atitinkamuose BK straipsnių sankcijose numatyti laisvės atėmimo bausmių vidurkiai. Bausmės skirtos už realia nusikalstamų veikų sutaptimi padarytas veikas nuteistiesiems subendrintos jiems palankesniu bausmių dalinio sudėjimo būdu. Pritaikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirtos bausmės sumažintos vienu trečdaliu. Todėl nėra pagrindo sutikti ir su gynėjo skundo teiginiu, kad nuteistiesiems paskirtos bausmės yra pernelyg griežtos.

18. Gynėjas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atkreipė dėmesį į tai, kad 2023 m. birželio 1 d. įsigalios įstatymas, kuriuo bus pakeisti aktualūs šioje byloje BK straipsniai (jų dalys) ir šiuo įstatymu pakeistos BK nuostatos švelnins nuteistųjų teisinę padėtį. Iš tiesų, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 1891, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 2241, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 2671, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymu bus pakeistas BK 178 straipsnis ir nuteistųjų veiką kvalifikuojančio straipsnio sankcijoje bus numatyta ir baudos bausmė, taip pat BK 190 straipsnis, kuriuo yra išaiškinamos turto vertės sąvokos. Tačiau minėto įstatymo 55 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šis įstatymas įsigalioja 2023 m. birželio 1 d. Todėl apeliacinės instancijos teismas priimdamas procesinį sprendimą 2023 m. gegužės 30 d. negali vadovautis įstatymu, kuris dar nėra įsigaliojęs. Kita vertus, įsigaliosiantis įstatymas nuteistųjų padėtį švelnins tik ta apimtimi, kad už labai didelės vertės svetimo turto pagrobimą bus numatyta ne tik ta pati laisvės atėmimo iki 8 metų bausmė, bet ir alternatyvi baudos bausmė. BK nuostatos ir šiuo metu suteikia teismui diskreciją spręsti dėl švelnesnės bausmės, nei numatyta įstatymo sankcijoje skyrimo, tačiau atsižvelgusi į pirmiau išdėstytų aplinkybių visumą dėl dalinio bausmės vykdymo atidėjimo netaikymo, teisėjų kolegija nemato galimybės skirti nuteistiesiems švelnesnę nei laisvės atėmimas bausmę.

19. Apibendrindama tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų V. Ž. ir A. P. gynėjo advokato Gedimino Bukausko apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.