- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-18
- Bylos Nr.
- e2-1223-781/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00021-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Varanauskaitė
- Atsakovas
- A. K., R. M., K. Z.
- Ieškovas
- OOO „Agrotechnika“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų A. K., R. M., K. Z. ir trečiojo asmens restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Grūdoteka“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. papildomos nutarties, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, civilinėje byloje pagal ieškovės OOO „Agrotechnika“ ieškinį atsakovams A. K., K. Z., R. M. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė „Grūdoteka“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė OOO „Agrotechnika“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovų A. K., K. Z. ir R. M. 466 616,18 USD žalos atlyginimą, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė Klaipėdos apygardos teismui 2021 m. rugpjūčio 27 d. pateikė pareiškimą, prašydama 1) priimti jos atsisakymą nuo ieškinio, 2) civilinę bylą nutraukti, 3) grąžinti už ieškinį sumokėtą žyminį mokestį, 4) bylinėjimosi išlaidų neskirstyti, 5) atšaukti numatytą 2021 m. rugsėjo 10 d. teismo posėdį.
3. Ieškovė nurodė, kad 2021 m. balandžio 6 d. Klaipėdos apygardos teismui pateikė pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Grūdoteka“. Aktualūs UAB „Grūdoteka“ finansiniai atskaitomybės dokumentai rodė, jog UAB „Grūdoteka“ akivaizdžiai atitiko bankroto bylos iškėlimo sąlygas. Panašiu metu su atsakovai ir su UAB „Grūdoteka“ susiję kreditoriai (UAB „Friedricho pasažas“, UAB „2 AK“, SIA „Grostatrans“) atidėjo savo 90 proc. turimų reikalavimų vykdymo terminą ilgesniam laikotarpiui. 2021 m. balandžio 9 d. susiję kreditoriai, turėdami balsų daugumą, pritarė UAB „Grūdoteka“ restruktūrizavimo planui. Šiais veiksmais atsakovai siekė išvengti teisminių bankroto procedūrų bei formaliai inicijuoti UAB „Grūdoteka“ restruktūrizavimo procesą. 2021 m. balandžio 16 d. teisme buvo gautas UAB „Grūdoteka“ direktoriaus K. Z. pareiškimas atsakovei UAB „Grūdoteka“ dėl nemokumo (restruktūrizavimo) bylos iškėlimo. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. birželio 9 d. nutartimi iškėlė UAB „Grūdoteka“ restruktūrizavimo bylą; patvirtino UAB „Grūdoteka“ restruktūrizavimo planą; nemokumo administratore paskyrė UAB „Pajūrio administratoriai“. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. liepos 29 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Kadangi nutartis, kuria buvo pripažinta, jog UAB „Grūdoteka“ restruktūrizavimo byla iškelta pagrįstai, įsiteisėjo ją iš karto priėmus, nuo to momento pagrindas reikšti tiesioginį ieškinį šioje byloje išnyko ne dėl nuo ieškovės priklausančių veiksmų. Ieškovės ir atsakovų atstovai inicijavo derybas dėl galimybės šioje byloje sudaryti taikos sutartį, tačiau bendras abi šalis tenkinantis susitarimas nebuvo pasiektas.
4. Ieškovė, siekdama apginti jos pažeistas teises, ieškinį pareiškė sąžiningai. 2020 m. lapkričio 20 d. įvyko UAB „Grūdoteka“ kreditorių susirinkimas, kurio metu buvo nuspręsta UAB „Grūdoteka“ bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka. Vienintelė kreditorė, kuri sąmoningai nebuvo pakviesta į susirinkimą, buvo ieškovė. Būtent dėl to UAB „Grūdoteka“ neteisminio bankroto procedūros teismo vėliau buvo pripažintos neteisėtomis. Sužinojusi apie itin prastą UAB „Grūdoteka“ finansinę būklę, neteisėtai inicijuotą bei prieš ieškovę nukreiptą neteisminio bankroto procedūrą, kitus neteisėtus atsakovų veiksmus, ieškovė nusprendė pasinaudoti tiesioginio ieškinio institutu ir savo teises ginti prašant priteisti žalą tiesiogiai iš atsakovų.
5. Ieškinio atsisakymą lėmė objektyvios aplinkybės, susijusios su UAB „Grūdoteka“ restruktūrizavimo bylos iškėlimu. Bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti skirstomos.
Žemesnės instancijos teismas
6. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi priėmė ieškovės OOO „Agrotechnika“ atsisakymą nuo ieškinio ir civilinę bylą nutraukė, ieškovei OOO „Agrotechnika“ grąžino 2 925 Eur žyminio mokesčio.
7. Klaipėdos apygardos teisme 2021 m. rugpjūčio 30 d. gautas atsakovų A. K., K. Z., R. M. ir trečiojo asmens RUAB „Grūdoteka“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsakovai ir trečiasis asmuo prašė:
7.1. priimti papildomą nutartį ir priteisti iš ieškovės OOO „Agrotechnika“ atsakovo A. K. naudai atsakovų A. K., K. Z., R. M. patirtas 6 281,98 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas;
7.2. iš ieškovės OOO „Agrotechnika“ trečiojo asmens UAB „Grūdoteka“ naudai priteisti jos patirtas 907,50 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.
8. Nurodė, kad ieškovės teigimu, nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-925-781/2021 priėmimo momento, t. y. nuo bendrovės restruktūrizavimo proceso pradžios, išnyko pagrindas reikšti tiesioginį ieškinį šioje byloje. Tačiau ši ieškovės atsisakymo nuo ieškinio priežastis yra nepagrįsta. Ieškovė ieškinio reikalavimus naudojo kaip spaudimo priemonę prieš buvusius bendrovės vadovus ir darbuotojus, siekiant gauti išankstinį atsiskaitymą prieš kitus kreditorius. Iškelta juridinio asmens restruktūrizavimo byla savaime nepašalina juridinio asmens vadovo atsakomybės, todėl ieškovės ieškinio reikalavimų atsisakymo priežastis nėra svarbi.
9. Bendrovės teisinė būklė neatima ieškovės teisės įrodinėti, kad bendrovė neturi turto su ja atsiskaityti. Ieškovė pati pasirinko nebeįrodinėti, kad bendrovė neturi turto atsiskaityti su ja, tačiau tai nėra svarbi priežastis atsisakyti ieškinio.
10. Ieškinys pareikštas nesąžiningai, piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, nuslepiant esminius faktus nuo teismo, todėl ieškovė privalo atlyginti proceso dalyvių bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė, atsisakydama ieškinio, aiškiai pripažino, kad jos reikalavimai buvo nepagrįsti, todėl atsisakė ieškinio reikalavimų be teismo sprendimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
11. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 17 d. papildoma nutartimi atmetė atsakovų A. K., K. Z., R. M. ir trečiojo asmens RUAB „Grūdoteka“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų šalims neskirstė.
12. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog pareikšdama ieškinį ieškovė piktnaudžiavo teise.
13. Teismo vertinimu, ieškovės pareikštas ieškinys negali būti laikomas aiškiai nepagrįstu. Teismas, sprendė, kad šalys iš esmės nesutarė dėl beveik visų bylai reikšmingų aspektų. Tačiau teismas, juolab dėl bylos nutraukimo neišnagrinėjęs jos iš esmės, neišklausęs šalių paaiškinimų, neturėjo pagrindo teigti, kad ieškovės dėstomi argumentai ir pareikšti reikalavimai buvo akivaizdžiai nepagrįsti. Teismas nurodė, kad atsakovų ir trečiojo asmens nurodomas argumentas, kad atsisakydama ieškinio ieškovė pripažino, kad jos reikalavimai yra nepagrįsti, nėra pakankamai pagrįstas, kadangi ieškovė konkrečiai nurodė, kodėl atsisakė nuo ieškinio, ir teismas ieškovės nurodytas priežastis vertino kaip pakankamai svarias.
14. Teismo manymu, ieškovės ieškinio nepagrįstumo nepatvirtina jos kreipimaisi į bendrovės parduotų nekilnojamojo turto pirkėjus. Teismas sutiko, kad dalis šių veiksmų turi tikslingo atsakovų spaudimo požymių, siekiant ieškovės interesų patenkinimo. Tačiau šie raštai nepatvirtina aiškaus ieškovės ieškinio nepagrįstumo, be kita ko, minėti raštai buvo ieškovės bandymo apginti savo galbūt pažeistas teises veiksmų (strategijos) dalis, kurią iš dalies galėjo lemti pačių atsakovų (su jais susijusių asmenų) veiksmai neteisėtai inicijuojant bendrovės bankrotą ne teismo tvarka. Taip pat, ieškovės raštai iš esmės neturėjo reikšmės šioje byloje susidariusioms atsakovų ir trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidoms.
15. Teismas pažymėjo, kad ieškovės prašytos laikinosios apsaugos priemonės nebuvo taikytos ir ieškovė neskundė teismo nutarties šiuo klausimu. Be to, ieškovės prašymas taip pat neturėjo poveikio bylinėjimosi išlaidų susidarymui. Nors ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo netenkintas, teismo vertinimu, tai nereiškia, kad ieškovės ieškinys buvo aiškiai nepagrįstas, o priešingai, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 25 d. nutartyje buvo konstatuotas preliminarus ieškinio pagrįstumas.
16. Teismas nurodė, kad iš bendrovės restruktūrizavimo plano matyti, jog bendrovė iš esmės pripažino 379 950 Eur (466 616,60 USD) skolą ieškovei. Ši suma atitinka tą sumą, kurią ieškovė reikalavo priteisti iš atsakovų. Teismas pastebėjo, kad šalių ginčas iš esmės nebuvo išspręstas, dėl beveik visų teiginių šalių nuomonės labai skyrėsi, dėstė priešingus argumentus. Teismo nuomone, vertinant visą bylą, o ne atskirus faktus, nors ir galėjo sudaryti pagrindą abejoti ieškovės ieškinio pagrįstumu materialiosios teisės požiūriu, tačiau nesudaro pagrindo konstatuoti akivaizdaus ieškovės ieškinio nepagrįstumo ar sąmoningo veikimo prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą – piktnaudžiavimo procesu.
17. Teismas nesutiko su atsakovų ir trečiojo asmens argumentais, kad ieškovė atsisakė nuo ieškinio be svarbių priežasčių.
18. Teismas nustatė, kad ieškinys buvo pateiktas teismui po to, kai atsakovų (su jais susijusių asmenų) iniciatyva buvo pradėta bendrovės bankroto ne teismo tvarka procedūra; bendrovės kreditorių sprendimas vėliau buvo pripažintas neteisėtu dėl ieškovės teisių pažeidimo priimant sprendimą dėl bankroto ne teismo tvarka; Lietuvos apeliacinio teismo nutartis šiuo klausimu buvo priimta ir įsiteisėjo 2021 m. kovo 4 d.; po šios nutarties priėmimo atsakovų (su jais susijusių asmenų) iniciatyva buvo sudaryti susitarimai dėl pagalbos teikimo bendrovei atidedant apie 76 proc. visų kreditorių reikalavimų vykdymą po restruktūrizavimo proceso pabaigos, imtasi priemonių atnaujinti bendrovės veiklą ir kreiptasi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos bendrovei iškėlimo; nutartis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, kuria, be kita ko, patvirtintas ir bendrovės restruktūrizavimo planas, įsiteisėjo 2021 m. liepos 29 d. Lietuvos apeliaciniam teismui palikus nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo birželio 9 d. nutartį; patvirtintame restruktūrizavimo plane numatytas bendrovės skolos, kurios priteisimo ieškovė šioje byloje siekė iš atsakovų, grąžinimas; nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė ieškinį atsakovams, laikydama juos bendrovės vadovais, tiesiogiai atsakingais bendrovės kreditoriams, t. y. nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė kreditoriaus tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams.
19. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad ieškovės nurodoma ieškinio atsisakymo priežastis (bendrovei, kaip galinčiai atkurti savo mokumą, iškelta restruktūrizavimo byla, numatant bendrovės atsiskaitymą su ieškove restruktūrizavimo proceso metu) laikytina pakankamai svaria, kadangi ji galėjo reikšmingai paveikti ieškovės apsisprendimą nebepalaikyti tiesioginį ieškinį.
20. Teismas pažymėjo, kad ieškovė taip pat turėjo bylinėjimosi išlaidų, tačiau jų atlyginti neprašė, o prašė neskirstyti bylinėjimosi išlaidų. Be kita ko, ieškovė ieškinio atsisakė tik po to, kai bandė taikiai sutarti su atsakovais dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo poveikio šiai bylai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
21. Atsakovai A. K., R. M., K. Z. ir trečiasis asmuo UAB „Grūdoteka“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. nutartį ir priimti naują nutartį – tenkinti atsakovų ir trečiojo asmens prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
21.1. Restruktūrizavimo bylos iškėlimas negarantuoja, kad bendrovė tikrai atsiskaitys su ieškove. Juridinio asmens teisinis statusas nėra reikšmingas vertinant to juridinio asmens galėjimą atsiskaityti su kreditoriais. Visais atvejais kreditoriai bylose prieš įmonių (skolininkų) vadovus privalo pagrįsti, kad įmonių turimo turto nepakanka ir nepakaks su jais atsiskaityti. Ieškovė pati pasirinko nebeįrodinėti, kad bendrovė neturi turto atsiskaityti su ja. Ieškovė, įvertinusi savo teiginių nepagrįstumą ir bylos neperspektyvumą, nusprendė atsiimti ieškinį prisidengdama bendrovės restruktūrizavimo bylos iškėlimu, kuris iš tiesų jokios įtakos neturėjo.
21.2. Teismas neįvertino to, kad ieškovė su analogišku ieškiniu kreiptis į atsakovus nebegalės. Jeigu bendrovės restruktūrizavimo procesas nutrūktų neatsiskaičius su ieškove, tai reikštų, kad pagal CPK 294 straipsnio 2 dalį ieškovė nebegalėtų reikalauti žalos atlyginimo, kurio reikalavo pareikštu ieškiniu. Taigi, ieškovė ir atsakovai būtų toje pačioje padėtyje kaip atmetus ieškovės ieškinį, todėl civilinės bylos nutraukimas šiuo atveju turėjo būti prilyginamas bylos išsprendimui atsakovų naudai.
21.3. Byloje buvo neįvertinta, ar ieškovė kreipėsi į teismą tinkamai įvertinusi ieškinio pagrįstumą, išnaudojusi galimybes derėtis su atsakovais. CK 1.125 straipsnio 8 dalis numato trijų metų ieškinio senaties terminą, todėl ieškovė galėjo neskubėti ir sulaukti kol išsispręs bendrovės nemokumo bylos ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimas.
21.4. Dėl pareikšto ieškinio atsakovai ir bendrovė buvo priversti kreiptis į kvalifikuotus teisininkus dėl teisinės pagalbos suteikimo, todėl patyrė išlaidų. Atsakovų ir bendrovės bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis buvo ieškovės pareikštas ieškinys.
21.5. Ieškinys buvo naudojamas kaip spaudimo priemonė ir tada, kai šios priemonės nesuveikė, artėjo teismo posėdis, ieškovė atsisakė savo ieškinio siekiant nemokėti bylinėjimosi išlaidų. Be to, ieškovė vengia mokėti išlaidas ne tik šioje byloje, bet taip pat nesumoka priteistų bylinėjimosi išlaidų restruktūrizavimo iškėlimo byloje.
21.6. Pirmosios instancijos teismas iš esmės išaiškino, kad ieškinio pareiškimas asmeniui, kuriam ieškovė neturi teisės reikšti reikalavimų, nėra piktnaudžiavimas teise. Vienas iš atsakovų R. M. buvo bendrovės darbuotojas, bet niekada nebuvo bendrovės vadovu, todėl ieškovė neturėjo tiesioginio reikalavimo teisės į jį. Be to, byloje nebuvo aiškiai nurodyta kokius neteisėtus veiksmus atliko R. M. ir kiti atsakovai, nes ieškovė jų neindividualizavo.
21.7. Skundžiamoje nutartyje neteisingai įvertintos aplinkybės dėl ieškovės piktnaudžiavimo teisėmis, t. y. naudojant neteisingai ieškinyje pateikiamą informaciją, sukuriant nepagrįstą neteisėtumo įvaizdį, ieškovė siekė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nors teismas nepritaikė laikinųjų apsaugos priemonių, tai nepaneigia piktavališkų ieškovės ketinimų.
21.8. Teismas nevertino aplinkybių visumos, todėl padarė nepagrįstas išvadas vertindamas ieškovės piktnaudžiavimą. Aplinkybių visuma patvirtina, kad ieškovė piktnaudžiavo teisėmis bei ieškinį naudojo kaip spaudimo priemonę, kadangi: 1) ieškovė sąmoningai nutylėjo esmines faktines aplinkybes ir ketino areštuoti atsakovų turtą apgaunant teismą apie neįvykdytas sutartines prievoles; 2) pareiškė reikalavimą R. M. nors neturėjo tam teisės; 3) teikė raštus bendrovės turto pirkėjams siekiant didinti spaudimą atsakovams. Ieškovės siekis buvo gauti išankstinį atsiskaitymą prieš kitus kreditorius.
Atsiliepimas
22. Ieškovė OOO „Agrotechnika“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
22.1. Ieškovė turi teisę pasirinkti subjektus, kurie jos vertinimu, yra atsakingi dėl žalos atlyginimo. Neišnagrinėjus bylos iš esmės, nėra pagrindo teigti, kad ieškovės reikalavimas buvo nepagrįstas, o atsakovai nėra atsakingi už ieškovei padarytą žalą. Ieškovė procesiniuose dokumentuose argumentavo, kokiu teisiniu pagrindu nukreipia reikalavimą į atsakovus.
22.2. Aplinkybė, kad ieškovė ir atsakovai turėjo priešingas pozicijas byloje, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovė piktnaudžiavo procesu. Atsakovų argumentas, kad ieškovė nuslėpė esmines faktines aplinkybes yra nepagrįstas įrodymais ir neišnagrinėjus bylos iš esmės, nesudaro pagrindo pripažinti, jog ieškovė procesu piktnaudžiavo.
22.3. Atsakovai ir trečiasis asmuo nepagrįstai teigia, kad ieškovė, kreipdamasi į trečiojo asmens parduotų nekilnojamojo turto objektų pirkėjus, piktnaudžiavo savo teisėmis. Siekis sąžiningai bendradarbiaujant išsiaiškinti ginčui aktualias aplinkybes negali būti laikomas piktnaudžiavimu savo teisėmis.
22.4. Ieškovė ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, t. y. dėl to, kad UAB „Grūdoteka“ yra iškelta restruktūrizavimo byla ir ieškovės reikalavimas yra įtrauktas į bendrovės kreditorių sąrašą.
22.5. Ieškovė, pareikšdama ieškinį, įvertino ne tik pačios UAB „Grūdoteka“ teisinį statusą, neteisėto neteisminio bankroto procedūras, bet ir tai, kad UAB „Grūdoteka“ negalės patenkinti ieškovės reikalavimų. Būtent šios aplinkybės sąlygojo ieškinio pateikimą atsakovams.
22.6. Nemokumo (restruktūrizavimo) proceso metu pati UAB „Grūdoteka“ įrodinėjo, kad yra pajėgi įgyvendinti skolinius įsipareigojimus ieškovės atžvilgiu. Tačiau atskirojo skundo argumentai, kad UAB „Grūdoteka“ galimai gali nevykdyti restruktūrizavimo plano, rodo tik pačių atsakovų ir UAB „Grūdoteka“ nesąžiningumą ir piktnaudžiavimą procesu.
22.7. Atsakovų ir UAB „Grūdoteka“ pateiktas argumentas apie atsisakymo nuo ieškinio pasekmes nėra susijęs su bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimu. Ieškovė įvertino ginčui įtakos turinčias aplinkybes, t. y. kad UAB „Grūdoteka“ yra iškelta restruktūrizavimo byla, o ieškovė yra UAB „Grūdoteka“ kreditore, ir šių aplinkybių kontekste, atsisakė nuo ieškinio, suprasdama šio procesinio veiksmo pasekmes.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
23. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
24. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovų A. K., K. Z., R. M. ir trečiojo asmens RUAB „Grūdoteka“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir nepaskirstytos bylinėjimosi išlaidos šalims, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
25. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje aiškinama, kad civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastį, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018). Pagal kasacinį teismą, tuo atveju, kai nėra nustatoma, kad bylos šalys būtų piktnaudžiavusios savo procesinėmis teisėmis, bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti paskirstomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-313/2017; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018).
27. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra siejamas su nesąžiningu nepagrįsto ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimu ir sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Šie piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pripažinimo pagrindai yra savarankiški, jie nėra būtinoji vienas kito taikymo sąlyga – piktnaudžiavimui konstatuoti pakanka vieno ar kito pagrindo. Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019).
28. Be kita ko, kasacinio teismo praktikoje aiškinama, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017). Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2682/2013).
29. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė procesu nepiktnaudžiavo, o ieškinio atsisakė dėl pakankamai svarių priežasčių, t. y. dėl to, kad UAB „Grūdoteka“, kaip galinčiai atkurti savo mokumą, iškėlus restruktūrizavimo bylą, numatant bendrovės atsiskaitymą su ieškove restruktūrizavimo proceso metu.
30. Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo išvadomis, atskirajame skunde teigia, kad aplinkybė, jog UAB „Grūdoteka“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla, nėra svarbi ieškinio atsisakymo priežastis, o be to, ieškovė piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, nes pateikė nepagrįstą ieškinį, kurį naudojo kaip spaudimo priemonę, nutylėjo esmines faktines aplinkybes ir ketino areštuoti atsakovų turtą, teikė raštus bendrovės turto pirkėjams siekiant didinti spaudimą atsakovams. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais skundo argumentais.
31. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė į teismą su ieškiniu atsakovams kreipėsi po to, kai atsakovų iniciatyva buvo pradėta UAB „Grūdoteka“ bankroto ne teismo tvarka procedūra, kuri pripažinta neteisėta Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartimi; vėliau imtasi priemonių atnaujinti UAB „Grūdoteka“ veiklą; Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartimi UAB „Grūdoteka“ iškelta restruktūrizavimo byla ir patvirtintas restruktūrizavimo planas, pastarąją nutartį Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. liepos 29 d. paliko nepakeistą. Patvirtintame UAB „Grūdoteka“ restruktūrizavimo plane yra numatytas skolos, kurios priteisimo ieškovė siekė šioje byloje, grąžinimas ieškovei.
32. Taigi, įvertinus nustatytas aplinkybes, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. liepos 29 d. nutartyje pripažino, jog UAB „Grūdoteka“ atitinka gyvybingo juridinio asmens kriterijų, vykdo veiklą ir deda pastangas mokumui atkurti, bei tai, kad ieškovės reikalavimo į UAB „Grūdoteka“ tenkinimas yra patvirtintas UAB „Grūdoteka“ restruktūrizavimo plane, spręstina, jog ieškovė ieškinio atsisakė egzistuojant pakankamai svariam pagrindui. Esant įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintam UAB „Grūdoteka“ restruktūrizavimo planui, į kurį yra įtrauktas ir ieškovės reikalavimas, ieškovė pagrįstai tikisi, kad jos reikalavimas bus patenkintas. Todėl tęsiant bylinėjimąsi teisme dėl tos pačios skolos, kuri yra pripažinta UAB „Grūdoteka“ restruktūrizavimo byloje, būtų dar labiau didinami šalių bylinėjimosi kaštai, o konstatuoti, kad ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo priėmimas paspartintų skolos grąžinimą ieškovei, nėra pagrindo.
33. Atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, kad ieškovės piktnaudžiavimą pagrindžia pateiktas nepagrįstas ieškinys, kuris naudojamas kaip spaudimo priemonė. Apeliantų teigimu, ieškovė neturėjo tiesioginio reikalavimo teisės į atsakovą R. M., taip pat ieškinyje nebuvo nurodyta kokius neteisėtus veiksmus atliko tiek R. M., tiek kiti atsakovai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėti apeliantų argumentai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir ieškinio priėmimo stadijoje neanalizuojami ir nevertinami. Teismas dėl ieškiniu pareikštų materialinių reikalavimų ir su jais susijusių aplinkybių, būtų turėjęs pasisakyti nagrinėdamas bylą iš esmės, tačiau šiuo atveju byla nutraukta atsisakius ieškinio. Nagrinėjamu atveju ieškinio argumentai bei pateikti įrodymai sudarė preliminarų pagrindą teigti, kad ieškinys pagrįstas, kadangi suformuluoti aiškūs reikalavimai, nurodyti jų teisinis ir faktinis pagrindai, argumentacija, pateikti įrodymai, be to, ieškinio forma ir turinys atitiko CPK nustatytus reikalavimus.
34. Taip pat apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis nepagrindžia ir tai, kad ieškovė, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovų atžvilgiu, bei teikė raštus bendrovės turto pirkėjams siekiant didinti spaudimą atsakovams. Toks ieškovės elgesys atitiko CPK nustatytas normas, ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Vien faktas, kad ieškovė prašė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei kreipėsi į UAB „Grūdoteka“ turto pirkėjus, nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti ieškovę piktnaudžiavus jai suteiktomis procesinėmis teisėmis. Taip pat byloje nėra jokių kitų duomenų (CPK 178 straipsnis), leidžiančių teigti, kad ieškovė buvo nesąžininga, sąmoningai siekė veikti prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą.
35. Apeliantai atskirąjį skundą grindžia iš esmės tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis grindė savo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujų reikšmingų bylai įrodymų, kurie pagrįstų apeliantų poziciją, apeliantai nepateikė (CPK 178 straipsnis).
36. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos papildomos nutarties turinį, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, išanalizavęs faktinius bylos duomenis, prieina išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos aplinkybes, nepažeidė teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Tai, kad apeliantai A. K., R. M., K. Z. ir UAB „Grūdoteka“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir kitaip vertina bylos aplinkybes, nėra pagrindas pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Aplinkybė, kad skundžiama papildoma nutartis nėra palanki apeliantams, nereiškia, kad ji yra neteisėta ar nepagrįsta.
37. Dėl to, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia atskirojo skundo netenkinti, o skundžiamą papildomą nutartį palikti nepakeistą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
38. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
39. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovų A. K., R. M., K. Z. ir trečiojo asmens UAB „Grūdoteka“ atskirasis skundas netenkinamas, ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
40. Ieškovė OOO „Agrotechnika“ prašo teismo priteisti 1 530 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Teismui pateikti dokumentai (PVM sąskaita faktūra TGSLT2102798 ir mokėjimo pavedimas) įrodo, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje patyrė 1 530 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šios ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nustatytus tokių paslaugų maksimalius dydžius, todėl yra mažintinos iki 626,56 Eur.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. papildomą nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovų A. K., R. M., K. Z. ir trečiojo asmens UAB „Grūdoteka“ lygiomis dalimis ieškovės OOO „Agrotechnika“ naudai 626,56 Eur (šešis šimtus dvidešimt šešis eurus ir penkiasdešimt šešis euro centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.