- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-03-22
- Bylos Nr.
- e2-221-1142/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-01429-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Jaraminas
- Atsakovas
- V. B.
- Trečiasis asmuo
- A. B., G. T.
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Kategorijos
- 2.3.4.6Tėvų valdžios apribojimas
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei V. B. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, G. T., A. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei V. B. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, juo ieškovas teismo prašo neterminuotai apriboti atsakovei V. B. motinos valdžią nepilnamečiams vaikams G. B. ir G. B., priteisti nepilnamečiams vaikams iš atsakovės po 250 Eur dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
1.1. Ieškinyje nurodoma, kad trečiasis asmuo A. B. ir atsakovė V. B. yra nepilnamečių vaikų G. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Plungės apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d. sprendimu jų santuoka nutraukta, vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su mama, iš tėvo vaikams priteistas išlaikymas po 250 Eur per mėnesį iki vaikų pilnametystės. Šeima ieškovui žinoma nuo 2018 m. gegužės 17 d., šeimai nuo 2021 m. kovo 5 d. taikoma atvejo vadyba, šeimoje fiksuoti vaikų teisių pažeidimai. Plungės apylinkės teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartimi buvo leista paimti vaikus iš atsakovės, nes vaikai buvo likę be įstatyminio atstovo. Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu G. B. nustatyta laikinoji rūpyba, jos laikinąja rūpintoja paskirta A. E. B.. Administracijos direktoriaus įsakymu G. B. nustatyta laikinoji globa, jo laikinąja globėja paskirta G. T.. Vaikų tėvui grįžus iš užsienio, jis kreipėsi į ieškovą su prašymu grąžinti jam dukrą, tačiau sūnumi rūpintis atsisakė, nes teigė, kad negalės juo pasirūpinti. Dėl to G. B. laikinoji globa nutraukta, ji grąžinta tėvui. Ieškinyje nurodoma, kad šeimai taikomas atvejo vadybos procesas nebuvo sėkmingas, atsakovė nedėjo pastangų spręsti šeimoje kilusias problemas, neįgyvendino pagalbos plane numatytų priemonių, nepriėmė specialistų pagalbos, bandymas spręsti alkoholio vartojimo problemą nebuvo sėkmingas. Ieškovo teigimu, suvokdama, kad turi pareigą auginti ir prižiūrėti vaikus, atsakovė sąmoningai nekeičia savo gyvenimo būdo ir nėra pagrindo tikėtis, kad situacija pasikeis, todėl tikslinga neterminuotai apriboti atsakovės valdžią sūnui G. B. ir dukrai G. B.. Apribojus motinos valdžią, jos pareiga išlaikyti vaikus išlieka, todėl iš atsakovės kiekvienam vaikui turėtų būti priteistas išlaikymas po 250 Eur per mėnesį.
1.2. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė R. B. ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
2. Atsakovės V. B. atstovė advokatė L. T. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė sprendimą priimti atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus.
2.1. Atsiliepime nurodoma, kad esant pagrindui, teismas turėtų laikinai apriboti atsakovei motinos valdžią, nes atsakovei ateityje pakeitus gyvenimo būdą ir gavus tinkamą gydymą, padėtis galėtų pasikeisti. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad atsakovės turtinė padėtis nėra gera, ji registruota Užimtumo tarnyboje, todėl sprendžiant dėl išlaikymo dydžio turėtų būti atsižvelgiama ne tik į vaikų poreikius, bet ir atsakovės turtinę padėtį.
2.2. Teismo posėdžio metu atsakovė V. B. patikslino savo poziciją ir nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, t. y. sutinka, kad jai būtų neterminuotai apribota motinos valdžia, taip pat sutinka vaikams mokėti po 100 Eur dydžio išlaikymą per mėnesį. Paaiškino, kad sutinka, jog dukra gyventų pas tėvą, o sūnus – pas jos mamą G. T.. Šiuo metu ji turi problemų su sąnariais, raumenimis, nervų sistema, ligos progresuoja. Neneigia, kad turi problemų dėl alkoholio vartojimo, šią problemą lemia susiklosčiusios gyvenimiškos aplinkybės. Su vaikais bendrauja telefonu. Su sūnumi telefonu paskutinį kartą bendravo maždaug prieš savaitę, nuvykti į Plungę neturi galimybės. Su dukra taip pat susiskambina ir susitinka. Mano, kad šiuo atveju neterminuotas motinos valdžios apribojimas labiausiai atitiktų vaikų interesus. Ji negali mokėti ieškovo prašomos išlaikymo sumos, galėtų kiekvienam vaikui mokėti po 100 Eur per mėnesį. Jeigu turės galimybę, mokės ir daugiau. Dabar vaikams išlaikyti pinigų neskiria, nes neturi galimybės. Jos turtinė padėtis bloga. Dėl sveikatos būklės darbą jai susirasti sunku. Nedarbingumas jai nėra nustatytas. Ji nedirba, jau seniai yra registruota Užimtumo tarnyboje. Turėjo keletą darbo pasiūlymų, tačiau rasti nuolatinio darbo nepavyksta. Gyvena viena. Jos pajamos per mėnesį yra apie 180 Eur socialinė pašalpa. Kartais slaugo senelius. Turi pusę buto, kito turto ir santaupų neturi. Turi nemažai skolų kreditoriams, tačiau tikslios sumos negali nurodyti. Yra įgijusi profesinį konditerės išsilavinimą.
3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, G. T. atsiliepimo į ieškinį per nustatytą terminą nepateikė. Teismo posėdžio ji nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Paaiškino, kad atsakovė yra jos dukra, nuo 15 metų turėdavo problemų dėl artrito. Su vaikais atsakovė bendrauja telefonu. Pagrindinė priežastis, kodėl atsakovė negyvena su vaikais, yra alkoholio vartojimas. Šią problemą jie daug kartų bandė spręsti, tačiau rezultatų pasiekti nepavyksta. G. B. su ja faktiškai gyvena jau daugiau nei metus. Nėra tiksliai skaičiavusi, kiek per mėnesį kainuoja G. B. išlaikymas. G. B. išlaikyti iš Kretingos savivaldybės ji gauna 100 Eur išmoką, taip pat 180 Eur socialinę pašalpą už vaiko globą ir apie 80 Eur sudaro vaiko pinigai. Tėvai prie jo išlaikymo šiuo metu neprisideda. Dažnai tenka pirkti vaistus sezoninėms ligoms gydyti, tačiau rimtesnių sveikatos problemų vaikas neturi. Mokykloje lanko būrelį, tačiau už tai mokėti nereikia. Vaikas žino apie teisme svarstomą klausimą ir norėtų toliau gyventi kartu su ja, t. y. laikinąja globėja. Ji sutiktų tapti nuolatine vaiko globėja.
4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. B. atsiliepimo į ieškinį per nustatytą terminą nepateikė. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo paaiškino, kad su ieškiniu sutinka. Nežino, ar atsakovė bendrauja su sūnumi, tačiau su dukra kartais bendrauja. Kiek jam teko girdėti, pokalbių metu su dukra jos daugiausia pykstasi. Dukrai išlaikyti gauna vaiko pinigus apie 80 Eur, dukrai šių pinigų pakanka jos smulkioms reikmėms. Visus kitus dukros poreikius užtikrina jis. Negali tiksliai įvardinti, kiek per mėnesį išleidžia dukros poreikiams patenkinti. Mano, kad 100 Eur suma iš atsakovės nebūtų pakankama dukrai išlaikyti, tačiau 150 Eur užtektų. Dukra rimtesnių sveikatos problemų neturi. Papildomų užsiėmimų po mokyklos dukra nelanko. Gyvena dviese su dukra nuomojame būste, už nuomą per mėnesį moka 200 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas iš dalies.
5. Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.155 straipsnis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 2 dalis). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).
6. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota tokiais atvejais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009, 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013 ir kt.). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.
7. Pažymėtina, kad tėvų valdžia gali būti apribota tik esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį, pasirenkamas tėvų valdžios ribojimo būdas, t. y. taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą.
8. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad atsakovė V. B. ir trečiasis asmuo A. B. yra nepilnamečių G. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Plungės apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d. sprendimu patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių nepilnamečių vaikų G. B. ir G. B. gyvenamoji vieta nustatyta su motina V. B., pagal teismo sprendimu patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių vaikų tėvas privalo teikti vaikams po 250 Eur dydžio išlaikymą per mėnesį iki jų pilnametystės. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovės V. B. ir trečiojo asmens A. B. šeima ieškovui žinoma nuo 2018 m. gegužės 17 d., šeimai nuo 2021 m. kovo 5 d. taikoma atvejo vadyba, šeimoje fiksuoti vaikų teisių pažeidimai. Plungės apylinkės teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartimi buvo leista paimti vaikus iš atsakovės, nes vaikų motina dėl netinkamo elgesio ir turimos priklausomybės alkoholiui negalėjo pasirūpinti vaikais ir užtikrinti jiems saugios aplinkos, o vaikų tėvas buvo išvykęs gyventi ir dirbti į užsienį, todėl vaikai buvo likę be įstatyminio atstovo. Nustatyta, kad 2021 m. rugsėjo 9 d. nepilnametė G. B. laikinai apgyvendinta pas A. B., kuri yra mergaitės senelė iš tėvo pusės, o nepilnametis G. B. laikinai apgyvendintas pas G. T., kuri yra vaiko senelė iš motinos pusės. Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. spalio 25 d. įsakymu G. B. nustatyta laikinoji globa, jo laikinąja globėja paskirta G. T.. Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2022 m. rugpjūčio mėnesį trečiasis asmuo A. B. grįžo gyventi į Lietuvą ir gyvena kartu su dukra G. B., kuriai laikinoji globa yra panaikinta, o jo sūnus G. B. iki šiol gyvena su laikinąja globėja G. T.. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Plungės apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. sprendimu nuspręsta neterminuotai apriboti A. B. tėvo valdžią nepilnamečiui sūnui G. B..
9. Byloje nėra ginčo dėl to, jog šiuo metu atsakovė turi problemų dėl alkoholio vartojimo. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovės šeima ieškovui žinoma jau nuo 2018 m. gegužės 17 d., šeimai nuo 2021 m. kovo 5 d. taikoma atvejo vadyba, šeimoje fiksuoti vaikų teisių pažeidimai. Bylos duomenys patvirtina, kad šeimai taikomas atvejo vadybos procesas nebuvo sėkmingas, atsakovė nedėjo pakankamai pastangų spręsti kilusias problemas, neįgyvendino pagalbos plane numatytų priemonių, nepriėmė specialistų pagalbos, o jos bandymai spręsti alkoholio vartojimo problemą iki šiol nebuvo sėkmingi. Iš teismo posėdžio metu atsakovės teiktų paaiškinimų matyti, kad atsakovė su vaikais bendrauja telefonu, su dukra G. B. kartais susitinka, išlaikymo vaikams neteikia. Teismo vertinimu, atsakovės nusišalinimas nuo pareigos auginti ir išlaikyti vaikus šiuo atveju negali būti objektyviai pateisinamas. Aptartos aplinkybės ir tėvų pareigų nevykdymas rodo atsakovės abejingumą savo pareigoms, todėl nesant įrodymų apie atsakovės maksimalias pastangas keisti esamą gyvenimo būdą, tai laikytina jos kaltais veiksmais.
10. Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau nurodytus argumentus ir byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovės elgesys atitinka įstatyme numatytas tėvų valdžiai apriboti būtinas sąlygas, t. y. vengimą atlikti savo pareigas auklėti vaikus ir nesirūpinimą vaikais (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Teismo posėdžio metu atsakovė neišreiškė aiškaus noro ir konkrečiomis priemonėmis pagrįsto aiškaus ketinimo kokiu nors būdu keisti esamą padėtį, su ieškinio dalimi dėl neterminuoto motinos valdžios ribojimo sutiko, todėl teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad artimiausiu metu susiklosčiusi padėtis gali pasikeisti. Šios aplinkybės sudaro CK 3.180 straipsnio 1 dalyje numatytą pagrindą neterminuotai apriboti atsakovei motinos valdžią nepilnamečiui sūnui G. B. ir dukrai G. B..
11. Išaiškintina, kad neterminuotai apribojus atsakovei motinos valdžią, atsakovei sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaikais.
12. Teismas pažymi, kad tėvų valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovei ateityje kreiptis į teismą dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo. Atsakovei išaiškintina, kad tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jeigu pateikiami įrodymai, pagrindžiantys tris būtinas sąlygas: 1) tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį; 2) tėvai (tėvas ar motina) gali auklėti vaiką; 3) tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo panaikinimas neprieštaraus vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnis).
Dėl išlaikymo priteisimo
13. Ieškovas ieškiniu taip pat prašo priteisti nepilnamečiams vaikams iš atsakovės po 250 Eur dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Atsakovė su šia ieškinio dalimi sutinka iš dalies, sutinka vaikams mokėti po 100 Eur dydžio išlaikymą per mėnesį.
14. Pažymėtina, kad apribojus tėvų valdžią ar atskyrus vaikus nuo tėvų, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).
15. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
16. Akivaizdu, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., todėl šios aplinkybės nereikalauja papildomo įrodinėjimo. Vis dėlto išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinyje nedetalizavo konkrečių vaikų poreikių. Teismo posėdžio metu G. B. laikinoji globėja G. T. paaiškino, kad tiksliai nėra skaičiavusi, kiek vidutiniškai per mėnesį kainuoja nepilnamečio G. B. išlaikymas. Ji paaiškino, kad rimtesnių sveikatos problemų vaikas neturi, tačiau pakankamai dažnai serga sezoninėmis peršalimo ligomis. Specialiųjų poreikių vaikas neturi, jo lankomas būrelis nekainuoja. Teismo posėdžio metu A. B. taip pat negalėjo tiksliai nurodyti, kiek per mėnesį kainuoja jo dukros išlaikymas, tačiau paaiškino, kad dukra rimtesnių sveikatos problemų neturi, papildomų užsiėmimų po mokyklos nelanko, savo smulkius asmeninius poreikius patenkina iš valstybės skiriamų vaiko pinigų, o visus kitus dukros poreikius patenkina jis. Įvertinęs byloje esančius duomenis apie vaikų amžių, jų poreikius, ieškovo reikalaujamą išlaikymo sumą, atsižvelgdamas į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, teismas konstatuoja, jog vaikams išlaikyti per mėnesį yra reikalinga apie 500 Eur suma. Kartu teismas pažymi, kad ši suma yra tik orientacinio pobūdžio, o vaikų išlaikymui reikalingas išlaidų dydis yra kintamojo pobūdžio ir priklausomai nuo konkrečių aplinkybių gali keistis.
17. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Atsižvelgiant į šiuos kasacinio teismo išaiškinimus, taip pat įvertinus tai, kad išmoka vaikui pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą nuo 2023 m. sausio 1 d. sudaro 85,75 Eur, sprendžiant klausimą dėl iš atsakovės priteistino išlaikymo dydžio, laikytina, jog vieno vaiko poreikiams per mėnesį tėvai privalo skirti apie 414,25 Eur (500 Eur – 85,75 Eur = 414,25 Eur).
18. Pagal Plungės apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d. sprendimu patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių vaikų tėvas A. B. privalo teikti sūnui G. B. ir dukrai G. B. po 250 Eur dydžio išlaikymą per mėnesį iki vaikų pilnametystės, šią sumą indeksuojant nustatyta tvarka. Teismo posėdžio metu G. B. laikinoji globėja G. T. nurodė, kad G. B. išlaikyti iš Kretingos savivaldybės ji gauna 100 Eur išmoką, taip pat 180 Eur socialinę pašalpą už vaiko globą ir apie 80 Eur sudaro vaiko pinigai. Teismo posėdžio metu A. B. patvirtino, kad G. B. yra mokami apie 80 Eur dydžio vaiko pinigai.
19. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
20. Iš atsakovės paaiškinimų ir byloje esančių įrodymų (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenys, Kretingos r. savivaldybės administracijos pažyma apie pajamas, Nekilnojamojo turto registro duomenys) nustatyta, kad atsakovė šiuo metu nedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje, jos gaunamos pajamos per mėnesį sudaro apie 180 Eur dydžio socialinė pašalpa. Atsakovei nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), kito nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto atsakovė neturi. Antstolių informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad antstolių kontorose šiuo metu vykdomi skolų išieškojimai iš atsakovės kreditorių UAB „Kretingos šilumos tinklai“, UAB „GelvoraSergel“ naudai. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovės turtinė padėtis šiuo metu nėra gera.
21. Vis dėlto, vien bloga turtinė padėtis nepašalina atsakovės pareigos teikti vaikams reikalingo dydžio išlaikymą, nes šiuo atveju prioritetiniais laikytini nepilnamečių vaikų interesai. Pažymėtina, kad atsakovė yra pakankamai jauno amžiaus, posėdžio metu nurodė turinti konditerės specialybę. Nors posėdžio metu atsakovė nurodė turinti sveikatos sutrikimų, pateikė 2012 m. medicinos dokumentų išrašą apie jai nustatytą reumatoidinį artritą ir teigė dėl to negalinti dirbti, tačiau byloje nėra įrodymų, jog atsakovė būtų netekusi savo darbingumo, jai būtų nustatytas neįgalumas ir dėl to ji apskritai negali dirbti. Be to, teismo vertinimu, bylos duomenys leidžia daryti išvadą, jog atsakovės sunkumai randant darbą iš dalies yra nulemti ne tik jos sveikatos būklės, bet ir netinkamo gyvenimo būdo. Teismų praktikoje pažymima, kad tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2006 m. rusėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006).
22. Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, byloje esančius įrodymus apie atsakovės turtinę padėtį bei vaikų poreikius, vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių, interesų apsaugos ir gynimo principu bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, iš atsakovės nepilnamečiams vaikams išlaikyti priteistina po 150 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
23. Nepilnamečiui G. B. išlaikyti skiriamas lėšas uzufrukto teise pavestina tvarkyti G. T., G. B. išlaikyti skirtas lėšas uzufrukto teise pavestina tvarkyti A. B. (CK 3.190 straipsnio 1 dalis, 3.275 straipsnis).
24. Sprendimas dėl motinos valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).
Dėl nepilnamečių vaikų globos bylos ir jų laikinos gyvenamosios vietos
25. Byloje nustatyta, kad nepilnametė G. B. šiuo metu gyvena su tėvu A. B., kuriam tėvo valdžia dukrai nėra apribota, laikinoji globa jai yra nutraukta. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo spręsti klausimo dėl globos nustatymo G. B. ir atitinkamai nėra pagrindo inicijuoti civilinės bylos dėl nuolatinės globos nustatymo G. B..
26. Iš Lietuvos tesimų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Plungės apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-222-1142/2023 nuspręsta neterminuotai apriboti A. B. tėvo valdžią nepilnamečiui sūnui G. B., taip pat nuspręsta nustatyti G. B. gyvenamąją vietą laikinosios globėjos G. T. gyvenamojoje vietoje iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos G. B. nustatymo įsiteisėjimo. Plungės apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartimi teismas nutarė pradėti bylos dėl nuolatinės globos nepilnamečiui G. B. nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo nagrinėjimą, kurioje suinteresuoti asmenys yra A. B., G. T., V. B. (civilinė byla Nr. e2YT-1246-1142/2023). Kadangi civilinė byla dėl nuolatinės globos nustatymo G. B. jau yra iškelta, minėtoje byloje dalyvauja visi šioje byloje dalyvaujantys asmenys, o vaiko gyvenamoji vieta iki sprendimo dėl vaiko globos įsiteisėjimo nustatyta laikinosios globėjos G. T. gyvenamojoje vietoje, šioje byloje pakartotinai šie klausimai nesprendžiami.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
27. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).
28. Ieškovas ir atsakovė šioje byloje yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimu atsakovei nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą, ji 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Atsižvelgiant į tai, visos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos iš atsakovės valstybės naudai nepriteistinos ir atlygintinos iš valstybės biudžeto lėšų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Neterminuotai apriboti atsakovės V. B. motinos valdžią nepilnamečiui sūnui G. B. ir nepilnametei dukrai G. B..
Priteisti iš atsakovės V. B. nepilnamečiui sūnui G. B. ir nepilnametei dukrai G. B. išlaikyti po 150 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2022 m. spalio 25 d., iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Pavesti G. T. nepilnamečiui G. B. išlaikyti skirtas lėšas tvarkyti uzufrukto teise.
Pavesti A. B. nepilnametei G. B. išlaikyti skirtas lėšas tvarkyti uzufrukto teise.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Sprendimą vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.