Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui A. B. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, G. T., V. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

4. Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.155 straipsnis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 2 dalis). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).

5. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje, pagal kurį tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota tokiais atvejais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009, 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013 ir kt.). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

6. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad atsakovas A. B. ir trečiasis asmuo V. B. yra nepilnamečių G. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Plungės apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d. sprendimu patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių nepilnamečių vaikų G. B. ir G. B. gyvenamoji vieta nustatyta su motina V. B., pagal teismo sprendimu patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių atsakovas privalo teikti vaikams po 250 Eur dydžio išlaikymą per mėnesį iki jų pilnametystės. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo A. B. ir trečiojo asmens V. B. šeima ieškovui žinoma nuo 2018 m. gegužės 17 d., šeimai nuo 2021 m. kovo 5 d. taikoma atvejo vadyba, šeimoje fiksuoti vaikų teisių pažeidimai. Plungės apylinkės teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartimi buvo leista paimti vaikus iš atsakovo, nes atsakovas buvo išvykęs gyventi ir dirbti į užsienį, o vaikų motina dėl netinkamo elgesio negalėjo pasirūpinti vaikais ir užtikrinti jiems saugios aplinkos, todėl vaikai buvo likę be įstatyminio atstovo. Nustatyta, kad 2021 m. rugsėjo 9 d. nepilnametė G. B. laikinai apgyvendinta pas A. B., kuri yra mergaitės senelė iš tėvo pusės, o nepilnametis G. B. laikinai apgyvendintas pas G. T., kuri yra vaiko senelė iš motinos pusės. Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. spalio 25 d. įsakymu G. B. nustatyta laikinoji globa, jo laikinąja globėja paskirta G. T.. Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2022 m. rugpjūčio mėnesį atsakovas grįžo gyventi į Lietuvą ir gyvena kartu su dukra G. B., o jo sūnus G. B. iki šiol gyvena su laikinąja globėja G. T..

7. Byloje esančiame ieškovui adresuotame atsakovo A. B. 2022 m. rugsėjo 16 d. prašyme atsakovas nurodo, kad jis negali rūpintis savo sūnumi, atsisako su juo gyventi, nes negalės juos pasirūpinti, todėl sutinka, kad jam būtų apribota tėvo valdžia. Nors atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad su ieškiniu sutinka tik iš dalies ir prašė tėvo valdžia apriboti terminuotai, tačiau teismo posėdžio metu atsakovas savo poziciją pakeitė ir pareiškė, kad su ieškiniu sutinka visiškai, t. y. sutinka, kad jam būtų taikomas neterminuotas tėvo valdžios apribojimas. Teismo posėdžio metu atsakovas tokį savo apsisprendimą argumentavo tuo, kad sūnui geriausia būtų gyventi su močiute, t. y. laikinąja globėja G. T., nes jis neturi galimybės pasirūpinti sūnumi.

8. Pažymėtina, kad tėvų valdžia gali būti apribota tik esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį, pasirenkamas tėvų valdžios ribojimo būdas, t. y. taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą.

9. Iš byloje esančių įrodymų ir teismo posėdžio metu atsakovo teiktų paaiškinimų matyti, kad atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo pareigos rūpintis savo sūnumi G. B.. Teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, kad gyvendamas užsienyje, su sūnumi jis bendraudavo labai retai, todėl jų ryšys yra silpnas. 2022 m. rugpjūčio mėnesį atsakovui grįžus gyventi į Lietuvą, jis išreiškė norą auginti tik savo dukrą, su kuria šiuo metu gyvena, tačiau sūnumi rūpintis atsisakė. Nors atsakovas teigė, kad neturi galimybės pasirūpinti sūnumi, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas būtų dėjęs nors minimalias pastangas, siekdamas sustiprinti savo ir sūnaus ryšį. Priešingai, teismo posėdžio metu atsakovas negalėjo prisiminti, kada paskutinį kartą bendravo su sūnumi, telefonu su juo taip pat nebendrauja. Trečiasis asmuo G. T. posėdžio metu paaiškino, kad nuo praėjusių metų rugpjūčio mėnesio atsakovas tik du kartus buvo atvykęs pas ją į namus, vieną iš šių kartų sūnus buvo mokykloje, todėl su tėvu nesusitiko. Posėdžio metu atsakovas negalėjo nurodyti jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių jis nebendrauja su sūnumi. Teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas nurodė šiuo metu nedirbantis, su dukra gyvena nuomojamoje namo dalyje, kurioje yra trys kambariai, todėl akivaizdu, jog pareigos rūpintis vaiku nevykdymas šiuo atveju yra nulemtas ne objektyvių aplinkybių, susijusių su atsakovo užimtumu, gyvenimo sąlygomis ar pan., o paties atsakovo neveikimu ir nepateisinamu vengimu vykdyti tėvų pareigas nepilnamečiui vaikui. Be to, byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas nuo 2022 m. rugpjūčio mėnesio nevykdo teismo sprendimu nustatytos pareigos teikti išlaikymą savo sūnui. Nors posėdžio metu atsakovas nurodė, kad yra registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau neneigė, jog turi ir kitų pajamų, kurios per mėnesį sudaro apie 800 Eur. Dėl to visiškas atsakovo nusišalinimas nuo pareigos išlaikyti vaiką šiuo atveju taip pat negali būti objektyviai pateisinamas. Aptartos aplinkybės ir tėvų pareigų nevykdymas rodo atsakovo abejingumą savo pareigoms, todėl tai laikytina jo kaltais veiksmais.

10. Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau nurodytus argumentus ir byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovo elgesys atitinka įstatyme numatytas tėvų valdžiai apriboti būtinas sąlygas, t. y. vengimą atlikti savo pareigas auklėti vaiką ir nesirūpinimą vaiku (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Teismo posėdžio metu atsakovas neišreiškė aiškaus noro ir ketinimo kokiu nors būdu keisti esamą padėtį, todėl teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad artimiausiu metu susiklosčiusi padėtis gali pasikeisti. Šios aplinkybės sudaro CK 3.180 straipsnio 1 dalyje numatytą pagrindą neterminuotai apriboti atsakovui A. B. tėvo valdžią nepilnamečiui sūnui G. B..

11. Išaiškintina, kad neterminuotai apribojus atsakovui tėvo valdžią, atsakovui sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku.

12. Teismas pažymi, kad tėvų valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovui ateityje kreiptis į teismą dėl tėvo valdžios apribojimo panaikinimo. Atsakovui išaiškintina, kad tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jeigu pateikiami įrodymai, pagrindžiantys tris būtinas sąlygas: 1) tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį; 2) tėvai (tėvas ar motina) gali auklėti vaiką; 3) tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo panaikinimas neprieštaraus vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnis).

13. Apribojus tėvų valdžią ar atskyrus vaikus nuo tėvų, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Pagal Plungės apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d. sprendimu patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių atsakovas privalo teikti sūnui G. B. po 250 Eur dydžio išlaikymą per mėnesį iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant nustatyta tvarka. Kadangi išlaikymas iš atsakovo nepilnamečiui sūnui yra priteistas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuris nėra pakeistas ir yra galiojantis, šioje byloje išlaikymo klausimas pakartotinai nesprendžiamas.

14. Sprendimas dėl tėvo valdžios apribojimo vykdytinas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

15. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnametis G. B. šiuo metu gyvena laikinosios globėjos G. T. gyvenamojoje vietoje, kur jam yra užtikrintos tinkamos ir saugios gyvenimo sąlygos, siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus, iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo G. B. gyvenamoji vieta nustatoma jo laikinosios globėjos gyvenamojoje vietoje (CPK 406 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

16. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

17. Ieškovas ir atsakovas šioje byloje yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2022 m. lapkričio 18 d. sprendimu atsakovui nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą, jis 100 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Atsižvelgiant į tai, visos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos iš atsakovo valstybės naudai nepriteistinos ir atlygintinos iš valstybės biudžeto lėšų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnamečiui sūnui G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti G. B. gyvenamąją vietą laikinosios globėjos G. T. gyvenamojoje vietoje iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos G. B. nustatymo įsiteisėjimo.

Sprendimą vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.