Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens N. B. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. gegužės 22 d. nutarties civilinėje byloje, pradėtoje teismo iniciatyva, dėl globos ir rūpybos nustatymo, globėjo ir rūpintojo paskyrimo pripažintam tam tikrose srityse neveiksniu ir ribotai veiksniu A. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimu A. B. pripažintas neveiksniu šiose turtinių santykių srityse ir asmeninių neturtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo srityje, susijusioje su lizingo, daiktų pirkimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje; nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje; sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimo naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); gebėjimo kreiptis į teismą ar į viešojo administravimo institucijas srityje. Tuo pačiu sprendimu A. B. pripažintas ribotai veiksniu šiose asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); socialinių paslaugų srityje (asmens gebėjimo kreiptis dėl socialinių paslaugų, gebėjimo naudotis socialinėmis paslaugomis, reikiamų socialinių paslaugų poreikio įvertinimas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 505 straipsniu, teismas savo iniciatyva pradėjo bylą dėl globos ir rūpybos nustatymo A. B..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

11.4. Telšių apylinkės teismo 2020-05-22 nutartis civilinėje byloje Nr. e2YT-306- 671/2020 neturi jokios tiesioginės įtakos N. B. materialiosioms teisėms ir pareigoms, nes šioje civilinėje byloje N. B. nekėlė klausimo dėl jos paskyrimo A. B. globėja.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

13. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

14. Skundžiama teismo nutartimi buvo išspręstas klausimas dėl globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo teismo sprendimu pripažintam neveiksniam ir ribotai veiksniam tam tikrose srityse A. B.. Apeliantė, suinteresuotas asmuo N. B. teigia, kad T. B. negali būti A. B. globėja ir turto administratore.

15. CPK 491 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bylą nagrinėjantis teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų apsaugotos globos ar rūpybos reikalingų asmenų teisės ir interesai. Globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus fizinio asmens teises ir interesus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.238 straipsnio 1 dalis). Globėjas yra savo globotinio atstovas pagal įstatymą ir gina neveiksnaus asmens teises ir interesus be specialaus pavedimo (CK3.240 straipsnio 1 dalis). Globos nustatymo tikslas lemia, kad skiriant globėją turi būti siekiama maksimaliai įvertinti neveiksnaus asmens interesus ir užtikrinti jo teisių apsaugą. Skiriant globėją yra ginamas ne globėju siekiančio tapti asmens interesas globoti neveiksnų asmenį, o neveiksnaus asmens interesas gauti jo interesus labiausiai atitinkančią globą.

16. Skiriant asmenį globėju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa, į globėjo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat, jeigu galima, į globos ar rūpybos reikalingo asmens pageidavimą (CK 3.242 straipsnio 3 dalis, CPK 507 straipsnio 4 dalis). Tais atvejais, kai neveiksnus ar ribotai veiksnus asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, teismas paskiria turto administratorių, kuriuo gali būti skiriamas globėjas arba kitas asmuo (CK 3.245 straipsnio 1 dalis).

17. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad globos nustatymo tikslas lemia, kad skiriant globėją turi būti siekiama maksimaliai įvertinti neveiksnaus asmens interesus ir užtikrinti jo teisių apsaugą. Skiriant globėją yra ginamas ne globėju siekiančio tapti asmens interesas globoti neveiksnų asmenį, o neveiksnaus asmens interesas gauti jo interesus labiausiai atitinkančią globą. Kai globoti tą patį neveiksnų asmenį pretenduoja daugiau kaip vienas asmuo, parenkant globėją turi būti įvertinama tiek pretenduojančio tapti globėju asmenybė, tiek asmens ryšys su neveiksniu asmeniu, tiek ir gebėjimas faktiškai įgyvendinti globėjo funkcijas, atsižvelgiant į neveiksnaus asmens interesų prioriteto principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2013).

18. Svarstant klausimą, kurį asmenį skirti neveiksnaus asmens globėju ir turto administratoriumi, yra Socialinės paramos skyriaus išvada (CPK 505–508 straipsniais). Pretendento į globėjus ar rūpintojus parinkimas yra globos ir rūpybos institucijų pareiga, o teismas skiria globėją ar rūpintoją iš šių institucijų parinktų pretendentų. Įstatymų leidėjas, siekdamas kuo tinkamiau įgyvendinti globos instituto tikslą, nustatė globos ir rūpybos institucijai pareigą raštu pateikti teismui išvadą dėl siūlomos globėjo kandidatūros, t. y. parinkti kandidatą į globėjus. Ši išvada yra rekomendacinio pobūdžio ir nėra privaloma teismui (CPK 185 straipsnis), tačiau reikšminga, nes ją, atlikus tyrimą, pateikia specializuota institucija, kuri kontroliuoja ir prižiūri globėjų veiklą. Išvada padeda teismui vertinant ją kartu su kitais surinktais įrodymais parinkti geriausią neveiksnaus asmens globėją, turto administratorių.

19. Telšių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyrius teismui 2019-12-16 raštu dėl globos (rūpybos) nustatymo A. B., globėjo, rūpintojo ir turto administratoriaus paskyrimo nurodė, kad „atsižvelgiant į tai, jog A. B. ilgą laiką gyvena (duomenys neskelbtini) senelių globos namuose, o artimiausias giminaitis dukra T. B. tik vieną kartą per ilgą laiką buvo susisiekusi su Socialinės paramos ir rūpybos skyriaus specialistais dėl asmens globos, manytina, jog geriausiai šiuo metu neveiksniu ir ribotai veiksniu pripažinto asmens poreikius užtikrintų ir patenkintų institucija – (duomenys neskelbtini) senelių globos namai. Todėl 2019-12-06 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo kreiptasi į (duomenys neskelbtini) senelių globos namus ir taip pat A. B. atstovaujantį advokatą A. I. bei dukrą T. B. dėl globėjo, rūpintojo ir turto administratoriaus skyrimo. Gautas (duomenys neskelbtini) senelių globos namų 2019-12-09 raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl sutikimo vykdyti A. B. globėjo ir turto administratoriaus pareigas“, kuriame nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) senelių globos namai nesutinka būti paskirti A. B. globėju, rūpintoju bei turto administratoriumi, nes yra pateiktas A. B. ieškinys (duomenys neskelbtini) senelių globos namams dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, nekilnojamojo daikto grąžinimo, įgaliojimo pripažinimo negaliojančiu, piniginių lėšų priteisimo ir žalos atlygimo.“.

20. Telšių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyrius teismui 2020-05-05 raštu dėl globos ir rūpybos nustatymo bei globėjo ir rūpintojo paskyrimo neveiksniu ir ribotai veiksniu tam tikrose srityse pripažintam A. B. nurodė, kad: „nors A. B. gyvena (duomenys neskelbtini) senelių globos namuose, kur gauna visapusišką priežiūrą ir pagalbą, ši įstaiga atsisako būti paskirta teisėtu jo globėju ir rūpintoju. A. B. globėjų ir rūpintoju būti norą išreiškė trys fiziniai asmenys: T. B., S. J. ir D. K.. T. B. yra A. B. dukra. Atsižvelgiant į tai, kad T. B. gyvenamoji vieta nurodyta Klaipėdoje, Socialinės paramos ir rūpybos skyrius kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybę dėl buities tyrimo atlikimo ir informacijos apie galimą globėją ir rūpintoją pateikimo. Iš gauto Klaipėdos psichikos sveikatos centro rašto matyti, kad su T. B. buvo bendrauta telefonu, nes ji darbo reikalais išvykusi iš Lietuvos. Asmuo dirba tarptautinių skrydžių palydove (duomenys neskelbtini) ir nuolat Lietuvoje negyvena. Pokalbio metu paminėjo, kad, artimiausiu metu, planavo grįžti 2020 m. kovo mėnesį. Jos teigimu, grįžusi į Lietuvą ji lanko tėvą (duomenys neskelbtini) globos namuose, juo rūpinasi, esant reikalui dėl tėvo priežiūros laikinai apsistoja (duomenys neskelbtini). T. B. sutinka būti paskirta savo tėvo globėja ir rūpintoja, tą patvirtina ir prie bylos dokumentų pridėtas jos raštiškas sutikimas. Jūrininkų sveikatos priežiūros centro 2019 m. vasario 21 d. išduotame medicininiame pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėta, kad T. B. yra sveika ir gali būti globėja. S. J. yra A. B. dukters T. B. draugė. Ji savo gyvenamąją vietą taip pat deklaruoja Klaipėdoje. Kartu su sutuoktiniu augina keturis vaikus. S. J. dirba (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) 2019 m. gegužės 17 d. išduotame medicininiame pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini), nurodoma, kad jos esama sveikatos būklė tinkama būti globėja. S. J. mano, kad geriausiai globėjos ir rūpintojos pareigas atliktų A. B. dukra, tačiau neprieštarauja ir pati būti paskirta globėja ir rūpintoja. Savo raštišką sutikimą yra pridėjusi prie kitų bylos dokumentų. D. K. ir A. B. jokie giminystės ryšiai nesieja. Ji taip pat yra A. B. dukters T. B. draugė. D. K. savo gyvenamąją vietą deklaravo Vilniaus mieste, todėl Socialinės paramos ir rūpybos skyrius dėl išsamesnės informacijos apie asmenį, kuris galėtų būtų A. B. globėjas ir rūpintojas, kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę. Iš Vilniaus miesto socialinės paramos centro Socialinio darbo skyriaus specialistų atlikto D. K. buities tyrimo paaiškėjo, kad ji gyvena viena jai nuosavybės teise priklausančiame dviejų kambarių bute su patogumais. Tiesa, D. K. į savo namus įsileisti nepanoro, motyvuodama, kad A. B. negyvena ir ateityje negyvens jos būste, todėl vertinti buities sąlygas netikslinga. D. K. dirba (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokestis sudaro apie 1000 Eur/mėn. Jos teigimu, jį galėtų tinkamai atstovauti A. B. teises ir interesus, užtikrinti jam visapusišką priežiūrą įr pagalbą. D. K. informavo, kad prireikus, ji pasirūpintų, kad asmeniui būtų teikiamos socialinės globos paslaugos Vilniuje esančioje įstaigoje, kad ji galėtų kuo geriau atlikti savo pareigas, patenkinant jo poreikius. Savo norą būti A. B. globėja ir rūpintoja ji pavirtino raštišku sutikimu, pridėtu prie kitų bylos dokumentų. VšĮ Centro poliklinikos 2019 m. gruodžio 23 d. medicininiame pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad įvertinus D. K. sveikatos būklę, ji globėja gali būti. Telšių socialinės paramos ir rūpybos skyrius papildomai dar kreipėsi į (duomenys neskelbtini) senelių globos namus, norėdamas išsiaiškinti, ar asmenys, kurie norėtų būti paskirti A. B. globėju ir rūpintoju, lanko jį, bendrauja telefonu, kitais būdais domisi jo gyvenimu, sveikata, socialiniais poreikiais. Iš gauto (duomenys neskelbtini) senelių globos namų atsakymo sužinota, kad A. B. keletą kartų per metus aplanko ir telefonu domisi jo gyvenimu dukra T. B.. Apie tai, kad A. B. gyvenimu minėtoje įstaigoje domėtųsi S. J. ir D. K., (duomenys neskelbtini) senelių globos namai duomenų neturi.“ Dėl nurodytų aplinkybių, Socialinės paramos ir rūpybos skyrius sprendė, kad jis neturi pakankamai argumentų, kuriais vadovaujantis teiktų rekomendacijas, kuris iš norinčių asmenų būti A. B. globėju ir rūpintoju būtų tinkamiausias eiti šias pareigas, todėl paliko tai spręsti teismui.

21. Klaipėdos psichikos sveikatos centras 2020-04-24 išvadoje dėl globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo A. B. nurodė, kad „su A. B. dukra T. B. bendrauta telefonu, nes ji darbo reikalais išvykusi iš Lietuvos. Šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) ir dėl pandemijos negali grįžti į Lietuvą. Iš dukros sužinota, kad ji dirba tarptautinių skrydžių palydove (duomenys neskelbtini). Grįžusi į Lietuvą, tėvą lanko globos namuose (duomenys neskelbtini), juo rūpinasi, esant reikalui, dėl tėvo priežiūros laikinai apsistoja (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) apsistoja pas draugės mamą (duomenys neskelbtini), nuosavo būsto neturi, nes jos teigimu, tėvo sesuo apgaulės būdu pasisavino tėvo būstą, kuriame ji gyveno, ir šiuo metu vyksta teismai dėl šio buto. Dukra sutinka tapti tėvo globėja ir turto administratore. Turi dar galiojantį notarinį įgaliojimą veikti tėvo vardu. Jos teigimu, sveikatos pažyma ir sutikimas būti globėja teismui yra pateikti. Dukros T. B. draugė S. J. taip pat sutinka būti A. B. globėja ir turto administratore. Ji mano, kad globėjos pareigas geriausiai atliktų dukra T. B., ją charakterizuoja teigiamai. S. J. dirba (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini), 4 kambarių bute su šeima. Šeimoje su vyru augina 4 vaikus. Manome, kad galimai tinkamiausias A. B. globėjas ir turto administratorius būtų artimiausias giminaitis dukra T. B., gim. (duomenys neskelbtini). Apie T. B. moralines savybes informacijos neturime“.

22. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyrius pateikė 2020-05-23 išvadą dėl D. K. tinkamumo būti A. B. globėja, kurioje nurodė, jog D. K. kandidatūra būti A. B. globėja yra tinkama.

23. Nagrinėjamos bylos atveju matyti, kad visų duomenų apie suinteresuotą asmenį T. B. byloje nėra, byloje nėra duomenų apie jos gyvenimo sąlygas (tuo atveju, jei reikėtų tėvą pasiimti pas save), byloje nėra ir kitos informacijos, apie jos moralines savybes ir pan., tačiau iš turimų duomenų matyti, kad Klaipėdos psichikos sveikatos centras vertino, jog galimai tinkamiausias A. B. globėjas ir turto administratorius būtų artimiausias giminaitis dukra T. B.. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes įvertino netinkamai.

24. Pirmosios instancijos teismas įvertino aplinkybę, jog Klaipėdos apygardos teisme iškelta civilinė byla Nr. e2-228-253/2020 (ankstesnis Nr. e2-549-253/2019) pagal A. B. ieškinį atsakovams N. B., J. J., notarui G. P., (duomenys neskelbtini) senelių globos namams, AB SEB bankui, tretiesiems asmenims Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, Telšių rajono savivaldybei, AIG Europe Limited Suomijos filialui dėl sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais, nekilnojamojo daikto grąžinimo, įgaliojimo pripažinimo negaliojančiu, piniginių lėšų priteisimo, žalos atlyginimo priteisimo. Klaipėdos apygardos teisme iškeltoje civilinėje byloje prašoma 2014-12-22 tarp A. B. ir N. B. sudarytą buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį, 2015-02-23 tarp N. B. ir J. J. sudarytą buto, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento, butą, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti A. B. įregistruojant A. B. vardu; 2015-12-03 įgaliojimą, kuriuo A. B. įgalioja įgaliotinę N. B. atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis pripažinti niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento; A. B. iš N. B. priteisti 1737,72 Eur neteisėtai paimtas pinigines lėšas; A. B. iš N. B. priteisti 8000,00 Eur negautų pajamų už buto, (duomenys neskelbtini), nuomą; A. B. solidariai iš AB SEB banko, N. B. ir J. J. priteisti iš banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) neteisėtai nurašytas ir paimtas 7191,93 Eur pinigines lėšas; A. B. solidariai iš N. B., J. J., G. P., (duomenys neskelbtini) senelių globos namų priteisti 5000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. kovo 19 d. nutartimi sustabdė civilinės bylos Nr. e2-549-253/2019 (naujas Nr. e2-228-253/2020) nagrinėjimą iki bus priimtas ir įsiteisės procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-1912-671/2019.

25. Nagrinėjamu atveju matyti, kad (duomenys neskelbtini) senelių globos namai nesutiko būti A. B. globėju, dėl vykstančio aptaro teisminio proceso tarp (duomenys neskelbtini) senelių globos namų ir T. B. kyla konfliktų. Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) senelių globos namų 2020-01-15 rašto matyti, kad (duomenys neskelbtini) senelių globos namų darbuotojų žiniomis, gyventoją A. B. lanko (keletą kartų per metus) ir telefonu domisi jo gyvenimu T. B.. Tokie duomenys yra pateikti raštu byloje, tam, kad teismas juos įvertintų, nėra tikslinga į civilinę bylą įtraukti (duomenys neskelbtini) senelių globos namus.

26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantė nepagrįstai teigia, kad suinteresuoto asmens A. B. atstovo pateiktos kitos dvi globėjo kandidatūros – S. J. ir D. K. – reiškia abejonę T. B. galimybe būti A. B. globėja. Atkreiptinas dėmesys, kad A. B. atstovas nebuvo išreiškęs abejonių dėl T. B. galimybės būti A. B. globėja, visad pabrėždavo, jog T. B. savo globėja pageidauja A. B..

27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog (duomenys neskelbtini) globos namų direktorės Š. paaiškinimai 2019 m. gegužės 18 d. Telšių apylinkės teismo posėdyje (garso įrašo 1.07.20 – 1.08.05 min.), kuriuose ji nurodė, jog pasikeitė A. B. elgesys, jis tapo piktas, verkia, nebenori dalyvauti užsiėmimuose, tai sąlygojo teisminiai procesai bei visokie skambučiai iš dukros, kad T. B., neleidžia teikti A. B. reikiamų paslaugų, skambina, nuolat vyksta riksmai, šauksmai, įrodo, kad dėl vykstančio teisminio proceso Klaipėdos apygardos teisme (civilinė byla Nr. e2-228-253/2020) tarp įstaigos ir T. B. kyla konfliktų, tačiau šios aplinkybės nesuteikia pagrindo konkrečioms išvadoms ir neįrodo, jog T. B. veikia prieš tėvo interesus. Minėtame 2019 m. gegužės 18 d. Telšių apylinkės teismo posėdyje išvadą duodančios institucijos Telšių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyriaus atstovė, nurodė, kad tarp senelių globos namų ir T. B. yra kažkokie trikdžiai dėl reikiamų vaistų skyrimo, gydymo priemonių, ne visus gydytojo paskirtus reikalavimus senelių namai gali įgyvendinti“ (garso įrašo 1.16 – 1.17 min.). Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo buvo įvertintos, taip pat buvo įvertinta, kad išvadą duodančios institucijos Telšių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyriaus atstovė nurodė, jog abejones dėl globos kelia atstumas, kad T. B. gyvena užsienyje (Telšių apylinkės teismo 2019 m. gegužės 18 d. posėdžio garso įrašo 1.14 – 1.16 min.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuolaikinių technologijų pagalba visus leidimus ir dokumentus, reikalingus gydimui, galima pasirašyti ir nuotoliniu būdu, taip pat atstumas nėra kliūtis savalaikiai spręsti atitinkamus klausimus, pats savaime nelemia negebėjimo pasirūpinti ir pan. Būtina įvertinti, jog globos siekia dukra, kuri nori rūpintis savo tėvo gerove.

28. Sutiktina su apeliante, kad parenkant globėją turi būti įvertinama ne tik pretenduojančio tapti globėju gebėjimas faktiškai įgyvendinti globėjo funkcijas, bet ir asmenybė. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliante, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo įvertinta T. B. asmenybė. T. B. buvo išklausyta teismo, buvo įvertintas jos siekis pačiai rūpintis tėvo gerove, įvertinta, kad ji domisi tėvo sveikata. Aplinkybė, jog byloje nėra duomenų apie T. B. taikytas administracines nuobaudas ir teistumą iš jos realios gyvenamosios vietos šalies, t. y. (duomenys neskelbtini), kad nėra duomenų apie jos gaunamas pajamas, gyvenimo sąlygas, tuo atveju, jei reikėtų pasiimti tėvą pas save, atsižvelgiant į tai, kas nustatyta vien formalių aplinkybių, pagrindų akcentavimas, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos teismo nutarties. Atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybė, jog A. B. gyvena ir galimai toliau gyvens (duomenys neskelbtini) senelių globos namuose, kur jam patinka gyventi ir kur juo yra tinkamai rūpinamasi, nėra priežastis skirti institucinę globą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nesant nustatytų aplinkybių, dėl kurių T. B. negalėtų globoti savo tėvo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai globėja paskyrė ją, t. y. A. B. dukrą. Taip pat būtina atsižvelgti, kad T. B. dėl objektyvių priežasčių negalėjo grįžti į Lietuvą, t. y. dėl paskelbtos pandemijos dėl COVID-19 viruso. Taigi, kaip minėta, aplinkybė, jog ne visi duomenys yra byloje, atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, nesudaro pagrindo panaikinti priimtos pirmosios instancijos teismo nutarties vien formaliais pagrindais.

29. Atkreiptinas dėmesys, kad T. B. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigai padavė skundą, kad būtų ištirtos aplinkybės dėl A. B. apgyvendinimo ir jo laikymo (duomenys neskelbtini) senelių globos namuose ir įvertinta ar A. B. nėra Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatų pažeidimo auka. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga 2019-12-18 Telšių rajono savivaldybės administracijai pavedė išnagrinėti T. B. skundą ir atlikus patikrinimą (duomenys neskelbtini) senelių globos namuose, įvertinti skunde nurodytas aplinkybes, pateikti pareiškėjai motyvuotą atsakymą su išsamiais paaiškinimais, pagal kompetenciją imtis priemonių pažeidimams pašalinti, jeigu tokių būtų nustatyta. 2020-01-20 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigai ir T. B. Telšių rajono savivaldybės administracija nurodė, kad nebuvo gautas nei vienas žodinis ar rašytinis dokumentas iš A. B. ar kitų jo giminių dėl nepakankamų ar netinkamai teikiamų paslaugų, dėl sveikatos priežiūros paslaugų A. B. nuolat aptardavo su savo šeimos gydytoju, nebuvo gautas nei žodinis, nei rašytinis dokumentas dėl nepakankamų sveikatos priežiūros paslaugų užtikrinimo. 2020-01-20 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) Telšių rajono savivaldybės administracija tai pat nurodė, kad dukra T. B. palaiko ryšį su tėvu A. B., pasikalba telefonu, tai pat bendrauja su darbuotojais, todėl turėjo bei turi teisę spręsti dėl tolesnių socialinių paslaugų teikimo tinkamumo(duomenys neskelbtini) senelių globos namuose. Taigi, apeliaciniame skunde keliami klausimai, ar T. B. veikia priešingai A. B. interesams jau buvo išnagrinėti ir Telšių rajono savivaldybės administracijai atlikus patikrinimą (duomenys neskelbtini) senelių globos namuose pagal 2019-12-18 Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos pavedimą.

30. Apeliantė teigia, kad šioje byloje A. B. dėl globėjo kandidatūros nebuvo apklaustas, jokia kita nešališka institucija A. B. nuomonės nesiaiškino, o teismas šios aplinkybės tinkamai nevertino. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 507 straipsnio 3 dalis nustato, kad neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje pripažintas asmuo turi teisę teismo posėdyje išdėstyti savo nuomonę dėl globėjo ar rūpintojo kandidatūros, jeigu tai galima atsižvelgiant į jo sveikatos būklę. Nagrinėjamos bylos atveju A. B. 2020 m. gegužės 18 d. raštu per advokatą Telšių apylinkės teismui išdėstė savo nuomonę bei pageidavimą dėl globėjo kandidatūros ir nurodė, kad sutinka su T. B., S. J. ir D. K. kandidatūromis, pageidauja jog jo globėju būtų paskirta T. B. ir nesutinka dėl (duomenys neskelbtini) senelių globos namų paskyrimo jo globėju.

31. Apeliantės vertinimu nors bylos nagrinėjimo dieną teismui buvo pateiktas suinteresuoto asmens atstovo advokato surašytas raštas, kuriame jis nurodė, jog A. B. jam telefonu pritarė T. B. kandidatūrai, tačiau atsižvelgiant į 2018 m. lapkričio 21 d. – gruodžio 19 d. atliktos Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Respublikinio teismo psichiatrijos skyriaus psichiatrų ekspertų bei psichologo eksperto ekspertizę, taip pat 2017 m. gegužės 4 d. – liepos 14 d. teismo psichologijos teismo psichiatrijos ekspertizę Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose ekspertai konstatavo, kad dėl įgytos silpnaprotystės reiškinių, išryškėjusio tiriamojo įtaigumo, A. B. negali adekvačiai ir pilnavertiškai suprasti aplinkybių, turinčių reikšmės nagrinėjamai bylai esmės. Teismas ne tik nevertino ar A. B. nuomonės buvo iš tiesų klausta, bet net ir vertinant, jog suinteresuoto asmens atstovas, turi aiškų suinteresuotumą T. B. paskyrimui globėja, todėl apeliantės vertinimu tokia informacija dėl A. B. įtaigumo negali būti laikoma tinkama A. B. nuomonės išraiška.

32. Atsižvelgiant į 2018 m. lapkričio 21 d. – gruodžio 19 d. atliktos Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Respublikinio teismo psichiatrijos skyriaus psichiatrų ekspertų bei psichologo eksperto ekspertizę, taip pat 2017 m. gegužės 4 d. – liepos 14 d. teismo psichologijos teismo psichiatrijos ekspertizę Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose ekspertai konstatavo, kad dėl įgytos silpnaprotystės reiškinių, išryškėjusio tiriamojo įtaigumo, A. B. negali adekvačiai ir pilnavertiškai suprasti aplinkybių, turinčių reikšmės nagrinėjamai bylai esmės, spręstina, kad teismas šias aplinkybes įvertino visų bylos aplinkybių kontekste. Įvertinus bylos duomenis nėra pagrindo sutikti, kad A. B. negalėjo nurodytu būdu išreikšti savo nuomonės, kad nuomonė nebuvo išreikšta, nėra pagrindo netikėti atstovo nurodytomis aplinkybėmis. Tai, kad pirmosios instancijos teismas nepavedė globos namų darbuotojams klausti A. B. nuomonės, ar tiesiogiai jo neišklausė, nesudaro pagrindo spręsti, kad A. B. nuomonė neišreikšta.

33. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Telšių apylinkės teismo 2020 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2YT-306-671/2020 neturi tiesioginės įtakos N. B. materialiosioms teisėms ir pareigoms, nes šioje civilinėje byloje N. B. nekėlė klausimo dėl jos paskyrimo A. B. globėja.

34. Taigi, apibendrinant, apeliantės vertinimu teismas pažeidė CPK 185 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles. Ji nurodė, kad T. B. veikia priešingai A. B. interesams, teismas netinkamai sprendė, kad ji vienintelė nuolat domisi tėvo sveikatos būkle, jo gyvenimo sąlygomis globos namuose, palaiko ryšį su senelių globos namų administracija. Apeliantės vertinimu T. B. gyvenant užsienyje, bus sunku pasirūpinti A. B. sveikatos priežiūra, nes tiek vykstant pas gydytoją, tiek sprendžiant dėl bet kokių sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo, o atsižvelgiant į A. B. amžių, jos gali būti tiek planinės tiek ir neplaninės, sąlygotos staigaus sveikatos sutrikimo, visur turi dalyvauti globėjas. T. B., gyvendama (duomenys neskelbtini), užtikrinti savalaikės priežiūros niekaip negalės. Apeliantės vertinimu nors teismas ir nurodė, kad aplinkybė, jog T. B. gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini) negali būti lemiamas veiksnys, priimant sprendimą apie jos tinkamumą globoti tėvą, tačiau byloje netyrė, nenustatė ir neįvertino ar T. B. apskritai galės atlikti savo, kaip globėjos, pareigas gyvendama (duomenys neskelbtini), kadangi tiek vykstant pas gydytoją, ar prireikus suteikti skubią medicininę ar kitokią pagalbą, visur turi dalyvauti globėjas. Apeliantės vertinimu, kai A. B. reikėjo pagalbos, kai jis gyveno vienas, būtent N. B., o ne T. B. ėmė rūpintis A. B., parsivežė jį pas save į namus (duomenys neskelbtini), kur ieškovas gyveno jos, sesers namuose, vėliau apsigyveno (duomenys neskelbtini) senelių namuose. Mano, kad byloje buvo pateikta pakankamai įtikinamų įrodymų, liudijančių ir patvirtinančių T. B. priešingą A. B. interesams elgesį, prieštaraujantį viešai moralei ar padorumo principams. Todėl mano, kad teismas vertindamas byloje esančius įrodymus pažeidė CPK 185 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika, nepašalino abejonių dėl jos tinkamumo eiti šias pareigas ir šie pažeidimai turėjo įtakos neteisėtos nutarties priėmimui ir pan.

35. Pažymėtina, kad civiliniame procese įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas savo išvadas privalo pagrįsti procesiniame įstatyme suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių tvarka. Įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos CPK 185 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Jis reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013). Šiuo atveju atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliantės, kas akcentuota ( šios nutarties 33 punktas), apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad T. B. veikia priešingai A. B. interesams, T. B. pareiga veikti išimtinai A. B. interesais, todėl apeliacinės instancijos teismas sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis sprendžia, kad tikėtina, kad T. B. sieks maksimaliai užtikrinti A. B. interesus, užtikrinti jo teisių apsaugą ir pan.

36. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

37. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

38. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei teisingai taikant ginčui aktualų įstatyminį reglamentavimą, todėl atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jos panaikinti ar pakeisti, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2020 m. gegužės 22 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinį skundą atmetus, apeliantams jų turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos. Pripažinto neveiksniu ir ribotai veiksniu A. B. advokatas A. I. pateikė prašymą priteisti iš apeliantės 225 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pateikė jų apmokėjimą pagrindžiančius duomenis. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, priteistina A. B. 225,00 Eur bylinėjimosi išlaidų iš apeliantės N. B..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. gegužės 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 225,00 Eur (du šimtus dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims.