- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-27
- Bylos Nr.
- eTA-30-415/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01861-2023-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius, Beata Martišienė, Egidijus Šileikis
- Atsakovas
- A. M.
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro
Įžanginė dalis
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo A. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. spalio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo iš atsakovo A. M..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir KRATC, pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo A. M. (toliau – ir atsakovas) priteisti 78,00 Eur vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava), apskaičiuotą laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) už nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo objektas).
2. Pareiškėjas nurodė, kad 2007 m. liepos 9 d. sudaryta Koncesijos sutartimi Nr. J4-831, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pareiškėjui suteikė teisę organizuoti ir vykdyti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sistemą Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu T2-80 nusprendė Klaipėdos mieste nuo 2008 m. liepos 1 d. įvesti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), kurie 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T2-140 buvo išdėstyti nauja redakcija, įsigaliojusia nuo 2017 m. liepos 1 d. ir kuria įtvirtinta dvinarė vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą Klaipėdos mieste. Pagal Nuostatus, atsakovas turi sumokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
3. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad nesutinka su prašymu, kadangi vietinė rinkliava apskaičiuota nepagrįstai, nesivadovaujant pateikta Komunalinių atliekų deklaracija už 2022 m. (toliau – ir deklaracija), kurioje buvo deklaruotas atliekų kiekis, skirtas pridavimui KRATC atliekų tvarkymo sistemoje. Deklaracijos atitinka faktines aplinkybes, todėl pareiškėjas ja turėjo vadovautis.
4. Atsakovo teigimu, KRATC niekada nerinko ir netvarkė, ir šiuo metu netvarko ir nerenka atliekų iš namų valdos Medelyno g. 14, Klaipėda, taigi pateiktos deklaracijos duomenys atitiko faktinę padėtį ir pagal ją turėjo būti skaičiuojamos atliekos, kurių faktiškai nėra ir jos nėra šalinamos per atliekų tvarkymo sistemą. Todėl pareiškėjas nepagrįstai apskaičiavo vietinę rinkliavą ir nepagrįstai ją prašo priteisti.
II.
3. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. spalio 30 d. sprendimu patenkino pareiškėjo prašymą ir priteisė iš atsakovo pareiškėjui 78,00 Eur vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą.
4. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 12 straipsnio 1 ir 2 punktų nuostatomis, aktualiomis Nuostatų normomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodė, kad pareiškėjas atsakovui apskaičiavo vietinę rinkliavą, mokėtiną ginčo laikotarpiu už ginčo objektą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai), vietinės rinkliavos apskaičiavimą grįsdamas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, kurio 2.2; 4.2 punktuose nurodyta, kad atsakovas yra įvardijamo nekilnojamojo daikto savininkas.
5. Teismas, įvertinęs aktualias Nuostatų nuostatas, padarė išvadą, kad nuo vietinės rinkliavos galima atleisti tik tiek, kiek yra pateikiamas prašymas dėl kintamosios rinkliavos dedamosios dalies, o nuo pastoviosios dalies vietinės rinkliavos mokėtojas ginčo laikotarpiu pagal Nuostatus negalėjo būti atleidžiamas. Pastoviąją vietinės rinkliavos dalį moka visi vietinės rinkliavos mokėtojai, pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo, negalima atleisti atsakovo nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, kad jis faktiškai nesukūrė atliekų.
6. Teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė Nuostatų 24 punkte nurodytos nekilnojamojo turto nenaudojimo deklaracijos ginčo laikotarpiu, todėl pareiškėjui šiuo laikotarpiu taip pat nebuvo teisinio pagrindo neskaičiuoti ir kintamosios vietinės rinkliavos dedamosios dalies.
7. Teismas, vertindamas atsakovo teiginius, jog ginčo objekte atliekos nesusidaro ir jos nėra šalinamos per atliekų tvarkymo sistemą, ir tai patvirtina jo teikiama 2022 m. Komunalinių atliekų deklaracija, pagal kurią turėjo būti skaičiuojama vietinė rinkliava, įvertino Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T2-141 patvirtinto Komunalinių atliekų kiekio deklaravimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas), nuostatas, tarp jų – ir nustatančias mažiausią leistinas mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerio tūrį – 0,24 m³.
8. Teismas atkreipė dėmesį, jog atsakovas, 2021 m. spalio 28 d. teikdamas Komunalinių atliekų deklaracijų už 2022 metus, kaip deklaruojamą komunalinių atliekų kiekį nurodė reikšmę 0, todėl pareiškėjas 2021 m. lapkričio 3 d. rašte Nr. (8.5)-5R-1437 nurodė, kad deklaracijos užpildytos netinkamai ir pasiūlė per 10 darbo dienų pateikti tinkamai užpildytą deklaraciją pagal Tvarkos aprašo reikalavimus. 2021 m. gruodžio 20 d. pareiškėjas raštu Nr. (8.5)-5R-1519 detalizavo pateiktos deklaracijos trūkumus, nurodydamas, kad deklaracijų grafose nurodant šalinamų atliekų svorio reikšmes 0,00, jos neatitinka Tvarkos aprašo nuostatų. Teismas padarė išvadą, kad deklaracijos nebuvo priimtos ir nebuvo teisinio pagrindo pagal jas atsakovui apskaičiuoti vietinę rinkliavą. Teismas, vadovaudamasis aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nevertino deklaracijos ir jose pateiktų duomenų teisingumo.
9. Teismas konstatavo, kad atsakovas tinkamai nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl pareiškėjas įgijo reikalavimo teisę į prievolės įvykdymą (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.38 str.).
III.
10. Atsakovas A. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo.
11. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nepasisakė dėl atsakovo pasirinktos teisės teisėtumo vietinę rinkliavą už 2022 metus mokėti apskaičiuotą pagal atsakovo deklaruojamą komunalinių atliekų kiekį, o ne pagal turto objektą.
12. Atsakovas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas neišreikalavo iš pareiškėjo bylai svarbių įrodymų apie tai, ar pareiškėjas 2022 metais rinko ir vežė komunalines atliekas ginčo objekto, ir dėl to patyrė išlaidas. Komunalinės atliekos iš ginčo objekto niekada nebuvo renkamos, vežamos ir tvarkomos pareiškėjo atliekų tvarkymo sistemoje, kadangi atsakovas pats, nustatyta tvarka, tvarko atliekas, susidarančias ginčo objekte, ir moka už komunalinių atliekų tvarkymą už butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).
13. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad deklaracijų ir jose pateiktų duomenų teisingumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku, tai prieštarauja teisės aktų nuostatoms bei teismų praktikai.
14. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas nesilaikė teisės aktų, reikalaudamas mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų, susidarančių ginčo objekte, surinkimą ir tvarkymą, taip pažeisdamas atsakovo teises ir įstatymų saugomus interesus. Komunalinių atliekų deklaracija 2022 metams užpildyta teisingai, atitinka faktines aplinkybes, patvirtina, kad iš ginčo objekto komunalinės atliekos nėra renkamos ir vežamos.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV.
15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovui apskaičiuotos nesumokėtos vietinės rinkliavos, kuri susidarė laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., priteisimo iš atsakovo.
16. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
17. Pirmosios instancijos teismas patenkino pareiškėjo prašymą dėl vietinės rinkliavos įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo, konstatavęs, kad pagal aktualų teisinį reguliavimą atsakovas ginčo laikotarpiu buvo vietinės rinkliavos mokėtoju.
18. Atsakovas, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad ginčo objekte komunalinės atliekos nesusidaro, atsakovas ginčo objekte komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugų neteikė, todėl vietinė rinkliava turėjo būti skaičiuojama pagal deklaracijoje nurodytą deklaruotą atliekų kiekį.
19. Teisėjų kolegija pažymi, jog Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalis nustato kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas, be kita ko, už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (8 p.). Rinkliavų įstatymo 12 straipsnio (redakcija, galiojanti nuo 2021 m. gruodžio 4 d.) 1 dalis nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, kuriuose, be kita ko, nustato vietinės rinkliavos dydį, mokėjimo tvarką, lengvatas (1-3 p.).
20. Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. T2-370 (toliau – ir Taisyklės, redakcija, galiojusi nuo 2021 m. gruodžio 22 d.), 57 punktas nustato, kad atliekų turėtojai, be kita ko, privalo: naudotis savivaldybės organizuojama komunalinių atliekų tvarkymo sistema (57.1 p.); laiku mokėti savivaldybės tarybos patvirtintą nustatyto dydžio metinę vietinę rinkliavą, laikytis kitų Nuostatų reikalavimų (57.2 p.).
21. Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 1 d.) 4 punktas nustato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – fiziniai ir juridiniai asmenys arba jų įgalioti asmenys – komunalinių atliekų turėtojai, savivaldybės teritorijoje nuosavybės ar kita teise valdantys vietine rinkliava apmokestinamą nekilnojamąjį turtą <...>. Nuostatų 10 punktas nustato, kad vietinės rinkliavos dydžius sudaro pastovioji ir kintamoji vietinės rinkliavos dedamosios ir yra tvirtinami savivaldybės tarybos. Pagal Nuostatų 16 punktą, vietinė rinkliava vietinės rinkliavos mokėtojams yra apskaičiuojama už kalendorinius metus, jeigu savivaldybės taryba nenustatė kitaip. Vietinė rinkliava apskaičiuojama ir mokama už kiekvieną apmokestinamajai nekilnojamojo turto objektų kategorijai priskirtą nekilnojamojo turto objektą arba pagal savivaldybės tarybos nustatyta tvarka mokėtojo deklaruotą komunalinių atliekų kiekį ir nekilnojamojo turto objektų skaičių (Nuostatų 18 p.).Tais atvejais, kai vietinės rinkliavos pastoviosios ir kintamosios dedamųjų administravimo parametras yra nekilnojamojo turto bendro ploto kvadratinis metras, – nekilnojamojo turto objekto kategorijai nustatytus pastoviosios ir kintamosios vietinės rinkliavos dedamųjų dydžius, nurodytus Nuostatų 3 priede, atskirai padauginus iš apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto bendro ploto ir gautas reikšmes sudėjus (19.1 p.). Tais atvejais, kai vietinės rinkliavos mokėtojas deklaruoja komunalinių atliekų kiekį, – nekilnojamojo turto objektų skaičių padauginus iš pastoviosios dedamosios dalies dydžio ir pridėjus kintamosios dedamosios dalies dydžio ir deklaruoto komunalinių atliekų kiekio sandaugą (19.3 p.). Pagal Nuostatų 23 punktą, pastoviąją vietinės rinkliavos dalį moka visi vietinės rinkliavos mokėtojai. Pastoviosios įmokos dalies nemoka negyvenamų statinių, registruotų Nekilnojamojo turto registre, savininkai ar jų įgalioti asmenys, kurių statinyje yra įvykusi ir (ar) nepašalinta statinio avarija, arba statinių naudojimą sustabdė statinio naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatomis, ir kurie pateikia Administratoriui šias aplinkybes įrodančius dokumentus. Pagal Nuostatų 24 punktą, kintamąją įmokos dalį moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų tvarkymo paslauga. Kintamosios įmokos dedamosios nemoka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka deklaravę, kad tam tikrą laikotarpį (ne trumpesnį kaip vienas metų ketvirtis ir ne ilgesnį kaip vieni metai) nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu. Pasibaigus deklaruotam laikotarpiui, visi nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, deklaravę, kad nesinaudos nekilnojamuoju turtu, pateikia Savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka nurodytus dokumentus, įrodančius, kad nesinaudota nekilnojamuoju turtu. Nepateikus nustatyta tvarka nurodytų dokumentų arba jeigu pateikti duomenys neįrodo, kad turtas nebuvo naudojamas, vietinės rinkliavos mokėtojas Administratoriaus apskaičiuotą vietinės rinkliavos kintamąją dalį privalo sumokėti. Vietinės rinkliavos mokėtojų pateiktas deklaracijas ir dokumentus dėl kintamosios dedamosios nemokėjimo nagrinėja Administratorius.
22. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo A. M. 78 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. už nekilnojamąjį turto objektą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai). Iš pareiškėjo pateikto 2022 m. sausio 19 d. mokėjimo pranešimo Nr. K221710488 (el. b. I t., b. l. 42) matyti, kad atsakovui už 2022 m. buvo priskaičiuota pastovioji vietinės rinkliavos dalis – 59 Eur, ir kintamoji vietinės rinkliavos dalis – 19 Eur, kurios buvo skaičiuojamos pagal nekilnojamojo turto objektų skaičių (Nuostatų 3 priedo lentelės1.2 p.).
23. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Nuostatuose įtvirtintu teisiniu reglamentavimu ir byloje esančiais duomenimis, pagrįstai sprendė, kad atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju. Byloje nepateikta duomenų, kurie patvirtintų, kad atliekos atsakovui nuosavybės teise valdomame ginčo objekte nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. nesusidarė, ar kad pareiškėjas būtų atleistas nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, o šią aplinkybę įrodyti pareiga teko būtent atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016; 2021 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-985-968/2021).
24. Byloje nėra duomenų apie atsakovo pateiktą ir pareiškėjo priimtą komunalinių atliekų kiekio deklaraciją už 2022 m., atitinkančią Komunalinių atliekų kiekio deklaravimo tvarkos aprašo nuostatas, todėl nagrinėjamu atveju atsakovui vietinė rinkliava pagrįstai buvo apskaičiuota pagal nekilnojamojo turto objektų skaičių. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovo teikta deklaracija už 2022 m. ir joje pateiktų duomenų teisingumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku. Pažymėtina, kad atsakovas nesikreipė į teismą, ginčydamas pareiškėjo sprendimą nesivadovauti atsakovo teikiama deklaracija apie atliekų kiekį ar dėl pareiškėjo atsisakymo priimti minimą deklaraciją, todėl nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo vadovautis pareiškėjo nurodytu Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų aiškinimui administracinėje byloje Nr. I-924-583/2017, nes nurodytos ir nagrinėjamos bylos aplinkybės nesutampa.
25. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Faktinė aplinkybė, kad atitinkamas asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą (žr., pvz., 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1390-438/2020). Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1856-629/2019; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-331-525/2020; 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-534-415/2021).
26. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo naujausioje jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad tuo atveju, jei vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą susideda iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų dalių (kaip ir nagrinėjamoje byloje), tai negalima atleisti rinkliavos mokėtojo nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, jog jis faktiškai nesukūrė (negalėjo sukurti) atliekų, kadangi pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020; 2021 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-373-261/2021). Taigi atsakovas nepagrįstai teigia, kad jis neturi mokėtu vietinės rinkliavos, nes ginčo objekte atliekos nesusidaro ir nėra surenkamos. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, neatleidimas nuo pastoviosios dedamosios rinkliavos dalies yra pateisinamas, nebent atitinkamuose vietinės rinkliavos mokėjimą reglamentuojančiuose teisės aktuose būtų nustatyta kitokia tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-797-438/2021; 2022 m. balandžio 13 d. nutartį Nr. eTA-297-629/2022). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų atsakovui nemokėti pastoviosios vietinės rinkliavos įmokos dalies (Nuostatų 23 p.).
27. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, kad jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“ (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-200-662/2018). Minėta, kad teisės aktai (Nuostatų 24 p.) atleidimą nuo kintamosios vietinės rinkliavos dalies mokėjimo sieja ne su aplinkybėmis, jog komunalinės atliekos asmens veikoje nesusidaro, o su objektyviu nesinaudojimu nekilnojamuoju turtu. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pareiškėją dėl atleidimo nuo kintamosios dalies mokėjimo (pagal Nuostatų 24 p.).
28. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl atsakovo pareigos mokėti vietinę rinkliavą, o ne dėl komunalinės paslaugos galbūt nepagrįsto neteikimo ar netinkamai teikiamos komunalinės paslaugos, todėl atsakovo argumentai apie nesuteiktą paslaugą nėra teisiškai reikšmingi šioje byloje, nes asmens pripažinimas ginčo rinkliavos mokėtoju nėra siejamas su atliekų tvarkytojų pareigų tinkamu vykdymu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2510-520/2016; 2023 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-391-629/2023). Šiame kontekste taip pat akcentuotina, kad pareiga mokėti vietinę rinkliavą atsakovui kyla ne iš sutartinių teisinių santykių. Asmens pripažinimas ginčo rinkliavos mokėtoju nėra siejamas su individualaus komunalinių atliekų konteinerio turėjimu / naudojimu ar atliekų tvarkytojų pareigų tinkamu vykdymu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-1003-575/2021).
29. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo ir atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo reikalavimo pagrįstumo, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą yra pagrįstas.
30. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsakovo A. M. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.