Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo A. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. spalio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir pareiškėjas, KRATC) kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovo A. M. (toliau – ir atsakovas) 78 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis). Prašymą grindė tuo, kad atsakovas, būdamas nekilnojamojo turto objekto naudotoju, už ginčo laikotarpį nesumokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

2. Atsakovas atsiliepime į prašymą su juo nesutiko, nurodė, kad vietinę rinkliavą pasirinko mokėti pagal deklaruotą komunalinių atliekų kiekį.

II.

3. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. spalio 6 d. sprendimu pareiškėjo prašymą patenkino ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 78 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

4. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylai aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų, patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 (toliau – ir Nuostatai), Komunalinių atliekų kiekio deklaravimo tvarkos aprašo, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T2-141 (toliau – ir Tvarkos aprašas), nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymėjo, kad vietinės rinkliavos objektas yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Vien faktinė aplinkybė, kad atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą.

5. Teismas nustatė, kad nekilnojamojo turto objektu adresu (duomenys neskelbtini), ginčo laikotarpiu naudojosi atsakovas. Todėl ginčo laikotarpiu atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju, kaip faktinis nekilnojamojo turto objekto valdytojas.

6. Vertindamas atsakovo argumentus, kad jis vietinę rinkliavą pasirinko mokėti pagal deklaruotą komunalinių atliekų kiekį, teismas pažymėjo, jog prašyme dėl rašytinių įrodymų prijungimo pareiškėjas nurodė, kad atsakovas 2020 m. spalio 26 d. prašė priimti komunalinių atliekų deklaraciją už 2021 m., tačiau 2020 m. lapkričio 12 d. raštu Nr. (8.5)-5R-153 jam atsakyta, jog pateikta deklaracija neatitinka nustatytų reikalavimų ir pasiūlyta pateikti tinkamai užpildytą deklaraciją. Teismas nustatė, kad atsakovas teikiamos Komunalinių atliekų deklaracijos už 2021 m. 3–8 punktuose nurodė reikšmes 0. Pareiškėjas 2020 m. lapkričio 12 d. raštu Nr. (8.5)-5R-153 nurodė, kad deklaracija užpildyta netinkamai ir pasiūlė per 10 dienų pateikti tinkamai užpildytą deklaraciją. Atsakovas papildomai pateiktame rašte nenurodė, kad pareiškėjui pateikė tinkamai užpildytą deklaraciją. Įvertinęs tai, kad atsakovas nepateikė Nuostatų 24 punkte nurodytos nekilnojamojo turto nenaudojimo tinkamos deklaracijos, teismas konstatavo, jog pareiškėjui nebuvo teisinio pagrindo pagal ją atsakovui apskaičiuoti vietinę rinkliavą bei neskaičiuoti kintamosios vietinės rinkliavos dedamosios dalies ginčo laikotarpiu. Teismas atkreipė dėmesį, kad deklaracijos ir jose pateiktų duomenų teisingumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku.

7. Iš pareiškėjo pateiktos pažymos bei mokėjimo pranešimo teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu atsakovas už valdomą nekilnojamojo turto objektą nesumokėjo 78 Eur vietinės rinkliavos. Duomenų, kad atsakovas nurodytą skolą už komunalinių atliekų tvarkymą sumokėjo, byloje nepateikta. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad vietinė rinkliava paskaičiuota tinkamai, ji yra teisėta ir pagrįsta.

III.

8. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą.

9. Atsakovas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą bei apeliaciniame skunde remiasi šiais argumentais:

9.1. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl atsakovo pasirinkto varianto mokėti vietinę rinkliavą už 2021 m., apskaičiuotą pagal deklaruojamą komunalinių atliekų kiekį.

9.2. Teismas neįvertino aplinkybės, kad iš objekto, dėl kurio prašoma atlyginti vietinę rinkliavą, komunalinės atliekos nebuvo išvežamos ir tvarkomos KRATC sistemoje, kadangi atsakovas pats tvarko atliekas.

9.3. Teismas, pažymėdamas, kad „<...> deklaracijos ir jose pateiktų duomenų teisingumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku“, pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 straipsnį, kadangi privalėjo peržengti pareikšto skundo ribas ir ginti atsakovo pažeistas teises. Atsakovo komunalinių atliekų deklaracijoje už 2021 m. yra pateikti teisingi duomenys, deklaracija atitinka faktines aplinkybes.

10. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti.

11. Pareiškėjas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą bei atsiliepime į apeliacinį skundą remiasi šiais argumentais:

11.1. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, nurodė teisiškai reikšmingas aplinkybes, teisinį reguliavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo prašymas buvo patenkintas, taip pat argumentus, kodėl atsakovo argumentai buvo atmesti.

11.2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra atmetęs analogiško turinio atsakovo apeliacinius skundus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

12. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos mokėti 78 Eur dydžio vietinės rinkliavos mokestį už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.

13. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino nustatęs, kad atsakovas pagal Nuostatus yra vietinės rinkliavos mokėtojas, tačiau netinkamai vykdė šią prievolę.

14. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde pabrėžia, kad jokios paslaugos, susijusios su komunalinių atliekų surinkimu ir tvarkymu, atsakovui neteikiamos, atsakovas neprivalo mokėti pareiškėjo prašomos vietinės rinkliavos, o pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus bei neatsakė į atsakovo argumentus.

15. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo reikalavimo pagrįstumo, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą yra pagrįstas. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta tikslinga tik atsakyti į apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus.

17. Vertindama apeliacinio skundo argumentus, kuriais atsakovas ginčija pareigą mokėti vietinę rinkliavą, teisėjų kolegija pažymi, jog vietinės rinkliavos yra numatytos aukščiausios teisinės nacionalinės galios teisės akte – Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kurios 121 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali numatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja specialusis įstatymas – Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas. Šiuo įstatymu yra numatytos valstybės ir vietinės rinkliavos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2065-520/2020). Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Kadangi Rinkliavų įstatymas šios nuostatos niekaip nedetalizuoja, ji vertintina sistemiškai kartu su kitais teisės aktais, inter alia (be kita ko, įskaitant) Atliekų tvarkymo įstatymu, pagal kurio 2 straipsnio 17 dalį atliekų turėtojas – atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų. Pagal to paties įstatymo 30¹ straipsnio 1 dalį organizuojant komunalinių atliekų tvarkymą, sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį arba mokant savivaldybės nustatytą rinkliavą, atliekų turėtojams atstovauja jų naudojamo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba nekilnojamojo turto objekto savininko atstovas pagal įstatymą, arba nekilnojamojo turto objekto savininko įgaliotas asmuo arba kiti toje dalyje išvardinti asmenys, įvardijami kaip įgalioti asmenys, o pagal 2 dalį – „nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašą nustato Aplinkos ministerija, savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą“.

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjo nurodytas ir vietine rinkliava apmokestintas nekilnojamojo turto objektas (t. y. gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini)) nuosavybes teise priklauso atsakovui, taigi, iš esmės, remiantis Nuostatų 23 punktu, atsakovas, būdamas vietinės rinkliavos mokėtoju, turėjo mokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį. Atkreiptinas dėmesys, kad, pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-389-552/2022).

19. Nuostatų 24 punkte nurodyta, kad kintamąją įmokos dalį moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų tvarkymo paslauga. Kintamosios įmokos dedamosios nemoka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka deklaravę, kad tam tikrą laikotarpį (ne trumpesnį kaip vienas metų ketvirtis ir ne ilgesnį kaip vieni metai) nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu. Pasibaigus deklaruotam laikotarpiui, visi nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, deklaravę, kad nesinaudos nekilnojamuoju turtu, pateikia savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka nurodytus dokumentus, įrodančius, kad nesinaudota nekilnojamuoju turtu. Nepateikus nustatyta tvarka nurodytų dokumentų arba jeigu pateikti duomenys neįrodo, kad turtas nebuvo naudojamas, vietinės rinkliavos mokėtojas administratoriaus apskaičiuotą vietinės rinkliavos kintamąją dalį privalo sumokėti. Vietinės rinkliavos mokėtojų pateiktas deklaracijas ir dokumentus dėl kintamosios dedamosios nemokėjimo nagrinėja administratorius.

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Nuostatuose įtvirtintu teisiniu reglamentavimu ir byloje esančiais duomenimis, pagrįstai sprendė, kad atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju. Byloje nepateikta duomenų, kurie patvirtintų, kad atliekos atsakovui nuosavybės teise valdomame ginčo objekte nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. nesusidarė, ar kad pareiškėjas būtų atleistas nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, o šią aplinkybę įrodyti pareiga teko būtent atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016; 2021 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-985-968/2021). Atsakovas taip pat nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad atliekos jam nuosavybės teise valdomame ginčo objekte ginčo laikotarpiu nesusidarė. Įvertinus tai, kad atsakovas nepaneigė šių teiginių ir nepateikė įrodymų, kad jis buvo nustatyta tvarka atleistas nuo vietinės rinkliavos, reglamentuotos Nuostatuose, mokėjimo, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovas laikytinas rinkliavos mokėtoju pagal Nuostatus.

21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes ir aktualų teisinį reguliavimą kritiškai vertina pareiškėjo argumentus, kad teismas nepagrįstai nevertino pareiškėjo argumentų dėl teikiamų deklaracijų. Teisėjų kolegija pažymi, kad deklaracijos pateikimas ir (ar) jos priėmimas / nepriėmimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad atsakovo pareiškėjui pateikta Komunalinių atliekų deklaracija nebuvo priimta dėl to, jog ji neatitiko Aprašo 24 punkto reikalavimų. Taip pat pažymėtina, kad byloje nėra nustatyta, kad atsakovas būtų skundęs teismui sprendimą atsisakyti priimti deklaraciją. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje analogiško pobūdžio bylose yra išaiškinęs, jog sprendimas atsisakyti priimti atliekų turėtojo komunalinių atliekų deklaraciją laikytinas ABTĮ tvarka skundžiamu atskiru administraciniu sprendimu, o administracinės bylos nagrinėjimo dalykas (pareiškėjo prašymas priteisti iš atsakovo susidariusią vietinės rinkliavos skolą) ABTĮ taikymo prasme nėra susijęs su būtinumu patikrinti pareiškėjo sprendimų nepriimti atsakovo jam pateiktų deklaracijų teisėtumą ir pagrįstumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-319-143/2017, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1084-502/2018). Taigi atsakovo argumentai dėl jo pateiktų komunalinių atliekų deklaracijų reikšmės jam apskaičiuojant ginčui aktualią vietinę rinkliavą nagrinėjamai bylai nėra reikšmingi, todėl atmestini apeliacinio skundo teiginiai, kad teismas nepagrįstai netyrė jo teiktų komunalinių atliekų deklaracijų pagrįstumo.

22. Pasisakant dėl atsakovo teiginių, jog jam nebuvo teikiama atliekų surinkimo ir tvarkymo paslauga, todėl jam iš esmės neatsirado pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą, pabrėžtina, kad vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka, t. y. ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Akcentuotina, kad šioje byloje ginčas kilęs dėl atsakovo pareigos mokėti vietinę rinkliavą, o ne dėl komunalinės paslaugos galbūt nepagrįsto neteikimo ar netinkamai teikiamos komunalinės paslaugos, todėl atsakovo argumentai apie nesuteiktą paslaugą nėra teisiškai reikšmingi šioje byloje, nes asmens pripažinimas ginčo rinkliavos mokėtoju nėra siejamas su atliekų tvarkytojų pareigų tinkamu vykdymu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2510-520/2016). Šiame kontekste taip pat akcentuotina, kad pareiga mokėti vietinę rinkliavą atsakovui kyla ne iš sutartinių teisinių santykių. Asmens pripažinimas ginčo rinkliavos mokėtoju nėra siejamas su individualaus komunalinių atliekų konteinerio turėjimu / naudojimu ar atliekų tvarkytojų pareigų tinkamu vykdymu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-1003-575/2021). Atsakovo aptartos aplinkybės neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl jo pareigos mokėti vietinę rinkliavą, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino atsakovą vietinės rinkliavos mokėtoju. Atsakovas su apeliaciniu skundu nepateikė duomenų, kurie leistų priešingai vertinti byloje nustatytas aplinkybes, todėl aptariami apeliacinio skundo argumentai atmestini.

23. Įvertinus kitus apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad jais arba kartojami skunde pirmosios instancijos teismui išdėstyti argumentai dėl kurių tikrinamame teismo sprendime motyvuotai atsakyta, arba reiškiamas abstraktus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, iš esmės nenurodant, kokie konkretūs įrodymų vertinimo ir (arba) teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimai buvo padaryti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tokio pobūdžio apeliacinio skundo argumentai išsamiau nenagrinėjami, kaip neturintys teisinės reikšmės bylos išsprendimui.

24. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą išieškojimą, tinkamai įvertino ginčo šalių pateiktus duomenis ir nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovo A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. spalio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.