Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Romanas Klišauskas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovui A. M. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėja, KRATC) kreipėsi į teismą su prašymu (b. l. 1) priteisti iš atsakovo 78,00 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis). Prašymas grindžiamas tuo, kad atsakovas, būdamas nekilnojamojo turto objekto, esančio (duomenys neskelbtini), naudotojas, už ginčo laikotarpį nesumokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Atsakovas atsiliepimu (b. l. 11) su prašymu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad vietinę rinkliavą pasirinko mokėti pagal deklaruotą komunalinių atliekų kiekį.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, kurio 12 str. 1-2 p. numato, jog savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), kurių 6 p. (Nuostatų redakcijos su vėlesniais pakeitimais) numatė, kad vietinė rinkliava yra Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka.

Nagrinėjamai bylai taip pat yra reikšminga Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, pagal kurią vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. LVAT 2014 m. sausio 28 d. nutartyje, aiškindamas teisę dėl „atliekų turėtojo” sąvokos, konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą.

Pagal Nuostatų naująją redakciją vietinės rinkliavos dydžius sudaro pastovioji ir kintamoji vietinės rinkliavos dedamosios ir yra tvirtinami Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos (10 p.). Vietinė rinkliava apskaičiuojama ir mokama už kiekvieną apmokestinamajai nekilnojamojo turto objektų kategorijai priskirtą nekilnojamojo turto objektą arba pagal Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka mokėtojo deklaruotą komunalinių atliekų kiekį ir nekilnojamojo turto objektų skaičių (18 p.). Pastoviąją vietinės rinkliavos dalį moka visi vietinės rinkliavos mokėtojai (23 p.). Kintamąją įmokos dalį moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų tvarkymo paslauga. Kintamosios įmokos dedamosios nemoka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, Savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka deklaravę, kad tam tikrą laikotarpį (ne trumpesnį kaip vienas metų ketvirtis ir ne ilgesnį kaip vieni metai) nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu. Pasibaigus deklaruotam laikotarpiui, visi nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, deklaravę, kad nesinaudos nekilnojamuoju turtu, pateikia Savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka nurodytus dokumentus, įrodančius, kad nesinaudota nekilnojamuoju turtu. Nepateikus nustatyta tvarka nurodytų dokumentų arba jeigu pateikti duomenys neįrodo, kad turtas nebuvo naudojamas, Vietinės rinkliavos mokėtojas Administratoriaus apskaičiuotą Vietinės rinkliavos kintamąją dalį privalo sumokėti. Vietinės rinkliavos mokėtojų pateiktas deklaracijas ir dokumentus dėl kintamosios dedamosios nemokėjimo nagrinėja Administratorius (24 p.).

Naujojo teisinio reguliavimo normomis nuo vietinės rinkliavos galima atleisti tik tiek, kiek yra pateikiamas prašymas dėl kintamosios rinkliavos dedamosios dalies, o nuo pastoviosios dalies vietinės rinkliavos mokėtojas ginčo laikotarpiu pagal Nuostatus negalėjo būti atleidžiamas. Atsižvelgiant į tai, kad pastoviąją vietinės rinkliavos dalį moka visi vietinės rinkliavos mokėtojai, pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo, negalima atleisti atsakovo nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, kad jis faktiškai nesukūrė atliekų (žr., pvz., LVAT 2021 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-697-602/2021; 2021 m. balandžio 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. TA-231-261/2021).

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas (b. l. 3-4) patvirtina, jog nekilnojamojo turto objektu adresu, (duomenys neskelbtini), ginčo laikotarpiu naudojosi atsakovas. Tokiu atveju, ginčo laikotarpiu vietinės rinkliavos mokėtojas, kaip faktinis nekilnojamojo turto objekto valdytojas, laikytinas atsakovas.

Atsakovas atsiliepimu neneigia pareigos mokėti vietinę rinkliavą, tačiau nurodo, kad vietinę rinkliavą pasirinko mokėti pagal deklaruotą komunalinių atliekų kiekį.

Pareiškėja prašymu dėl rašytinių įrodymų prijungimo (b. l. 18-19) nurodo, kad atsakovas 2020 m. spalio 26 d. prašė priimti komunalinių atliekų deklaraciją už 2021 m., tačiau 2020 m. lapkričio 12 d. raštu Nr. (8.5)-5R-153 jam atsakyta, jog pateikta deklaracija neatitinka nustatytų reikalavimų ir pasiūlyta pateikti tinkamai užpildytą deklaraciją.

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T2-141 patvirtintas Komunalinių atliekų kiekio deklaravimo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas), kuris nustato Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos mokėtojų komunalinių atliekų kiekio deklaravimo procedūros tvarką. Pagal Tvarkos aprašo 2 p. vietinės rinkliavos mokėtojui, nusprendusiam vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą mokėti pagal deklaruojamą komunalinių atliekų kiekį už nekilnojamojo turto objektą, tais pačiais mokestiniais metais negali būti taikomas kitas parametras, pagal kurį skaičiuojama metinė Vietinė rinkliava, išskyrus atvejus, kai nustatomas šio Tvarkos aprašo pažeidimas. Tvarkos aprašo 15 p. numatyta, kad skaičiuojant metinį mišrių komunalinių atliekų kiekį tonomis, naudojamos šios komunalinių atliekų tūrio (m³) pavertimo svorio matu (t) koeficiento reikšmės: 15.1. 0,137 – individualių namų savininkams ir (ar) naudotojams; 15.2. 0,110 – kitiems Vietinės rinkliavos mokėtojams, deklaruojantiems komunalinių atliekų kiekį. Tvarkos aprašo 16 p. numatyta, kad skaičiuojant metinį bendrą komunalinių atliekų kiekį tonomis naudojamas procentinis biologiškai skaidžių ir didžiųjų atliekų koeficientas – 7,5, o 17 p. numatyta, kad mažiausias leistinas mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerio tūris – 0,24 m³.

Nustatyta, kad atsakovas teikiamos Komunalinių atliekų deklaracijos už 2021 m. (b. l. 21) 3 – 8 p. nurodė reikšmes 0. Pareiškėja 2020 m. lapkričio 12 d. raštu Nr. (8.5)-5R-153 nurodė, kad deklaracija užpildyta netinkamai ir pasiūlė per 10 dienų pateikti tinkamai užpildytą deklaraciją (b. l. 22). Atsakovas papildomai pateiktame rašte (b. l. 44) nenurodė, kad pareiškėjai pateikė tinkamai užpildytą deklaraciją.

Įvertinus tai, kad atsakovas nepateikė Nuostatų 24 p. nurodytos nekilnojamojo turto nenaudojimo tinkamos deklaracijos, konstatuojama, jog pareiškėjai nebuvo teisinio pagrindo pagal ją atsakovui apskaičiuoti vietinę rinkliavą bei neskaičiuoti kintamosios vietinės rinkliavos dedamosios dalies ginčo laikotarpiu.

Pažymėtina, kad deklaracijos ir jose pateiktų duomenų teisingumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku. LVAT savo praktikoje analogiško pobūdžio bylose taip pat yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo taikymo prasme teismas nėra saistomas būtinumu patikrinti pareiškėjo sprendimų nepriimti atsakovo jam pateiktų deklaracijų teisėtumą ir pagrįstumą (žr.: LVAT 2017 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-319-143/2017, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1084-502/2018).

Iš pareiškėjos pateiktos pažymos (b. l. 2) bei mokėjimo pranešimo (b. l. 5) nustatyta, kad ginčo laikotarpiu už atsakovo valdomą nekilnojamojo turto objektą liko 78,00 Eur įsiskolinimas. Duomenų, jog atsakovas nurodytą skolą už komunalinių atliekų tvarkymą sumokėjo. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog vietinė rinkliava paskaičiuota tinkamai, ji yra teisėta ir pagrįsta.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog byloje nustačius, kad atsakovas nesumokėjo 78,00 Eur ginčo rinkliavos sumos, ši suma pareiškėjai priteistina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą tenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. M. pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras 78,00 Eur (septyniasdešimt aštuoni eurai ir 00 centų) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.