Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bedarbis, teistas:

1) Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2001 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 271 straipsnio 2 dalį 6 mėn. laisvės apribojimo bausme;

2) Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2004 m. birželio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį , 187 straipsnio 3 dalį, 140 straipsnio 1 dalį , 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį 2 m. 2 mėn. laisvės atėmimo bausme;

3) Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2008 m. birželio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 1 m. laisvės atėmimo bausme;

4) Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2008 m. spalio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 3 m. laisvės atėmimo bausme. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 20 d. nuosprendžiu pakeistas Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2008 m. spalio 22 d. nuosprendis ir paskirta 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė;

5) Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 23 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimo bausme;

6) Vilniaus m. apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį - 4 MGL bauda;

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams;

8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (2 veikos) galutine 1 m. 1 mėn. laisvės atėmimo bausme;

9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (4 nusikalstamos veikos), 180 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, 5 dalies 1 punktą paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 29 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. nuosprendis pakeistas – nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 180 straipsnio 2 dalies į BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirta – 2 metų laisvės atėmimo bausmė, panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. nuosprendžio dalis dėl paskirtų bausmių subendrinimo, taikant BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, 5 dalies 1 punktą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, nuosprendžiu paskirta bausmė pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (dėl dviejų nusikalstamų veikų), pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl keturių nusikalstamų veikų), pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, subendrintos, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 6 metų laisvės atėmimas. Kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. nuosprendis paliktas nepakeistas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. nuosprendžiu) Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 29 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. bei 2015 m. birželio 30 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos, paskirtas 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimas. Kaltinamasis 2021 m. sausio 5 d. paleistas iš Alytaus pataisos namų;

10) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį 30 parų arešto bausme. Baudžiamasis įsakymas neįsiteisėjęs;

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. L. pasikėsino pagrobti svetimą turtą, o būtent: 2021 m. birželio 26 d., apie 23:55 val., iš (duomenys neskelbtini) esančio neuždaryto restorano ,,(duomenys neskelbtini)“, kuris priklauso UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, pasikėsino pagrobti du planšetinius kompiuterius ,,iPad“, 484 Eur vertės ir ,,Lenovo“, 242 Eur vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi būdamas pastebėtas restorano darbuotojų, šalindamasis iš įvykio vietos pagrobtus kompiuterius išmetė, taip sudaužydamas jų ekranus, padarydamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 726 Eur turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais E. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. L. nurodė, kad kaltę pripažįsta, sutinka duoti parodymus. Jis nurodė, kad dėl planšečių taip gavosi. Planšetės sudužo. Blogai padarė, buvo išgėręs. Žalą iš pašalpos atlygins.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra padaręs labai sunkaus nusikaltimo, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teisme, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, kaltinamajam sutinkant bei prokurorui neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas I. M. parodė, kad 2021 m. birželio 26 d. adresu (duomenys neskelbtini), restorane ,,(duomenys neskelbtini)“, kartu su A. S. žiūrėjo futbolo rungtynes. Apie 23:55 val. išgirdus kažkokius garsus restorane prie kasų, A. atsistojo nuo stalo ir pamatė, kad pašalinis asmuo išeina iš restorano, kurio duris buvo atidarytos patalpoms vedinti. Išgirdus kaip A. jam rėkia, kad vytųsi asmenį, išbėgo į lauką ir pamatė kaip jam nepažįstamas asmuo šalinasi nuo restorano link prekybos centro ,,(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Bėgant paskui asmenį iš asmens kišenių iškrito du planšetiniai kompiuteriai ,,Lenovo“ ir iPad“. Pasivijus asmenį jis pargriuvo, įkišo dešinę ranką į megztinio kišenę ir pradėjo rėkti, kad nesiartintų, nes papjaus, atsistojęs išėmė ranką iš kišenės ir laikydamas rankoje kažkokį juodos spalvos, apie 10 cm. ilgio daiktą, mosikavo į jo pusę. Jam atsitraukius atokiau pribėgo A., o asmuo pasišalino link (duomenys neskelbtini). Iš karto pranešė bendruoju pagalbos numeriu 112, apie įvykį. Eidami atgal į restoraną, toje vietoje kur buvo numesti kompiuteriai rado raudono ,,Marlboro“ cigarečių pakelį ir balta žiebtuvėlį su ,,Aibė" prekybos tinklo logotipu, kurios pakėlė ir kartu su kompiuteriais nunešė į restoraną. Asmuo buvo apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, apie (duomenys neskelbtini) cm. ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, šviesiai rudu, trumpai kirptu plaukų, buvo apsirengęs raudonu sportiniu megztiniu, languotais, mėlynai – baltos spalvos iki kelių šortais, mūvėjo tamsios spalvos sportbačius, daugiau požymių nurodyti negali. Prie įėjimo į restoraną įrengtos vaizdo stebėjimo kameros (t.1, b. l. 47).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. L. parodė, kad 2021 m. birželio 27 d., apie 00,02 val. patruliavimo metu iš VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) prieš 3 minutes, vaikinas, iš restorano pagrobė dvi planšetes ir pabėgo, jį nusivijo pranešėjas. Jiems buvo pasakyti įtariamojo požymiai. Dirbdami pagal nurodytus požymius, o būtent: raudonas džemperis, šviesus šortai, rudi plaukai, jie važiuodami (duomenys neskelbtini) pastebėjo, kad per kelią perbėgo jaunuolis ir šalinosi link šalimais esančių pastatų. Jie staigiai privažiavę, pastebėjo, kad asmuo atitinka nurodytus požymius. Paklausus asmens, kur einą, jis pasakė, kad tiesiog vaikštinėja. Dalinės apžiūros meta pas vaikiną nieko draudžiamo nerado. Buvo rastas tik juodos spalvos žibintuvėlis. Asmenį patikrino per LR VRM CDB, nustatė jo tapatybę. Tai buvo E. L.. Asmenį atvežė į įvykio vietą, kur pareiškėjas iš karto jį atpažino. E. L. paaiškino, kad buvo užėjęs į barą atsigerti vandens ir baro savininkai jį pradėjo vytis, nors jis neva nieko nepavogė. Pareiškėjas paaiškino, kad tvarkė savo barą ir pastebėjo, kaip į jo barą užėjo nežinomas asmuo ir pasiėmęs 2 planšėtes ir pradėjo bėgti link (duomenys neskelbtini), pranešėjas ir jo draugai pradėjo vytis šį asmenį. Asmuo netoli PC ,,(duomenys neskelbtini)“ nukrito ant pievos ir paėmęs į rankas kažkokį juodą daiktą pradėjo juo mosikuoti ir rėkė, kad papjaus. Pranešėjas atsitraukė ir tada tas asmuo pabėgo į (duomenys neskelbtini) kiemus. E. L. pasakė, kad pievoje, už PC ,, (duomenys neskelbtini)’’ pasiėmė į ranką savo juodą žibintuvėlį ir norėjo apsiginti. E. L. buvo sulaikytas ir pristatytas į VPK OVS (t.1, b. l. 85-87).

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad planšetinio kompiuterio ,,LENOVO“, kairiame viršutiniame kampe matoma įskeltas ekranas. Planšetinio kopmpiuterio ,,IPAD“ ekranas visas įskilęs, nėra gabaliuko stiklo, apsaugančio mikrochemas (t.1, b. l. 75-80).

A. L. tarnybiniame pranešime nurodytos analogiškos aplinkybės kaip ir ikiteisminio tyrimo apklausos metu (t.1, b. l. 83).

Dėl BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas arba neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Nuo baigto nusikaltimo pasikėsinimas skiriasi tuo, kad tokiu atveju realizuojami ne visi norėto padaryti nusikaltimo sudėties objektyvieji požymiai. Pasikėsinimas, kaip tyčinio nusikaltimo stadija, pasireiškia tuo, kad kaltininkas jau yra pradėjęs realizuoti ketinimą padaryti nusikaltimą, tačiau jo nebaigia dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-130-693/2017).

Vagystė (arba svetimo turto pagrobimas) baudžiamojoje teisėje ir teismų praktikoje paprastai apibrėžiama kaip tyčinis neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto paėmimas ir pasisavinimas arba fizinis užvaldymas, atimantis galimybę teisėtam jo savininkui tuo turtu naudotis, juo disponuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2010, 2K-254/2010, 2K-6/2012, 2K-517-203/2015). Aptariamos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis yra tyčia, todėl sprendžiant apie tyčios buvimą būtina vadovautis jos apibūdinimu, pateiktu BK 15 straipsnyje. Teismų praktikoje aiškinant vagystei būdingą tyčios turinį pabrėžiama, kad svetimo turto užvaldymas konstatuojamas tais atvejais, kai kaltininkas neabejotinai suvokia, jog paima svetimą daiktą, numato, kad šio daikto savininkas neteks, o kaltininkas jį turės kaip nuosavą, ir to nori (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2012, 2K-282/2012) arba suvokia, jog neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina svetimą turtą, ir to nori (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-6/2012). Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad svetimo turto užvaldymas padaromas tikslu jį pasisavinti, t. y. paversti savu turtu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-228/2013, 2K-517/2015).

Kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, pavogto turto vertė turi būti didesnė negu 5 MGL (250 Eur), tačiau neviršyti 250 MGL (12 500 Eur) dydžio (BK 190 straipsnio 1 dalis).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog E. L. kaltinime nurodytu metu ir vietoje padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, t. y. pasikėsino pagrobė svetimą turtą.

Be paties kaltinamojo prisipažinimo, E. L. kaltę įrodo ir liudytojų E. Z., I. M. A. S. A. L. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, tarnybinis pranešimas, įvykio apžiūros protokolai bei kita byloje esanti rašytinė medžiaga.

Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje.

Dėl bausmės skyrimo

BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016, 2K-253-699/2018). Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, 2K-265-1073/2018, 2K-98-1073/2019, 2K-49-976/2020).

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę E. L., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – kaltinamasis pasikėsino padaryti vieną tyčinę (tiesiogine tyčia) nusikalstamą veiką nuosavybei, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo E. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažįsta ir gailisi įvykdęs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį E. L. – teistas (t.1, b. l. 125- 172), trejų metų laikotarpyje administracine tvarka baustas (t.1, b. l. 173-174), nedirbantis (t. 1, b. l. 177), registruotas Užimtumo tarnyboje (t.1, b. l. 176). Duomenų apie gydymą Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje ar VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra.

Atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytas nusikaltimas veikas paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – laisvės atėmimą. Teismas pažymi, kad kaltinamasis buvo ne kartą teistas paskiriant griežčiausią bausmę (laisvės atėmimą), tačiau bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes kaltinamasis ir toliau daro nusikalstamas veikas. Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti E. L. už BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – laisvės atėmimą 9 mėnesių terminui.

Kadangi E. L. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64-1 straipsnio nuostatos ir jam, skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. iki 6 mėnesių laisvės atėmimo.

E. L. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. birželio 27 d., 00.20 val. iki 2021 m. birželio 27 d., 10.05 val. (b. l. 95, 98). Šis laikas, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieno kardomojo kalinimo dieną prilyginant 1 laisvės atėmimo dienai.

Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 5 d. baudžiamasis įsakymas šio nuosprendžio paskelbimo metu teismų sistemos LITEKO duomenimis dar nėra įsiteisėjęs, todėl nuosprendžiu ir baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės nebendrintinos.

Dėl civilinio ieškinio.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Šio kodekso 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalimis, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, kuris reiškia, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę.

Ikiteisminio tyrimo metu civilinis ieškovas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pateikė civilinį ieškinį dėl 726 Eur turtinės žalos atlyginimo (t.1, b. l. 11). Civilinio ieškovo atstovas nurodė, kad posėdyje nedalyvaus ir prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (t.1, b. l. 199). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. L. prisipažino, kad kaltinime nurodytus daiktus bandė pagrobti, tačiau bėgdamas juos pametė. Civilinį ieškinį taip pat pripažino. Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad planšetinio kompiuterio ,,LENOVO“ kairiame viršutiniame kampe matomas įskeltas ekranas. Planšetinio kopmpiuterio ,,IPAD“ ekranas visas įskilęs, nėra gabaliuko stiklo, apsaugančio mikrochemas (t.1, b. l. 75-80). Atsižvelgiant į tai, šios aplinkybės sudaro pagrindą civilinį ieškinį tenkinti visa apimtimi ir priteisti iš kaltinamojo E. L. 726 Eur turtinę žalą civilinio ieškovo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ naudai.

Kaltinamajam E. L. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje - palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus panaikinti.

Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – CD laikmena – laikoma voke prie baudžiamosios bylos – paliktina kartu su bylos medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: paketas nr. (duomenys neskelbtini) su skaidria plėvele su galimais rankų pėdsakais, daktiloskopine plokštele su rankų pėdsakais, cigarečių pakeliu, žiebtuvėliu, nuoplova su galimais rankų pėdsakais 2021 m. rugsėjo 28 d. kvitu B serija BBB nr. (duomenys neskelbtini) perduotus saugojimui į Vilniaus aps. VPK saugojimo kamerą (t.1, b. l. 32,33), nuosprendžiui įsiteisėjus cigarečių pakelį ir žiebtuvėlį grąžinti savininkui E. L., o voką su skaidria plėvele, daktiloskopine plokštele, nuoplova sunaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 ir 7 dalimis, 308 straipsniu,

nusprendžia:

E. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. L. galutinę – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi į bausmės laiką įskaityti E. L. laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. birželio 27 d., 00.20 val. iki 2021 m. birželio 27 d., 10.05 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 1 laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo atvykimo ar pristatymo į pataisos įstaigą bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį, dienos.

E. L. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį tenkinti ir iš kaltinamojo E. L. priteisti civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 726 (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus) Eur civiliniam ieškiniui atlyginti.

Daiktą turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: paketą nr. (duomenys neskelbtini) su skaidria plėvele su galimais rankų pėdsakais, daktiloskopine plokštele su rankų pėdsakais, cigarečių pakeliu, žiebtuvėliu, nuoplova su galimais rankų pėdsakais 2021 m. rugsėjo 28 d. kvitu B serija BBB nr. (duomenys neskelbtini) perduotus saugojimui į Vilniaus aps. VPK saugojimo kamerą, nuosprendžiui įsiteisėjus cigarečių pakelį ir žiebtuvėlį grąžinti savininkui E. L., o voką su skaidria plėvele, daktiloskopine plokštele, nuoplova sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.