Panevėžio apygardos teismo nutartis

2022-11-22 · Civilinė byla Nr. e2A-509-278/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-11-22
Bylos Nr.
e2A-509-278/2022
Teisminio proceso Nr.
2-30-3-00436-2020-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Valiulienė, Vygintas Mažuika, Laimantas Misiūnas
Ieškovas
R. R., N. R.
Atsakovas
R. S.
Civilinė byla Nr. e2A-509-278/2022Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00436-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.2.9.1; 3.3.1.18.4
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 22 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vyginto Mažuikos, Laimanto Misiūno, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. R. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2022 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-27-732/2022 pagal ieškovų R. R. ir N. R. ieškinį atsakovui R. S. dėl atidalijimo iš bendro turto ir atsakovo R. S. priešieškinį ieškovams dėl atidalijimo iš bendro turto ir naudojimosi tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai R. R. ir N. R. patikslintu ieškiniu prašė teismą: 1) atidalyti jiems priklausančias dalis turto, t. y. pastato–gyvenamojo namo (1A 1/m), unikalus (duomenys neskelbtini) (toliau ir gyvenamasis namas), iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovu R. S. ir ¼ dalį gyvenamojo namo, 3 700 Eur vertės, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio atsakovui, priteisti jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise; 2) už ¼ dalį gyvenamojo namo priteisti atsakovui R. S. iš jų 3 700 Eur kompensaciją; 3) atidalyti jiems priklausančias dalis turto: a) pastato–malkinės (2I 1/m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau ir malkinė); b) pastato–daržinės (3I 1/m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau ir daržinė); c) pastato–tvarto (4I 1/m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau ir tvartas); d) pastato–sandėlio (5I 1/m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau ir sandėlis); e) pastato–garažo (6I 1/m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau ir garažas); f) iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovu ir atsakovui priklausiančias ¼ dalis turto priteisti jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o atsakovui priteisti garažą, 1 100 Eur vertės, įpareigojant atsakovą sumokėti jiems kompensaciją už jam tenkantį didesnės vertės turtą – 125 Eur (1 100 - 975 = 125); 4) įskaityti jų kompensaciją, kurią turi sumokėti atsakovui už jo gyvenamojo namo dalį (3 700 Eur) ir atsakovo kompensaciją už jam tenkantį didesnės vertės turtą, kurią jis turi mokėti ieškovams (125 Eur), ir priteisti atsakovui iš jų 3 575 Eur.

2. Nurodė, kad šalys yra žemės sklypo ir pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkai, kurio vertė – 18 700 Eur. Pinigine išraiška jiems priklauso ¾ dalys turto už 14 025 Eur, o atsakovui – ¼ dalis turto už 4 675 Eur. Teigė, kad gyvenamasis namas nėra šalių gyvenamoji vieta, nes visa sodyba naudojasi poilsiui ir vasarą. Nurodė, kad gyvenamąjį namą atidalyti į du atskirus nuosavybės teisės objektus, kurie atitiktų teisės aktų keliamus reikalavimus, kuriems kaip atskiriems nekilnojamojo turto objektams būtų galima suteikti unikalius numerius, galimybės nėra. Padalijimas natūra negalimas be neproporcingos žalos jo paskirčiai, nes atsakovo prašomoje patalpoje Nr. 1-1 yra įėjimas į 12 m² rūsį ir, skyrus atsakovui šią patalpos dalį, jie netektų galimybės naudotis rūsiu. Patalpoje Nr. 1–2 yra įrengtas tualetas ir vonia, kurių įranga eina per rūsio patalpą ir rūsiu ieškovai pastoviai naudojasi ne tik kaip rūsio patalpa, bet ir tualeto ir vonios įrangos priežiūrai. Patalpoje Nr. 1-1 yra įėjimas į pastogę, kuri negali būti dalijama, nes joje nėra įrengta jokių patalpų – joje tik namo bendros konstrukcijos, kurios laikomos bendra daline nuosavybe. Nurodė, kad atsakovui skyrus Nr. 1-1 patalpos dalį, jie netektų galimybės naudotis ne tik rūsiu, bet ir pastoge. Patalpose Nr. 1–7 ir 1–6 yra krosnys šildymui, todėl patalpas paskyrus atsakovui, netektų galimybės šildyti jiems skirtos namo dalies. Tam, kad suformuoti du nekilnojamo turto vienetus, reikia perdaryti elektros instaliaciją. Teigė, kad naujo kamino, naujos krosnies, įėjimų į mansardą ir rūsį, elektros instaliacijos įrengimas, dviejų virtuvių, atskirų apskaitos ir šildymo sistemų įrengimas ekonomiškai netikslingas, be to, įrengiant šiuos būtinus įrenginius sumažėtų gyvenamasis plotas. Nurodė, kad atsakovo nuosavybės patalpų dydis neatitinka bendraturčio dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir tai atsakovas pripažįsta. Teigė, kad atsakovas R. S. neturi esminio intereso naudotis namu, nes bendroje žemėje yra pasistatęs, tačiau teisiškai dar neįregistravęs, gyvenamąjį namą, kuriame su šeima gyvena atvykęs į sodybą.

3. Priešieškiniu atsakovas R. S. prašė nustatyti nekilnojamojo turto atidalijimo bei naudojimosi tvarką: 1) gyvenamajame name jam asmeninėn nuosavybėn priskirti patalpas, pažymėtas plane indeksais 1-1, kurios plotas 8,1168 m² ; 1-6, kurios plotas 8,3754 m²; 1-7, kurios plotas 7,49 m²; t. y., viso priskirti patalpas, kurių bendras plotas 23,9822 m²; 2) už priskirtiną papildomą 3,6922 m² plotą gyvenamajame name, ieškovų naudai iš jo priteisti 244,76 Eur piniginę kompensaciją; 3) likusią gyvenamojo namo dalį skirti ieškovų nuosavybėn; 4) malkinę palikti bendram šalių naudojimuisi; 5) daržinę, priskirti jo asmeninėn nuosavybėn; 6) tvartą, skirti ieškovų nuosavybėn; 7) garažą palikti bendram naudojimui, ieškovams priskiriant ½ dalį su garažo boksu dešinėje pusėje (žiūrint į garažo vartus), o jam – ½ dalį su garažo boksu kairėje pusėje (žiūrint į garažo vartus); 8) patvirtinti 2,7230 ha žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau ir žemės sklypas), naudojimosi tvarką pagal 2022-02-14 matininkės R. K. parengtą planą, nustatant jam žemės sklypo A dalį, ieškovams – B ir C dalis, o sklypo D ir E dalis palikti bendram naudojimui, jam – ¼ dalį, o ieškovams – ¾ dalis.

4. Nurodė, kad kategoriškai nesutinka su ieškovų siūloma gyvenamojo namo atidalijimo tvarka. Teigė, kad neturėjo realios galimybės spręsti nurodytos gyvenamojo namo dalies remonto ir/ar patalpų pagerinimo klausimų, nes priklausanti gyvenamojo namo dalis buvo valdoma kartu su seserimi M. R., kurios nuosavybės teisės dalis iš gyvenamojo namo išskirta nebuvo. Esant neišskirtoms realioms jo ir sesers valdomo turto dalims, tarp bendraturčių nebuvo pasiektas bendras sutarimas dėl tolimesnio turto naudojimo. Teigia, kad atidalijus jam tenkančią gyvenamojo namo dalį, jokių suvaržymų naudotis minėtu turtu iš esmės nelieka, todėl jam tenkanti gyvenamojo namo dalis būtų suremontuota bei pritaikyta jo poreikiams. Nurodo, kad gyvenamojo namo dalyje yra saugomi jo asmeniniai ir namų apyvokos daiktai, naudotini kasdienėje buityje. Tvirtino, kad gyvenamojo namo išplanavimas leidžia jam priklausančią ¼ gyvenamojo namo dalį atskirti natūra be didelių papildomų finansinių investicijų. Ieškovai iš esmės neatmeta jam priklausančios gyvenamojo namo dalies atskyrimo natūra galimybės, nes name yra du skirtingi vienas kitam nekliudantys įėjimai. Tvirtina, kad ieškovų pateiktame plane nėra numatyta jokia galimybė jam patekti į jo valdomą gyvenamojo namo dalį, kas riboja jo turimų nuosavybės teisių į ¼ dalį tiek žemės sklypo, tiek ir ginčo nekilnojamojo turto įgyvendinimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai 2022-05-16 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Atidalijo atsakovui R. S. priklausančią ¼ dalį turto - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės su ieškovais R. R., N. R.. Atsakovui asmeninėn nuosavybėn priskyrė gyvenamojo namo patalpas, pažymėtas plane indeksais 1-1, (8,1168 m²); 1-6, (8,3754 m² ); 1-7, ( 7,49 m²), viso 23,9822 m² ir už jam skirtą papildomą 3,6922 m² plotą gyvenamajame name, ieškovų naudai iš atsakovo R. S. priteisė 244,76 Eur piniginę kompensaciją; likusią gyvenamojo namo dalį priskyrė ieškovų nuosavybėn. Malkinę paliko bendram šalių naudojimui; daržinės dalį- 25 m² priskyrė atsakovo R. S. asmeninėn nuosavybėn, o likusią dalį - 23 m² ieškovų R. R. ir N. R. asmeninėn nuosavybėn. Tvartą skyrė ieškovų asmeninėn nuosavybėn, o garažą paliko bendram naudojimui, priskiriant ½ dalį su garažo boksu dešinėje pusėje (žiūrint į garažo vartus) ieškovams, o atsakovui R. S. – ½ dalį su garažo boksu kairėje pusėje (žiūrint į garažo vartus). Priteisė iš atsakovo už jam tenkančio garažo dalį 275 Eur ieškovų naudai. Sandėlį paliko bendram šalių naudojimui bei patvirtino 2,7230 ha žemės sklypo (kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kadastrinė vietovė; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); NT registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), naudojimosi tvarką pagal 2022-02-14 matininkės R. K. parengtą planą, nustatant naudotis atsakovui R. S. žemės sklypo A dalimi, ieškovams R. R. ir N. R. – B ir C dalimis, o žemės sklypo D ir E dalis skyrė bendram naudojimui atsakovui – ¼ dalį, o ieškovams – ¾ dalis.

6. Teismas nustatė, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas ir jo priklausiniai, esantys (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 18 700 Eur, iš kurio ieškovams priklauso ¾ dalys turto, o atsakovui – ¼ dalis turto.

7. Nurodė, kad pagal ieškovų pateiktą išvadą gyvenamąjį namą padalinti į du butus galimybės nėra, nes dalinant namą į du butus, keistųsi pastato pagrindinė naudojimo paskirtis iš gyvenamojo (vieno buto) į gyvenamus (dviejų butų) pastatus, todėl turi būti rengiamas statinio paskirties keitimo projektas, kuriam išduodamas statybą leidžiantis dokumentas. Konstatavo, kad atsakovas pateikė gyvenamojo namo padalinimo schemą, kurioje nurodyta, jog vykdant vienbučio gyvenamojo namo padalinimą į du turtinius vienetus (butus) bus atliekamas paprastas remontas. Kadangi byloje dėl galimybės atidalinti nekilnojamąjį turtą yra pateikti du kardinaliai vienas kitam prieštaraujantys paaiškinimai, teismas darė išvadą esant pagrindui vadovautis atsakovo pateikta schema, nes pagal pateiktus duomenis schemą paruošusios R. K. kvalifikacija yra aukštesnė.

8. Nurodė, kad vietoje apžiūrėjus bendraturčių gyvenamąjį namą ir priklausinius nustatyta, kad formaliai gyvenamasis namas tarp ieškovų bei atsakovo naudojamas pagal atsakovo pateiktą padalinimo schemą. Schemoje pažymėtos patalpos 1-1; 1-2; 1-3; 1-4 naudojamos ieškovų, o patalpos 2-1; 2-2; 2-3; 2-4 naudojamos atsakovo. Procentine išraiška atsakovui tenka didesnė, nei ¼ gyvenamojo namo. Gyvenamojo namo palėpės dalis naudojama ieškovų. Joje įrengtas gyvenamasis kambarys. Apžiūrint rūsį nustatyta, kad jis buvo remontuotas ir jame yra vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynai, kurie priklauso ieškovams. Nurodė, kad rūsys yra 12 m², todėl jį galima atidalinti pagal šalims priklausančias dalis ir ieškovai galėtų įrengti patekimą į rūsį iš patalpos, kadastrinių matavimų byloje pažymėta 1-3.

9. Teismas nurodė, kad atsakovui pagal jam atitenkančia ¼ gyvenamojo namo dalį turėtų priklausyti 20,29 m², tačiau jis naudojosi 3,6922 m² didesniu plotu. Sprendė, kad pagal atsakovo pateiktą gyvenamojo namo padalinimo schemą, šalims priklausantis namas yra dalus, todėl ieškovų reikalavimas išmokėti atsakovui kompensaciją už jam atitenkančią dalaus namo dalį, netenkintinas. Atsakovui tenkanti ¼ gyvenamojo namo dalis sudaro 25%, t. y., trys patalpos, kuriose pagal padalinimo schemą galima įrengti WC, koridorių, virtuvę, kambarį ir atsakovas prisiima gyvenamojo namo padalinimo kaštus.

10. Nurodė, kad gyvenamojo namo palėpės plano šalys nepateikė, todėl nustatytinos idealios palėpės dalys, o už atsakovui tenkančią didesnę gyvenamojo namo dalį, nei jam priklauso, priteistina ieškovams 244,76 Eur kompensacija.

11. Sprendžiant priklausinių dalis teismas nurodė, kad malkinę, kurios užstatytas plotas yra 14 m², realiai padalinti negalima, nes atsakovui tektų 3,5 m². Darė išvadą esant pagrindui statinį skirti bendram šalių naudojimui. Nurodė, kad daržinė ir tvartas yra po vienu stogu ir jo remontas buvo atliekamas bendromis šalių lėšomis. Kadangi atsakovo turto dalis yra ¼, todėl toks daržinės ir tvarto padalijimas, kai atsakovui atitenka 48 m² daržinė, o ieškovams 42 m² tvartas, yra negalimas. Nurodė, kad daržinė ir tvartas yra po vienu stogu, o atsakovas naudojasi daržine, todėl jam atidalintina daržinės dalis, kuri sudaro 25 m² , o atsakovams - 23 m² daržinės ir visas tvartas, kurio užstatytas plotas yra 42 m². Nustatė, kad garažo užstatytas plotas yra 40 m², jis susidaro iš dviejų boksų ir jo vertė yra 1 100 Eur. Kadangi atsakovui R. S. atitenka ½ garažo dalis (vienas boksas), todėl atsakovas ieškovams turi sumokėti 275 Eur kompensaciją. Nurodė, kad atsakovui priteistinas garažo boksas, kuris yra iš kairės pusės, žiūrint į garažo vartus, o ieškovams - garažo boksas, kuris yra iš dešinės pusės, žiūrint į garažo vartus.

12. Teismas darė išvadą, kad 2,7230 ha žemės sklypo naudojimosi tvarka nustatytina pagal 2022-02-14 matininkės R. K. paruoštą planą, kuris yra logiškas ir atitinka gyvenamojo namo bei priklausinių atidalinimo tvarkai. Pagal teismo nustatytą pastatų atidalinimo tvarką, naudojantis R. K. planu, galima patekti prie kiekvieno pastato ir nevaržo šalių teisių, pagal jį šalys gali naudotis savo turtu, nesudarydamos jokių kliūčių vienas kitam.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13. Apeliaciniu skundu ieškovas R. R. (toliau ir apeliantas) prašo panaikinti 2022-05-16 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinio reikalavimus tenkinti pilnai, o priešieškinį atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

14. Nesutinka su teismo įvertinta ekspertų R. A. ir R. K. kvalifikacija, nes ji yra vienoda, o sertifikato atlikti gyvenamojo namo atidalinimo natūra schemą R. K. neturi. Teigia, kad teismas nepagrįstai nesirėmė R. A. išvada, jog galimybės padalinti pastatą į du butus nėra, nes ji paremta STR 2.02.01:2004 ir LR Statybos įstatymu, tačiau šio įrodymo teismas nevertino.

15. Teigia, kad tai, jog nėra galimybės padalinti namą į du turtinius vienetus pagrindžia ir faktinės aplinkybės. Naujos šildymo sistemos, maisto ruošimo vietos, įėjimų į mansardą ir rūsį įrengimas, elektros instaliacijos įrengimas yra ekonomiškai netikslingi, be to įrengiant šiuos būtinus įrenginius sumažėtų šalių gyvenamasis plotas. Nurodo, kad atsakovo R. S. nuosavybės patalpų dydis ir taip neatitinka bendraturčio dalies bendrosios dalinės nuosavybės teisėje. Tvirtina, kad padalinimo schemos į du turtinius vienetus butus, atliekant paprasto remonto darbus, vertė 35 599,63 Eur, o tai yra neproporcingos išlaidos, įvertinant, kad namo vertė tik 14 800 Eur. Įvertinus, kad išlaidos namo atidalijimui ir pritaikymui naudoti pagal paskirtį yra neprotingai didelės, o tai reiškia neproporcingai dideles išlaidas ir atidalijimo natūra negalimumą, todėl atsakovui turi būti priteista kompensacija pinigais.

16. Nurodo, kad schemoje tik išvardijami darbai ir rekomendacijos darbų atlikimui bei nurodymai, kad darbų įgyvendinimui reikalingi projektai, todėl laikytina, kad nepateikus atidalijimo projekto, leidžiančio atidalinti Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto dalis ir jas suformuojant kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus, atidalijimas pagal pateiktą schemą negalimas.

17. Nurodo, kad namo padalijimo į du turtinius vienetus butus, atliekant paprasto remonto darbus schemoje nėra aptarti klausimai, kaip bus įrengiamas įėjimas į pastogę, kaip bus įrengiamas įėjimas į rūsį, kaip bus išspręstas butų šildymo klausimas, įrengtos elektros instaliacijos ir svarbiausia - kas už tai sumokės. Teismas, tenkindamas atsakovo reikalavimą atidalinti namą pagal jo pateiktą schemą į du turtinius vienetus, atliekant paprasto remonto darbus, privalėjo išpręsti schemos įgyvendinimo klausimą ir lėšas schemos įgyvendinimui paskirstyti lygiomis dalimis.

18. Nurodo, kad nesutinka ir su sprendimu dėl kitų statinių atidalijimo, nurodo, kad padalijant malkinę, daržinę, sandėlį, garažą atsakovo prašomu būdu, teismas neteikė prioriteto atidalijimui iš bendrosios dalinės nuosavybės, nevertino aplinkybės, kad juos galima atidalinti natūra ir atidalinti daiktai atitiktų bendraturčių dalis bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, kad po atidalijimo turi būti užtikrintas tolesnis tokio turto naudojimo racionalumas. Teigia, kad teismas apsunkino savininko teisių įgyvendinimą ir sukėlė neišvengiamą ginčų kilimą tarp bendraturčių dėl naudojimosi bendru turtu.

19. Nurodo, kad nesutinka su teismo nurodymu, kad jie nepateikė bendraturčiams priklausančio sklypo naudojimo po to, kai bus atidalinti pastatai, ar nustatyta jų naudojimo tvarka. Tvirtina, kad 2022-01-14 teismui pateikė dabartinį VĮ Registrų centras įregistuoto žemės sklypo planą ir siūlomą žemės sklypo naudojimosi planą. Teismui neteikus prioriteto atidalijimui, sprendimas yra neteisingas, todėl ir atsakovo siūlomas žemės sklypo naudojimosi planas neteisingas - kitokiu būdu atidalijus turtą keisis ir naudojimosi žemės sklypu tvarka. Pažymi, kad plane nenumačius privažiavimo prie namų valdų, planas yra ydingas ir jis nebus registruojamas VĮ Registrų centre vien dėl įregistruoto kelio neatikimo atsakovo pateiktame plane. Atkreipia dėmesį, kad atidalijant pastatus iš bendrosios dalinės nuosavybės nėra imperatyvaus reikalavimo atidalyti žemės sklypą.

Atsiliepimas

20. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas R. S. skundą prašo atmesti. Nurodo, kad teismo motyvai buvo grindžiami ne tik rašytiniais įrodymais, bet ir apžiūrėjus dalintiną turtą natūroje. Nurodo, kad nors byloje yra pateikti neginčijami rašytiniai įrodymai, patvirtinantys ginčo nekilnojamojo turto atidalijimo natūra galimybę, apeliantas nepagrįstai tvirtina, kad toks būdas negali būti realizuojamas.

21. Tvirtina, kad niekiniais laikyti apelianto argumentai dalyje dėl to, kam teismas turėjo teikti prioritetą, vertinant išvadas pateikusių asmenų kvalifikacijas. Nurodo, kad R. K. pateikti dokumentai pagal savo apimtis ir esamos situacijos vertinimą yra paruošti daug kvalifikuočiau, kas leido teismui daryti pagrįstas išvadas dėl kilusio ginčo esmės. Be to, pateikti duomenys pagal savo informuotumą, gali būti laikomi pakankamais, kurių pagrindu yra atsiradusi galimybė gauti ieškovams duomenis apie būsimus gyvenamojo namo pasikeitimus, kas užtikrintų jų interesų apsaugą.

22. Nurodo, kad apeliantas būsimas jo, atsakovo, išlaidas gyvenamojo namo paprastojo remonto atlikimui prilygina galimai namui daromai žalai konstatuoti. Pažymi, kad visas būsimas gyvenamojo namo paprasto remonto išlaidas jis prisiima savo rizikai. Tuo pačiu būsimų išlaidų sumos dydis nėra įstatyminė vada nutolti nuo nekilnojamojo turto atidalijimo natūra būdo.

23. Teigia, kad, atidalindamas kitus ginčo nekilnojamojo turto objektus, teismas iš esmės vadovavosi paties apelianto pozicija, išdėstyta procesiniuose dokumentuose, numačiusiuose tokių objektų palikimą bendram naudojimui. Be to, toks teismo pasirinkimas visiškai koreliavo realiai natūroje susiformavusia tokių objektų naudojimo praktika, kuri anksčiau bylos šalims jokių sunkumų nekėlė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

ir išvados

24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

25. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl tinkamiausio bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo – naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo ar turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

26. Civilinio kodekso (toliau ir CK) 4.75 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas. Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės arba nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis bendrąja daline nuosavybe valdomo namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.80 straipsnio 1 dalis, 4.81 straipsnio 1 dalis).

27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas (ar keli) iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis), nes taip palengvinamas ir supaprastinamas savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimas ir išvengiama ginčų, galinčių kilti tarp bendraturčių, t. y. atidalijus bendroji dalinė nuosavybė pasibaigia, buvę bendraturčiai tampa savarankiškais turto savininkais ir gali laisvai, be apribojimų naudotis savo nuosavybe; taip užtikrinamas turto naudojimo racionalumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009; 2014-03-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2014). Tačiau šis bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo, o kartu ir jos užbaigimo būdas, gali būti taikomas tik tada, kai nustatoma galimybė atidalyti bendraturčio dalį iš bendrosios nuosavybės natūra, nepadarant neproporcingos žalos dalijamam daiktui. Tuo atveju, kai nustatoma, kad atidalyti bendraturčio dalį iš bendrosios nuosavybės nėra galimybių be neproporcingos žalos daikto paskirčiai, prioritetas teikiamas ne atidalijimui išmokant kompensaciją pinigais, o naudojimosi tvarkos nustatymui, išsaugant bendraturčio nuosavybės teisę į dalį daikto ir užtikrinant galimybę naudotis daiktu. Bendraturčiui nepageidaujant atidalijimo išmokant jam kompensaciją pinigais, o pageidaujant nustatyti naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką, atidalijimas išmokant kompensaciją taikomas tik tuo atveju, jeigu nėra galimybių nustatyti bendraturčio pageidaujamą naudojimosi tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2011).

28. Dėl paminėto konstatuotina, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, paskiriant kompensaciją pinigais, yra bendro daikto atidalijimo reikalavimo išimtis, nes visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, turi būti sprendžiama dėl naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo. Ir tik nesant šios galimybės, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Atidalijimo būdo – priteisiant kompensaciją pinigais – taikymo išimtinumą lemia Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas bei CK 4.93 straipsnyje nustatytos savininko teisių apsaugos garantijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-611/2016).

29. Piniginės kompensacijos sumokėjimas vietoje daikto atidalijimo natūra yra leistinas, esant atidalijamo bendraturčio sutikimui. Jeigu nėra bendraturčių sutarimo dėl šio nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo, tai jis paprastai, kaip minėta, gali būti taikomas tik tuo atveju, kai nėra galimybės atidalyti turtą natūra nepadarius šiam neproporcingos žalos ir nustatyti bendraturčio pageidaujamą naudojimosi tvarką. Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas bendraturčių ginčą ir parinkdamas bendrosios nuosavybės įgyvendinimo būdą, privalo tirti visas konkrečiu atveju reikšmingas faktines aplinkybes dėl atidalijimo natūra ir naudojimosi tvarkos nustatymo galimybes bei motyvuotai pagrįsti, jog atidalijimas natūra ir naudojimosi tvarkos nustatymas neįmanomas.

30. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, malkinė, daržinė, tvartas, sandėlis, garažas, kiti inžinieriniai statiniai – kiemo statiniai, lauko tualetas, esantys (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė – 18 700 Eur. Ieškovai prašė teismą atidalinti atsakovo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant jiems atidalytą gyvenamąjį namą, malkinę, daržinę, tvartą, sandėlį natūra, o atsakovui – garažą ir už jiems tenkančią didesnę turto dalį bei darant užskaitą už atsakovui tenkantį garažą, priteisti kompensaciją pinigais. Atsakovas nesutiko su ieškiniu ir priešieškiniu prašė nustatyti turto atidalijimo ir naudojimosi tvarką pagal jo teikiamą gyvenamojo namo padalinimo schemą į du turtinius vienetus, atliekant paprastąjį remontą ir už jam tenkantį papildomą plotą gyvenamajame name, ieškovų naudai priteisti piniginę kompensaciją, kitus priklausinius skiriant šalims naudotis pagal jo pasiūlymą, šalims priklausančiomis dalimis, išskyrus daržinę, kurią visą skirti jo, o visą tvartą - ieškovų asmeninėn nuosavybėn.

31. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas nesivadovavo ieškovų pateikta projekto vadovo R. A. išvada, kurioje nurodyta, jog pastatą - gyvenamąjį namą padalinti į du butus galimybės nėra. Nurodė, atsakovui gyvenamojo namo padalijimo schemą parengusios R. K. kvalifikacija yra aukštesnė nei R. A. ir tai sudaro pagrindą vadovautis jos pateiktais paaiškinimais ir atidalijimo schema. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad pagal atsakovo pateiktą R. K. gyvenamojo namo padalinimo schemą, šalims priklausantis namas yra dalus, todėl ieškovų reikalavimas išmokėti atsakovui kompensaciją už jam atitenkančią dalaus namo dalį netenkintinas. Spręsdamas dėl kitų statinių atidalijimo, teismas taip pat vadovavosi R. K. parengtu planu, darė išvadą, kad planas yra logiškas, atitinka gyvenamojo namo ir priklausinių atidalinimo tvarkai.

32. Apeliantas R. R. teigia, kad nėra galimybės padalinti namą į du turtinius vienetus, o teismas nepagrįstai vadovavosi tik atsakovo pateikta padalijimo schema, nes R. K. parengta vienbučio gyvenamojo namo padalinimo schema nepatvirtina aplinkybės, kad nėra techninių kliūčių atlikti gyvenamojo namo padalinimą. Be to, nesutinka su R. A. ir R. K. kvalifikacijos vertimu.

33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo sprendžiant atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimą, yra konstatavęs, kad, vadovaujantis CK 4.75 straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, būtent atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016).

34. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teikiamo atidalijimo natūra pasiūlymas turi būti pakankamai informatyvus, vizualizuotas, neprieštarauti imperatyvioms teisės normoms, įgyvendinamas techniškai, atitikti pagrindinius atskiram nekilnojamojo turto objektui keliamus reikalavimus (atsižvelgiant į tai, kad tokie objektai ne naujai statomi, o formuojami (atidalijami) iš jau esančio), atitikti dalis pagal nuosavybės teisę, nepadaryti neproporcingos žalos daiktui. Pasiūlymo pagrindimui gali būti pateiktas tiek su teisės aktuose nurodytomis institucijomis suderintas (patvirtintas) projektas, tiek ir projektinis pasiūlymas bei kiti dokumentai, papildantys (paaiškinantys) projektinį pasiūlymą, tačiau visais atvejais savo turiniu jie turi būti pakankami siūlomų sprendinių tinkamumui pagrįsti. Teikiami dokumentai gali priklausyti ir nuo atidalijamo turto objekto rūšies bei paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-204-248/2019). Pažymėtina, jog atskiri daiktai, atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, turi būti suformuoti taip, kaip nustato įstatymai, kitaip tariant, tik tokie daiktai, kurie atitinka jiems suformuoti ir funkcionuoti įstatymų nustatytus reikalavimus, gali būti asmeninės nuosavybės objektas, kaip atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-11-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-341-695/2019).

35. Siekiant išspręsti klausimą dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės reikalinga vertinti, ar egzistuoja realios galimybės šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą atidalyti natūra be neproporcingos žalos daiktų paskirčiai taip, kad po atidalijimo neliktų ne tik bendro naudojimo patalpų, bet ir kitų objektų, tarp jų – inžinerinių komunikacijų (vandentiekio, kanalizacijos, elektros tinklo, šildymo sistemų), nes tik tokiu būdu galėtų būti užtikrinama socialinė taika ir užkertamas kelias ar bent maksimaliai sumažinamos prielaidos konfliktams. Nustačius, kad turto atidalijimo galimybė realiai egzistuoja, turėtų būti nustatinėjama atidalijimo darbams reikalinga lėšų suma bei sprendžiama, ar ji nėra neproporcingai didelė. Siekiant baigti bendrąją dalinę nuosavybę į daiktą ir sukurti savarankiškus, izoliuotus nekilnojamuosius objektus, teismui teiktini projektai turi būti paruošti laikantis teisės aktų reikalavimų bei išspręsti inžinerinių komunikacijų klausimai.

31. Kaip minėta apeliantas R. R. nesutinka su teismo išvada, kad šalims priklausantis turtas gali būti atidalintas natūra, teigia, kad padalinimo schemos į du turtinius vienetus, atliekant paprasto remonto darbus, vertė yra 35 599,63 Eur, o tai yra neproporcingos išlaidos, lyginant su esama gyvenamojo namo verte, todėl teismas nepagrįstai vadovavosi atsakovo pateikta R. K. parengta padalinimo į du turtinius vienetus, atliekant paprastąjį remontą schema, nepagrįstai konstatavo, kad jos kvalifikacija yra aukštesnė nei R. A.. Iš byloje ieškovų pateiktos R. A. išvados, Statybos produkcijos sertifikavimo centro išduoto kvalifikacijos atestato, matyti, kad R. A. suteikta teisė eiti ypatingo statinio projekto vadovo ir ypatingo statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo pareigas. Statiniai: gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai (išskyrus transporto, garažų, gamybos ir pramonės bei sandėliavimo paskirties); inžineriniai tinklai: vandentiekio, šilumos tiekimo, nuotekų šalinimo. Iš R. K. parengtos schemos bei Statybos produkcijos sertifikavimo centro išduoto išrašo iš statybos specialistų kvalifikacijos atestatų ir teisės pripažinimo dokumentų registro, matyti, kad R. K. suteikta teisė eiti ypatingo statinio projekto vadovės ir ypatingo statinio projekto vykdymo priežiūros vadovės pareigas. Statiniai: gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai; inžineriniai tinklai: vandentiekio, nuotekų šalinimo, taip pat statiniai esantys kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje. Dėl paminėto, apeliacinės instancijos teismas neturi pakankamo pagrindo konstatuoti, kad R. K. kvalifikacija yra aukštesnė nei R. A., tačiau nagrinėjamu atveju pririotetu laikytina ne tik R. A. ir R. K. kvalifikacija, bet ir parengtų dokumentų turinys, jų teisinis įvertinimas.

32. Kaip minėta, piniginės kompensacijos sumokėjimas vietoje daikto dalies atskyrimo natūra yra leistinas, esant atidalijamo bendraturčio (ar kelių bendraturčių) sutikimui. Jeigu nėra bendraturčių sutarimo dėl šio nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo, tai jis paprastai gali būti taikomas tik tuo atveju, kai nėra galimybės nei atidalyti turtą natūra, nepadarius neproporcingos žalos daikto paskirčiai, nei nustatyti naudojimosi bendru turtu tvarką. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad atidalijimas priteisiant kompensaciją galimas tik tada, kai faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, pavyzdžiui, kai dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginus su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o pats savininkas dėl tokios nuosavybės teisės apimties neturi realios galimybės naudotis bendro daikto dalimi, savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertinamas kaip labai svarbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-85/2006; Nr. 3K-3-322/2012). Tai reiškia, kad šis atidalijimo būdas yra subsidiaraus, išimtinio pobūdžio. Negalimumą padalyti šalių gyvenamąjį namą ieškovai grindė tuo, kad atsakovas ginčo name negyvena, sklype turi pasistatęs kitą namą, nėra nusprendęs, ką darys su jam priklausančia turto dalimi.

33. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad faktas, jog asmuo negyvena ginčo name ir, tikėtina, pats nesinaudos jam priklausančiu turtu, nes turi kitą nekilnojamąjį turtą, savaime negali paneigti jo nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą. Be to, ieškovai taip pat nuolat negyvena ginčo gyvenamajame name. Pažymėtina, kad nuosavybės teisę sudaro ne tik teisė naudotis turtu, bet taip pat jį valdyti ir juo disponuoti. Aplinkybė, kuriam iš bendraturčių turtas labiau reikalingas natūra, svarstytina tik tuo atveju, kai sprendžiama dėl viso turto priteisimo natūra vienam iš bendraturčių, o kitam – kompensacijos pinigais išmokėjimo. Tačiau šis atidalijimo būdas, kaip minėta, nesant bendraturčio sutikimo, paprastai taikomas tik tada, kai nėra galimybės nei atidalyti turtą natūra, nei nustatyti naudojimosi juo tvarką. Be to, įvertintina, kad geriausiai bendraturčio nuosavybės teises užtikrina ir apsaugo turto atidalijimas natūra arba naudojimosi tvarkos nustatymas, leidžiantis bendraturčiui visa apimtimi įgyvendinti savo nuosavybės teises į konkretų turtą. Tokią praktiką formuoja ir kasacinis teismas.

34. Byloje nustatyta, kad šalims nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas yra nedidelio bendro naudingo ploto (81,16 m²), namas - vieno aukšto su rūsiu ir palėpe. Patalpų atidalijimo schemą rengęs asmuo nurodė, kad yra galimybė atidalyti ginčo gyvenamąjį namą. Įvertinusi bylos duomenis, teisėjų kolegija neturi pakankamo pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju buvo išnaudotos visos galimybės nustatyti ginčo turto atidalijimo galimybę.

35. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje ieškovas (apeliantas) ginčo gyvenamojo namo nedalumą grindžia projekto vadovo R. A. išvada, kurioje nurodyta, jog pastatą - gyvenamąjį namą padalinti į du butus galimybės nėra. Taip pat projekto vadovas atkreipia dėmesį, kad dalinant gyvenamąjį namą į du butus, keistųsi pastato pagrindinė naudojimo paskirtis, todėl turi būti rengiamas statinio paskirties keitimo projektas, kuriam išduodamas statybą leidžiantis dokumentas. Atsakovas pateikė R. K. parengtą vienbučio gyvenamojo namo padalinimo schemą į du turtinius vienetus butus, atliekant paprasto remonto darbus. Supaprastinto projekto sujungimo schemos sprendiniuose nurodyta, jog vykdant vienbučio gyvenamojo namo padalinimą į du turtinius vienetus (butus) bus atliekamas paprastas remontas. Atsakovas R. S. nurodė, kad remonto išlaidos nėra didelės ir gyvenamojo namo padalinimo kaštus jis prisiima sau.

36. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad atidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti ir priklausomai nuo tokio pasirinkimo - pagrįsti jo suformavimo būdą. Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, pasikeičia buvusio bendro daikto teisinis režimas, t. y. suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai. Tačiau tam, kad galėtų tokiais būti, šie objektai turi atitikti jiems teisės aktų keliamus reikalavimus. Statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka; tai reiškia, kad turi būti laikomasi šio įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų statybos techninių reglamentų reikalavimų, nustatytų priklausomai nuo statinio tipo. Su tuo tiesiogiai susijusi nuosavybės teisės objekto padalijimo, kartu ir bendraturčio teisės atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo galimybė. Teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini (t. y. įmanomi įgyvendinti, nedaryti neproporcingos žalos daiktui), atitikti bendraturčių dalis ir nepažeisti trečiųjų asmenų teisių.

37. Atsakovo R. S. pateikto namo padalinimo į du turtinius vienetus, atliekant paprasto remonto darbus, schemoje išvardijami darbai ir rekomendacijos darbų atlikimui. Be to, schemoje nurodoma, kad reikalinga įrengti inžinerines sistemas vandentiekio ir nuotekų, atskirti elektros apskaitos prietaisų įrengimą, rengiant atskirus šioms dalims projektus. Šildymo sistemos parenkamos atskirai pagal savininkų poreikius. Pagerinti tarpbutinių sienų normines garso ir šilumos izoliacijos savybes, kas mažins pastato bendrą plotą, bet pagerins sienų eksplotacines savybes. Nurodoma, kad turi būti rengiamas statinio paskirties keitimo projektas ir sklypo paskirties keitimas nustatant naudojimo būdą. Aiškinamajame rašte nurodyta, kad schemoje išvardijami darbai ir rekomendacijos darbų atlikimui ir, kad darbų atlikimui reikalingi darbo, statinio paskirties keitimo ir sklypo paskirties keitimo nustatant naudojimo būdą, projektai. Tačiau nenurodoma, kaip realiai visi minėti darbai bus atliekami, kas iš šalių rengs elektros apskaitos projektus, išspręs šildymo klausimus, nes atsakovui skirtose patalpose lieka krosnys šildymui, kūrenamos iš atsakovui R. S. skirtų patalpų 1-6; 1-7. Kaip realiai būtų išspręstas ieškovų patalpų apšildymas ir kieno lėšomis, nėra aišku. Be to, iš schemos matyti, kad bus reikalinga įrengti angą iš patalpos 1-1 į patalpą 1-2, užtaisyti durų angą iš patalpos 1-1 į patalpą 2-2, kurios siūlomos skirti ieškovams, tačiau neaišku kas atliks šiuos darbus ir kieno lėšomis. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šalims priklausantis rūsys, kuris yra 12 m², gali būtų atidalinti pagal šalims priklausančias dalis ir ieškovai galėtų įrengti patekimą į rūsį iš patalpos, kadastrinių matavimų byloje pažymėta 1-3. Tačiau byloje nėra jokių duomenų ar tokia galimybė yra reali bei kas šiuos darbus atliks.

38. Kadangi schemoje tik išvardijami darbai ir rekomendacijos darbų atlikimui bei nurodoma, kad darbų įgyvendinimui reikalingi projektai, todėl nepateikus atidalijimo projekto, t. y. normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentų, kuriuose pateikiami statinio sprendiniai ir kt., teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal pateiktus duomenis negalina spręsti, ar atidalijimas pagal pateiktą schemą yra galimas ir racionaliai įgyvendinamas. Dėl paminėto, darytina išvada, kad vienbučio gyvenamojo namo padalinimo tarp bendraturčių schema nėra pakankama įvertinti, ar ginčo turto atidalijimo tvarka yra galima ir reali.

39. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtoje schemoje tik aptarti atskiri su padalijimu ir naudojimosi tvarkos nustatymu susiję klausimai (išvardijami darbai ir rekomendacijos darbų atlikimui), tačiau iš patalpų planų neaišku, kaip jie būtų įgyvendinti, nėra pateikta tikslių duomenų apie statybos darbų atlikimo kaštus, jų pasidalinimo tarp šalių/kompensavimo tvarka, nėra pateikta informacija kaip bus užtikrinamas namo šildymas, elektros apskaita, patekimas į rūsį, į pastogės patalpas. Tai, kad atsakovas gyvenamojo namo padalijimo kaštus prisiima sau ir juos įvertina 8 000 Eur, nesudaro pagrindo nesvarstyti gyvenamojo namo padalinimo į du turinius vienetus kaštų, nes apelianto teigimu namo padalijimo kaštai ženkliai didesni (35 599,63 Eur). Be to, neaišku ar į atsakovo R. S. nurodytą kainą įeina angų įrengimas į ieškovams priklausančias patalpas, rūsį, palėpę ir kt.. Nors atsakovas nurodo, kad jis apmokės už darbus, tačiau brangstant statybų darbams minėta nuostata gali pasikeisti. Dėl paminėto, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, atidalindamas namą pagal atsakovo pateiktą schemą, nepagrįstai nesprendė schemos įgyvendinimo lėšų pasidalinimo tarp šalių/kompensavimo tvarkos.

40. Sprendžiant gyvenamojo namo priklausinių padalinimo klausimą sutiktina su apeliantu, kad teismas nemotyvuotai malkinę skyrė bendram šalių naudojimui, kai pagal turimas dalis atsakovui priklauso tik 3,5 m²; nemotyvavo daržinės, sandėlio skyrimo bendram naudojimui ir kt., kas, neatmestina, ateityje gali kelti šalių ginčus.

41. Pagal CPK 179 straipsnio, reglamentuojančio teismo veiksmus įrodinėjimo procese, 1 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys, o jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Tiek dispozityviosiose, tiek nedispozityviosiose bylose teismas kontroliuoja įrodinėjimo procesą, yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir įrodinėjimo dalyko nustatymą, gali reikalauti paaiškinimų iš dalyvaujančių byloje asmenų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-399-701/2015; Nr. 3K-3-87-701/2019).

42. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo R. S. pateiktos bendrosios dalinės nuosavybės padalinimo schemos nepakankamas tinkamumas, nėra pakankamas pagrindas iš dalies tenkinti ieškovų ieškinį ir atsakovo priešieškinį. Siekiant teisingai išspręsti šalių ginčą dėl atidalijimo iš bendro turto, tirtinos ir vertintinos aplinkybės, ar yra techninės galimybės atidalinti ginčo turtą ir/ar nustatyti naudojimosi tvarką taip, jog turto bendraturčiai galėtų racionaliai naudotis pagal paskirtį gyvenamuoju namu, užtikrinti inžinerinių komunikacijų (vandentiekio, kanalizacijos, elektros tinklo, šildymo sistemų) atskyrimą ar tinkamą naudojimą, nes tik tokiu būdu galėtų būti užtikrinama socialinė taika ir užkertamas kelias ar bent maksimaliai sumažinamos prielaidos konfliktinėms situacijoms atsirasti.

43. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo pateikta padalijimo schema nėra pakankamai informatyvi tam, jog būtų galima įvertinti galimybės nustatyti atidalijimo ir/ar naudojimosi tvarkos realumą, racionalumą, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas. Bylos duomenys ir sprendimo motyvuojamosios dalies turinys teikia pagrindą daryti išvadą, kad sprendimas priimtas apsiribojus konstatavimu, kad atsakovo pateikta schema yra pakankama atidalinti šalių ginčo turtą ir/ar nustatyti naudojimosi tvarką, nepasiūlius šalims pateikti papildomų įrodymų esminę reikšmę byloje turinčioms aplinkybėms.

44. Materialiosios teisės normų taikymas, nenustačius jų taikymui reikšmingų faktinių bylos aplinkybių, vertintinas kaip netinkamas. Dėl to pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė netinkamai taikydamas CK 4.80 straipsnio 2 dalį bei nukrypdamas nuo CPK 2 straipsnio nustatytų proceso tikslų.

45. Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų teisingam šalių keliamo klausimo išsprendimui aplinkybių, apeliacinio skundo argumentai dėl kitų statinių atidalijimo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo nevertinami.

46. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-121/2009; Nr. 3K-3-527/2010).

47. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobūdžio byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi. Be to, išnagrinėjus šalių ginčą iš esmės apeliacinės instancijos teisme, būtų pažeista proceso dalyvių teisė į apeliaciją. Dėl paminėto, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduodama teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

48. Panaikinus sprendimą ir bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2022 m. gegužės 16 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Vygintas MažuikaLaimantas MisiūnasBirutė Valiulienė