- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-02-13
- Bylos Nr.
- 1-89-1023/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34167-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaida Baumilė
- Kaltinamasis
- E. S.
- Advokatai
- Vladislovas Milukas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.7.13pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.10.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.9.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.25.4.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. S., gimęs (duomenys neskelbtini) Prienų r. sav., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas:
1. Alytaus apylinkės teismo 2018 m. liepos 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio dalį, keturių mėnesių laisvės apribojimu, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu;
2. Alytaus apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio dalį, vienerių metų laisvės apribojimu, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 2 mėn. nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo 2018 m. liepos 25 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paskiriant galutinę 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 2 mėn. nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, bei paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – per 4 mėn. nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (bausmės pabaiga 2020 m. sausio 22 d.); Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartimi Alytaus apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 2 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė pakeista 90 parų arešto bausme,
3. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį: būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir tęsti šį įpareigojimą visą paskirtos bausmės laikotarpį; neatlygintinai išdirbti per 6 mėnesius 90 valandų sveikatos priežiūros ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais ir kitais pagalbos reikalaujančiais žmonėmis; per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausyti smurtinį elgesį keičiančias programas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, E. S. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2018 m. lapkričio 2 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme iš dalies sudedant, ir E. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. E. S. 2019 m. rugpjūčio 11 d., apie 1.30-2.00 val., Prienų rajone, Balbieriškio seniūnijoje, Balbieriškio miestelyje, Klevų gatvėje, ir Prienų rajone, Balbieriškio seniūnijoje, keliu Nr. 3303, Balbieriškis-Kriokialaukis, iki Vaivos kaimo, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Audi A3 S3“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) priklausantį E. Č., būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas.
2. Kaltinamasis E. S. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė (b. l. 167 – 170), kad 2019 metų vasaros rudens laikotarpiu, tikslaus laiko neprisimena, galėjo būti 2019 m. rugpjūčio 11 d., nakties metu, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus užsinorėjo parūkyti, todėl jis įsėdo į kieme stovėjusį E. Č. „Audi A3“ markės automobilį, kuriame rado raktelius, ir išvažiavo pas močiutę, gyvenančią (duomenys neskelbtini), cigarečių. Automobilį vairavo būdamas neblaivus. Nuvažiavęs pas močiutę, pasiėmė cigarečių. Važiuojant jį sustabdė policijos pareigūnai, liepė pūsti į alkotesterį. Jis automobilį pasiėmė be E. Č. leidimo, šiam nesakęs. Grįžęs iš močiutės, automobilį paliko toje pačioje vietoje. Jis gailisi dėl savo poelgio.
3. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, sutinkant prokurorui ir gynėjui, teismo posėdyje buvo nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, neapklausiant liudytojų.
Motyvuojamoji dalis
4. Be kaltinamojo kaltės pripažinimo, jo kaltę patvirtina ir kiti baudžiamosios bylos duomenys, kurie pripažinti tinkamais įrodymais ir ištirti BPK 273 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka:
4.1 įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 13 – 20), kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), esančios sodybos kieme. Sodyboje, prie gyvenamojo namo, kieme, tarp kitų dviejų lengvųjų automobilių, stovi juodos spalvos automobilis „AUDI A3 S3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Automobilis neužrakintas. Apžiūrėjus automobilį ir įvykio vietą, ikiteisminiam tyrimui reikšmingų objektų neužfiksuota, nepaimta;
4.2 2019 m. rugpjūčio 11 d. E. S. neblaivumo nustatymo aktas (b. l. 21), kuriame užfiksuota, kad E. S. atliktas patikrinimas prietaisu „Alcotest 6810 Nr. ARFM-0231“. Pirmasis tikrinimas atliktas 2018 m. rugpjūčio 11 d. 3.24 val., tikrinimo rezultatas – 1,98 promilės. Antrasis tikrinimas atliktas 2019 m. rugpjūčio 11 d. 3.41 val., tikrinimo rezultatas – 2,02 promilės;
4.3 liudytojo E. Č. parodymai (b. l. 24 – 27, 28 – 29), kad 2019 m. rugpjūčio 11 d. apie 1.30 val. pažįstamas R. A. jo paprašė R. S. automobiliu pavežti juos iki Alytaus. Savo automobilį „AUDI A3 S3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registruotą jo tėvo A. Č. vardu, jis paliko R. S. kieme, adresu (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo nerakintas. Atsarginiai užvedimo rakteliai buvo daiktadėžėje. Apie 2.30 val., parvažiavęs atgal į R. S. kiemą, pamatė, kad nėra jo automobilio. Name gyvenanti moteris pasakė, kad automobiliu išvažiavo E. S.. Sakė, kad išvažiavo pas močiutę, į (duomenys neskelbtini) kaimą. Su R. S., R. A. ir D. M. važiavo ieškoti savo automobilio. Privažiavus (duomenys neskelbtini) kaimą, pamatė priešpriešais atvažiuojantį automobilį. Sustojo šalikelėje. Kai priešpriešais atvažiuojantis automobilis pravažiavo, pagal markę ir valstybinius numerius įsitikino, kad tai jo automobilis. Važiavo paskui savo automobilį, kuris įsuko į S. kiemą, už vairo buvo E. S., kuris buvo neblaivus. Jis iškvietė policiją. Jo automobilio vertė – 700 eurų;
4.4 liudytojo R. S. parodymai (b. l. 41 – 42), kad 2019 m. rugpjūčio 10 d. vakare vartojo alkoholį su D. M. ir R. A.. Pasibaigus degtinei E. Č. juos vežė į Alytų. Važiavo jo paties automobiliu „Opel Vectra“, o savo automobilį „Audi A3“ E. Č. paliko pas juos (S.) kieme. Sugrįžus iš Alytaus, paaiškėjo, kad kieme nėra E. Č. automobilio. Išvažiavo ieškoti automobilio. Pavažiavus kažkokį atstumą, E. Č. pasakė, kad pravažiavo jo automobilis. Jis pats nematė, ar prasilenkė su automobiliu, ar ne. Paskui E. Č. apsisuko ir važiavo atgal. Sugrįžo į jo namų kiemą. Išlipęs iš automobilio, pamatė, kad E. Č. automobilis stovi kieme, ten kur E. Č. jį buvo palikęs. Tuo metu visi, t. y. jo sūnus E. S., E. Č., R. A. bei D. M. stovėjo kieme, prie gyvenamojo namo. Jis nematė, ar E. S. sėdėjo E. Č. automobilyje;
4.5 liudytojo D. M. parodymai (b. l. 44 – 45), kad tiksliai dienos neprisimena, galėjo būti 2019 m. rugpjūčio 10 d., jis, R. S. ir R. A. vartojo alkoholį. Pasibaigus alkoholiui, apie 1 val. nakties, paprašė E. Č. nuvežti į Alytų. E. Č. savo automobilį „Audi A3“ paliko R. S. kieme, o juos nuvežė į Alytų R. S. automobiliu. Naktinėje parduotuvėje nusipirko alkoholio ir grįžo atgal. E. Č. su R. A. nuvarė R. S. automobilį į šio namus. Netrukus E. Č. sugrįžo prie jų su R. S. automobiliu ir pasakė, kad Seilius kieme nėra jo automobilio. Taip pat pasakė, kad jo automobiliu išvažiavo E. S.. Visi važiavo link (duomenys neskelbtini) kaimo. Jis pats buvo stipriai girtas. Atsimena, kad važiavo ir grįžo į S. kiemą. Matė, kad kieme stovi E. Č. automobilis, nematė, ar jame sėdėjo E. S.;
4.6 liudytojos R. B. parodymai (b. l. 51 – 52), kad 2019 m. rugpjūčio mėn., tikslios datos nepamena, vakaro metu, apie 23.00 val., vaikaitis E. S. buvo atvykęs į jos namus, adresu (duomenys neskelbtini). E. S. teigė atvykęs vienas, neva užsinorėjo pasivažinėti mašina ir atvažiavo iki jos, palankyti. Jai E. atrodė blaivus;
4.7 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą (b. l. 104 – 105), iš kurio matyti, kad ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 01-1-34167-19 E. S. atžvilgiu nutrauktas, nepadarius nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje požymių, ikiteisminis tyrimas E. S. atžvilgiu tęsiamas, jo veiką kvalifikuojant pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281(1) straipsnio 1 dalyje;
4.8 2019 m. spalio 14 d. pažyma apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje (b. l. 60), kurioje nurodyta, kad automobilio „Audi A3 1.9 TDI“ vidutinė vertė yra 1174 Eur be PVM;
4.9 informacija iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės (b. l. 59), kad automobilis „Audi A3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registruotas A. Č. vardu.
Veikos kvalifikavimas ir vertinimas
5. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Už šį nusikaltimą asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
6. Byloje paties kaltinamojo E. S. nuosekliais ir aiškiais parodymais, sutapusiais su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, liudytojų E. Č., R. S., D. M., R. B. apklausų protokolais, neblaivumo nustatymo aktu ir įvykio vietos apžiūros protokolu neginčijamai įrodyta, kad kaltinamojo E. S. veiksmai atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, t. y., kad jis 2019 m. rugpjūčio 11 d. apie 1.30-2.00 val. Prienų rajone, Balbieriškio seniūnijoje, Balbieriškio miestelyje, Klevų gatvėje, ir Prienų rajone, Balbieriškio seniūnijoje, keliu Nr. 3303, Balbieriškis-Kriokialaukis, iki Vaivos kaimo, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Audi A3 S3“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) priklausantį E. Č., būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas. Tokiu būdu, konstatuotina, kad kaltinamojo veika atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, jo veika kvalifikuota tinkamai bei įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.
Bausmės skyrimas
7. Pagal BK 54 straipsnio nuostatas teismas, skirdamas bausmę, turi laikytis trijų taisyklių, kurių visuma ir sudaro bausmės skyrimo pagrindus: 1) bausmė skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, 2) teismas vadovaujasi BK bendrosios dalies nuostatomis, 3) teismas, skirdamas bausmę, įvertina padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvą ir tikslą; nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).
8. Nagrinėjamojoje byloje kaltinamojo E. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis, būdamas teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, padarė vieną tyčinį nusikaltimą, dėl ko pripažintina, kad veika padaryta recidyvisto (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas, 97 straipsnio 1, 3 ir 8 dalys). Teismas, skirdamas kaltinamajam E. S. bausmę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį – padarytas nesunkus tyčinis, baigtas nusikaltimas. Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – anksčiau teistas 3 kartus (b. l. 73 – 84), šią nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą, aštuonis kartus baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, ne visas skirtas nuobaudas įvykdęs (b. l. 65 – 71, Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys), nedirba (b. l. 63), neregistruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 64), narkologo ir psichiatro įskaitose neįrašytas (b. l. 87), yra jauno ir darbingo amžiaus.
9. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcija numato, kad už šį nusikaltimą asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Prokurorė E. S. už jo padarytą nusikalstamą veiką siūlo skirti vieną griežčiausių bausmės rūšių – areštą, jos dydį nustatant maksimaliam. Kaltinamojo gynėjas prašė neskirti kaltinamajam su laisvės atėmimu susijusios bausmės, o tuo atveju, jei teismas nuspręstų skirti kaltinamajam arešto bausmę, ją sumažinti.
10. Teismas pažymi, kad vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016 ir kt.), kartu turi būti atsižvelgiama ir į kaltininko asmenybės resocializacijos poreikius. Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant išskirtinės svarbos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-30/2014, 2K-492/2014).
11. Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, tačiau tai tyčinė veika, kuri yra pavojinga ir galėjo sukelti labai skaudžias pasekmes tiek kitiems asmenims, tiek kitų asmenų turtui, tiek pačiam kaltinamajam. Bylos medžiaga nustatyta, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą kaltinamasis padarė, kai jo kraujyje pirmojo tikrinimo metu nustatyta 1,98 promilės alkoholio, antrojo tikrinimo metu – net 2,02 promilės alkoholio. Pažymėtina, kad toks nusikaltimas vertinamas kaip itin pavojingas, nes buvo šiurkščiai pažeistos Kelių eismo taisyklės, kaltinamasis suprato savo veiksmų esmę ir veikė sąmoningai, vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, tuo sukeldamas grėsmę ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių, kitų asmenų bei jų turto saugumui bei aplinkai. Byloje nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę švelninanti aplinkybė, ir viena sunkinanti aplinkybė. Iš byloje pateiktų duomenų, charakterizuojančių nuteistąjį, matyti, kad jis yra linkęs daryti teisės pažeidimus ir prieš tai taikytos lengvesnės bausmės rūšys, nesusiję su laisvės atėmimu, jam jokios įtakos neturėjo, dėl ko teismas teikimu laisvės apribojimą buvo keitęs į arešto bausmę. Bylos medžiaga nustatyta, kad praeityje E. S. teistas 3 kartus, neatlikęs paskutiniu nuosprendžiu paskirtos bausmės padarė šią nusikalstamą veiką, administracine tvarka baustas 8 kartus, dalis pažeidimų susiję su alkoholio vartojimu. Be to, matyti, kad administracinius nusižengimus E. S. daro sistemingai, iš aštuonių administracinių nuobaudų savanoriškai įvykdęs tik tris. Tokie duomenys atskleidžia kaltinamojo asmenybės pavojingumą, įžūlumą, jo požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad jis linkęs nusikalsti, jokių išvadų dėl savo elgesio nedaro, nesistengia pasitaisyti. Iš nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad E. S. charakteristika yra neigiama. Taigi, esant tokioms aplinkybėms teismas daro išvadą, jog bausmė, nesusijusi su laisvės suvaržymu, kaltinamajam poveikio nepadarys. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į anksčiau paminėtas aplinkybes ir į tai, kad nėra įstatyme numatytų pagrindų, dėl kurių negalėtų būti paskirtas areštas, teismas daro išvadą, jog savo rūšimi ir dydžiu areštas E. S. yra tinkama bausmė, nes švelnesne bausmės rūšimi – bauda, nebūtų pasiekti bausmės tikslai (BK 41 straipsnis, 49 straipsnio 1, 6 dalys). Teismas pažymi, kad šeiminės ir darbinės aplinkybės savaime nesudaro pakankamo pagrindo neskirti arešto bausmės (žr., pvz., Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-119-651/2018). Šios aplinkybės reikšmingos, tačiau jos negali atsverti ir būti prioritetinės, lyginant su pagrindinėmis baudžiamosios atsakomybės nuostatomis. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta, kadangi E. S. nedirba, nevedęs, neturintis išlaikytinių. Kita vertus, vien šių aplinkybių buvimas, įvertinus jas kitų aplinkybių kontekste, nesudarytų pagrindo paskirti švelnesnę bausmės rūšį, kuri nagrinėjamu atveju nėra per griežta ir atitinka ne tik padaryto nusikaltimo pavojingumą, bet ir kaltinamojo asmenybę. Be to, teismo nuomone, bausmės tikslai paskyrus jam bausmės rūšį, nesusijusią su trumpalaikiu laisvės atėmimu, atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis bei teismo pirmiau aptartas aplinkybes, pasiekti nebus, nes šiuo atveju bausmės rūšis – bauda nebus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bausmė nebus adekvati, nebus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, juolab, kaip minėta, kaltinamasis nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, duomenų ir įrodymų, kad kaltinamasis turi santaupų, byloje nėra, taip pat jis yra baustas administracine tvarka, dalies paskirtų baudų nesumokėjęs, todėl pagrįstai tikėtina, kad jis nebūtų pajėgus sumokėti už šią nusikalstamą veiką teismo paskirtos baudos (BK 41 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, spręsdamas bausmės rūšies ir dydžio parinkimo E. S. klausimą, įvertinęs kaltinamąjį bei jo padarytą nusikaltimą apibūdinančius baudžiamosios bylos duomenis, teismas daro išvadą, kad skirti baudą kaltinamajam yra netikslinga, o terminuoto laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį, tai, kad už tokios rūšies nusikaltimą transporto eismo saugumui, asmuo teisiamas pirmą kartą, taip pat įvertinus veikos padarymo motyvus, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, ankstesnį teistumą, tai, kad nusikaltimą jis padarė neišnykus teistumui, teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant kaltinamajam arešto bausmę, jos dydį, atsižvelgiant į humaniškumo principą, į tai, kad sunkių pasekmių nekilo, bei įvertinant kaltininko asmenybės resocializacijos poreikius, nustatant artimą vidurkiui (BK 49 straipsnis, 54, 59, 60, 61 straipsniai).
12. Kadangi kaltinamasis prisipažino dėl nusikalstamos veikos įvykdymo, o baudžiamoji byla buvo užbaigta joje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). Į bausmę įskaitytinas E. S. laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. rugpjūčio 11 d. 2.40 val. iki 2019 m. rugpjūčio 12 d. 12.30 val. (b. l. 117 – 118) (BK 65, 66 straipsniai).
13. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė nebendrintina nei su prokurorės nurodytu 2018 m. lapkričio 2 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, pakeista 2019 m. spalio 31 d. nutartimi, nei su 2019 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2019 m. gruodžio 12 d., paskirta bausme, kadangi Alytaus apylinkės teisme gautas teikimas byloje Nr. T-88-1023/2020 būtent dėl minėtais nuosprendžiais paskirtų bausmių vykdymo.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise.
14. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę.
15. Teismas, spręsdamas dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo E. S. būtinumo, atsižvelgia į tai, kad jis neblaivus vairavo transporto priemonę (nustatytas vidutinis girtumo laipsnis: pirmojo tikrinimo metu nustatyta 1,98 promilės alkoholio, antrojo tikrinimo metu – 2,02 promilė alkoholio). Nepritaikius kaltinamajam BK 68 straipsnio nuostatų, E. S. teisinė padėtis būtų palankesnė nei to asmens, iš kurio specialioji teisė vairuoti transporto priemonę atimama už administracinio nusižengimo, susijusio su vairavimu esant neblaiviam, padarymą. Atsižvelgiant į tai ir į tai, kad E. S. padarė šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą, vairavo esant vidutiniam girtumo laipsniui, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, tikslinga uždrausti kaltinamajam naudotis ir įgyti BK 68 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą teisę ateityje per nuosprendyje nustatytą laiką. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, šią baudžiamojo poveikio priemonę tikslinga taikyti siekiant apriboti E. S. galimybę daryti naujus teisės pažeidimus ir tuo pačiu užtikrinti visuomenės saugumą. Tokios praktikos laikosi ir kiti teismai (žr. pvz. 2010 m. birželio 23 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-260-107/2010 ir kt.). Kaltinamasis anksčiau buvo teistas tris kartus, eilę kartų baustas administracine tvarka. Nors atsižvelgus į anksčiau nurodytas aplinkybes kaltinamasis nėra charakterizuojamas teigiamai, tačiau piktybišku Kelių eismo taisyklių pažeidėju jo taip pat negalima laikyti. Pastebėtina, kad pagal teismų praktiką draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones maksimaliam įstatyme numatytam terminui įprastai skiriamas tais atvejais, kai asmuo sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, kai dėl jo nusikalstamų veiksmų kyla sunkūs padariniai ir pan. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Dėl kaltinamojo padaryto šios bylos KET pažeidimo niekas nenukentėjo, duomenų apie padarytą žalą byloje nėra, tačiau pažymėtina, kad neteisėti E. S. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltinamojo sveikatai ar net gyvybei, pats KET pažeidimas laikytinas šiurkščiu, nes padarytas neblaivaus asmens, kai kraujyje nustatyta pirmojo tikrinimo metu 1,98 promilės alkoholio, antrojo tikrinimo metu – 2,02 promilės alkoholio, veika padaryta tyčine kaltės forma, veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams. Atsižvelgiant į visas aukščiau nustatytas ir įvertintas teisiškai reikšmingas aplinkybes, į padaryto nusikaltimo pobūdį, į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad jis nelinkęs sistemingai pažeidinėti Kelių eismo taisykles, į tai, kad sunkių padarinių šiuo atveju buvo išvengta, nenukrypstant nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos, E. S. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis (įgyti) specialia (- ią) teise (- ę) vairuoti transporto priemones dvejų metų laikotarpiui (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis), ją taikant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, arešto atlikimo laiką ir visą teismo paskirtą dvejų metų laiką po arešto atlikimo (BK 68 straipsnio 4 dalis). Teismo vertinimu, toks baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra proporcingas ir adekvatus padarytos nusikalstamos veikos ir nuteistojo asmenybės pavojingumui ir, teismo manymu, atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnyje (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis). Toks terminas nustatomas siekiant apriboti kaltinamojo galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą.
Dėl transporto priemonės konfiskavimo, kitų daiktų ir kardomosios priemonės
16. BK 72 straipsnis numato, kad BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali būti skiriama kartu su bausme. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, sprendžia klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Kita vertus, tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą, įvertinant visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes šiam klausimui išspręsti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018). Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019).
17. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, vairavo kitam asmeniui priklausantį (savininkas- A. Č., faktinis valdytojas - E. Č.) priklausantį automobilį „Audi A3 S3“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kurį, kaip pats pripažino teisiamojo posėdžio metu, pasiėmė be turto savininko žinios ir leidimo. Taigi, nors vairuotas automobilis ir nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės kaltinamasis objektyviai nebūtų galėjęs padaryti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, dėl ko vairuotas automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus neabejotina, kad E. S. vairuoto automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, yra būtinas. Tačiau, kadangi transporto priemonė, kurią naudojant buvo padaryta tyčinė nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui, kuriam nebuvo žinoma apie transporto priemonės panaudojimą nusikaltimui padaryti, ji turi ekonominę vertę, todėl, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, nesant BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant būtų galima spręsti dėl kitiems asmenims priklausančio turto konfiskavimo, pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, nagrinėjamu atveju konfiskuojama automobilio vertę atitinkanti pinigų suma, kuri, remiantis transporto priemonės faktinio valdytojo E. Č. parodymais, yra 700,00 Eur ir kuri laikytina atitinkanti realią minėto automobilio rinkos vertę, kurią nurodė pats tretysis asmuo, valdantis minėtą automobilį ir su kuria sutiko pats kaltinamasis (BK 72 straipsnio 5 dalis).
18. Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti: automobilį „Audi A3 S3“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus palikti jo savininko žinioje (BPK 94 straipsnis).
19. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, E. S. iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, o pradėjus jį vykdyti, panaikintina (b. l. 119 – 121).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302 straipsniu, 304 straipsniu, 306 straipsniu, 307 straipsniu,
nusprendžia:
E. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. S. paskirti galutinę 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės įskaityti laiką, E. S. išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. rugpjūčio 11 d. 2.40 val. iki 2019 m. rugpjūčio 12 d. 12.30 val. (2 paras), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, E. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dvejiems metams uždrausti naudotis (įgyti) specialiąja (-ą) teise (-ę) – teise (-ę) vairuoti transporto priemones, jos terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, arešto atlikimo laiką ir visą teismo paskirtą dvejų metų laiką po arešto bausmės atlikimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 5 dalimi, iš E. S. išieškoti valstybės naudai konfiskuotino turto – automobilio „Audi A3 S3“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą – 700,00 Eur (septynis šimtus eurų 00 ct).
E. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus jį vykdyti, panaikinti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti: automobilį „Audi A3 S3“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus palikti jo savininko žinioje.
Išaiškinti E. S., kad nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Nuteistasis arešto bausme privalo ne vėliau kaip per 7 dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo darbo dienomis, įstaigos darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į Alytaus pataisos namus, adresu Ulonų g. 8, Alytaus m. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis ,
nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus. Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.