Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Šimonis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. T. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės B. T. ieškinį atsakovei Kauno kredito unijai, tretiesiems asmenims E. T., V. G. dėl kredito sutarties nutraukimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė B. T. 2016 m. lapkričio 16 d. kreipėsi į teismą prašydama: 1) pripažinti atsakovės Kauno kredito unijos veiksmus, vienašališkai nutraukiant kredito sutartį, bei sprendimą išieškoti iš ieškovės susidariusią skolą prieš terminą neteisėtais, pažeidžiančiais imperatyvias įstatymo normas; 2) patikrinti ar nebuvo teisės normose nustatytų sąlygų keisti tuo pagrindu, kad pasikeitė sutarties vykdymo aplinkybės, o nustačius tokias aplinkybes, pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu, pažeidžiančiu ieškovės interesus; 3) įpareigoti atsakovę tęsti kreditavimo sutarties vykdymą, t. y. šalis sugrąžinti į padėtį, buvusią iki kreditavimo sutarties nutraukimo, ją pratęsiant. Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 18 d. nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, nes netinkamai suformuluoti ieškinio reikalavimai, ieškinyje nenurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovė grindžia savo reikalavimą ir nepateikti jas patvirtinantys įrodymai. Ieškovė B. T. 2016 m. gruodžio 6 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė pripažinti atsakovės Kauno kredito unijos veiksmus, vienašališkai nutraukiant kredito sutartį, bei sprendimą išieškoti iš ieškovės susidariusią skolą prieš terminą neteisėtais bei pažeidžiančiais CK 6.217 straipsnio normas ir Kreditavimo sutarties Nr. 07-00165 bendrosios dalies 15.8 punkte numatytą reikalavimą.

Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 8 d. nutartimi nutarė ieškovės B. T. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovei Kauno kredito unijai, suinteresuotiems asmenims (turi būti tretieji asmenys) E. T., V. G. dėl kredito sutarties nutraukimo panaikinimo laikyti nepaduotu ir grąžino jį su priedais ieškovei.Teismas konstatavo, kad ieškovė B. T. nurodytų ieškinio trūkumų nepašalino – tinkamai nesuformulavo ieškinio reikalavimo ir visiškai nenurodė kokio materialinio teisinio rezultato siekia. Pažymėjo, kad atsakovės veiksmų pripažinimas neteisėtais pats savaime jokio materialinio rezultato nesukurs.

Atskiruoju skundu ieškovė B. T. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartį, ieškinį priimti ir perduoti bylą nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas nepagrįstai sprendė, kad iš ieškinio reikalavimo neaišku, kokio rezultato ieškovė siekia. Pažymėjo, kad ieškinį tenkinus, ginčijamos kredito sutarties nuostatos būtų pašalintos iš sutarties ir taptų šalims neprivalomos. Teismas nenurodė, kokia ieškinio reikalavimo dalis ir kodėl yra neaiški ar netinkamai suformuluota. Teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, apibojo ieškovės B. T. teisę teisme ginti savo pažeistas teises, nukrypo nuo Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos. Ieškovės B. T. teigimu, teismas nepagrįstai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą, kilę neaiškumai galėjo būti pašalinti parengiamojo teismo posėdžio metu siekiant išsiaiškinti ginčo esmę.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Šioje civilinėje byloje skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nustatytose ribose tikrina skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Byloje sprendžiamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria ieškovės B. T. ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, nepašalinus teismo nustatytų trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai – ieškinio dalykas (reikalavimas) ir pagrindas (aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas, CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4 punktas). Įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-604-221/2017, 2016 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1772-173/2016, 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1412-413/2015 ir kt.). Taigi, ieškinys gali būti paliktas nenagrinėtu, kai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė B. T. 2016 m. lapkričio 16 d. kreipėsi į teismą prašydama: 1) pripažinti atsakovės Kauno kredito unijos veiksmus, vienašališkai nutraukiant kredito sutartį, bei sprendimą išieškoti iš ieškovės susidariusią skolą prieš terminą neteisėtais, pažeidžiančiais imperatyvias įstatymo normas; 2) patikrinti ar nebuvo teisės normose nustatytų sąlygų keisti tuo pagrindu, kad pasikeitė sutarties vykdymo aplinkybės, o nustačius tokias aplinkybes, pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu, pažeidžiančiu ieškovės interesus; 3) įpareigoti atsakovę tęsti kreditavimo sutarties vykdymą, t. y. šalis sugrąžinti į padėtį, buvusią iki kreditavimo sutarties nutraukimo, ją pratęsiant. Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 18 d. nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, tarp jų, tinkamai suformuluoti ieškinio reikalavimą. Ieškovė B. T. 2016 m. gruodžio 6 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė pripažinti atsakovės Kauno kredito unijos veiksmus, vienašališkai nutraukiant kredito sutartį Nr. 07-00165, bei sprendimą išieškoti iš ieškovės susidariusią skolą prieš terminą neteisėtais bei pažeidžiančiais CK 6.217 straipsnio normas ir kreditavimo sutarties Nr. 07-00165 bendrosios dalies 15.8 punkte numatytą reikalavimą (b. l. 16–23). Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2016 m. gruodžio 8 d. nutartimi nutarė ieškovės B. T. ieškinį laikyti nepaduotu, motyvuodamas tuo, kad ieškovė tinkamai nesuformulavo ieškinio reikalavimo ir nenurodė, kokio materialinio teisinio rezultato siekia. Apeliacinės instancijos teismas tokią pirmosios instancijos teismo išvadą laiko nepagrįsta.Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė B. T. patikslintame ieškinyje lingvistiškai aiškiai suformulavo reikalavimą pripažinti kredito sutarties Nr. 07-00165 vienašališką nutraukimą neteisėtu. Pažymėtina, kad ieškovė B. T. tiek ieškinyje, tiek patikslintame ieškinyje nurodė, jog E. T. ir atsakovė Kauno kredito unija 2007 m. kovo 23 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 07-00165, šios sutarties pagrindu buvo sudarytos laidavimo sutartys, pagal kurias ieškovė B. T. tapo laiduotoja ir solidariąja skolininke. Ieškovė B. T. ieškinyje taip pat nurodė aplinkybes, kurios, jos vertinimu, sudaro pagrindą pripažinti vienašališką kredito sutarties nutraukimą neteisėtu. Taigi, iš patikslinto ieškinio matyti, kad ieškovė B. T. siekia, jog kredito sutarties Nr. 07-00165 galiojimas būtų atstatytas ir ji gera valia galėtų vykdyti prisiimtus įsipareigojimus atsakovei. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasis šios nutarties 7 pastraipoje nurodyta teismų praktika, konstatuoja, kad ieškovės B. T. reikalavimas ir jo pagrindas yra pakankamai aiškus ir suprantamas, todėl teismas nepagrįstai ieškinį laikė nepaduotu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės B. T. pateiktas ieškinys iš esmės atitiko CPK 135 sprendimo 1 dalyje numatytus ieškinio reikalavimus, iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė siekia konkrečios kredito sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu ir ieškinyje nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovė grindžia savo reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4 punktas). Pažymėtina, kad teismui kylantys neaiškumai dėl ieškinio reikalavimo formulavimo (tikslumo) gali būti šalinami ne per trūkumų šalinimo, o parengiamojo teismo posėdžio metu, nes parengiamojo teismo posėdžio metu apklausiant bylos šalis teismas turi išsiaiškinti ginčo esmę ir visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį (CPK 226 straipsnis, 227 straipsnio 4 dalis, 230 straipsnio 1 dalis).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas, 2007 m. spalio 24 d. nutarimas, Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis). Dėl poreikio gerbti teisinio tikrumo principą, užtikrinti teismų praktikos vienodumą panašiose bylose pabrėžiama Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje dėl teisės į teisingą teismą garantijų (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. kovo 31 d. sprendimas byloje S. C. Uzinexport S. A. prieš Rumuniją, peticijos Nr. 43807/06). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukrypo nuo šios nutarties 7 pastraipoje nurodytos aukštesnės instancijos teismų praktikos dėl reikalavimų ieškiniui ir ieškinio trūkumų šalinimo, priėmė neteisingą bei nepagrįstą procesinį sprendimą, kuris apribojo ieškovės B. T. konstitucinę teisę kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 straipsnis, Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis). Įvertinęs šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina, o klausimas dėl ieškovės B. T. patikslinto ieškinio priėmimo perduodamas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartį panaikinti.

Ieškovės B. T. patikslinto ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.