- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-03
- Bylos Nr.
- e2S-604-221/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-01523-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Ieškovas
- M. B. K.
- Atsakovas
- I. K.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. B. K. atskirąjį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės M. B. K. ieškinį atsakovei I. K. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė M. B. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 21 313 Eur nuostoliams atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ieškovė M. B. K. taip pat prašė atleisti ją nuo likusios žyminio mokesčio dalies (439 Eur) sumokėjimo, netenkinus šio prašymo, iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo atidėti likusios žyminio mokesčio dalies (439 Eur) sumokėjimą. Šį prašymą grindė tuo, kad jos gaunamos pajamos (204,35 Eur senatvės pensija ir 50,55 Eur našlės pensija) nėra pakankamos visam 480 Eur žyminiam mokesčiui sumokėti, ieškovė M. B. K. neturi papildomų pajamų iš kitų šaltinių, nekilnojamojo turto, todėl jos turtinė padėtis yra sunki.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Prienų rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 16 d. nutartimi netenkino ieškovės M. B. K. prašymų dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ar jo sumokėjimo atidėjimo, įpareigojo ieškovę M. B. K. per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos sumokėti 439 Eur žyminio mokesčio dalį, nustatė ieškovei M. B. K. septynių dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems procesinio dokumento trūkumams pašalinti.
Teismas sprendė, kad ieškovė turi nurodyti, kokia padaryta žala atsakovės veiksmais nuo jos faktinio pradėjimo valdyti ūkininko R. K. ūkį, pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Teismas nurodė, kad jam neaiški ieškinio pirma pastraipa ir jos ryšys su ieškiniu ir jo reikalavimais, taip pat neaišku, kokius būtent tiesioginius ar netiesioginius jau patirtus realius turtinius ar neturtinius padarinius (nuostolius) reikalaujama kompensuoti, ieškinyje nenurodyta, kokiais įrodymais grindžiamas žalos dydis, neįvardyti neteisėti veiksmai, iš kurių būtų kildinama žala, priežastinis ryšys ir kt. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nurodo, jog 49 906,69 Eur nežinia kur patekusių įplaukų suponavo nuosavo kapitalo sumažėjimą 42 626 Eur, tačiau prašo priteisti pusę sumos, kuria sumažėjo kapitalas, nors, ieškovės teigimu, neaišku, kur pateko 49 906,69 Eur įplaukų, taip pat ieškovė nepateikia duomenų ir įrodymų, kad minėtos įplaukos apskritai buvo gautos. Teismas, nustatęs, kad neaiškiai ir nekonkrečiai suformuluotos aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas (ieškinio faktinis pagrindas) ir nepateikti jas ir reikalavimą pagrindžiantys įrodymai, įpareigojo ieškovę pašalinti ieškinio trūkumus: nurodyti, kokia padaryta žala atsakovės veiksmais nuo jos faktinio pradėjimo valdyti ūkininko R. K. ūkį, pateikti tai patvirtinančius įrodymus; aiškiai suformuluoti ieškinio pirmą pastraipą, nurodant, ką tuo norima pasakyti; nurodyti, kokius būtent tiesioginius ar netiesioginius jau patirtus realius turtinius ar neturtinius padarinius (nuostolius) reikalaujama kompensuoti; nurodyti, kokiais įrodymais grindžiamas žalos dydis, įvardyti neteisėtus veiksmus; pateikti duomenis ir įrodymus, kad ūkiui pirkėjai sumokėjo už parduotą produkciją sumas, kurias ieškovė nurodo kaip negautas ūkyje, t. y. UAB „Marijampolės pieno konservai“ – 9 588,17 Eur, „B. O. firma“ – 1 383,9 Eur, „Krekenavos agrofirma“ – 6 282,9 Eur, UAB „Utenos mėsa“ – 3 273,57 Eur, „Venditor“ – 552 Eur, UAB „Marijampolės pieno konservai“ – 11 662,81 Eur, UAB „Utenos mėsa“ – 5 085,8 Eur. Teismas sprendė, kad ieškovės M. B. K. pateikti duomenys: VSDFV Kauno skyriaus pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimą, pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas, VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo kopija, iš kurių matyti, jog ieškovė nuo 2015 m. sausio 1 d. nedirba, iš VSDFV Kauno skyriaus kas mėnesį gauna 204,35 Eur dydžio senatvės pensiją ir 50,55 Eur dydžio našlės pensiją, neturi nekilnojamojo turto, nepatvirtina, kad ieškovės M. B. K. turtinė padėtis yra tokia bloga, kad būtų pagrindas atleisti ją nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo ar atidėti likusios nesumokėtos žyminio mokesčio dalies sumokėjimą. Teismas pažymėjo, kad į bylą nepateikti duomenys apie ieškovės M. B. K. turimas santaupas, ji yra ½ dalies R. K. ūkio savininkė, ieškovė M. B. K. nesikreipė dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, o dėl procesinių dokumentų parengimo sutartį sudarė su advokate, todėl ji gali disponuoti viešai nedeklaruotomis pinigų sumomis.
Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė M. B. K. prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Nepagrįstai nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti. Ieškovė M. B. K. ieškinyje aiškiai suformulavo ieškinio dalyką (nurodė, jog prašo priteisti iš atsakovės 21 313 Eur, t. y. ½ dalį žalos dydžio, kuri buvo padaryta R. K. ūkiui, nes ieškovė yra tik ½ dalies minėto ūkio paveldėtoja), nurodė ieškinio faktinį pagrindą (ieškovė nurodė atsakovės neteisėtus veiksmus (ieškinio 5–10 psl.), žalos dydį (ieškinio 11 psl.), pirmojoje ieškinio pastraipoje, kuri teismui sukėlė neaiškumų, ieškovė išdėstė faktines bylos aplinkybes, siekdama nurodyti ir ieškovės suinteresuotumą apsaugoti R. K. ūkį nuo žalos), pateikė turimus rašytinius įrodymus (2016 m. rugsėjo 27 d. advokatų kontoros „Konsus“ specialisto konsultacinę išvadą). Atsižvelgiant į atsakovės kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktus įrodymus, ieškovė reikštų atitinkamus prašymus dėl papildomų įrodymų išreikalavimo ar ekspertizės skyrimo (ieškinyje nurodyta, kad atsakovė tyčia neteikia visos informacijos, susijusios su R. K. ūkiu).
4.2. Sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, nesilaikyta CPK įtvirtintos proceso stadijų tvarkos ir civilinės bylos iškėlimo stadijoje vertinti visi ieškovės pateikti įrodymai, kurie vertinami teisminio nagrinėjimo metu. Nepagrįstai sutapatinus bylos iškėlimo stadiją su jos pasirengimo nagrinėti ir nagrinėjimo iš esmės stadijomis, padaryti proceso teisės normų pažeidimai.
4.3. Ieškovei priklauso ½ dalis R. K. ūkio, tačiau minėta teisė dar nėra išviešinta, t. y. nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į minėtą turtą, todėl ieškovė neturi galimybės disponuoti ūkio turtu ir iš to gauti pajamų, kurias galėtų panaudoti žyminio mokesčio sumokėjimui. Ieškovė neturi santaupų, iš kurių galėtų sumokėti visą žyminio mokesčio sumą. Tai patvirtina „Swedbank“, AB, sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2007 m. birželio 6 d. iki 2016 m. gruodžio 20 d. kopija, ieškovė neturi kitų banko sąskaitų. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovė neturi galimybės sumokėti likusios žyminio mokesčio dalies.
4.4. Nepagrįsta išvada, jog ieškovė disponuoja viešai nedeklaruotomis pinigų sumomis, nes nesikreipė dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo. Pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikta ieškovės ir advokatės D. V. sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo, todėl teismui negalėjo būti žinomas advokato užmokesčio dydis ir jo apmokėjimo tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti ir netenkintas prašymas dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ar jo sumokėjimo atidėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008). Ieškovė M. B. K. su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: kredito unijos „Prienų taupa“ 2016 m. gruodžio 20 d. pažymą, „Swedbank“, AB, sąskaitos išrašo kopiją. Atsižvelgiant į tai, kad byloje kilusio klausimo išnagrinėjimui teismui reikalinga įvertinti įrodymų, pagrindžiančių ieškovės M. B. K. turtinę padėtį, visumą, apeliacinės instancijos teismas priima pateiktus įrodymus ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl ieškinio trūkumų
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) ir kituose įstatymuose. Civilinėje teisėje pagrindinė pažeistų subjektinių teisių gynybos priemonė yra ieškinys, kurio pagrindu šalių materialusis teisinis ginčas įgyja procesinę formą ir prasideda civilinis procesas. Asmens kreipimasis į teismą turi atitikti įstatymo nustatytą tvarką – tik tokiu būdu materialusis teisinis reikalavimas tampa ieškiniu. Nors įstatymas ieškinio turiniui nustato daug formalių reikalavimų (CPK 111, 135 straipsniai), tačiau iš esmės ieškinio turinį sudaro du elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Ieškinio dalyku suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), o ieškinio pagrindu – faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Pirmosios instancijos teismas apeliacine tvarka revizuojamoje nutartyje nustatė terminą šiems ieškinio trūkumams pašalinti: nurodyti, kokia padaryta žala atsakovės veiksmais nuo jos faktinio pradėjimo valdyti ūkininko R. K. ūkį, pateikti tai patvirtinančius įrodymus; aiškiai suformuluoti ieškinio pirmą pastraipą, nurodant, ką tuo norima pasakyti; nurodyti, kokius būtent tiesioginius ar netiesioginius jau patirtus realius turtinius ar neturtinius padarinius (nuostolius) reikalaujama kompensuoti; nurodyti, kokiais įrodymais grindžiamas žalos dydis, įvardyti neteisėtus veiksmus; pateikti duomenis ir įrodymus, kad ūkiui pirkėjai sumokėjo už parduotą produkciją sumas, kurias ieškovė nurodo kaip negautas ūkyje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas ieškinio trūkumus nustatė nepagrįstai.
Įstatyme įtvirtinti reikalavimai ieškinio turiniui ir formai yra imperatyvūs. Jų nesilaikymas ieškovui sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių; tai reiškia, kad civilinė byla neiškeliama, kol nepašalinamos visos kliūtys kreiptis į teismą. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti pradinio ieškinio. Tokiu atveju laikoma, kad ieškinys paduotas pradinio jo pateikimo teismui dieną. Trūkumų nepašalinus, ieškinys laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115, 138 straipsniai). Tačiau įstatymo nustatyta ieškovo pareiga dar iki kreipiantis su ieškiniu į teismą suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką negali būti aiškinama taip, kad iš ieškovo kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Kita vertus, įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kada dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Tokia ieškinio trūkumų šalinimo instituto samprata atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009).
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčo atveju, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė M. B. K. pakankamai aiškiai suformulavo faktinį ieškinio pagrindą. Nustatyta, kad ieškinio, kuriuo reikalaujama turtinės žalos atlyginimo, pagrindą sudaro aplinkybės, susijusios su, ieškovės M. B. K. teigimu, neteisėtais atsakovės I. K. veiksmais, dėl kurių R. K. ūkio nuosavas kapitalas sumažėjo 42 626 Eur. Nors tam tikrose ieškinio dalyse ir trūksta papildomos argumentacijos, tačiau iš to galintys kilti neaiškumai nėra tokie, kurie sudarytų pagrindą nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, kadangi ieškovė M. B. K. esmines faktines aplinkybes ieškinyje išdėstė. Aplinkybė, kad pirminėje proceso stadijoje ieškovės M. B. K. argumentai neįtikino teismo dėl ieškinio dalyko pagrįstumo, t. y., kad tam tikras atsakovės I. K. (ne)veikimas leidžia reikalauti konkretaus dydžio turtinės žalos atlyginimo, nelaikytina ieškinio trūkumu, nes ieškovės M. B. K. reikalavimų pagrįstumas bus vertinamas nagrinėjant bylą iš esmės. Ieškovė M. B. K. taip pat suformulavo ieškinio dalyką – priteisti jai, kaip R. K. ūkio ½ dalies paveldėtojai, iš I. K. 21 313 Eur nuostoliams atlyginti. Taigi ieškovės M. B. K. nurodyti ieškinio pagrindas ir dalykas yra pakankamai aiškiai suformuluoti, o teismui kylantys neaiškumai gali būti šalinami ne ieškinio priėmimo stadijoje, o parengiamojo teismo posėdžio metu arba nagrinėjimo teisme proceso stadijoje.
Pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad ieškovė M. B. K. nepateikė visų įrodymų, įvardintų skundžiamoje nutartyje ir pagrindžiančių ieškinyje suformuluotus reikalavimus, taip pat nelaikytina esminiu ieškinio trūkumu, sudarančiu pagrindą nepriimti ieškinio. Teismų praktikoje nurodoma, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas ar tokių įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1682/2013). Pažymėtina, kad ieškovė M. B. K. ieškinyje nurodė, kad I. K. neteikė jai ataskaitų apie ūkio veiklą, neinformavo jos apie ūkio finansinę padėtį, buhalterinius dokumentus, ūkio turto naudojimą. Ieškinyje taip pat nurodyta, kad R. K. ūkio administratore yra atsakovė I. K. Įvertinus tai, manytina, kad ieškovės M. B. K. galimybės pateikti visus ieškinio faktinį pagrindą pagrindžiančius įrodymus yra ribotos. Nors ieškinyje nėra pateikta duomenų apie ieškovės M. B. K. negalėjimą gauti konkrečius įrodymus, ieškinyje taip pat nėra suformuluotų prašymų dėl įrodymų išreikalavimo, tačiau, atsižvelgiant į atskirajame skunde ieškovės M. B. K. nurodytas aplinkybes, susijusias su įrodymų neturėjimu, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad įrodymų, kurių ieškovė šiuo metu negali pateikti, nepateikimas turėtų būti laikomas ieškinio trūkumu. Pasitvirtinus ieškovės M. B. K. nurodomai aplinkybei, jog kitų įrodymų ji neturi ir negali pateikti, ir nustačius ieškovei M. B. K. terminą pašalinti šį trūkumą, būtų neproporcingai apribota jos teisė kreiptis į teismą, nes ji būtų verčiama teismui pateikti tokius ieškinio įrodymus, kurių, M. B. K. teigimu, ji iš viso neturi. Be to, kaip minėta, įrodymų pakankamumo klausimas neturėtų būti sprendžiamas procesinio dokumento priėmimo stadijoje.
Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nurodyti ieškinio trūkumai nėra esminiai ir gali būti pašalinti parengiamojo teismo posėdžio ar bylos nagrinėjimo iš esmės metu, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti.
Dėl prašymo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti jo sumokėjimą
Ieškovė M. B. K. nesutinka su teismo sprendimu netenkinti jos prašymo atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo.
Pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Toks prašymas turi būti motyvuotas, prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą (CPK 178 straipsnis). Įstatymo leidėjas nėra pateikęs baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias turėtų būti atsižvelgiama vertinant asmens galimybes sumokėti žyminį mokestį, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar pateikti argumentai ir įrodymai yra pakankami jį atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Taip pat įstatyme nenurodyta, nuo kokios žyminio mokesčio dalies teismas gali ar turi asmenį atleisti.
Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad žyminis mokestis neturėtų riboti galimybės kreiptis į teismą ir ginti savo interesus, kartu jis turi paskirtį saugoti antrąją proceso (ginčo) šalį nuo galimo piktnaudžiavimo teisėmis. Tai reiškia, kad asmens pareiga sumokėti žyminį mokestį negali būti aiškinama ar suprantama tik kaip galimybė jam patirti išlaidas, nesukeliančias jokių finansinių nepatogumų. Priešingai, būtent žyminio mokesčio dydis turėtų būti paskata asmeniui tinkamai įvertinti savo reikalavimo bei jį pagrindžiančių įrodymų pagrįstumą ir nuspręsti, ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1423/2014).
Pagal ieškinyje suformuluotus reikalavimus už ieškinį turi būti sumokėtas 480 Eur žyminis mokestis. Ieškovė M. B. K. sumokėjo tik nežymią žyminio mokesčio dalį, t. y. 41 Eur, ir pateikė teismui prašymą atleisti nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo. Ieškovės M. B. K. sumokėta suma sudaro tik 8,5 proc. nuo visos mokėtino žyminio mokesčio sumos, todėl jos prašymo tenkinimas iš esmės reikštų atleidimą nuo viso žyminio mokesčio mokėjimo ir neatitiktų įstatymų leidėjo paminėta teisės norma siekiamų tikslų.
Iš ieškovės M. B. K. pateiktų įrodymų matyti, kad ji neturi nekilnojamojo turto, jos pajamas sudaro 204,35 Eur dydžio senatvės pensija ir 50,55 Eur dydžio našlės pensija. Kartu su atskiruoju skundu ieškovė M. B. K. pateikė duomenis, patvirtinančius aplinkybę, kad kreipimosi į teismą metu ieškovė M. B. K. neturėjo santaupų. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad M. B. K. turtinė padėtis yra gana sunki, todėl ji šiuo metu gali neturėti realių finansinių galimybių sumokėti visą pagal ieškinyje suformuluotus reikalavimus apskaičiuotą žyminį mokestį – 480 Eur. Visgi pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad ieškovė M. B. K. nesikreipė dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, o dėl procesinių dokumentų parengimo sutartį sudarė su advokate, taip pat ji yra ½ dalies R. K. ūkio paveldėtoja. Atskirajame skunde ieškovė M. B. K. teigia, kad šiuo metu nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į minėtą turtą, tačiau nurodyta aplinkybė patvirtina, jog dabar kaip sunki vertinama ieškovės M. B. K. turtinė padėtis yra laikina ir ji ateityje pagerės. Nesant faktinių duomenų paneigti tikėtinai išvadai, kad sunki M. B. K. turtinė padėtis yra laikina, gali būti taikomas kitas, CPK 84 straipsnyje numatytas žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo institutas. Ieškovė M. B. K. yra pateikusi prašymą atidėti jai dalies žyminio mokesčio sumokėjimą, jeigu nebūtų tenkintas jos prašymas dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Įvertinęs aplinkybes, kad ieškovės M. B. K. turtinė padėtis yra sunki, tačiau ji gali pagerėti per ilgesnį laikotarpį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo pagrindo atleisti ieškovę M. B. K. nuo 439 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimo nebuvimą, tačiau jos prašymo atidėti nurodytos žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki sprendimo (nutarties) priėmimo netenkinimas neproporcingai suvaržytų ieškovės M. B. K. teisę į teisminę gynybą ar net ją eliminuotų.
Nurodytų argumentų pagrindu Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartis naikintina dėl netinkamo procesinės teisės normų taikymo, o ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kadangi ieškovė M. B. K. atskirajame skunde neprašo apeliacinės instancijos teismo iš esmės išspręsti jos prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ar jo dalies sumokėjimo atidėjimo, šis klausimas taip pat perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo (kartu išsprendžiant ieškovės M. B. K. prašymą dėl jos atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ar jo dalies sumokėjimo atidėjimo) klausimą Prienų rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.