Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Gintautas Koriaginas, raštinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės E. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-2591-199/2015 pagal ieškovės E. A. patikslintą ieškinį atsakovams A. L., R. K., L. G., D. S., R. K., V. K., K. S., G. S., A. Ž., L. B., J. M., A. A., V. Ž., L. J., A. P., S. Ž., D. V. V., A. L., S. K., V. K., E. M., A. J., K. K., A. A., J. D., D. N., V. S., R. R., V. V., V. K., Ž. M., L. R., R. R., A. R., E. S., E. Š., A. J., I. G., S. S., D. K., R. Š., G. K., V. K., S. P., A. L., R. J., R. K., E. K., J. L., R. Š., L. A., M. P., A. P., R. M., V. U., D. Ž., Loretai D. S., I. J., Ž. G., G. K., E. A., dėl gyvenamosios patalpos rekonstrukcijos įteisinimo be namo gyventojų sutikimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Nemuno būstas“, Kauno miesto savivaldybė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo pašė pripažinti ieškovei teisę atlikti gyvenamosios patalpos indeksu 500-4, esančios daugiabučiame name (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kapitalinį remontą, atveriant kapitalinėje sienoje angą/perėjimą iš gyvenamosios patalpos indeksu 500-1 į patalpą-virtuvėlę, pažymėtą indeksu 500-4, pagal UAB „Fidesa” parengtą buto kapitalinio remonto ir turtinių vienetų performavimo projektą, be bendraturčių sutikimo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2015 m. kovo 24 d. ieškovės atstovė pateikė teismui patikslintą ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

I. A. teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis).

Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatas, reglamentuojančias ieškinio palikimo nengarinėtu pagrindą, kai bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui kelaimų reikalavimų.

CPK 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens, kuris kreipėsi, kad būtų apginta pažeista jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą, todėl tinkamas kreipimosi į teismą tvarkos įgyvendinimas yra į teismą besikreipiančio asmens pareiga. Ieškinys yra vienas iš dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų, todėl ieškinio formai ir turiniui keliami tie patys bendrieji reikalavimai, kurie įstatyme nustatyti visiems dalyvaujančių byloje asmenų procesiniams dokumentams. CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, jog procesiniame dokumente, taigi ir ieškinyje, be kitų duomenų, privalo būti nurodyta: dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėtys, vardai, pavardės, asmens kodai (jeigu jie žinomi), gyvenamosios vietos, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, o tais atvejais, kai dalyvaujantys byloje asmenys arba vienas iš jų yra juridinis asmuo, – jo visas pavadinimas, buveinė, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, kodai, atsiskaitomųjų sąskaitų numeriai (jeigu jie žinomi) ir kredito įstaigų rekvizitai (jeigu jie žinomi).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas patikslinto ieškinio palikimo nenagrinėtu priežastimi nurodė tai, jog ieškovė pašalino ne visus nurodytus patikslinto ieškinio trūkumus – nenurodė nei vieno atsakovo asmens kodo, kai kurių atsakovų gimimo datų, dėl ko, teismo nuomone, neįmanoma identifikuoti atsakovų.

Bylos duomenimis, 2015 m. vasario 9 d. nutartis, kuria nustatytas terminas patikslinto ieškinio trūkumas pašalinti, priimta po ieškinio, jo priedų ir pranešimų dėl atsiliepimų į ieškinį pateikimo išsiuntimo atsakovams, daliai atsakovų teimo procesinius dokumentus įteikus viešo paskelbimo būdu, įvykus parengiamajam teismo posėdžiui. Nors byloje nėra tikslaus įrašo – teisėjo rezoliucijos ar priimtos nutarties dėl ieškinio priėmimo, tačiau iš minėtų aplinkybių sekos darytina išvada, kad ieškinys buvo priimtas. Vadinasi minėti patikslinto ieškinio tūkumai teismui buvo žinomi priėmus pradinį ieškinį, tačiau teismas ieškinio trūkumų instituto netaikė (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas gali būti taikomas tuo atveju, kai ieškinio turinio trūkumai paaiškėja jau bylos nagrinėjimo metu ir paaiškėję procesinio dokumento turinio trūkumai yra esminiai, t. y. tokie, dėl kurių bylos negalima išnagrinėti iš esmės. Priešingu atveju (jeigu išaiškėję ieškinio trūkumai nėra esminiai) prasidėjęs civilinis procesas turi būti tęsiamas.

Vertinant, ar procesinio dokumento trūkumai sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, nagrinėjamu atveju reikėtų įvertinti keletą aspektų. Pir­ma, koks yra ieškinyje nenurodytų duomenų, nustatytų CPK 111 ir 135 straipsniuose, tikslas ir pobūdis. Antra, ar nenurodyti duomenys yra reikšmingi būtent sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, ar jie gali būti patekti vėlesniuose proceso etapuose, t. y. parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Trečia, ar nenurodyti duomenys yra į teismą besikreipiančio asmens neatidumo (nerūpestingumo) padari­nys, ar į teismą besikreipiantis asmuo nurodo ir pateikia įrodymus, kad dėl objektyvių priežasčių negalėjo atitinkamų duomenų pateikti ieškinyje. Ketvirta, ar nenurodyti duomenys jau yra žinomi teismui ir ar teismas gali juos nesudėtingai gauti (pasinaudo­jęs teismų informacine sistema LITEKO, kitomis teismui prieinamomis informacinėmis sistemomis) (Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1).

Pagal 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojusią CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punk­to redakciją, ieškinyje fizinių asmenų asmens kodus, duomenis apie juridinių asmenų atskaitomąsias sąskaitas ir kredito įstaigų rekvizitus privaloma pateikti, jeigu ieškovui jie yra žinomi. Taigi, ieškinio trūkumų šalinimo institutas, ieškinyje nenurodžius visų duomenų apie dalyvaujančius asmenis, gali būti taikomas tik tada, kai ieškovui šie duomenys yra arba turėtų būti žinomi. Ginčo atveju bylos duomenys patvirtina, kad teismui nustačius patikslinto ieškinio trūkumus, ieškovė ėmėsi aktyvių veikmų siekiant juos pašalinti, t. y. kreipėsi į Gyventojų registą, tiklsu gauti reikiamą informaciją, ką pagrindžia byloje pateiktas ieškovės atstovės 2015 m. vasario 18 d. prašymas Gyventojų registro tarnybai (t. 3, b. l. 78). Iš byloje pateiktų Gyventojų registro tarnybos pažymų matyti, kad buvo pateikti daugumos atsakovų dumenys, tačiau dalies duomenų gauti nepavyko ne dėl ieškovės kaltės (t. 3, b. l. 95-144). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad įpareigojant asmenį pašalinti tokio pobūdžio trūkumus reikia turėti omenyje, kad fizinių asmenų kodai yra privatūs duomenys, kurie nėra viešai prieinami, galimybė juos gauti yra ribota, todėl dalyvaujantys byloje asmenys tokių duomenų gali ir neturėti.

Vadovaujantis išdėstytu, apeliacinės inastancijos teismas sprendžia, kad likusių atsakovų asmens kodų ir gimimo datų nepateikimas nelaikytinas esminiu ieškinio trūkumu, esant reikalui, teismas turi didesnes galimybes tokius duomenis gauti pasinaudodamas jam prieinamais informacijos šaltiniais, be kita ko, ir ieškovės nurodytu galimu informacijos turėtotoju UAB „Nemuno būstas“. Todėl formalių kliūčių sudarymas tolimesnei bylos eigai prieštarauja proceso koncentracijos, ekonomiškumo ir kooperacijos principams, pažeidžia konstitucinę asmens teisę kreiptis teisminės savo interesų gynybos (CPK 5 straipsnio 1 dalis, CPK 7 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnis).

Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškinio palikimo nenagrinėtu institutas buvo taikytas nepagrįstai, todėl skundžiama teismo nutartis naikintina, o civilinė byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.