Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-10-28 · Civilinė byla Nr. e2-21270-1098/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-10-28
Bylos Nr.
e2-21270-1098/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-15511-2019-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jelena Leščinskienė
Atsakovas
T. J.
Advokatai
Rimondas Kuzminas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-21270-1098/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15511-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 28 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jelena Leščinskienė,sekretoriaujant Gintarei Žemaitytei,dalyvaujant ieškovės atstovei Eglei Konstantinavičienei,atsakovui T. J. (T. J.) ir jo atstovui advokatui Rimondui Kuzminui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Berijalis“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, ieškinį atsakovui T. J. dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Berijalis“ (toliau – BUAB „Berijalis“ arba ieškovė) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui T. J. (toliau – atsakovas), prašydama išreikalauti iš atsakovo ieškovei priklausančias 12 475,00 Eur pinigines lėšas, priteisti iš atsakovo 5,00 proc. metines procesines palūkanas ir patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Ieškovė ieškinyje ir jo patikslinimo pranešime nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 8 d. nutartimi iškėlė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Berijalis” bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“. Teismo nutartis dėl bankroto UAB „Berijalis“ iškėlimo įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 20 d. Bankroto administratorius, atlikdamas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte jam įtvirtintą pareigą, nustatė, kad buvęs UAB „Berijalis“ vadovas T. J. yra negrąžinęs įmonei dalies laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 15 d. iki 2017 m. gruodžio 1 d. iš jos paimtų piniginių lėšų. Tokią išvadą bankroto administratorius padarė atlikęs įmonės piniginių srautų analizę bei susipažinęs su įmonės bankinėmis operacijomis. Bankroto administratorius, įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutarčiai, 2019 m. lapkričio 20 d. pranešimu įpareigojo UAB „Berijalis“ vadovę S. F. C. iki 2018 m. gruodžio 5 d. sudaryti balansą nutarties iškelti bendrovei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis bei perduoti visą įmonės turtą ir dokumentus. Vilniaus apygardos teismo nutartis, pranešimas ir bankroto administratoriaus reikalavimas dėl turto ir dokumentų perdavimo BUAB „Berijalis“ direktorei S. F. C. buvo išsiųsti registruotu paštu Juridinių asmenų registro išraše nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), tačiau susisiekti su ja nepavyko. Nepavykus susisiekti su buvusia BUAB „Berijalis“ vadove, bankroto administratorius kreipėsi į priešpaskutinį įmonės vadovą – atsakovą T. J. Ieškovės teigimu, atsakovui buvo išsiųstas prašymas pateikti UAB „Berijalis“ balansą, sudarytą jo atleidimo dienai, bei duomenis apie tai, kokie dokumentai ir turtas buvo perduoti naujai įmonės vadovei S. F. C. Atsakovas elektroniniu paštu pateikė bankroto administratoriui atsakymą, kad jokių dokumentų neturi ir pateikti negali, kadangi 2017 metų lapkričio 30 d. visi UAB „Berijalis“ dokumentai, įskaitant buhalterinius dokumentus, antspaudą ir balansą, buvo perduoti naujam įmonės savininkui (vadovui). Faktiškai bankroto administratoriui nebuvo perduoti su įmonės veikla susiję dokumentai, tarp jų ir dokumentai, kurie patvirtintų, jog atsakovas iš įmonės sąskaitos paimtas pinigines lėšas būtų panaudojęs įmonės tikslams, todėl šias pinigines lėšas bankroto administratorius prašo priteisti iš atsakovo.

Atsiliepimas

3. A. T. J. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškinyje nurodytos piniginės operacijos buvo atliktos teisėtai, kadangi jų tikslas buvo susijęs su įmonės veiklos vykdymu. Atsakovo teigimu, duomenys apie UAB „Berjalis“ finansines operacijas buvo pateikti teismui atsietai nuo kitos informacijos apie įmonę. Bankroto administratorius iš esmės nesidomėjo visomis, su įmone susijusiomis aplinkybėmis. Atsakovas nurodė, kad bankroto administratorius tik kartą formaliai elektroniniu paštu kreipėsi į jį su paklausimu dėl įmonės dokumentų pateikimo. Įmonės dokumentų pateikti bankroto administratoriui negalėjo, nes visi dokumentai buvo perduoti naujam įmonės savininkui. Atsakovo žiniomis, nauji įmonės savininkai ar su jais susiję asmenys yra įtariami padarę nusikalstamas veikas (nurodė apie tai žinąs, kadangi kartu su kitu UAB „Berijalis“ akcininku E. Š. buvo apklaustas kaip liudytojas (duomenys neskelbtini) dėl įmonės perleidimo aplinkybių). Atsakovas pažymėjo, kad ikiteisminį tyrimą atliekanti institucija jokių pretenzijų jam nepareiškė. Apie tai, kad ketinama inicijuoti įmonei bankroto bylą teigia sužinojęs iš apklausos bei iš Socialinio draudimo fondo, kuris buvusiems įmonės savininkams pretenzijų taipogi neturėjo. Atsakovo teigimu, bankroto administratorius turėjo galimybę gauti įmonės dokumentus ir tik susipažinęs su jais spręsti dėl ieškinio pagrįstumo. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad ieškinyje nurodytos iš bankų paimtos lėšos bendrai 12 475,00 Eur sumai yra teisėtų finansinių operacijų įrašai ir didžioji dalis šių lėšų buvo paimta, nes pagrindiniai įmonės akcininkai atsakovas ir komercijos direktoriaus pareigas ėjęs E. Š. tokiu būdu atsiėmė įmonei skolintas lėšas. Atsakovas paaiškino, kad įmonei lėšos buvo skolinamos dėl apyvartinių lėšų trūkumo ir tai iš esmės buvo susiję su UAB „Sovela“ užsakymo (reklaminės produkcijos gamybos) vykdymu. Atsakovas pažymėjo, kad įmonės perleidimo metu UAB „Berijalis“ buhalterinė apskaita buvo tinkamai sutvarkyta, skolų ir (ar) neįvykdytų prievolių valstybei nebuvo, o naujieji įmonės savininkai dėl buvusios veiklos ar finansinių operacijų pretenzijų nereiškė.

5. Teismo posėdyje byloje dalyvaujantys asmenys palaikė savo pozicijas, išdėstytas procesiniuose dokumentuose.

6. Teismo posėdyje liudytojas P. J. parodė, kad yra UAB „Sovela“ vadovas. UAB „Sovela“ ir UAB „Berijalis“ siejo paslaugų teikimo teisiniai santykiai – UAB „Berijalis“ teikė UAB „Sovela“ paslaugas, susijusias su verslo dovanomis (tušinukai, graviravimas ir pan.), paskutinį kartą teikė 2016 metų pabaigoje, sandorio vertė buvo apie 12 000,00 Eur. Nepamena, ar buvo pasirašyta rašytinė sutartis dėl paslaugų teikimo. Susitarus su ieškove dėl sandorio ir pradėjus jį įgyvendinti, po kažkiek laiko UAB „Berijalis“ kilo problemų dėl projekto įgyvendinimo, nes pritrūko apyvartinių lėšų. Išsiaiškinęs situaciją ieškovės įmonėje pasiūlė ieškovės vadovui paskolinti įmonei pinigų, t. y. įnešti savų lėšų (paskolinti įmonei piniginių lėšų), o paskui atsiimti. UAB „Sovela“ gavusi suteiktas paslaugas iškart su ieškove atsiskaitė, avanso nebuvo sumokėjusi. Mano, kad ieškovė pasinaudojo jo pasiūlymu, kadangi laiku ir tinkamai atsiskaitė už paslaugas, įvykdė projektą. Paaiškino, kad UAB „Berijalis“ nuomojosi iš UAB „Sovela“ transportą, už ką yra atsiskaityta.

7. Teismo posėdyje liudytoja D. K. parodė, kad nuo 2016 m. iki 2017 m. rudens pagal sutartį teikė UAB „Berijalis“ buhalterinės apskaitos paslaugas. Paaiškino, kad įmonėje buvo įprasta praktika, kai vadovai skolindavo įmonei pinigines lėšas. Tais atvejais, kai vadovai skolindavo įmonei pinigines lėšas buvo sudaromos sutartys, kurios tinkamai buvo apskaitomos. Negali pasakyti, ar vadovo ir akcininko įmonei suteiktos paskolos buvo tinkamai deklaruotos. 2017 m. rudenį įmonė neturėjo skolų, nebent einamieji atsiskaitymai su kreditoriais. Už 2017 m. balanso nesudarinėjo ir neteikė.

8. Teismo posėdyje liudytojas E. Š. parodė, kad nuo 2016 m. vasaros buvo UAB „Berijalis“ akcininku. Trys kartus skolino įmonei lėšas, pirmą kartą skolino įsteigus įmonę (apie 1 000,00 Eur), antrą kartą – 2016 m. rugpjūčio mėnesį (3 000,00 Eur), trečią kartą – 2016 m. gruodžio mėnesį (3 000,00 Eur). Pirmą kartą skolino, nes įmonė turėjo įsigyti kompiuterius, būtinus tolimesnės veiklos vykdymui, antrą ir trečią kartą skolino, nes trūko apyvartinių lėšų atitinkamų projektų su UAB „Sovela“ įgyvendinimui. Skolindamas įmonei lėšas pasirašydavo paskolos sutartis, grynais pinigais įnešdavo į įmonės kasą. Ginčo laikotarpiu įmonė buvo moki, turėjo tik einamuosius mokėjimus kreditoriams. Jau suderinus su UAB „Sovela“ projektą paaiškėjo, kad trūksta apyvartinių lėšų jo įgyvendinimui, todėl teko paskolinti pinigų įmonei ir įgyvendinti projektą. Kitokio varianto dėl minėto projekto įgyvendinimo nesvarstė, nes buvo šventinis laikotarpis bei kuo skubiau reikėjo įvykdyti įsipareigojimus UAB ‚Sovela“. Iš UAB „Sovela“ ieškovė nuomojosi automobilius. Dėl asmeninių nesutarimų su atsakovu nusprendė UAB „Berijalis“ akcijas padovanoti, nes nematė tikslo pardavinėti bei norėjo kuo greičiau perleisti įmonę, pasidalino su atsakovu UAB „Berijalis“ klientus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir

teismo išvados

9. Remiantis byloje esančiais duomenimis ir juos pagrindžiančiais rašytiniais įrodymais, šalių ir liudytojų paaiškinimais nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-4823-560/2018, UAB „Berijalis“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“. Teismo nutartis įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 20 d. (el. b. l. 36-37). Bankroto administratorius atlikęs UAB „Berijalis“ piniginių srautų analizę bei susipažinęs su įmonės bankinėmis operacijomis, nustatė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 15 d. iki 2017 m. gruodžio 1 d. buvęs įmonės vadovas T. J. išėmė iš įmonės sąskaitos ir negrąžino įmonei 12 475,00 Eur piniginių lėšų, ką, anot ieškovės, patvirtina įmonės sąskaitų išrašai (el. b. l. 7-22). Bylos nagrinėjimo metu bankroto administratorius laikėsi pozicijos, kad atsakovas minėtas iš įmonės sąskaitos išimtas pinigines lėšas panaudojo ne įmonės tikslams ir interesams, todėl privalo grąžinti. Atsakovas su jam pareikštu ieškinio reikalavimu nesutiko bei laikėsi pozicijos, kad iš įmonės išimtas pinigines lėšas, kurias bankroto administratorius reikalauja grąžinti, panaudojo išimtinai įmonės interesams – išgrynindamas įmonės pinigines lėšas atsiėmė įmonei dėl apyvartinių lėšų trūkumo paskolintas pinigines lėšas. Tokiai pozicijai pagrįsti atsakovas teismui pateikė: 2016 m. rugpjūčio 16 d. paskolos sutartį dėl kreditoriaus E. Š. 3 000,00 Eur paskolos suteikimo skolininkei UAB „Berijalis“ bei tos pačios dienos kasos pajamų orderį dėl minėto dydžio piniginių lėšų paėmimo iš kreditoriaus akcininko E. Š.; 2016 m. gruodžio 12 d. paskolos sutartį dėl kreditoriaus E. Š. 3 000,00 Eur paskolos suteikimo skolininkei UAB „Berijalis“ bei tos pačios dienos kasos pajamų orderį dėl minėto dydžio piniginių lėšų paėmimo iš kreditoriaus akcininko E. Š.; 2016 m. gruodžio 12 d. paskolos sutartį dėl kreditoriaus T. J. 3 000,00 Eur paskolos suteikimo skolininkei UAB „Berijalis“ bei tos pačios dienos kasos pajamų orderį dėl minėto dydžio piniginių lėšų paėmimo iš kreditoriaus akcininko T. J.; 2016 m. gruodžio 9 d. paskolos sutartį dėl kreditoriaus T. J. 3 000,00 Eur paskolos suteikimo skolininkei UAB „Berijalis“ bei tos pačios dienos kasos pajamų orderį dėl minėto dydžio piniginių lėšų paėmimo iš kreditoriaus akcininko T. J. (el. b. l. 76-83). Atsakovas savo poziciją taip pat grindė liudytojų P. J., E. Š. ir D. K. parodymais. VĮ Registrų centro duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 15 d. iki 2017 m. gruodžio 1 d. UAB „Berijalis“ direktoriumi buvo atsakovas T. J., nuo 2017 m. gruodžio 1 d. įmonės direktore buvo paskirta S. F. C. (el. b. l. 23-26). Šias aplinkybes taip pat patvirtina byloje esantis UAB „Berijalis“ akcininkų susirinkimo 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimas dėl T. J. atleidimo iš direktoriaus pareigų ir S. F. C. paskyrimo, taip pat 2017 m. lapkričio 30 d. vertybinių popierių dovanojimo sutartys, pagal kurias UAB „Berijalis“ vadovas T. J. ir akcininkas E. Š. padovanojo S. F. C. jiems priklausančius vertybinius popierius – UAB „Berijalis“ akcijas. Remiantis byloje esančiais ikiteisminio tyrimo įstaigų pateiktais duomenimis nustatyta, kad UAB „Berijalis“ atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nebuvo atliekamas.

10. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje bankroto administratorius pareikštu ieškiniu prašo išreikalauti iš atsakovo UAB „Berijalis“ priklausančias 12 475,00 Eur pinigines lėšas. Ieškinio faktiniu pagrindu nurodė aplinkybes, kad iš UAB „Berijalis“ banko sąskaitos buvo išgryninta prašoma išreikalauti piniginių lėšų suma, kurios panaudojimo bendrovės buhalterinėje apskaitoje atsakovas tinkamai nepagrindė. Ieškinio reikalavimas iš esmės grindžiamas CK 6.237 straipsnio nuostata dėl nepagrįsto praturtėjimo.

11. Teismo vertinimu, byloje būtina pasisakyti dėl šalių santykių teisinės kvalifikacijos.

12. Teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015).

13. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vadovas civiline tvarka atsako ne tik už nepagrįstus verslo sprendimus, bet ir už imperatyvių pareigų, nustatytų valdymo organams, pažeidimą. Vienasmenio juridinio asmens valdymo organo pareigos yra įtvirtintos CK bei specialiuosiuose įstatymuose. Vadovas, be kita ko, atsako už finansinės atskaitomybės parengimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2, 3, 4 punktai), tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą bendrovėje (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas 21 straipsnio 1 dalis) bei bankroto bylos inicijavimą laiku (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis), bendrovės dokumentų ir turto perdavimą bankroto administratoriui (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalis). Kadangi šios pareigos kyla ne iš darbo teisinių santykių, o iš juridinio asmens veiklą reglamentuojančių įstatymų, tais atvejais, kai pažeidžiamos specialiuosiuose įstatymuose nustatytos pareigos, vadovui taikoma civilinė deliktinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2011 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011; 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2016 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-248/2016 ir kt.). Išplėstinė teisėjų kolegija plėtodama ir vienodindama kasacinio teismo praktiką 2017 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017 33 punkte yra konstatavusi, kad bendrovės vadovo teisinis statusas įgyjamas ABĮ nustatyto juridinio fakto pagrindu, konkrečiai, bendrovės valdybos (jei valdyba nesudaroma, – stebėtojų tarybos, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinio akcininkų susirinkimo) nutarimu, o ne vadovo ir bendrovės sudarytos darbo sutarties pagrindu, įstatymuose išimtinai vadovui nustatytos pareigos negali būti keičiamos darbo sutartimi, todėl už šių pareigų pažeidimą vadovui taikytina civilinė, o ne materialinė atsakomybė. Bendrovės vadovui tenkančios civilinių įstatymų pareigos reglamentuojamos CK 2.87 straipsnyje, ABĮ 37 straipsnyje ir kitose šio įstatymo normose, ĮBĮ, BAĮ, taip pat detalizuojamos bendrovės įstatuose, vadovo pareiginiuose nuostatuose, kituose vidaus administravimą reglamentuojančiuose aktuose. ABĮ 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais, o 37 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais.

14. Teismas, vadovaudamasis nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju išgrynintų pinigų negrąžinimas yra ne bendrovės vidaus santykiai, o išoriniai jos santykiai, todėl tinkamu ieškovės civilinių teisių gynimo būdu negali būti CK 6.237 straipsnio taikymas. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinių teisių gynybos būdų atžvilgiu, t. y. jis taikomas tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) arba jos apginamos nevisiškai; kai turtas gautas sandorio pagrindu, jo išreikalavimui visų pirma taikytinas sandorio negaliojimo institutas, CK taisyklės, reglamentuojančios be pagrindo gauto turto ar nepagrįsto praturtėjimo grąžinimą, sandorio negaliojimo atveju gali būti taikomos tik subsidiariai – jeigu restitucijos nepakanka visiškam pažeistų asmens teisių apgynimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-30-378/2016, 41 punktas).

15. Pažymėtina ir tai, kad bankroto administratorius reikalavimą grindė atsakovo neteisėtais veiksmais (aktualiu laikotarpiu išgrynintais 12 475,00 Eur) pažeistomis fiduciarėmis pareigomis (CK 2.87 straipsnis), todėl įrodžius pareigų, nustatytų CK 2.87 straipsniu, pažeidimą, minėtam atsakovui taikytina civilinė, o ne materialinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017). Kaip minėta, bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, jo pareiga pateikti buhalterinės apskaitos dokumentus, patvirtinančius išgrynintas lėšas, kyla ne iš darbo teisinių santykių, o iš juridinio asmens veiklą reglamentuojančių įstatymų.

16. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju buvęs įmonės vadovas pinigus išgrynino turėdamas teisėtą pagrindą (ABĮ 37 straipsnio 7 dalis), dėl to taikomas civilinės deliktinės atsakomybės institutas už valdymo organams (vadovams) įstatymais nustatytų imperatyvių pareigų pažeidimą.

17. Kasacinio teismo išaiškinta, kad valdymo organas (fiduciaras) privalo žinoti, jog juridinis asmuo, kuris yra patikėtojas (beneficiaras), juo pasitiki ir todėl suteikė įgaliojimus veikti beneficiaro naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2007). Dėl to juridinio asmens vadovui, kaip vienasmeniam juridinio asmens valdymo organui, keliami ypatingi elgesio standartai ir priskiriamos tokios pareigos, kurių neturi kiti juridinio asmens darbuotojai. Pirma, vadovai privalo laikytis CK 2.87 straipsnyje įtvirtintų fiduciarinių pareigų, t. y. veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalūs juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, vengti asmeninių ir juridinio asmens interesų konflikto. Antra, vadovai savo veikloje turi vadovautis įstatymais, kitais teisės aktais bei juridinio asmens vidaus dokumentais. Trečia, valdymo organų nariai turi bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Vykdydami fiduciarines pareigas, juridinio asmens valdymo organai turi pareigą valdyti bendrovę kaip protingi, atsakingi bei sąžiningi asmenys ir atsakyti už netinkamą pareigų atlikimą. Fiduciarinių pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas sudaro prielaidas valdymo organo nariui taikyti civilinę atsakomybę (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Iš delikto civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu yra šios sąlygos: žalos (CK 6.249 straipsnis); 2) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 4) kaltė (CK 6.248 straipsnis).

18. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 2 dalį ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui.

19. Teismo vertinimu, byloje nepaneigtos aplinkybės, kad aktualiu laikotarpiu UAB „Berijalis“ vykdė projektus su UAB „Sovela“, kurių įgyvendinimui pritrūkus apyvartinių lėšų, įmonės vadovas ir akcininkas skolino pinigines lėšos įmonei, o įgyvendinus projektus išgrynindavo atsiimant įmonei suteiktas paskolas.

20. Nagrinėjamojoje byloje liudytoja D. K. (aktualiu laikotarpiu buhalterinės apskaitos paslaugas UAB „Berijalis“ teikianti buhalterė) patvirtino, kad įmonės direktorius ir/ar akcininkas pateikdavo jai paskolos sutartis, kurių pagrindu įmonei buvo skolinamos piniginės lėšos, direktoriaus ir/ar akcininko išgryninti (atsiimti paskolinti pinigai) pinigai buvo apskaityti įmonės dokumentuose, jokių pretenzijų dėl išgrynintų pinigų įmonė negavo. Nurodytas aplinkybes taip pat patvirtino liudytojas E. Š., kuris buvo UAB „Berijalis“ akcininku bei skolino įmonei pinigines lėšas. Bylos nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas P. J. patvirtino faktą, kad jo vadovaujama įmonė UAB „Sovela“ su UAB „Berijalis“ siejo paslaugų teikimo teisiniai santykiai – UAB „Berijalis“ teikė UAB „Sovela“ paslaugas, susijusias su verslo dovanomis, paskutinį kartą teikė 2016 metų pabaigoje, sandorio vertė buvo apie 12 000,00 Eur. Minėtas liudytojas taip pat patvirtino, kad pats pasiūlė UAB „Berijalis“ vadovui paskolinti pinigines lėšas bendro projekto įgyvendinimui, o įvykdžius projektą paskolintas pinigines lėšas atsiimti.

21. Teismo vertinimu, bylos nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų parodymais nėra pagrindo abejoti, kadangi byloje nėra nustatyta jokių subjektyviųjų veiksnių, darančių įtaką minėtų liudytojų nurodytoms faktinėms aplinkybėms. Liudytojų duoti parodymai neprieštarauja vieni kitiems, jie nuosekliai teigė, kad esant įmonėje apyvartinių lėšų trūkumui įmonės vadovas ir akcininkas skolino įmonei pinigines lėšas, o įvykdžius atitinkamus projektus šias lėšas atsiimdavo išgrynindami pinigines lėšas iš įmonės sąskaitos.

22. Padarytos išvados dėl paskolų įmonei suteikimo ir piniginių lėšų atsiėmimo išgryninant įmonės lėšas nepaneigia ieškovės atstovės argumentai, kad įmonei suteiktos paskolos nebuvo įstatymų nustatyta tvarka deklaruotos.

23. Nagrinėjamos bylos atveju atsakovas deklaracijos Valstybinei mokesčių inspekcijai apie jo ir akcininko E. Š. įmonei suteiktas įmonei paskolas nepateikė. Kaip bylos nagrinėjimo metu paaiškino ieškovės atstovė, už 2016 mokestinius metus UAB „Berijalis“ deklaracija Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo pateikta, tačiau joje neatsispindėjo įmonės vadovo ir akcininko įmonei suteiktos paskolos. Bylos nagrinėjimo metu apklausta aktualiu laikotarpiu buhalterinės apskaitos paslaugas UAB „Berijalis“ teikusi buhalterė patvirtino minėtų paskolos sutarčių sudarymo faktą bei pripažino, kad pagal galiojusį teisinį reglamentavimą turėjo pareigą pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaraciją apie įmonei suteiktas paskolas, tačiau, ar pateikė negalėjo prisiminti.

24. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai nebuvo pateikti duomenys apie atsakovo ir įmonės akcininko E. Š. suteiktas paskolas ieškovei, nepaneigia šių paskolų suteikimo ieškovei fakto. Ieškovė, nesutikdama su atsakovo pozicija dėl paskolų įmonei suteikimo ir paskolintų piniginių lėšų išgryninimo, nepateikė teismui įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes (CPK 178 straipsnis). Be to, nagrinėjamojoje byloje ieškovė nereiškia reikalavimo UAB „Berijalis“ buvusiam vadovui T. J. dėl žalos už nerūpestingą ir / ar aplaidų buhalterinės apskaitos vedimą atlyginimo (už neperspėjimą ieškovės ir / ar Valstybinės mokesčių inspekcijos apie Mokesčių administravimo įstatymo pažeidimus (VMI deklaracijos apie fizinio asmens įmonei suteiktą paskolą nepateikimą). Taigi, ieškovės atstovės argumentai, susiję su UAB „Berijalis“ nepranešimu Valstybinei mokesčių inspekcijai apie fizinių asmenų suteiktas paskolas įmonei, nėra nagrinėjamos bylos dalykas bei neturi tiesioginės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui.

25. Byloje esantys kasų pajamų orderiai patvirtina, kad atsakovo ir įmonės akcininko E. Š. įmonei paskolintos sumos buvo įneštos į ieškovės kasą grynais pinigais ir tokiu būdu įtrauktos į apskaitą. Bylos nagrinėjimo metu apklausta aktualiu laikotarpiu buhalterinės apskaitos paslaugas UAB „Berijalis“ teikusi buhalterė patvirtino, kad atsakovo ir įmonės akcininko E. Š. sudarytos paskolos sutartys jai buvo pateiktos, paskolintos sumos įtrauktos į apskaitą kasos orderių pagrindu. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė neginčijo atsakovo teismui pateiktų paskolų sutarčių teisėtumo, paskolos sutartys yra galiojančios, todėl nėra pagrindo jomis nesivadovauti.

26. Atsakovas ieškovei paskolintas pinigines lėšas atsiėmė jas išsigryninęs iš ieškovės banko sąskaitos. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad BUAB „Berijalis“ bankroto byloje atsakovas ir/ar akcininkas E. Š. su finansiniais reikalavimais (ginčo paskolos sutarčių pagrindu) nėra įtraukti į bankrutavusios įmonės kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą.

27. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą, konstatuota, kad atsakovas T. J. tinkamai įrodė 12 000,00 Eur paskolos suteikimo įmonei bei vėlesnius pinigų išgryninimo iš ieškovės banko sąskaitos faktus. Priešingų įrodymų, kad atsakovas pinigines lėšas išsigrynino ne įmonės interesais, o savo asmeninių poreikių tenkinimui, ieškovės bankroto administratorė nepateikė (CPK 178 straipsnis). Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės, t. y. tokios aplinkybės pripažintinos neįrodytomis ir šalies reikalavimai (atsikirtimai) atmetami.

28. Teismas taip pat pažymi, kad pareigą perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą turi ne visi bet kuriuo laikotarpiu įmonei vadovavę ar jos akcininkais buvę asmenys, o tik paskutiniai bendrovės valdymo organai (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktas, 7 dalies 2 punktas), tačiau įstatyme nustatytos pareigos tik bylos iškėlimo metu vadovavusiam asmeniui perduoti dokumentus ir turtą bankroto administratoriui įtvirtinimas savaime neatima teisės bendrovei reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo ir ankstesniems bendrovės vadovams, jei jie savo vadovavimo laikotarpiu neteikė privalomosios finansinės atskaitomybės ir (arba) tinkamai neperdavė dokumentų naujam įmonės vadovui ne dėl įmonės kaltės. Skirtingais laikotarpiais vadovavusiems bendrovės vadovams gali atsirasti civilinė atsakomybė už įmonės dokumentų ir turto neperdavimą bendraisiais pagrindais. Kadangi per UAB „Berijalis“ veiklos laikotarpį vadovai keitėsi ir jie vienas kitam perdavinėjo įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus, todėl civilinė atsakomybės už dokumentų nepateikimą, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų atsakomybę, gali būti atribojama (žala padaryta per konkretaus vadovo įgaliojimų laikotarpį, remiantis ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktą, 7 dalies 2 punktą) arba gali būti solidari (jei visa arba konkreti žalos dalis yra priskirtina dviem ar daugiau asmenų, remiantis CK 6.6 straipsnio 3 dalį, 6.279 straipsnį). Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamojoje byloje ieškovė nereiškia reikalavimų buvusiems UAB „Berijalis“ vadovams, įskaitant ir atsakovą, dėl civilinės atsakomybės taikymo už buhalterinės apskaitos dokumentų neperdavimą bankroto administratorei, teismas nepasisako dėl ieškovės nurodytų aplinkybių, susijusių su atitinkamais laikotarpiais įmonei vadovavusių vadovų pareiga perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus.

29. Išdėstytų motyvų pagrindu teismas konstatuoja, kad atsakovo laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 15 d. iki 2017 m. gruodžio 1 d. išgrynintos iš UAB „Berijalis“ sąskaitos piniginės lėšos buvo panaudotos įmonės reikmėms ir interesais, todėl BUAB „Berijalis“ ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

30. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

31. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 700,00 Eur atstovavimo išlaidos už suteiktas teisines paslaugas, pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.

32. Nagrinėjamu atveju ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas, todėl atsakovui iš ieškovės priteisiamas jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui T. J. (T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Berijalis“ (juridinio asmens kodas 304198810) 700,00 Eur (septynis šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų iš administravimui skirtų lėšų, atlyginimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jelena Leščinskienė