Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-13902-804/2019 pagal pareiškėjo A. L. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuotas asmuo R. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo dalyko

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

7. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo A. L. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Dėl FABĮ 4 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo

8. Fizinio asmens bankroto procesas suteikia galimybę fiziniams asmenims, kurie dėl pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, netapti našta valstybės socialinei sistemai, taip apsaugant asmens orumą, o kreditoriams suteikiant galimybę atgauti bent dalį skolų. Šį procesą Lietuvoje reglamentuoja specialusis Fizinių asmenų bankroto įstatymas. Įstatyme nurodyta jo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 str. 1 d.). Taigi šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).

9. Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad fizinių asmenų bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. FABĮ 5 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas nutartimi išsprendžia klausimą dėl pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Tai yra gavęs pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo teismas priima nutartį dėl pareiškimo priėmimo ir tik vėliau yra sprendžiamas klausimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Reikalavimai fizinio asmens pareiškimui iškelti bankroto bylą numatyti FABĮ 4 straipsnyje.

10. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškimą CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, kadangi pareiškėjas nesilaikė įstatymo nustatytos išankstinės ginčų sprendimo tvarkos, todėl jam neatsirado teisė kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Pirmosios instancijos teismas tokią išvadą padarė konstatavęs, jog apie pareiškėjo A. L. ketinimą iš naujo inicijuoti fizinio asmens bankroto bylos iškėlimą kreditoriai nebuvo informuoti.

11. Nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo priimta nutartimi apeliantas (pareiškėjas) nurodo, jog 2019-10-17 apeliantas informavo kreditorius apie savo kreipimąsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nors 2019-12-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-35593-960/2019 teismas apelianto pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo paliko nenagrinėtą, turi būti laikoma, kad apelianto kreditoriai apie teismo procesą, kuriame bus sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo bankroto bylos iškėlimo, buvo informuoti tinkamai. Apelianto teigimu, pirminis jo pareiškimas teismo buvo priimtas ir šio pareiškimo pagrindu buvo iškelta civilinė byla Nr. 2FB-35593-960/2019. Tai reiškia, kad teismas jau buvo padaręs išvadą apie tinkamą pareiškėjo kreditorių informavimą iki kreipimosi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo momento. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas priimdamas ginčijamą nutartį, neturėjo pagrindo priešingai išvadai, todėl skundžiama nutartis yra priimta netinkamai pritaikius FABĮ 4 str. 2 d. nuostatas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, bei faktinius bylos duomenis, sprendžia, jog nėra jokio teisinio pagrindo sutikti su šiais apelianto teiginiais.

12. FABĮ 4 straipsnyje yra nustatyti reikalavimai fizinio asmens pareiškimui iškelti bankroto bylą. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ketindamas pateikti pareiškimą iškelti bankroto bylą, fizinis asmuo, kurio būklė atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytąją, ne vėliau kaip prieš mėnesį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo dienos apie tai raštu praneša visiems kreditoriams. FABĮ 4 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad prie pareiškimo iškelti bankroto bylą pridedamas ir pateikiamas šio straipsnio 2 dalyje nurodyto (nurodytų) pranešimo (pranešimų) kopija (kopijos), taip pat kreditorių sąrašas, kuriame nurodomi, kai kreditorius fizinis asmuo, – vardas, pavardė, gyvenamosios vietos adresas, reikalavimai ir jų įvykdymo terminai; kai kreditorius juridinis asmuo, – juridinio asmens pavadinimas, juridinio asmens kodas, buveinės adresas, reikalavimai ir jų įvykdymo terminai (FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 1 ir 5 punktai).

13. Pažymėtina, jog pareiga informuoti kreditorius labai svarbi, nes jiems nesant informuotiems apie šį procesą būtų pažeistos jų galimybės ginti savo teises. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad kreditorių reikalavimų tenkinimas FABĮ nustatyta tvarka turi būti derinamas su įstatymo tikslu sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, nepažeidžiant skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyros.

14. FABĮ 3 straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose numatyta, kad fizinio asmens kreditoriai – tai turintys teisę reikalauti iš fizinio asmens įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus fiziniai ir juridiniai asmenys, tarp jų: mokesčių nemokėjimo atveju – juos surinkti įpareigotos valstybei atstovaujančios institucijos; darbo užmokesčio nemokėjimo ir dėl darbo santykių atsiradusios žalos neatlyginimo atveju – fizinio asmens darbuotojai (jų įpėdiniai); iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų suteiktų paskolų ir su valstybės garantija gautų paskolų negrąžinimo atveju – valstybei atstovaujančios institucijos (Lietuvos Respublikos finansų ministerija arba paskolą administruojanti institucija); iš Europos Sąjungos lėšų suteiktos paramos negrąžinimo atveju – Europos Sąjungos lėšas administruojančios valstybei atstovaujančios institucijos; kiti kreditoriai.

15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau minėtas FABĮ nuostatas nesutinka su apelianto argumentais, jog pakartotinai kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jam nebuvo pareigos apie tai pranešti kreditoriams. FABĮ 4 str. 2 d. imperatyviai nustatyta, jog ketindamas pateikti pareiškimą iškelti bankroto bylą, fizinis asmuo, kurio būklė atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytąją, ne vėliau kaip prieš mėnesį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo dienos apie tai raštu praneša visiems kreditoriams. Taigi įstatyme aiškiai nurodoma, jog apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo visiems kreditoriams turi būti pranešta raštu. FABĮ jokių išimčių, jog kreipiantis pakartotinai į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nebūtina informuoti kreditorių, nenumato. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog FABĮ 4 str. 2 d. nuostata dėl kreditorių informavimo yra imperatyvi, todėl pačiam pareiškėjui atskirajame skunde akcentuojant, jog apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreditoriams yra pranešta tik išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2FB-35593-960/2019, kurioje pareiškėjo pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo buvo paliktas nenagrinėtas, negali būti laikoma, jog apelianto kreditoriai apie teismo procesą, kuriame bus pakartotinai sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo bankroto bylos iškėlimo, buvo informuoti tinkamai. Taigi priešingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškindamas ir taikydamas FABĮ 4 straipsnio 2 dalies nuostatą pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo A. L. pareiškimą, kaip pareikštą, nesilaikant privalomos neteisminės ginčo sprendimo tvarkos (CPK 137 str. 2 d. 3 p.).

Dėl kreditorių įtraukimo į bylą suinteresuotais asmenimis

16. Kaip minėta, FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta pareiga fiziniam asmeniui, ketinančiam kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, raštu apie tai pranešti visiems kreditoriams. FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 5 punkte nurodyta, kad prie pareiškimo iškelti bankroto bylą pridedamas ir pateikiamas kreditorių sąrašas, kuriame nurodomi, kai kreditorius fizinis asmuo, – vardas, pavardė, gyvenamosios vietos adresas, reikalavimai ir jų įvykdymo terminai; kai kreditorius juridinis asmuo, – juridinio asmens pavadinimas, juridinio asmens kodas, buveinės adresas, reikalavimai ir jų įvykdymo terminai.

17. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, automatinis visų fizinio asmens kreditorių įtraukimas į bylą nėra numatytas FABĮ, bylos iškėlimu jų teisės tiesiogiai nėra paveikiamos, kreditoriai apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo yra informuoti, t. y. jiems suteikta galimybė įstoti į bylą jų pareiškimu. Be to, pagal CPK 443 straipsnio 3 dalį, šie asmenys prireikus teismo iniciatyva gali būti įtraukiami dalyvauti byloje suinteresuotais asmenimis bet kurioje proceso stadijoje, todėl nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjo kreditorių nenurodymas pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai.

18. Pažymėtina, kad teisme iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos (FABĮ 23 straipsnio 1 dalis). Bankroto administratorius pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal fizinio asmens pateiktus dokumentus, sudaro kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nustatyto termino, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, pabaigos, pateikia jį teismui tvirtinti, teisme ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus (FABĮ 23 straipsnio 2 dalis). Be to, su fizinio asmens bankroto procesu susiję kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti ar sprendimą baigti fizinio asmens bankroto bylą (FABĮ 23 straipsnio 7 dalis).

19. Šiame kontekste taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad iškeliant civilinę bylą, teismas nesprendžia pareiškimo dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimo, o tik formaliai patikrina, ar pateikti įrodymai pagal FABĮ reikalavimus ir pareiškime nurodytoms aplinkybėms pagrįsti. Be to, įstatymų leidėjas nustatė, jog teismas, nagrinėdamas fizinių asmenų bankroto bylas, yra aktyvus. CPK 179 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ruošiantis pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimui iš esmės, pirmosios instancijos teismas turi teisę byloje dalyvaujantiems asmenims pasiūlyti pateikti papildomus įrodymus, reikalingus teisingam bylos išsprendimui, tačiau nepakankamas papildomų įrodymų pateikimas pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimo stadijoje negali būti pagrindu pareiškėjo pareiškimą laikyti nepaduotu (nepašalinus trūkumų).

20. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas viena vertus sutinka su apelianto aiškinimu, kad pareiškėjo kreditorių neįtraukimas į bylą suinteresuotais asmenimis nesudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai. Apeliacinės instancijos taip pat sutinka ir su apelianto teiginiu, jog tokių duomenų, kaip kreditorių juridinių asmenų kodai, buveinių adresai, skolininkų nebuvimas ir pan., trūkumas teismui nesudarė pagrindo nenustačius pareiškimo trūkumų ginčijama nutartimi atsisakyti priimti apelianto pareiškimą.

21. Tačiau atsižvelgiant į šioje byloje konstatuotą faktinę aplinkybę, jog apelianto kreditoriai apie teismo procesą, kuriame bus pakartotinai sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo bankroto bylos iškėlimo, nebuvo tinkamai informuoti ir pačiam pareiškėjui netgi atskirajame skunde akcentuojant, jog apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreditoriams yra pranešta tik kitoje išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2FB-35593-960/2019, kurioje pareiškėjo pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo buvo paliktas nenagrinėtas, pirmosios instancijos teismas vien šiuo pagrindu turėjo teisę atsisakyti priimti pareiškėjo A. L. pareiškimą, kaip pareikštą nesilaikant privalomos neteisminės ginčo sprendimo tvarkos (CPK 137 str. 2 d. 3 p.), ką kaip matyti iš apelianto skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas ir padarė, todėl dėl kitų atskirojo skundo argumentų (t. y. dėl kreditorių juridinio asmenų pavadinimų, kodų ir buveinės adresų nurodymo, dėl skolininko sąrašo pateikimo ir t.t.) apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

22. Apeliacinės instancijos teismas pareiškėjui išaiškina, jog atsisakymas priimti pareiškėjo A. L. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo neužkerta kelio pareiškėjui bendra tvarka iš naujo kreiptis į teismą su tuo pačiu pareiškimu dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pašalinus aplinkybes, kliudžiusias pareiškimą priimti.

Dėl bylos procesinės baigties

23. Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino sprendžiamo klausimo aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė FABĮ normas ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo A. L. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo kaip pareikštą nesilaikant privalomos neteisminės ginčo sprendimo tvarkos, todėl naikinti ginčijamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, apelianto atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.