Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-15294-1099/2021

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-11-29
Bylos Nr.: e2-15294-1099/2021
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Pavel Liubkevič
Ieškovas: Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Sarteksas“
Advokatai: Gabrielė Masiokaitė, Edvinas Sergaitis

Civilinė byla Nr. e2-15294-1099/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10237-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.8; 3.1.7.6; 3.2.6.1

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 29 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič,sekretoriaujant Agnei Pitrėnienei,

dalyvaujant ieškovo Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro atstovei advokatei Gabrielei Masiokaitei,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sarteksas“ atstovui advokatui Edvinui Sergaičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sarteksas“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Byloje kilo ginčas dėl 2020 m. gruodžio 29 d. įvykusio gaisro metu kilusios žalos atlyginimo ir jos dydžio.

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

2. Ieškovas Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centras kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs, prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Sarteksas“ 16 725,50 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3. Ieškovas ieškinyje ir dublike nurodo, kad 2020 m. gruodžio 29 d. pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo pastatas), kilo gaisras. Aiškina, kad gaisro metu degė 3-iajame pastato aukšte esančios patalpos, kurios nuosavybės teise priklauso atsakovei UAB ,,Sarteksas“; kitą didžiąją pastato dalį patikėjimo teise valdo ieškovas, kurio valdomos patalpos, esančios antro ir ketvirto pastato aukštuose, bei pastato išorė gaisro metu buvo apgadinti, taip pat gaisro gesinimo metu užpiltos vandeniu dalis pirmo aukšto patalpų.

4. Ieškovas pažymi, kad gaisro metu jam buvo padaryta turtinė žala: antrame aukšte esančiuose kabinetuose Nr. 233 ir 232 sulietos lubos, sienos, grindys, kiliminė danga, biuro įranga; ketvirtame aukšte esančiame kabinete Nr. 410 nuo karščio deformavosi dviejų langų rėmai, vieno lango stiklo paketas išdužo, kito – suskilo. Taip pat gaisro metu sprogo ir sudegė patalpos išorinis kondicionieriaus blokas (1 vnt.), nudegė kondicionieriaus maitinimo kabelis, aprūko patalpos sienos, apdegė 409 kabineto išorinio kondicionavimo bloko (1 vnt.) elektros instaliacija ir freono vamzdeliai; stipriai apgadinta išorinė pastato siena (apie 50 kv. m aprūko ir pajuodo, todėl nukentėjo pastato išorinis vaizdas).

5. Teigia, kad 2021 m. sausio 7 d. buvo atliktas privalomasis turto vertinimas, siekiant nustatyti nuostolius dėl 2020 m. gruodžio 29 d. kilusio gaisro, ir 2021 m. vasario 5 d. buvo surašyta turto vertinimo ataskaita, kurioje nustatyta ieškovui padaryta žala – 16 998,82 Eur. 2021 m. vasario 17 d. ieškovas kreipėsi į atsakovę su prašymu atlyginti padarytą žalą, tačiau atsakovė geranoriškai nesutiko jos atlyginti, nors ir neginčijo pareigos atlyginti ieškovo patirtus nuostolius.

6. Ieškovo vertinimu, nagrinėjamu atveju taikytinos ne Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnio 1 dalies nuostatos, o bendrosios iš delikto kilusios žalos atlyginimo taisyklės, kadangi gaisro priežastis buvo ne statinio konstrukciniai trūkumai, o pašalinis ugnies šaltinis. Pažymi, kad asmens veiksmų neteisėtumui tokio pobūdžio bylose konstatuoti pakanka nustatyti aplinkybę, jog gaisras kilo asmeniui priklausančiose (jo valdomose) patalpose, tai reiškia asmens nepakankamą savo turto priežiūrą. Taigi, anot ieškovo, atsakovė elgėsi nerūpestingai, nesugebėjo savo turtu naudotis taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, nesilaikė Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių, todėl ieškovo patikėjimo teise valdomos patalpos buvo apgadintos dėl gaisro bei jį gesinant vandens, dėl to atsakovė turi atlyginti padarytą žalą.

Šalies argumentai

7. Ieškovas pažymi, kad remonto darbai ginčo pastate iki nurodyto gaisro nebuvo planuoti. Nesutikdamas su atsakovės argumentais dėl nukentėjusių nuo gaisro patalpų skaičiais nurodo, kad šių patalpų kiekis užfiksuotas UAB „Asistavita“ ataskaitoje, iš kurios matyti, jog gaisro metu nukentėjo 21 patalpa. Teigia, kad šiuo metu visiškai suremontuota: ketvirto aukšto kabinetas 410 (patalpų žymėjimas plane IV-18); antro aukšto kabinetai 233 (patalpų žymėjimas plane II-62a) ir 232 (patalpų žymėjimas plane II-54a); likusiose 9 antro aukšto patalpose (žymėjimas plane II-1, II-55-61, II-54) buvo atlikti džiovinimo, tvarkymo ir valymo darbai. Tuo tarpu pirmo aukšto 9 patalpos (žymėjimas plane II-1, II-55-61, II-54, I-65-71, I-64, I-63) gaisro gesinimo metu taip pat nukentėjo (buvo užlietos), tačiau tolesni remonto darbai šiose patalpose nebuvo atlikti, kadangi jos yra ruošiamos perduoti VĮ Turto bankui; nurodo, kad šiose patalpose atlikti tik džiovinimo ir valymo darbai. Ieškovas papildomai pažymi, jog pagal nustatytą tvarką perduodamos patalpos turi būti pilnai atlaisvintos: išvalytos nuo nereikalingų įrengimų, baldų, į kitą vietą perkelti bibliotekos fondai, archyvai ir kt., tačiau šis faktas nekeičia būtinybės šias patalpas išvalyti, išdžiovinti ir sutvarkyti dėl gaisro padarinių.

8. Ieškovas pažymi, jog buvo sudarytos sutartys dėl remonto darbų atlikimo ieškovo patalpose ir įrangos įsigijimo, o kitus remonto darbus atliko ieškovo darbuotojai, dėl ko ieškovas išmokėjo darbuotojams priemokas bei premijas už vienkartinio pobūdžio svarbių užduočių atlikimą – 2020 m. gruodžio 29 d. kilusio gaisro metu apgadintų patalpų remonto darbus; viso – 8 359,01 Eur. Teigia, kad kitos išlaidos, susijusios su statybinėmis medžiagomis, įranga, valymu, šiukšlių išvežimu ir elektra dėl patalpų džiovinimo, sudaro 8 366,49 Eur.

9. Ieškovas, nesutikdamas su atsakovės argumentais, susijusiais su ieškovo faktiškai patirtomis išlaidomis, nurodo, kad nustatant patirtos žalos dydį, reikia atsižvelgti į tai, jog ieškovas po UAB „Asistavita“ ataskaitos parengimo yra atlikęs patalpų remontą, todėl UAB „Asistavita“ ataskaita nerodo realios žalos dydžio. Aiškina, kad ieškovo darbuotojai nuolat neužsiima patalpų, nukentėjusių nuo gaisro, remontu, todėl nesuprantama kodėl atsakovė stebisi darbuotojams išmokėtų premijų paskirtimi, t. y. vienkartinio pobūdžio darbų atlikimu. Be to, pažymi, kad atsakovė skaičiuoja tik trijose patalpose atliktus remonto darbus, tačiau visiškai ignoruoja aplinkybę, jog ir kitos nuo gaisro nukentėjusios patalpos turėjo būti valomos, tvarkomos, džiovinamos dėl atsakovės kaltės sukelto gaisro. Anot ieškovo, jeigu nebūtų buvę atsakovės neteisėtų veiksmų (gaisro), nebūtų ir jų šalinimo padarinių, todėl ieškovo patirtos išlaidos, turėtos apmokant darbuotojams už gaisro padarinių šalinimo darbus, yra tiesioginiai nuostoliai, priežastiniu ryšiu susiję su atsakovės neteisėtais veiksmais.

10. Ieškovas pažymi, kad kartu su UAB „Asistavita“ vertinimo ataskaita pateiktose nuotraukose matosi fasado sienos aprūkimas, apdegusios medinės ir metalinės apdailos detalės nuo trečio iki šešto aukštų. Teigia, kad atlikus trijų reikalingos paslaugos tiekėjų apklausą buvo pasirinkta mažiausios kainos pasiūlymą pateikusi įmonė UAB „Srauta“, kuri nuvalė gaisro metu aprūkusią pastato fasado dalį (nuo trečio iki šešto aukšto), panaudojant valymą sausuoju ledu; po valymo darbų vykdytojas ties gaisro židinio vieta (trečias ir ketvirtas aukštai) nuvalytas aprūkusias medines piliastrų detales, kurios neuždengtos skarda (prie langų), nuvalė ir atstatė jų spalvą, sutvirtino skardinius piliastrų elementus.

11. Anot ieškovo, gaisro metu nukentėjusios ketvirto aukšto patalpos (žymėjimas plane IV-18) plotas yra 63,61 kv. m, jos paskirtis – posėdžių salė. Nurodo, kad sudegusio kondicionieriaus šaldymo galia buvo 14 kW, tuo tarpu atsakovė UAB „Sarteksas“ siūlė tik 7 kW šaldymo galios oro kondicionierių, kurio šaldymo galia, anot ieškovo, aiškiai neatitinka nei reikalingos patalpai vėsinti šaldymo galios, nei sudegusio oro kondicionieriaus šaldymo galios, taip pat neįvertino kondicionieriaus įrengimo darbų kainos.

12. Ieškovas, nesutikdamas su atsakovės argumentais, susijusiais su ieškovo teise reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo, nurodo, jog jis turtą valdo patikėjimo teise, todėl jam perduotu turtu turi rūpintis kaip nuosavu, užtikrinti, kad turtas būtų tinkamos būklės. Teigia, kad turto savininkui (šiuo atveju – valstybei) patyrus žalą dėl turto sugadinimo, ieškovas, įgyvendindamas savininko teises, turėjo teisę pareikšti ieškinį.

13. Ieškovo Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro atstovė teismo posėdžio metu atsisakė ieškinio reikalavimų dalies – dėl 1 268,15 Eur priemokos priteisimo, nes buhalteriniuose skaičiavimuose įsivėlė klaida ir nurodyta priemoka ieškovo darbuotojui S. A. nebuvo skaičiuota ir išmokėta (buvo išmokėta tik vienkartinė premija); kitoje dalyje patikslintą ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai. Iš esmės palaikė ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją. Papildomai paaiškino, kad byloje nekilo ginčo dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio ir kaltės, ginčas kilęs tik dėl žalos dydžio. Pažymėjo, kad kadangi nagrinėjamu atveju buvo atlikti remonto darbai ir patirtos realios išlaidos, nuostolių vertinimo ataskaita iš esmės tapo neaktuali. Teigė, kad visos patirtos išlaidos buvo būtinos, pagrįstos, protingo dydžio, todėl turi būti atlygintos. Nurodė, kad fasado valymo būdą (sausuoju ledu) pasirinko pati bendrovė, kuri ir teikė siūlymą dėl tokių darbų atlikimo; anot ieškovo, toks būdas yra optimaliausias, kurio atsakovė nenuginčijo. Taip pat pabrėžė, kad atsakovė siūlė per mažo galingumo kondicionierių (siūlomas buvo tik 7 kW, nors senas buvo 14 kW galingumo; faktiškai buvo įsigytas virš 10 kW galingumo kondicionierius), todėl buvo pasirinktas kitas tiekėjas; be to, atsakovės nurodomas tiekėjas nebuvo susisiekęs su ieškovu. Paaiškino, kad iki šiol jokios patalpos VĮ Turto bankui neperduotos. Anot atstovės, ieškovo darbuotojai iš esmės atliko visus remonto darbus savarankiškai, dėl to jų darbo krūvis, kuris buvo nebūdingas įprastam darbui, gerokai padidėjo, todėl tuo pagrindu buvo nuspręsta kompensuoti padidėjusį krūvį išmokant priemokas ir premijas (nes vien priemokos nekompensavo padidėjusio darbo krūvio).

Atsiliepimas

14. Atsakovė UAB „Sarteksas“ atsiliepime į ieškinį ir triplike su patikslintu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.

15. Nurodo, kad pripažįsta ir niekada neneigė faktinės aplinkybės, jog 2020 m. gruodžio 29 d. atsakovės patalpose, esančiose pastato (duomenys neskelbtini), trečiame aukšte, kilo gaisras. Aiškina, kad atsakovė visuomet buvo ir yra pasirengusi visus ieškovo patirtus nuostolius dėl gaisro kompensuoti abipusiai priimtinomis sąlygomis bei terminais, tačiau tai nereiškia, jog atsakovė turi apmokėti ieškovo iš anksto suplanuotus ir šiuo metu realiai atliekamus, net ir visiškai nesusijusius su gaisru, remonto darbus.

Šalies argumentai

16. Atsakovė pažymi, kad ieškiniu prašoma atlyginti žalą ne dėl 3 patalpų, nukentėjusių nuo gaisro, o dėl 21 patalpos (11 patalpų 2 aukšte (11-62a, 11-1, nuo 11-55 iki 11-61, 11-54a, 11-54), ir 9 patalpų pirmame aukšte (1-63, 1-64, nuo 1-65 iki 1-71,11-62 a, 11-1), bei vienos patalpos ketvirtame aukšte (IV-18)). Be to, ieškinio teiginiai, kad net dviem aukštais žemiau už gaisro židinį nuo gaisro (ar jo gesinimo) tariamai nukentėjo net 9 patalpos, aiškiai rodo ieškovo nesąžiningumą ir ketinimus nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita.

Atsiliepimas

17. Atsakovė nurodo, kad UAB „Asistavita“ ataskaita buvo sudaryta atsakovės atstovams nedalyvaujant ir nuslepiant nuo jų tokios apžiūros faktą, todėl šios ataskaitos negalima laikyti objektyvia ir nešališka. Anot atsakovės, tokią informaciją ieškovas turėjo pateikti atsakovei ne po nepriklausomų ekspertų atlikto įvertinimo, o prieš jiems apžiūrint patalpas, kuriose ieškovas nedelsdamas pradėjo remonto darbus. Anot atsakovės, tokia skuba buvo reikalinga tik tam, kad kiti ekspertai negalėtų tų pačių patalpų apžiūrėti dar kartą.

18. Taip pat pažymi, kad pačioje UAB „Asistavita“ ataskaitoje nurodoma, jog ji yra tik informacinio pobūdžio ir surašyta net negarantuojant panaudotų duomenų tikslumo. Atsakovės vertinimu, UAB „Asistavita“ ataskaitoje pateikta tik deklaratyvi ir visiškai nekonkretizuota patalpų būklė, nurodant, kad visos vertintos patalpos buvo apdegusios ir aplietos, su kuo atsakovė kategoriškai nesutinka ir būtų prieštaravusi tokiai išvadai, jeigu ieškovas būtų informavęs atsakovės atstovus apie patalpų apžiūrą. Atsakovė papildomai pažymi, kad nuotraukose užfiksuotas pelėsis ir prietaiso parodymai apie susikaupusią drėgmę vienareikšmiai liudija, jog drėgmė apžiūrėtose patalpose kaupėsi ilgą laiko tarpą, nes užliejimas negali lemti ilgalaikio patalpos sienos drėkimo ir pelijimo, todėl užfiksuotas pelėsis akivaizdžiai rodo, kad dėl visiškai nesusijusių su gaisru ar jo gesinimu priežasčių daugelyje ieškovo patalpų pastoviai kaupiasi didelė drėgmė, dėl ko ne tik susidaro pelėsis, bet ir atsiranda būtinybė kas kažkiek laiko atlikti būtinus remonto darbus. Taigi, anot atsakovės, tai nereiškia, kad atsakovė turi padengti remonto darbų, kuriems neturėjo įtakos kilęs gaisras, išlaidas.

19. Atsakovė pažymi, kad net tose patalpose, kurioms dėl gaisro galimai buvo pakenkta labai nežymiai, ieškovas atlieka remonto darbus pilna apimtimi, nes atliekami remonto darbai visuose pastato aukštuose yra akivaizdžiai suplanuoti iš anksto. Atsakovės teigimu, iš anksto suplanuotų remonto darbų apimtis nesuponuoja atsakovei prievolės už visus šiuos darbus apmokėti.

20. Atsakovė akcentuoja, kad jos veiksmuose tyčinio, sąmoningo priešgaisrinės apsaugos taisyklių nepaisymo nebuvo; šildytuvas, dėl kurio gedimo kilo gaisras, buvo išjungtas, tik jo maitinimo laidas nebuvo ištrauktas iš rozetės; atsakovės darbuotojai negalėjo net pagalvoti, kad tokiu atveju gali įvykti gaisras ir tik iš Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pareigūnų po gaisro buvo sužinota, kad tokie atvejai pasitaiko.

21. Anot atsakovės, pats ieškovas akivaizdžiai pripažįsta, jog remonto darbai likviduojant gaisro padalinius buvo atlikti tik 3 patalpose, o kitose 18-oje patalpų jie ne tik nebuvo atlikti, bet jų net ir neplanuojama atlikinėti, todėl, anot atsakovės, tokie ieškovo veiksmai rodo jo nesąžiningumą ir ketinimus nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita.

22. Atsakovė aiškina, kad remonto darbus atliko ir atlieka paties ieškovo darbuotojai, kuriems ieškovas moka atlyginimus pagal darbo sutartis, todėl tokiems darbams negali būti taikomi įkainiai pagal ieškovo pateiktą lokalinę sąmatą. Nurodo, kad už patalpų valymo darbus, prieš jas perduodant VĮ Turto bankui, yra mokamas darbo užmokestis valytojai, todėl atsakovei nekyla pareiga kompensuoti ieškovui jo patirtas išlaidas dėl šių patalpų sutvarkymo.

Atsiliepimas

23. Atsakovė papildomai nurodo, kad už 3 patalpų remonto darbus, kuriuos atliko paties ieškovo darbuotojai, jie ne tik gavo jiems priklausantį atlygį pagal darbo sutartis, bet ir 8 359,01 Eur priedus bei premijas, kuriuos ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovės, tačiau atsakovė nesutinka su tokiais patikslintais reikalavimais. Anot atsakovės, paties ieškovo pateiktoje UAB „Asistavita“ ataskaitoje paskaičiuota, kad darbo užmokestis už darbus patalpose II-62a, II-54a ir IV-18 sudaro 2 730,97 Eur, t. y. ieškovas įrodinėja, kad jis sumokėjo savo darbuotojams daugiau nei 3 kartus didesnę sumą vien tik priedams ir premijoms, nei pagal jo paties pateiktus į bylą paskaičiavimus reikėtų mokėti kitų įmonių darbuotojams už tuos pačius darbus. Atsakovės vertinimu, šiuo konkrečiu atveju ieškovas išmokėjo savo darbuotojams premijas pasinaudodamas savo diskrecijos teise kaip paskatinimą/motyvacinę priemonę, o ne kaip atlygį už atliktus darbus, numatytus darbo sutartyse, todėl ieškovas neturi teisės reikalauti iš atsakovės, kad ši kompensuotų ieškovo darbuotojams išmokėtas premijas.

24. Taigi, anot atsakovės, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog atsakovei turėtų kilti pareiga kompensuoti ieškovui jo darbuotojams, vykdžiusiems savo tiesiogines pareigas, išmokėtas pareiginės algos pastoviosios dalies priemokas. Vien tik įsakymai, kuriais buvo paskirtos šios priemokos, nesuponuoja pareigos atsakovei kompensuoti šias ieškovo nebūtinąsias išlaidas. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog ieškovas darbuotojų padidintą užmokestį grindė ieškovo direktoriaus įsakymais, kurie buvo priimti jau po to, kai teisme buvo priimtas ieškinys.

25. Atsakovė pažymi, kad iš šioje byloje esančių nuotraukų matyti, jog dėl vienoje patalpoje kilusio gaisro namo fasadas nebuvo aprūkęs per tris aukštus ir tokio mąsto darbai gaisro padarinių šalinimui akivaizdžiai nebuvo reikalingi; UAB „Asistavita“ ataskaitoje taip pat nėra konstatuota, jog pastatas aprūko per 4 aukštus. Be to, pažymi, kad paties ieškovo pateiktoje UAB „Asistavita“ ataskaitoje paskaičiuota, jog fasado valymo išlaidos sudaro 535,23 Eur, o ieškovas už tuos pačius darbus sumokėjo daugiau nei 2 kartus brangiau, pasirinkdamas kitą fasado valymo būdą; UAB „Asistavita“ ataskaitoje nebuvo nurodyta, jog pastato fasadas turi būti būtinai valomas sausuoju ledu.

Atsiliepimas

26. Atsakovė nurodo, jog prieš ieškovui atliekant viešuosius pirkimus, susijusius su plastikiniais langais (su montavimu) ir oro kondicionieriais (su montavimu), atsakovė ieškovui nurodė konkretų oro kondicionierių (kurio galios, anot atsakovės, visiškai pakanka 63,61 kv. m. ploto patalpos vėsinimui), jo pardavėją (atsakovė atsivežė kondicionieriaus prekiaujančios firmos UAB „Termo broliai“ atstovus į pastatą), bei plastikinius langus gaminančią įmonę, kurioje plastikinius langus po gaisro įsigijo ir pati atsakovė. Teigia, kad atsakovė sutiko apmokėti visas išlaidas, jeigu ieškovas pirktų paslaugas iš atsakovės nurodytų įmonių, nes atsakovė iki to laiko atliko didelės apimties paieškos darbus ir rado geriausią kainos/kokybės santykį atitinkančius variantus (vien kondicionierių kainos skirtumas sudaro 1 065,66 Eur; taip pat montavimo darbai būtų atlikti pigiau). Anot atsakovės, ieškovas, matydamas, jog atsakovės pasiūlyti variantai yra ženkliai pigesni, net neįtraukė atsakovės nurodytų įmonių į apklausą ir pirko ženkliai didesnės kainos paslaugas. Kadangi vykdant viešųjų pirkimų procedūras už visus darbus buvo sumokėta ne iš ieškovo lėšų, o iš valstybės biudžeto, ieškovui jokios motyvacijos pasirinkti pigesnius variantus nebuvo.

27. Be to, atsakovė nurodo, jog ieškovas, kaip atskiras juridinis asmuo, jokių nuostolių nepatyrė, nes visi atlikti darbai, šalinant gaisro pasekmes, apmokėti iš valstybės biudžeto lėšų; patalpos, kuriose buvo atlikti gaisro priežasčių šalinimo darbai, priklauso taip pat ne ieškovui.

28. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu sutiko su dalimi ieškinio reikalavimų – sutiko atlyginti ieškovui 6 368,91 Eur patirtus nuostolius, t. y. sutiko su ieškovo reikalavimų dalimi dėl medžiagoms (įskaitant ir langus) išleistų sumų (1 320,10 Eur + 43,38 Eur + 2 404,17 Eur), šiukšlių išvežimo išlaidomis (322,16 Eur), elektros, sunaudotos patalpų džiovinimui, atlyginimu (214,18 Eur); iš dalies sutiko su fasado valymo darbų išlaidomis (688,02 Eur suma), kondicionieriaus įsigijimo ir montavimo išlaidomis (1 076,90 Eur + 300 Eur sumomis); visiškai nesutiko su ieškovo darbuotojams išmokėtų priemokų ir premijų kompensavimu; kitoje dalyje iš esmės palaikė atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Pakartotinai pažymėjo, kad ieškovas pats pasirinko brangų kondicionierių (pernelyg galingą) ir fasado valymo būdą, todėl turi iš dalies prisiimti tokių padidintų išlaidų pasekmes, t. y. kad jos nebus visiškai atlygintos. Paaiškino, kad nagrinėjamu atveju ieškovo darbuotojai negalėjo patys suremontuoti apgadintų patalpų; tikėtina, jog tuo darbus atliko kiti asmenys, o per priemokas ir premijas darbuotojams buvo fiktyviai padidintas žalos dydis. Be to, teigė, jog už tokių darbų atlikimą negalėjo būti atsiskaitoma nurodytomis priemokomis ir premijomis. Anot atstovo, pats ieškovas (jo atstovė) patvirtino, jog darbuotojai po darbo valandų nedirbo (vadinasi, jie remonto darbus atliko darbo metu, nedirbdami savo įprasto darbo), jiems buvo mokamas ir įprastas darbo užmokestis.

III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

29. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad negyvenamosios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso Lietuvos Respublikai; patalpas turto patikėjimo teise nuo 2011 m. gruodžio 30 d. valdo ieškovas. Patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)1 ir Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovei UAB „Sarteksas“, t. y. didžiąją dalį ginčo pastato valdo ieškovas, dalis patalpų šiame pastate priklauso atsakovei (ginčo dėl to nekilo).

30. Pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos valdybos 2020 m. gruodžio 31 d. aktą dėl kilusio gaisro Nr. 554 nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 29 d. buvo gesinamas gaisras kabinete Nr. 307A, esančiame pastate (duomenys neskelbtini); padaryta žala kabinetams Nr. 307, 308, 306, 232, 233, 409, 410. Kabinete Nr. 307 deformavosi pakabinamos lubos, aprūko ir vandeniu sulieta patalpa; kabinete Nr. 308 aprūko ir vandeniu sulieta patalpa; kabinete Nr. 306 apdegė ir aprūko bei vandeniu sulietas patalpos vidus su ten esančiais daiktais; kabinetuose Nr. 232 ir 233 vandeniu sulietos patalpos su ten esančiais daiktais; kabinete Nr. 409 sudegė išorinio kondicionieriaus bloko elektros instaliacija, freono vamzdeliai, magistralinis elektros kabelis; kabinete Nr. 410 deformavosi langų rėmai, vienas langas išdužo, kitas suskilo, sudegė patalpos išorinio kondicionieriaus blokas, aprūko patalpa; aprūko ir termiškai paveikta pastato išorinė siena, aprūko trečio aukšto koridorius. Tiek PAGD 2020 m. gruodžio 31 d. akte dėl kilusio gaisro Nr. 554, tiek PAGD 2021 m. sausio 12 d. rašte Nr. 9.4-2-24, tiek PAGD 2021 m. sausio 6 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad labiausiai tikėtina 2020 m. gruodžio 29 d. gaisro priežastis – elektros įrenginio (šildytuvo) gedimas.

31. UAB „Sarteksas“ vadovas PAGD 2020 m. gruodžio 30 d. pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog galimai gaisro priežastis buvo dėl elektros prietaiso (šildytuvo), kurį išeidamas iš darbo atsakovės darbuotojas išjungė, tačiau neištraukė iš elektros lizdo, t. y. byloje nekilo ginčo dėl to, kad minėtas gaisras kilo atsakovei priklausančiose patalpose dėl elektros prietaiso.

32. Nustatyta, kad ieškovas 2021 m. sausio 7 d. su UAB „Asistavita“ sudarė sutartį Nr. KN210107, kurios pagrindu UAB „Asistavita“ parengė Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. KN210107 (turtas apžiūrėtas 2021 m. sausio 7 d.). Minėtoje ataskaitoje nurodyta, kad negyvenamosios patalpos – Patalpų (I-63 (18,27 kv. m), I-64 (17,39 kv. m), nuo I-65 iki I-71 WC patalpos, II-62 a (16,12 kv. m), II-1 (67,43 kv. m), nuo II-55 iki II-61 WC patalpos, II-54a (17,30 kv. m), II-54 (18,19 kv. m), IV-18 (63,61 kv. m) ir dalies fasado, adresu (duomenys neskelbtini), atkuriamoji vertė (remonto kaštai) (iš viso su PVM) yra 16 998,82 Eur.

33. Ieškovo į bylą pateiktoje lentelėje nurodyta, jog gaisro metu nukentėjo patalpos, kurios plane žymimos: IV-18 (patalpos Nr. 410), II-62A (patalpos Nr. 233), II-54A (patalpos Nr. 232) – anot ieškovo, šios patalpos pilnai suremontuotos; II-1 (patalpos Nr. Fojė) – šioje patalpoje buvo atliekami darbai: kiliminės dangos nuėmimas, valymas, džiovinimas, paklojimas; II-54 (patalpos Nr. 231), II-55 (patalpos Nr. WC), II-56 (patalpos Nr. WC), II-57 (patalpos Nr. WC), II-58 (patalpos Nr. WC), II-59 (patalpos Nr. WC), II-60 (patalpos Nr. WC), II-61 (patalpos Nr. WC), I-63, I-64, I-65 (patalpos Nr. WC), I-66 (patalpos Nr. WC), I-67 (patalpos Nr. WC), I-68 (patalpos Nr. WC), I-69 (patalpos Nr. WC), I-70 (patalpos Nr. WC), I-71 (patalpos Nr. WC) –šiose patalpose buvo atliekami darbai: džiovinimas, valymas, tvarkymas.

34. Ieškovo pateiktoje gaisro metu nukentėjusių patalpų tvarkymo darbų lentelėje nurodyta, kad: R. B., V. G., E. K. ir S. A. II-54A, II-62A, IV-18 patalpose atliko šiuos darbus – dokumentų, baldų ir įrangos išnešimas iš užlietų ir apdūmintų patalpų, laikinų darbo vietų įrengimas; E. K., G. B., A. M. I-63, I-64, I-65, I-66, I-67, I-68, I-69, I-70, I-71, II-1, II-54, II-55, II-56, II-57, II-58, II-59, II-60, II-61, II-54a, II-64a, IV-18 patalpose atliko šiuos darbus – patalpų, baldų, įrangos valymas, džiovinimas; S. A. I-64, I-65, I-66, I-67, I-68, I-69, I-70, I-71, II-55, II-56, II-57, II-58, II-59, II-60, II-61 patalpose atliko šiuos darbus – aplietų patalpų elektros instaliacijos jungiklių, kištukinių lizdų permontavimas ir patikrinimas; S. A. ir E. K. I-65, I-66, I-67, I-68, I-69, I-70, I-71, II-55, II-56, II-57, II-58, II-59, II-60, II-61 patalpose atliko šiuos darbus – aplietų patalpų plastikinių dailylenčių valymas ir permontavimas; R. B. IV-18 patalpose atliko šiuos darbus – laboratorinės įrangos veikimo tikrinimas ir smulkus remontas po patalpų uždūminimo; R. B. ir S. A. II-54, II-54a, II-64a, IV-18 patalpose atliko šiuos darbus – kompiuterinės ir elektroninės įrangos ardymas, džiovinimas, veikimo tikrinimas; G. B. II-54a, II-64a patalpose atliko šiuos darbus – dokumentų džiovinimas; R. B. ir S. A. atliko šiuos darbus – elektros tiekimo atstatymas; R. B. ir V. G. IV-18 patalpose atliko šiuos darbus – išdužusių langų užsandarinimas.

35. Atskiri patalpų II-62A, IV-18 ir II-54A remonto darbai, atlikti ieškovo darbuotojų, išvardyti ieškovo pateiktoje lentelėje dėl darbo užmokesčio išlaidų, susidariusių likviduojant gaisro padarinius. Be to, nurodyta, jog ieškovas patyrė 214,18 Eur išlaidų elektros energijai dėl patalpų džiovinimo, taip pat 322,16 Eur išlaidų šiukšlių išvežimui.

36. Atsakovė 2021 m. sausio 27 d. raštu kreipėsi į ieškovą ir nurodė, kad įsipareigoja atlikti visus remonto darbus, likviduojant gaisro metu patirtą žalą; taip pat pateikė UAB „Termo broliai“ pasiūlymą dėl kondicionieriaus įsigijimo. Ieškovas 2021 m. vasario 17 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu atlyginti padarytą žalą pagal UAB „Asistavita“ apskaičiuotus nuostolius – 16 998,82 Eur; rašte nurodė, jog patalpų ir įrangos remonto darbus bei įrangos viešųjų pirkimų procedūras ieškovas ketina vykdyti pats. Atsakovė pateikė 2021 m. kovo 1 d. raštą Nr. 4/2021, kuriuo nesutiko atlyginti žalos, t. y. nesutiko su apskaičiuotų nuostolių dydžiu.

37. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovas patyrė šias išlaidas (be kita ko, pateikti rašytiniai įrodymai dėl faktiškai apmokėtų išlaidų):

- 214,18 Eur išlaidų elektros energijai dėl patalpų džiovinimo;

- 1 290 Eur išlaidų už PVC gaminius (langus) ir 35 Eur už žaliuzes;

- 2 442,67 Eur išlaidų statybinių ir kitų susijusių medžiagų įsigijimui;

- 322,16 Eur išlaidų už statybinių atliekų transportavimą;

- 1 512,50 Eur išlaidų už pastato fasado valymą sausuoju ledu;

- 2 550 Eur išlaidų už palubinį/grindinį oro kondicionierių (su montavimo darbais);

- 7 090,86 Eur darbo užmokesčio išlaidų, susidariusių likviduojant gaisro padarinius: 1) skirtos priemokos: R. B. – 608,70 Eur, V. G. – 1 115,95 Eur, E. K. – 887,70 Eur (2021 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. P-95, 2021 m. vasario 26 d. įsakymo Nr. P-174.1, 2021 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. P-229.1, 2021 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. P-304.1, 2021 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. P-337.1 pagrindu); 2) skirtos premijos: R. B.– 1 077,40 Eur, V. G. – 808,05 Eur, E. K. – 808,05 Eur, S. A. – 808,05 Eur, G. B. – 325,65 Eur, A. M. – 651,31 Eur (2021 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. P-337.2 pagrindu). Byloje esantys atsiskaitymo lapeliai patvirtina, kad R. B., V. G., E. K., S. A., A. M. ir G. B. laikotarpiu nuo 2021 m. sausio iki 2021 m. gegužės mėn. buvo išmokėtos nurodytos priemokos ir premijos.

Bylos dalis nutrauktina; kitoje dalyje ieškinys tenkintinas visiškai.

IV. Teismo argumentai ir motyvai

Dėl bylos dalies nutraukimo

38. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas atsisakė savo reikalavimų dalies dėl 1 268,15 Eur priemokos (ieškovo darbuotojui S. A.) priteisimo. Atsakovė šiam ieškovo prašymui iš esmės neprieštaravo.

39. Teismo vertinimu, ieškovo atsisakymas nuo dalies ieškinio neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui, todėl priimtinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 42 straipsnio 1, 2 dalys, 140 straipsnio 1 dalis); civilinės bylos dalis dėl 1 268,15 Eur žalos atlyginimo nutrauktina (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Bylą (jos dalį) nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

Dėl žalos atlyginimo

40. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad nagrinėjamu atveju taikytinos ne CK 6.266 straipsnio 1 dalies nuostatos, o bendrosios iš delikto kilusios žalos atlyginimo taisyklės, kadangi gaisro priežastis buvo ne statinio konstrukciniai trūkumai, o pašalinis ugnies šaltinis atsakovei priklausančiose patalpose – elektros įrenginio gedimas.

41. Deliktinės civilinės atsakomybės viena pagrindinių taisyklių suformuluota CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti, kad kitas asmuo atliko neteisėtus veiksmus ir dėl jų kilo žala, t. y. turi įrodyti neteisėtus veiksmus (veikimą ar neveikimą), žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo (CK 6.246, 6.247 ir 6.249 straipsniai; CPK 178 straipsnis). Nustačius šias sąlygas, neteisėtus veiksmus atlikusio asmens kaltė preziumuojama ir jam tenka pareiga šią prezumpciją paneigti (CK 6.248 straipsnis).

42. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad dėl gaisro, kaip potencialiai pavojingo veiksnio, gyventojai, įmonės, įstaigos ir organizacijos turi būti itin atidūs ir elgtis taip, kad būtų išvengta jo kilimo. Turto sugadinimo atveju, kai žala padaryta gaisru, neteisėtais veiksmais, be kita ko, pripažįstamas ir patalpų, iš kurių kilo gaisras, savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Patalpų savininko veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš jo patalpų, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties kilo gaisras atsakovo patalpose, nukentėjęs asmuo neprivalo įrodinėti. Jeigu gaisro kilimo vieta yra akivaizdi ir aiški, tai teismas turi spręsti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip rūpestingas asmuo, galimybę numatyti gaisro kilimą ir imtis veiksmų jam išvengti. Esant tokiai situacijai patalpų savininkas turi įrodyti, kad jis yra nekaltas dėl gaisro kilimo. Tokio elgesio privalo laikytis tiek turto savininkas, tiek kitas jo valdytojas, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti atitinkamas patalpas. Bendrame pastate kilusio gaisro atveju reikėtų pripažinti, kad atsakingas už jo kilimą yra asmuo, kurio patalpose yra gaisro židinys. Įrodytas gaisro židinio faktas būtų pakankamas pagrindas konstatuoti, kad šis asmuo elgėsi nerūpestingai. Toks asmuo (savininkas, valdytojas, naudotojas), kurio patalpoje kilo gaisras, turėtų įrodinėti, kad jo kaltės nėra, t. y. kad jis laikėsi visų keliamų reikalavimų, o gaisras kilo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, gamtos jėgų veikimo ar kitokių priežasčių, už kurias jis nėra atsakingas. Taigi kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad asmuo, teigdamas, jog gaisro priežastis nepriklausė nuo jo elgesio, turi tai įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2014).

43. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje tarp šalių iš esmės nekilo ginčo dėl gaisro priežasties, atitinkamai dėl atsakovės atsakomybės ir pareigos atlyginti ieškovo patirtą žalą, t. y. faktiškai byloje nekilo ginčo dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovo patirtos žalos, atsakovės kaltės; iš esmės ginčas kilo tik dėl ieškovo nurodomos ir prašomos priteisti žalos dydžio.

44. CPK 268 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Taigi, kaip minėta, kadangi nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo dėl sprendimo 43 punkte nurodytų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, taip pat kadangi atsakovė ieškinį iš dalies pripažįsta – 6 368,91 Eur dalyje, šiose dalyse surašomi sutrumpinti motyvai.

45. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Asmens teisė į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas.

46. Taigi, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje įrodyta, jog gaisro kilimo šaltinis (labiausiai tikėtina, elektros įrenginys) buvo atsakovei priklausančiose patalpose, kuri nesilaikė įstatymo nustatytos bendros pareigos elgtis rūpestingai ir atidžiai, į tai, jog dėl šio gaisro nukentėjo ieškovo patikėjimo teise valdomos patalpos, į ieškovo pateiktus įrodymus dėl faktiškai patirtų išlaidų, t. y. dėl apgadintų ir suremontuotų patalpų (žymėjimai II-62a, IV-18 ir II-54a) remonto medžiagoms (įskaitant ir langus) išleistų sumų (1 320,10 Eur + 43,38 Eur + 2 404,17 Eur), šiukšlių išvežimui skirtų išlaidų (322,16 Eur), elektros, sunaudotos patalpų džiovinimui, išlaidų (214,18 Eur), sprendžia, kad šioje dalyje ieškinys tenkintinas ir nurodytos išlaidos, kaip žala, priteistinos ieškovui iš atsakovės (kuri neginčijo žalos šioje dalyje).

Dėl fasado valymo ir kondicionieriaus įsigijimo išlaidų, taip pat darbuotojų priemokų ir premijų

47. Kaip minėta, atsakovė iš dalies nesutinka su ieškovo paskaičiuotu ir prašomu priteisti žalos dydžiu, anot ieškovo, patirtu valant fasadą ir įsigyjant bei montuojant kondicionierių, ir nurodo, kad ieškovas pats pasirinko brangų kondicionierių (pernelyg galingą) ir fasado valymo būdą (sausuoju ledu), todėl turi iš dalies prisiimti tokių padidintų išlaidų pasekmes, t. y. kad jos nebus visiškai atlygintos.

48. Vertinant žalos padarymo faktą ir dydį, pažymėtina, kad įstatymas pareigą įrodyti žalos padarymo faktą bei tokios žalos (turėtų nuostolių) dydį nustato ieškovui (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostata, jog jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, reiškia, kad kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės taikymo atveju gali būti turto sugadinimas. Žala (nuostoliais) gali būti pripažįstamos turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios yra patirtos, jei remontas atliktas, taip pat būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jei remontas nėra atliktas. Būtina įvertinti tai, kad visais atvejais lėšų panaudojimas turi būti susijęs su sugadinimų pašalinimu, todėl šalis gali remtis kaip įrodymu turto sugadinimo pašalinimo darbų bei medžiagų sąmata. Sąmatoje nurodyti darbai ir medžiagos turi būti susiję su sugadinimų pašalinimu priežastiniu ryšiu. Šaliai minėtų aplinkybių neįrodžius, teismas turi teisę tokiems remonto darbams numatytas sąnaudas atmesti kaip neįrodytas susijus priežastiniu ryšiu su sugadinimais. Aplinkybė, kad ne visi sąmatoje numatyti remonto darbai yra susiję su turto sugadinimo pašalinimu, yra pagrindas mažinti žalos atlyginimą, tačiau nesudaro pagrindo pripažinti, kad sąmata nėra tinkamas įrodymas nuostolių dydžiui įrodinėti. Žalos dydis tokiuose ginčuose kaip nagrinėjamu atveju gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėse bylose Nr. 3K-3-166/2009).

49. Nagrinėjamu atveju ieškovas, įrodinėdamas fasado valymui ir kondicionieriaus įsigijimui bei montavimui patirtas išlaidas, remiasi faktiškai patirtomis išlaidomis, t. y. šiuo atveju fasado valymas buvo realiai atliktas ir apmokėtos tokio darbo išlaidos; identiška situacija ir su kondicionieriaus įsigijimu ir montavimu – ieškovas realiai įsigijo nurodytą kondicionierių, kuris buvo sumontuotas, ir apmokėti tokie darbai. Atsakovė savo nesutikimą su šiomis išlaidomis iš esmės įrodinėja tuo, kad tokie darbai galėjo būti atlikti pigiau.

50. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010). Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016).

51. Teismas, įvertinęs ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus dėl patirtų išlaidų, šalių paaiškinimus, sprendžia, kad ieškovo patirtos išlaidos namo fasado valymui – 1 512,50 Eur, ir kondicionieriaus įsigijimui bei montavimui – 2 550 Eur, yra neabejotinai susijusios su gaisro padarinių pašalinimu; be to, teismo vertinimu, atsakovė neįrodė, jog šios išlaidos nepagrįstai didelės ir minėtus darbus buvo galimybė atlikti pigiau (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

52. Teismas pažymi, kad atsakovė neįrodė, jog buvo galimybė fasado valymą atlikti gerokai pigiau, arba pasirinkti pigesnį valymo būdą. Vien tai, jog ieškovo pateiktoje UAB „Asistavita“ ataskaitoje (lokalinėje sąmatoje), be kita ko, buvo nurodyta, jog fasado valymo darbai kainuotų 688,02 Eur (neįskaitant privalomų mokesčių), savaime nepaneigia ieškovo faktiškai patirtų išlaidų tokių darbų atlikimui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad UAB „Asistavita“ lokalinėje sąmatoje nurodytų darbų išlaidos nurodytos preliminariai, t. y. kiek teoriškai tokie darbai galėtų kainuoti, tačiau reali kaina visada nustatoma jau gavus konkrečių tiekėjų pasiūlymus. Be to, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovė nepaneigė ieškovo teiginių, jog optimaliausias būdas išvalyti fasadą buvo būtent sausuoju ledu, kurį ir pasiūlė mažiausią kainą pasiūliusi UAB „Srauta“. Teismas taip pat laiko įrodyta aplinkybę, jog ieškovas, neturėdamas patirties tokių darbų atlikime, tiekėjų apklausos pažymoje ne savo nuožiūra įrašė nurodytą valymo būdą (būtent sausuoju būdu), o tik jau gavęs žodžiu mažiausią kainą pasiūliusios bendrovės pasiūlymą ir atitinkamai tada pažymoje nurodęs šį būdą (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Taigi, teismas sprendžia, kad šioje dalyje ieškovas įrodė jo patirtų išlaidų fasado valymui pagrįstumą, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 1 512,50 Eur žala.

53. Taip pat teismas laiko įrodytomis ir faktiškai patirtas 2 550 Eur išlaidas kondicionieriaus įsigijimui ir montavimui (keičiant sudegusį). Teismas sprendžia, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovas pasirinko akivaizdžiai per galingą ir atitinkamai per brangų kondicionierių. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad seno sudegusio kondicionieriaus šaldymo galia buvo 14 kW, todėl ieškovas pagrįstai ir teisėtai ieškojo panašaus galingumo kondicionieriaus, tiekėjų apklausos pažymoje nurodęs, jog vidutinė šaldymo galia būtų bent 10 kW; byloje taip pat nekilo ginčo dėl to, jog toks kondicionierius faktiškai ir buvo įsigytas (pagal viešoje erdvėje skelbiamus ieškovo įsigyto kondicionieriaus parametrus matyti, jog jo šaldymo galia yra 10,50 kW). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovės siūlyto kondicionieriaus (galingiausio) galia siekė tik 7 kW, t. y. buvo dvigubai mažesnė už sudegusio kondicionieriaus; be to, teismo vertinimu, atsakovė neįrodė, jog tokio galingumo kondicionieriaus užtektų ieškovo nurodytoms patalpoms, apsiribodama tik viešoje erdvėje pateiktais preliminariais skaičiavimais (dėl kondicionieriaus galingumo), nes, teismo vertinimu, kiekvienas atvejis (patalpos plotas, tūris, kitos savybės) turėtų būti vertinamas individualiai. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog jos siūlomas tiekėjas, anot atsakovės, siūlė pritaikyti 30 proc. nuolaidą kondicionieriaus įsigijimui, o montavimo darbus atlikti už 300-400 Eur, vėlgi apsiribodama tik savo deklaratyviais paaiškinimais. Vien ta aplinkybė, jog ieškovas, vykdęs tiekėjų apklausą, į ją neįtraukė atsakovės siūlyto tiekėjo, nepaneigia ieškovo faktiškai patirtų išlaidų pagrįstumo. Kita vertus, teismas pažymi, kad ieškovas pagrįstai siekė nupirkti kuo panašesnį (panašių parametrų) į buvusį kondicionierių, tokiu būdu siekdamas atkurti padėtį į buvusią (arba panašią) iki gaisro. Taigi, teismas sprendžia, kad ir šioje dalyje ieškovas įrodė jo patirtų išlaidų kondicionieriaus įsigijimui bei montavimui pagrįstumą, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina ir 2 550 Eur žala.

54. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad faktiškai dėl gaisro apgadintų ieškovo valdomų patalpų remonto darbus atliko ieškovo darbuotojai, kuriems ieškovas laikotarpiu nuo 2021 m. sausio iki gegužės mėn. bendrai išmokėjo 7 090,86 Eur priemokų ir premijų. Teismas kritiškai vertina atsakovės teismo posėdžio metu nurodytus atsikirtimus, jog ieškovo darbuotojai negalėjo patys suremontuoti apgadintų patalpų, tuos darbus, tikėtina, atliko kiti asmenys, o per priemokas ir premijas darbuotojams buvo fiktyviai padidintas žalos dydis, kadangi atsakovė nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Priešingai, atsakovė pati savo procesiniuose dokumentuose buvo nurodžiusi, jog remonto darbus atlieka patys ieškovo darbuotojai. Be to, atsakovė neginčijo, jog faktiškai remonto darbai buvo atlikti; kaip matyti, ieškovas nenurodo, jog minėtiems remonto darbams samdėsi kitus trečiuosius asmenis ir mokėjo tokiems asmenims tam tikras lėšas, atitinkamai prašo priteisti/kompensuoti tik savo darbuotojams už nurodytus darbus išmokėtas priemokas bei premijas.

55. Teismas, įvertinęs ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus – tarnybinius pranešimus, įsakymus dėl priemokų/premijų skyrimo, atsiskaitymo lapelius dėl šių priemokų/premijų faktinio išmokėjimo darbuotojams, lenteles dėl minėtų darbuotojų faktiškai atliktų konkrečių darbų, šalinant gaisro padarinius, šalių paaiškinimus (atsakovei nenuginčijus tokių darbų ir jų masto atlikimo), sprendžia, kad ieškovas pagrįstai į prašomos atlyginti žalos dydį įtraukia ir nurodytas savo darbuotojams išmokėtas priemokas ir premijas. Kaip kad nurodė ieškovas (ir atsakovė to iš esmės neginčijo), nurodytiems ieškovo darbuotojams (įskaitant ir valytojas) tokių darbų atlikimas nebuvo įprastas, t. y. neįėjo į jų įprasto kasdienio darbo pareigas; be to, net jeigu dalis tokių darbų (pavyzdžiui, patalpų valymas, kompiuterinės technikos tikrinimas ir pan.) ir pateko į tam tikrų darbuotojų įprasto darbo funkcijas, tačiau tokių darbų mastas (šalinant gaisro padarinius) neabejotinai neatitiko įprasto darbo, jų apimties, todėl už tokių papildomų darbų atlikimą ieškovas pagrįstai nusprendė mokėti ir faktiškai išmokėjo šiems darbuotojams nurodyto dydžio priemokas ir premijas.

56. Be to, teismas pažymi, kad UAB „Asistavita“ lokalinėje sąmatoje, apskaičiuojant darbo užmokestį gaisro padarinių šalinimo darbams atlikti, preliminariai buvo apskaičiuotas 5 450,18 Eur (neįskaitant privalomų mokesčių) darbo užmokesčio dydis, kuris faktiškai yra panašus/atitinka ieškovo faktiškai sumokėtų priemokų ir premijų dydį (7 090,86 Eur), kurios faktiškai ir kompensavo ieškovo darbuotojams jų atliktus ginčo patalpų remonto ir kitų padarinių pašalinimo darbus. Teismas neturi pagrindo pritarti atsakovės pozicijai, kad už tokių darbų atlikimą negalėjo būti atsiskaitoma nurodytomis priemokomis ir premijomis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nuostatos numato, jog biudžetinės įstaigos darbuotojui, atsižvelgiant į atliekamų funkcijų ar užduočių sudėtingumą, mastą ir pobūdį, gali būti skiriamos priemokos, be kita ko, už papildomą darbo krūvį, kai yra padidėjęs darbų mastas, atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, bet neviršijama nustatyta darbo laiko trukmė (įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat biudžetinių įstaigų darbuotojams gali būti skiriamos premijos, neviršijant biudžetinės įstaigos darbo užmokesčiui skirtų lėšų, be kita ko, atlikus vienkartines biudžetinės įstaigos veiklai ypač svarbias užduotis (įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be to, teismas pažymi, kad iš esmės tokios nuostolių kompensavimo praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai panašaus pobūdžio bylose (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-777-186/2008).

57. Taigi, teismas sprendžia, kad šioje dalyje ieškovas taip pat įrodė jo patirtų išlaidų – išmokant savo darbuotojams priemokas ir premijas už gaisro padarinių šalinimo darbus, pagrįstumą, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 7 090,86 Eur žala.

58. Be to, atsakovė, be kita ko, nurodė, kad ieškovas, kaip atskiras juridinis asmuo, jokių nuostolių nepatyrė, nes visi atlikti darbai, šalinant gaisro pasekmes, apmokėti iš valstybės biudžeto lėšų; patalpos, kuriose buvo atlikti gaisro priežasčių šalinimo darbai, priklauso taip pat ne ieškovui, todėl iškėlė abejones, ar ieškovas turi teisę reikšti tokio pobūdžio reikalavimus. Kita vertus, byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškovas patalpas ginčo pastate, kaip minėta, valdo patikėjimo teise. Turto patikėjimo teisės turinys apibrėžtas CK 4.109 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės įmonės, įstaigos, organizacijos valdo, naudoja atitinkamai valstybės ar savivaldybės joms perduotą turtą, juo disponuoja savo įstatuose (nuostatuose), taip pat valstybės ar savivaldybių įmonių, įstaigų, organizacijų veiklą reglamentuojančiuose norminiuose aktuose nustatyta tvarka bei sąlygomis, nepažeisdamos įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų.

59. Remiantis ieškovo įstatais, jis įsteigtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės, yra viešasis juridinis asmuo, vykdantis valstybei, visuomenei, tarptautiniam bendradarbiavimui ar ūkio subjektams svarbius ilgalaikius šiuose įstatuose mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą. Viešasis (šiuo atveju valstybės) turtas patikėjimo teise perduodamas įsteigtam patikėtiniui tam, kad būtų užtikrintas efektyvus turto valdymas ir įsteigto viešojo juridinio asmens tikslų įgyvendinimas. Taigi, teismo vertinimu, gaisro kilimo metu būtent ieškovas kontroliavo valstybei priklausančių patalpų panaudojimą ir tvarkymą (be to, nors ieškovas ir nurodė, jog dalį patalpų ketina artimiausiu metu perleisti VĮ Turto bankui, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės tokie veiksmai nebuvo atlikti), dėl to jis yra tinkamas ieškovas nagrinėjamoje byloje dėl žalos, atsiradusios po gaisro jo patikėjimo teise valdomose patalpose, atlyginimo.

60. Be to, teismas tenkina ir ieškovo reikalavimą dėl 1 089 Eur išlaidų, patirtų užsakius ir parengus nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, kadangi minėtos išlaidos patenka į CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytų nuostolių apibrėžimą, t. y. šios išlaidos laikytinos protingomis išlaidomis, susijusiomis su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu. Teismo vertinimu, šios išvados nepaneigia ir aplinkybė, jog bylos nagrinėjimo metu ieškovas faktiškai atliko gaisro padarinių šalinimo darbus ir iš esmės vadovavosi ne minėtos ataskaitos (lokalinės sąmatos) preliminariais skaičiavimais, o realiai patirtomis išlaidomis.

61. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad ieškovas įrodė visas atsakovės deliktinės atsakomybės sąlygas, įskaitant ir prašomą priteisti žalos dydį, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 16 546,35 Eur (1 320,10 Eur + 43,38 Eur + 2 404,17 Eur + 322,16 Eur + 214,18 Eur + 1 512,50 Eur + 2 550 Eur + 7 090,86 Eur + 1 089 Eur) žalos (nuostolių) atlyginimo (CK 6.246-6.249 straipsniai, 6.251, 6.263 straipsniai).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

62. Tenkinant ieškovo prašymą, iš atsakovės priteistinos 5 proc. metinės procesinės palūkanos už priteisiamą 16 546,35 Eur sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. balandžio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

63. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

64. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

65. Ieškovas patyrė byloje 3 285 Eur (1 080 Eur + 1 485 Eur + 720 Eur) bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro išlaidos advokatės pagalbai apmokėti.

66. Atsakovė pateikė įrodymus, jog patyrė 1 960 Eur (420 Eur + 280 Eur +280 Eur + 280 Eur + 420 Eur + 280 Eur) bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

67. Teismo vertinimu, ieškovo ir atsakovės patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių; be to, teismas nenustatė, jog minėtos išlaidos būtų, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atliktų procesinių veiksmų skaičių, nepagrįstai didelės ir reikėtų jas mažinti.

68. Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovui iš atsakovės priteistina 3 285 Eur bylinėjimosi išlaidų; atsakovei bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

69. Ieškovui esant atleistam nuo žyminio mokesčio mokėjimo, iš atsakovės valstybei priteistina 348 Eur mokėtino žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

70. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“; CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

priimti ieškovo Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro atsisakymą nuo ieškinio dalies.

Nutraukti civilinės bylos dalį dėl 1 268,15 Eur žalos atlyginimo.

Ieškovo Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sarteksas“ dėl nuostolių atlyginimo tenkinti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sarteksas“, j. a. k. 134354829, ieškovui Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centrui, j. a. k. 302496128, 16 546,35 Eur (šešiolika tūkstančių penkis šimtus keturiasdešimt šešis eurus 35 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (16 546,35 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. balandžio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 285 Eur (tris tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sarteksas“, j. a. k. 134354829, valstybei 348 Eur (tris šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Pavel Liubkevič