- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-01-31
- Bylos Nr.
- e2-70-405/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00328-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Lisauskienė
- Atsakovas
- M. K., P. T. N.
- Advokatai
- Kęstutis Petrauskas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovams P. T. N., M. K. (M. K.) dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, padidinusi ieškinio reikalavimus, prašo priteisti solidariai iš atsakovų P. T. N. ir M. K. 17033,95 Eur dydžio išmokėtą draudimo išmoką, penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovė Arijana Gabrytė prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad ieškovė ir atsakovas M. K. buvo sudarę įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kuria buvo apdrausta automobilio „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė. 2023 m. kovo 4 d. Vokietijoje atsakovas P. T. N., susidūrė su transporto priemone „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir ją apgadino. Ieškovė atlygino eismo įvykiu padarytą žalą – išmokėjo iš viso 17033,95 Eur draudimo išmoką. Vokietijos Miuncheno kelių eismo policijos sprendimu eismo įvykio kaltininku pripažintas atsakovas P. T. N., kuris vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones, apie eismo įvykį policijai nepranešė ir pasišalino iš įvykio vietos. Ieškovė, sumokėjusi draudimo išmoką, įgijo teisę reikalauti išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo solidariai iš transporto priemonės „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo P. T. N. ir transporto priemonės savininko M. K.. Atsakovas P. T. N. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl darytina išvada, kad su ieškiniu sutinka. Didesnio pavojaus šaltinio valdymas sukelia jo valdytojui didesnę nei įprasta rūpestingumo ir atsakingumo pareigą dėl jo prisiimtos rizikos valdyti didesnio pavojaus šaltinį. Vien didesnio pavojaus šaltinio valdymas arba užsiėmimas didesnio pavojaus veikla, keliančia didesnę grėsmę, įpareigoja didesnio pavojaus šaltinio valdytoją elgtis ypač rūpestingai ir apdairiai, laikytis teisės aktuose nustatytų ir (arba) iš protingumo principo kylančių reikalavimų, rūpintis, kad jo valdomo didesnio pavojaus šaltinio neužvaldytų kiti (pvz., neblaivūs, neturintys teisės vairuoti) asmenys. Reikalaujamas didesnio rūpestingumo ir atidumo laipsnis turėtų būti toks, kad nebūtų sudaryta prielaidų žalai atsirasti. Atsakovas M. K. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad nepažeidė bendro pobūdžio pareigos būti atidžiu ir rūpestingu, todėl neatsakingas už ieškovui padarytą žalą, tačiau M. K., kaip transporto priemonės „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas ir didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, nesielgė pakankamai rūpestingai ir atidžiai, kad jo valdomos transporto priemonės neužvaldytų kiti asmenys. Atsakovas M. K. žinojo, kad kambarys, kuriame jis gyveno ir laikė transporto priemonės raktus, nerakinamas, name jis gyvena ne vienas ir kiti gyvenantys asmenys gali užeiti į jo kambarį. Atsakovas M. K., žinodamas šias aplinkybes, nesiėmė visų būtinų priemonių ir neužtikrino, kad didesnio pavojaus šaltinio – transporto priemonės „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neužvaldytų kiti asmenys. Atsakovas M. K. atsiliepime nurodo, kad jo automobilis „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pagrobtas, bet svetimo turto pagrobimui svarbus asmens, kuris turtą pagrobia, motyvai. Šiuo atveju nepanašu, kad atsakovas P. T. N., kurį atsakovas M. K. pažinojo, turėjo tikslą pasisavinti minėtą automobilį, ir šią sąvoką atsakovas M. K. vartoja nekorektiškai. P. T. N. tiesiog paėmė automobilio raktelius, kurie nebuvo tinkamai apsaugoti. Atsakovas M. K. pateikė pažymą, kuria patvirtinama, kad jis kreipėsi į policiją dėl automobilio „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobimo, tačiau jokių automobilio vagystę patvirtinančių duomenų byloje nėra, atsakovui P. T. N. tokia veika taip pat neinkriminuota. Atsakovas nesutinka su prašomu priteisti žalos dydžiu, tačiau žalos dydis patvirtinamas į bylą pateiktais dokumentais – priedas Nr. 5, Nr. 6, 7, ir jokių apskaičiuotos žalos dydį paneigiančių duomenų atsakovas M. K. nepateikė. Pateiktais bankinių mokėjimų pavedimais (priedai Nr. 2, 11) patvirtinama, kad ieškovė minėtas sumas išmokėjo. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad eismo įvykio protokole nurodyta 4000 Eur dydžio bendra žalos suma, todėl nesutinka su apskaičiuotu žalos dydžiu, tačiau protokole policijos pareigūnų nurodyta žalos suma yra tik preliminari. Įvykio vietoje policijos pareigūnai iš esmės negali nurodyti, kokia tiksli suma bus reikalinga automobilio atkūrimui, kaip ilgai truks ir kiek kainuos asmens gydymas. Prie ieškinio pridėti dokumentai, kuriais remiantis buvo atliktas nuostolių apskaičiavimas – prieš išmokant draudimo išmoką ieškovo specialistai įvertino automobilio apgadinimus nuotraukose ir pateiktus dokumentus, susijusius su automobilio remontu bei asmens gydymu, nukentėjusio asmens draudiko pateiktus dokumentus. Nagrinėjamais atvejais eksperto išvados nesudaromos. M. K., kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, buvo nepakankamai rūpestingas ir neužtikrino automobilio, kaip didesnio pavojaus šaltinio, tinkamos apsaugos, kad jo automobiliu nepasinaudotų kiti asmenys. Priežastinis ryšys tarp atsakovo M. K. veiksmų ir padarytos žalos pasireiškė atsakovo M. K. nepakankamu rūpestingumu, t. y. atsakovas nesiėmė pakankamų priemonių, kad automobilio „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip didesnio pavojaus šaltinio, neužvaldytų kiti asmenys. Jeigu atsakovas M. K. automobilio užvedimo raktelius būtų palikęs užrakintoje patalpoje ar užrakintoje spintelėje, ar juos būtų pasiėmęs su savimi, eismo įvykis nebūtų kilęs ir žala nebūtų padaryta, tačiau atsakovas M. K., žinodamas, kad gyvena ne vienas, kad kambariai nerakinami, paliko automobilio raktelius kitiems asmenims lengvai prieinamoje vietoje ir nesugebėjo tinkamai apsaugoti jam priklausančio didesnio pavojaus šaltinio. M. K. automobilio užvedimo raktelius ir pačią transporto priemonę buvo palikęs taip, kad pašaliniai asmenys galėjo juos paimti, ir atsakovas P. T. N. netrukdomai pasiėmė M. K. priklausančią transporto priemonę ir netrukdomai juo išvažiavo iš automobilio buvimo vietos. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti, ar M. K. pakankamai rūpinosi padidinto pavojaus šaltinio – transporto priemonės, apsauga. Atsakovas M. K. nenurodė, kokių konkrečių veiksmų ėmėsi, siekdamas apsaugoti padidinto pavojaus šaltinį, tik nurodė, kad rakteliai buvo spintelėje, tuo tik patvirtindamas, kad jo atsiliepime nurodyti teiginiai dėl neįrodyto priežastinio ryšio yra nepagrįsti. Nurodytų aplinkybių pagrindu atsakovas M. K. solidariai atsakingas už eismo įvykio metu padarytą žalą.
Atsiliepimas
Atsakovo M. K. (M. K.) atstovas advokato padėjėjas Kęstutis Petrauskas nurodė, kad palaiko atsiliepimą jame nurodytais pagrindais ir motyvais, prašė ieškinio dalį dėl žalos priteisimo iš M. K. atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad automobilio užvedimo rakteliai buvo M. K. kambaryje, kiti asmenys gyveno kituose kambariuose, automobilio rakteliai nebuvo palikti bendro naudojimo patalpoje, M. K. raktelius įdėjo į stalčių, kurį uždarė, kambario duris taip pat uždarė. M. K. nuomojamas kambarys nebuvo rakinamas, nes nebuvo įrengtas durų užraktas, tačiau teisėtai į jo nuomojamą kambarį niekas be M. K. žinios užeiti negalėjo. Bendrai name gyvenantys asmenys greičiausiai nuomojosi kambarius, bet tiksliai to negali patvirtinti, būdavo, kad ne visi vienu metu kambariais naudodavosi – padirba kurį laiką, po to išvažiuoja. Minėti M. K. veiksmai buvo pakankami tam, kad būtų užtikrintas automobilio raktelių saugumas. M. K. automobilis tikriausiai buvo laikomas prie namo ir atsakovui P. T. N. galėjo būti žinoma automobilio stovėjimo vieta, bet automobilio raktelių laikymo vietos jis tikrai negalėjo žinoti. M. K. atsakovą P. T. N. kažkiek pažinojo, nes abu nuomojosi kambarius. M. K. niekada P. T. N. neleido naudotis minėtu automobiliu ir nežinojo, kad P. T. N. be jo žinios naudojosi jo automobiliu. Akivaizdu, kad M. K. ėmėsi pakankamų priemonių, kad užtikrintų automobilio „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugumą ir ėmėsi visų galimų priemonių, kad P. T. N. neatliktų neteisėtų veiksmų – nesukeltų eismo įvykio svetimu automobiliu. Atsakovo P. T. N. veiksmai – paėmė svetimą daiktą be savininko, t. y. atsakovo M. K., sutikimo ir žinios, yra neteisėti. M. K. dėl automobilio pagrobimo į policiją kreipėsi iš karto, kai tik sužinojo apie automobilio pagrobimą. M. K. į Vokietiją nebevyksta ir nežino tyrimo dėl jo pateikto pranešimo dėl automobilio pagrobimo eigos, jokių dokumentų iš Vokietijos institucijų negavo. Atsakovas M. K. neatliko jokių neteisėtų veiksmų, ėmėsi protingų ir prieinamų priemonių tam, kad apsaugotų automobilio raktelius ir patį automobilį. Atsakovas M. K. didesnio pavojaus šaltinį prarado dėl netesėtų atsakovo P. T. N. veiksmų, todėl taikytina CK 6.270 straipsnio 3 dalis. Be to, nėra ieškovės nurodomų M. K. veiksmų ir atsiradusių žalingų padarinių priežastinio ryšio arba toks priežastinis ryšys yra pernelyg nutolęs. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad, nustatydamas priežastinį ryšį teismas neturi neproporcingai išplėsti atsakomybės ribų. Atsakovas P. T. N. be M. K. žinios ir sutikimo paėmė iš pradžių automobilio užvedimo raktelius, vėliau ir patį automobilį, dėl to M. K. kreipėsi į policiją. M. K. neturėjo jokios galimybės įtakoti policijos sprendimo dėl jo pateikto pareiškimo. Pagal CK 6.270 str. 2 d. atsakomybė kyla valdytojui, todėl nesuprantama, kodėl ieškinys pareikštas solidariai ir atsakovui M. K.. Taip pat atsakovas M. K. nesutinka su žalos dydžiu. Ieškovei turėjo kilti pagrįstų abejonių dėl žalos dydžio, nes policija protokole nurodė 4000 Eur dydžio žalos sumą, tuo tarpu ieškovė išmokėjo 17033,95 Eur, t. y. net keturis kartus didesnę sumą. Ieškovė, kaip tos srities profesionalė, turėjo imtis priemonių aiškintis dėl minėtos disproporcijos. Ieškovės atstovė nurodė, kad žalos dydį vertino ekspertai, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų nepateikė, nenurodė nei ekspertų pavardžių, jų naudotų metodikų. Pareiga įrodyti žalos dydį tenka ieškovei, tačiau ieškovė paprasčiausiai be jokių tikrinimų sumokėjo reikalaujamą sumą, todėl mano, kad ieškovė žalos dydžio neįrodinėjo ir jo neįrodė, pagal pateiktas nuotraukas sudėtinga spręsti dėl padarytos žalos dydžio. Atsakovas M. K. savo apskaičiavimų nepateikia, ekspertizės skirti neprašo. Prašo ieškinį atmesti kaip visiškai nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Nustatyta, kad 2023 m. vasario 7 d. Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (sutarties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)) apdrausta transporto priemonės „VW Touran Confort TDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė, draudėjas – M. K., draudikas – ADB „Compensa Vienna Insurance Group, sutarties galiojimo terminas nuo 2023 m. vasario 7 d. iki 2024 m. vasario 6 d. Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro tarptautinio transporto priemonės draudimo liudijimo (žalioji korta) Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu transporto priemonei „VW Touran Confort TDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tarptautinis transporto priemonės draudimas (žalioji kortelė) galiojo ir Vokietijoje.
Iš Miuncheno kelių eismo policijos inspekcijos Kelių eismo įvykių registracijos skyriaus pagal supaprastintą byloje esančios informacijos suteikimo procedūros įvykus kelių eismo įvykiui duomenų, pateiktų Koburgo paramos fondo (HUK-Coburg) (Willi-Hussong-Str. 2, 96442 Koburgas), nustatyta, kad 2023 m. kovo 4 d. 18.30 val. Vokietijoje, Miuncheno apskrityje (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu P. T. N. vairuojamas automobilis „VW Touran Confort TDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas M. K. vardu, kliudė ir apgadino automobilį „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą I. Z.. Eismo įvykio kaltininku pripažintas P. T. N., kuris automobilį „VW Touran Confort TDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo neturėdamas teisės vairuoti ir būdamas neblaivus (nustatytos 0,61 promilė), po eismo įvykio pasišalino iš eismo įvykio vietos.
Nustatyta ir byloje ginčo nėra, kad eismo įvykio metu automobilį „VW Touran Confort TDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas P. T. N. vairavo būdamas neblaivus. Byloje nėra duomenų apie tai, kad užsienio valstybėje – Vokietijoje, 2023 m. kovo 4 d. įvykusio eismo įvykio metu transporto priemonės „VW Touran Confort TDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininką M. K. ir atsakovą P. T. N. siejo teisiniai santykiai, kurių pagrindu atsakovas P. T. N. būtų turėjęs teisę valdyti automobilį „VW Touran Confort TDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Ieškovė išmokėjo draudimo išmoką, t. y draudimo sutarties pagrindu atlygino 2023 m. kovo 4 d. eismo įvykio metu nukentėjusiojo asmens draudikui padarytą 17033,95 Eur dydžio žalą prašo priteisti solidariai iš atsakovų M. K. ir P. T. N..
Ieškovė ieškinyje ir ieškovės atstovė teismo posėdyje nurodė, kad atsakovas P. T. N. eismo įvykio metu transporto priemonę „VW Touran Confort TDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti, apie eismo įvykį policijos įstaigai nepranešė ir pasišalino iš įvykio vietos, todėl turi pareigą atlyginti padarytą žalą regreso tvarka. Atsakovas M. K., būdamas didesnio pavojaus šaltinio – transporto priemonės „VW Touran Confort TDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoju (savininku), neužtikrino, kad jam priklausančios transporto priemonės nevaldytų (nevairuotų) tokios teisės neturintis asmuo ir (ar) neblaivus asmuo, tuo atsakovas M. K. pažeidė didesnio rūpestingumo ir atsakingumo pareigą, todėl jam solidariai su eismo įvykio metu automobilį faktiškai valdžiusiu asmeniu – P. T. N., kyla pareiga atlyginti padarytą žalą regreso tvarka.
Atsakovas P. T. N. atsiliepimo į ieškinį nepareiškė, į teismo posėdį neatvyko, todėl vertinama, kad su ieškiniu sutinka.
Atsakovas M. K. su ieškiniu nesutinka tuo pagrindu, kad jokių neteisėtų veiksmų neatliko, atsakovui P. T. N. naudotis automobiliu „VW Touran Confort TDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neleido, automobilį užrakino, automobilio užvedimo raktelius paliko jo asmeniškai nuomojamame uždarytame kambaryje stalčiuje. Atsakovas P. T. N. neteisėtai savavališkai pasiėmė ir vairavo transporto priemonę „VW Touran Confort TDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl žalą turi atlyginti neteisėtai didesnio pavojaus šaltinį užvaldęs asmuo.
Pagal CK 6.254 str. 1 d., įstatymų ar sutarties numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali būti draudžiama sudarant civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Su civilinės atsakomybės draudimu susijusius santykius reglamentuoja šis kodeksas ir kiti įstatymai.
Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 str. reglamentuojamas draudiko sumokėtų sumų grąžinimas. Šio straipsnio 1 d. 1 p. nustatyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo, taip pat tuo atveju, kai padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę (3 p.), pasišalino iš įvykio vietos (4 p.).
Šio Įstatymo 22 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu eismo įvykyje dalyvavusios apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė šio įstatymo 12 str. nustatytų pareigų ar jas vykdė netinkamai arba padidino žalą dėl savo kaltės, draudikas turi teisę reikalauti iš transporto priemonės valdytojo grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį. Jeigu draudėjas nevykdė draudimo sutartyje nustatytų pareigų ar jas vykdė netinkamai, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą išmoką ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, pažeidimo priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, kaip nustatyta Vyriausybės tvirtinamose eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse. Šio Įstatymo 12 str. nustatytos eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių valdytojų pareigos.
Pagal TPVCAPDĮ 2 str. 19 d., transporto priemonės valdytojas – asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir (ar) naudojantis transporto priemonę. Transporto priemonės valdytoju taip pat laikomas fizinis asmuo, kuris tiek teisėtai, tiek neteisėtai vairuoja transporto priemonę.
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016 25 p. ir jame nurodyta kasacinio teismo praktiką).
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis – civilinės atsakomybės draudimo rūšis, įtvirtinta įstatyme (LR CK 6.254 str. 1 d., TPVCAPDĮ 1 str.). Ši sutartis – privaloma imperatyviųjų teisės normų reguliuojama sutartis. Draudėjai turi pareigą apdrausti savo civilinę atsakomybę, o draudikai negali atsisakyti ją sudaryti, nes ši sutartis yra viešoji sutartis (CK 6.161 str. 3 d.). Jai nustatyta privaloma sudarymo tvarka, ją sudarant turi būti vadovaujamasi teisės aktais (CK 6.988 str. 3 d.). Šalys draudimo sutartimi negali pakeisti imperatyviųjų TPVCAPDĮ ir kitų teisės aktų reikalavimų, tačiau sudaromose sutartyse gali nustatyti ir papildomų sąlygų, kurios neprieštarautų imperatyviosioms įstatymų nuostatoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-1075/2020, 18 p.).
Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad draudėjas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi perkelia nuostolių atlyginimo riziką draudikui, todėl abi sandorio šalys turi kaip galima glaudžiau kooperuotis sudarydamos sutartį ir ją vykdydamos. Šis šalių kooperavimasis pagrįstas tarpusavio pasitikėjimu, kuris draudikui leidžia prognozuoti savo sutartinių įsipareigojimų mastą, o draudėjui – užsitikrinti nuostolių atlyginimo rizikos perkėlimą. TPVCAPDĮ, atsižvelgiant į pasitikėjimu grindžiamą sutarties pobūdį, atskirai įtvirtina draudėjo pareigą pateikti visą draudiko prašomą informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti, o draudikui nustato teisę prieš sudarant sutartį šią informaciją patikrinti (TPVCAPDĮ 6 str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687/2015, 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-969/2016, 36 p., 2016 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-519-313/2016, 35 p., 2017 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-695/2017, 20 p.).
Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 (akto redakcija galiojusi nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2024 m. liepos 30 d.) reglamentuoja žalos, padarytos eismo įvykio metu ar atsiradusios vėliau kaip eismo įvykio padarinys, administravimą ir draudimo išmokos mokėjimą dėl eismo įvykio, kuriam įvykus transporto priemonės valdytojui dėl nukentėjusiam trečiajam asmeniui padarytos žalos kyla civilinė atsakomybė ir pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą turi būti mokama draudimo išmoka. Taisyklių 59 p. nustatyta, kad atsakingas draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo arba kitas teisės aktų nustatyta tvarka atsakingas už žalos padarymą asmuo), jeigu jis arba asmuo, už kurį jis atsako, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo (59.1 papunktis), padarė žalą neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę (59.3 papunktis), pasišalino iš įvykio vietos (59.4 papunktis). Šių Taisyklių 60 p. nustatyta, kad jeigu apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė TPVCAPDĮ 12 str. nustatytų pareigų ar jas netinkamai vykdė, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo iki 100 procentų išmokėtos draudimo išmokos – tuo atveju, jeigu apie eismo įvykį nebuvo pranešta policijai Kelių eismo taisyklėse nustatytais atvejais (60.1 papunktis). Taisyklių 63 p. numatyta, kad grąžinamos atsakingam draudikui sumos dydis nustatomas atsižvelgus į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes.
Nagrinėjamu atveju atsakovas M. K. transporto priemonę „VW Touran Confort TDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdo nuosavybės teise, šią transporto priemonę 2023 m. kovo 4 d. vairavo ir sukėlė eismo įvykį atsakovas P. T. N..
Nustatyta ir ginčo byloje nėra, kad atsakovas P. T. N., 2023 m. kovo 4 d. transporto priemonę „VW Touran Confort TDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo neturėdamas teisės vairuoti ir būdamas neblaivus, sukėlė eismo įvykį, kurio metu žalą patyrė trečiasis asmuo, ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Atsakovas P. T. N. kompetentingos institucijos – Miuncheno kelių eismo policijos inspekcijos, pripažintas eismo įvykio kaltininku, eismo įvykį ir jo metu padarytą žalą sieja tiesioginis priežastinis ryšys, ieškovė, būdama transporto priemonės „VW Touran Confort TDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinės atsakomybės draudėja, atlygino 2023 m. kovo 4 d. eismo įvykio metu trečiajam asmeniui padarytą žalą, todėl ieškovė pagrįstai TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 1, 3, 4 p. pagrindu iš eismo įvykio metu faktiškai transporto priemonę valdžiusio atsakovo P. T. N. reikalauja regreso tvarka atlyginti žalą, t. y. grąžinti ieškovės tretiesiems asmenims išmokėtą draudimo išmoką.
Byloje kilęs ginčas dėl atsakovo M. K. pareigos solidariai su faktiškai vairavusius jam priklausančią transporto priemonę asmeniu atlyginti eismo įvykio metu padarytą žalą. Kaip minėta, atsakovas nurodė, kad jokių neteisėtų veiksmų neatliko, atsakovas P. T. N. jam priklausančią transporto priemonę užvaldė be jo žinios ir sutikimo, eismo įvykio metu kilę padariniai – žala, priežastiniu ryšiu nesusiję su atsakovo M. K. veiksmais (neveikimu) arba tas priežastinis ryšys yra pernelyg nutolęs.
Nagrinėjamu atveju ieškovę, kaip draudikę, ir atsakovą M. K. (draudėją) sieja transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisiniai santykiai – 2023 m. vasario 7 d. Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) apdrausta M. K. priklausančios transporto priemonės „VW Touran Confort TDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė. Esant apdraustai atsakovui priklausančios transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei, eismo įvykio metu padaryta žala buvo atlyginta draudikei išmokant draudimo išmoką pagal šią draudimo sutartį.
Draudimo teisinių santykių tarp draudėjo ir draudiko atsiradimo pagrindas – draudimo sutartis (CK 6.987 str.). Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis – civilinės atsakomybės draudimo rūšis, įtvirtinta įstatyme (CK 6.254 str. 1 d., TPVCAPDĮ 1 str.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslas iš principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės ir šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo bei patyrė žalos tretieji asmenys. Jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatyta tvarka atlygino draudikas. Išimtys, kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, nurodytos TPVCAPDĮ 22 str. ir tokių išimčių sąrašas yra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑483/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑19‑695/2017, 25 p.).
TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 1 p. nustato draudiko, sumokėjusio išmoką, teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų už žalos padarymą atsakingas asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo arba kitas teisės aktų, reglamentuojančių civilinės atsakomybės sąlygas, nustatyta tvarka už žalos padarymą atsakingas asmuo), jeigu jis arba asmuo, už kurį jis atsako, vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, taip pat vartojo alkoholį ar kitas narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo.
Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 str. 1 d.). Draudiko teisė reikalauti sugrąžinti nukentėjusiesiems sumokėtas dėl padarytos žalos sumas nustatyta specialiuoju teisės aktu, nagrinėjamu atveju – TPVCAPDĮ 22 str. 1 d., ir joje neįtvirtinta solidarioji transporto priemonę vairavusio asmens ir draudėjo pareiga sugrąžinti išmokėtas sumas.
TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 1 p. numatyta draudiko, sumokėjusio išmoką, teisė reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų už žalos padarymą atsakingas asmuo, t. y. transporto priemonę vairavęs asmuo arba kitas teisės aktų, reglamentuojančių civilinės atsakomybės sąlygas, nustatyta tvarka už žalos padarymą atsakingas asmuo, taip pat ši teisė siejama su sąlyga, kad toks asmuo arba asmuo, už kurį jis atsako, vairavo transporto priemonę neblaivus (Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutartis Nr. e2A-1279-796/2024, 33 p.).
Draudiko ir draudėjo (transporto priemonės savininko ar valdytojo) teisinis santykis iš esmės yra ir vidinis draudimo teisinis santykis, jis taip pat yra ir sutartinis santykis, tai reikšminga ir taikant TPVCAPDĮ 22 str. normą, suteikiančią teisę draudikui pareikšti reikalavimą atlyginti išmokėtas draudimo sumas. Tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos ir kaltės – buvimą. Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, preziumuojama, todėl reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo (ieškovė) turi įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą ir jų priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.). Teisės aktai draudiko teisę reikalauti grąžinti išmokėtos sumos dalį, sieja ir su priežastinio ryšio tarp pareigų pažeidimo ir eismo įvykio buvimu. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.).
Siekiant TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 1 p. taikymo, turi būti įrodoma, kad asmuo atsakingas dėl kilusio eismo įvykio ir žalos jo metu padarymo. Civilinę atsakomybę už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą reglamentuoja CK 6.270 str. Pagal šios teisės normos nuostatas, didesnio pavojaus šaltinio (transporto priemonės) padarytą žalą privalo atlyginti šio šaltinio valdytojas. CK 6.270 str. 3 d. nustatyta, kad didesnio pavojaus šaltinio valdytojas už padarytą žalą neatsako, jeigu įrodo, kad galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį jis prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju už padarytą žalą atsako asmuo ar asmenys, neteisėtai užvaldę didesnio pavojaus šaltinį. Jeigu dėl valdymo netekimo yra ir valdytojo kaltės, tai šis ir didesnio pavojaus šaltinį neteisėtai užvaldęs asmuo atsako solidariai. Atlyginęs žalą valdytojas įgyja regreso teisę reikalauti sumokėtų sumų iš neteisėtai didesnio pavojaus šaltinį užvaldžiusio asmens. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 6.270 str. 3 d. taikymo, yra išaiškinęs, kad, siekiant taikyti solidariąją teisėto didesnio pavojaus šaltinio valdytojo ir neteisėto didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybę CK 6.270 str. 3 d. pagrindu, visų pirma būtina nustatyti neteisėto užvaldymo faktą, o tik tada faktą, ar teisėtas didesnio pavojaus šaltinio valdytojas kaltas dėl tokio valdymo netekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3-59-1075/2023, 21 p.).
Nagrinėjamu atveju žalą sukėlusio eismo įvykio metu atsakovas P. T. N. transporto priemonę „VW Touran Confort TDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo neblaivus, transporto priemonės savininko M. K. ir atsakovo P. T. N. jokie teisiniai santykiai nesiejo.
Kaip minėta, atsakovas M. K. atsiliepime ir jo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad atsakovas M. K. jam priklausančios transporto priemonės „VW Touran Confort TDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui P. T. N. neperdavė, naudotis ja neleido, automobilio užvedimo rakteliai nebuvo visiems prieinamoje vietoje. Atsakovas P. T. N. transporto priemonę užvaldė be jos savininko M. K. žinios ir sutikimo ir sukėlė eismo įvykį.. Atsakovas M. K., sužinojęs apie eismo įvykį, iš karto pranešė policijai apie automobilio vagystę.
Atsakovo M. K. prie atsiliepimo pateikta 2024 m. birželio 287 d. Ottobrunno policijos inspekcijos skyriaus Nr. 28 pažyma apie pateiktą pareiškimą patvirtinama, kad 2023 m. kovo 4 d. 20.03 val. Ottobrunno policijos inspekcijos skyriuje Nr. 28 buvo priimtas pareiškimas dėl kelių eismo pažeidimo dėl alkoholio vartojimo, įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) Miuncheno teismo jurisdikcijos teritorija, įvykio data – 2023 m. kovo 4 d. 18.30 val., pažymoje nurodoma, kad pareiškimą pateikiančio asmens (M. K.) teigimu, automobilis VW Touran, (duomenys neskelbtini) (LT) buvo pavogtas.
Ieškovės pateiktais duomenimis – 2023-03(±)08 M. K. (draudėjo) 2023 m. gegužės 25 d. pranešimo apie įvykį patikslinimu taip pat patvirtinama aplinkybė, kad atsakovas P. T. N. 2023 m. kovo 4 d. vairavo atsakovui M. K. priklausančią transporto priemonę „VW Touran Confort TDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) be atsakovo M. K. leidimo, sutikimo ir žinios. Pranešime draudėjui M. K. nurodė, kad apie įvykį sužinojo 2023 m. kovo (±) 10 d., kai jam paskambino iš policijos. Automobilis buvo laikomas privačiame kieme, šalia namų, kamerų (vaizdo) nėra. Prieš vagystę automobilis apie dvi savaites buvo neeksploatuojamas, nes įmonės automobiliu buvo išvykęs į Lietuvą. Automobilis buvo užrakintas, raktai buvo namo kambaryje. Automobilis buvo užvestas su jo automobilio užvedimo rakteliais, kurie buvo paimti iš jo kambario. Pranešime taip pat nurodoma, kad, kaip pasakojo tame pačiame name gyvenantys asmenys, visi vartojo alkoholį, užėjo į jo kambarį, pasiėmė raktelius ir be leidimo išvažiavo. Jis tuo metu buvo Lietuvoje. Po poros dienų jam paskambino iš Vokietijos ir pranešė apie įvykį, po poros dienų išvažiavo į Vokietiją, nuvyki į policiją ir viską sužinojo, dėl vagystės parašė pareiškimą.
Teismų praktikoje neteisėtu užvaldymu laikomas didesnio pavojaus šaltinio valdymas be valdytojo sutikimo, leidimo ar žinios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑123‑1075/2023, 47 p.).
CK 6.247 str., reglamentuojančiame civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio sampratą, nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.
Priežastinis ryšys gali būti ne tik tiesioginis, bet ir netiesioginis, t. y. kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti. Kasacinis teismas, aiškindamas solidariosios atsakomybės atsiradimo ir taikymo sąlygas, yra konstatavęs, jog solidarioji atsakomybė gali būti grindžiama ne tik tuo, kad asmenys žalą nukentėjusiajam padarė tuo pačiu metu ir bendrai veikdami; padarytos žalos atžvilgiu bendrumas gali reikštis ir skirtingo pobūdžio bei savarankiškais, skirtingu laiku atliktais veiksmais; tam teismas turi nustatyti faktinį (ar žala būtų atsiradusi, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų) ir teisinį priežastinį ryšį (ar žala teisiškai nėra pernelyg nutolusi nuo neteisėto veikimo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑543/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-1075/2020, 29 p.). Objektyviojo bendrininkavimo atveju kiekvieno asmens veiksmų ir kilusių padarinių priežastinis ryšys nėra preziumuojamas, o turi būti nustatytas atskirai dėl kiekvieno asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑59‑1075/2020 35 p.).
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nustatant teisinį priežastinį ryšį sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Nustatant teisinį priežastinį ryšį, reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-469/2019, 35 punktas; 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-393-916/2019, 36 p.). Net ir nustačius faktinį priežastinį ryšį, atsakomybė vienam iš asmenų gali būti netaikoma, jeigu nebus nustatytas teisinis priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑59‑1075/2020, 34 p.).
Nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindo išvadai, kad atsakovas M. K. jam priklausančią transporto priemonę užrakino, jos užvedimo raktelius paliko ne pašaliniams asmenims prieinamoje vietoje – kambaryje, spintelės uždarytame stalčiuje), kuriame darbo užsienyje metu gyveno, kambarį išvažiuodamas uždarė, galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį jis prarado dėl atsakovo P. T. N. neteisėtų veiksmų, kai pastarasis transporto priemonę „VW Touran Confort TDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užvaldė be jos savininko sutikimo, leidimo ir žinios, byloje nėra duomenų apie tai, kad dėl neteisėto didesnio pavojaus šaltinio disponavimo netekimo buvo ir jos valdytojo (savininko) M. K. kaltės, todėl ieškovės reikalavimas dėl solidarios atsakovo M. K. atsakomybės negali būti tenkinamas.
Ieškovė prašo priteisti 17033,95 Eur išmokėtos draudimo išmokos.
Byloje esančiais rašytiniais duomenimis patvirtinama, kad Koburgo paramos fondas 2023 m. birželio 15 d. pateikė Compensa UADB (ieškovei) pretenziją dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės dėl 2023 m. kovo 4 d. eismo įvykio metu padarytos 16577,61 Eur dydžio žalos atlyginimo, kurią pagal pateiktą sąmatą sudaro: 14638,58 Eur kompensacinės išmokos I. Z. (iš jų 11434,15 Eur žala transporto priemonei, eksperto mokesčiai – 1664,25 Eur, papildomos išlaidos – 25 Eur, kitos išlaidos – 368,90 Eur, advokato mokesčiai – 1134,55 Eur, išlaidos už policijos tyrimo ataskaitą – 12 Eur, be to pretenzijų tyrimo ir papildomos išlaidos 35,71 Eur, patikros ataskaitos – 35,71 Eur ir aptarnavimo mokestis – 1903,05 Eur). Koburgo paramos fondas 2023 m. liepos 5 d. pateikė Compensa UADB (ieškovei) pretenziją dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės dėl 2023 m. kovo 4 d. eismo įvykio metu padarytos žalos 21,00 Eur atlyginimo, kurią pagal pateiktą sąmatą sudaro išlaidos už advokato paslaugas. Koburgo paramos fondas 2023 m. spalio 27 d. pateikė Compensa UADB (ieškovei) pretenziją dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės dėl 2023 m. kovo 4 d. eismo įvykio metu padarytos 191,82 Eur žalos atlyginimo, kurią kurią pagal pateiktą sąmatą sudaro išmokėta suma socialinio draudimo įstaigai. Koburgo paramos fondas 2023 m. liepos 29 d. pateikė Compensa UADB (ieškovei) pretenziją dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės dėl 2023 m. kovo 4 d. eismo įvykio metu padarytos 243,52 Eur žalos atlyginimo, kurią sudaro: 215,50 Eur socialinio draudimo institucijos nukentėjusiam asmeniui išmokėta suma, 28,02 Eur administracinis mokestis.
Su ieškovei pateiktomis pretenzijomis pateiktos nuotraukos su užfiksuotais transporto priemonei eismo įvykio metu padarytais sugadinimais, remonto išlaidų, suteiktų gydymo ir kitų paslaugų apskaičiavimai. Ieškovės atstovė teismo posėdyje nurodė, kad ieškovės specialistai įvertino pateiktas sąmatas, atliktų automobilio remonto darbų ir kitų suteiktų paslaugų pagrįstumą. Ieškovė 2023 m. liepos 7 d. mokėjimo nurodymu Nr. CL2395727 išmokėjo Koburgo paramos fondui (HUK COBURG) 21,00 Eur; 2023 m. birželio 20 d. mokėjimo nurodymu Nr. CL23992672 – 16577,61 Eur; 2023 m. lapkričio 6 d. mokėjimo nurodymu Nr. CL23116683 – 191,82 Eur; 2024 m. kovo 14 d. mokėjimo nurodymu Nr. CL2415477 – 243,52 Eur, iš viso – 17033,95 Eur sumą.
Nustatyta, kad atsakovas P. T. N. atsakingas dėl eismo įvykio kilimo, ieškovė išmokėjo 17033,95 Eur dydžio draudimo išmoką eismo įvykyje nukentėjusiam trečiajam asmeniui padarytai žalai atlyginti – pateikė padarytos žalos apskaičiavimą ir išmokėjimą patvirtinančius dokumentus, todėl ieškovės reikalavimas regreso tvarka priteisti iš dėl eismo įvykio kalto asmens – atsakovo P. T. N., 17033,95 Eur dydžio draudimo išmoką yra pagrįstas ir tenkinamas.
CK 6.210 str. 1 d. nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Atsakovas P. T. N. su ieškove neatsiskaitė, todėl iš atsakovo P. T. N. priteisiamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už sumą (17033,95 Eur), kurią sumokėti praleistas terminas, nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. kovo 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pagal CPK 93 str. 2 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 383 Eur dydžio žyminį mokestį, teismas sprendimu ieškovei priteisė visą jos prašomą priteisti žalos atlyginimo sumą, todėl ieškovei iš atsakovo P. T. N. priteisiamas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 93 str. 1 d.).
Ieškovė prašo priteisti 732,05 Eur išlaidų, susijusių su dokumentų vertimu į valstybinę kalbą. Pagal CPK 79 str. 1 d., bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Pagal CPK 88 str. 1 d. 10 p., prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Ieškovės prašomos priteisti dokumentų vertimo į valstybinę kalbą išlaidos buvo būtinos, jos pagrįstos pateiktais įrodymais (2024 m. vasario 22 d. PVM sąskaita faktūra DL-24-9073 dėl 586,85 Eur apmokėjimo už vertimo paslaugas, apmokėta 2024 m. vasario 22 d. mokėjimo nurodymu Nr. RISL 24-0021; 2024 m. kovo 18 d. PVMM sąskaita faktūra DL-24-9174 dėl 145,20 Eur apmokėjimo už vertimo paslaugas, apmokėta 2024 m. kovo 20 d. mokėjimo nurodymu Nr. RISL 24-0037), todėl, sprendimu priteisus ieškovei visą prašomą priteisti žalos atlyginimo sumą, ieškovės turėtos vertimo išlaidos (732,05 Eur) priteisiamos iš atsakovo P. T. N..
Teismas ieškinio dalį dėl žalos priteisimo solidariai ir iš atsakovo M. K. atmetė, todėl iš ieškovės atsakovui M. K. priteisiamos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 1200 Eur dydžio išlaidos jo interesus bylą nagrinėjant teisme atstovaujančio advokato padėjėjo pagalbai apmokėti ir 31,46 Eur vertimo išlaidų (2024 m. liepos 1 d. PVM sąskaita faktūra Nr. R24 15, 2024 m. liepos 1 d. mokėjimo nurodymas Nr. 1369, 2024 m. birželio 21 d. atstovavimo sutartis, 20224-10-23 grynųjų pinigų priėmimo kvitas serija LAA Nr. 1217102).
Byloje nustatytos 34,01 Eur (4 x 7,93 Eur + 1 x 2,29 Eur) dydžio teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidos. Išlaidų suma didesnė už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (2023 m. gruodžio 20 d. įsakymo redakcija) nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur), todėl šios išlaidos priteisiamos iš atsakovo P. T. N. į valstybės biudžetą (LR CPK 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 265, 268, 269, 270 str., LR CK 6.210, 6.246-6.249, 6.261, 6.263, 6.270 str., TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 3, 4 p., teismas
nusprendžia:
ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį patenkinti iš dalies.
Išieškoti iš P. T. N. ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 17033,95 Eur (septyniolika tūkstančių trisdešimt tris eurus 95 ct) išmokėtos draudimo išmokos, penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą (17033,95 Eur), kurią sumokėti praleistas terminas, nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. kovo 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Išieškoti iš P. T. N. ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ bylinėjimosi išlaidas – 1115,05 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiolika eurų 05 ct).
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Išieškoti iš ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ M. K. (M. K.) bylinėjimosi išlaidas – 1231,46 Eur (vieną tūkstantį du šimtus trisdešimt vieną eurą 46 ct).
Išieškoti iš P. T. N. 34,01 Eur (trisdešimt keturis eurus 1 ct) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą (įmokos kodas 5662).
Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus Švenčionyse.