Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. V. patikslintą ieškinį atsakovui A. V. dėl paramos (išlaikymo) pilnamečiam vaikui priteisimo, trečiasis asmuo S. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. (Duomenys neklebtini) gimnazijos išduotoje pažymoje nurodyta, kad mokslo metų trukmė gimnazijos IV klasėje nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d., atsakovas išlaikymo neteikė nuo 2022 m. kovo 1 d. ir yra įsiskolinęs už šešis mėnesius, t. y. 1 200 Eur (200 Eur x 6 mėn.). Studijuojant (duomenys neklebtini) kolegijoje pagal nuolatinių studijų ikimokyklinės ir priešmokyklinės pedagogikos programą nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. lapkričio 28 d. susidarė 587 Eur išlaikymo įsiskolinimas (400 Eur už rugsėjo, spalio mėn. ir 187 Eur už lapkričio mėn. 28 dienas). Iš viso yra susidaręs 1 787 Eur išlaikymo (paramos) įsiskolinimas, kurio atsakovas gera valia jai neteikė.

11. Apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką byloje dalyvaujantiems asmenims pranešta tinkamai. Į teismo posėdį atsakovas neatvyko, neatvykimo priežastys nežinomos, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant.

12. Teismo posėdžio metu ieškovė prašė tenkinti ieškinį. Rėmėsi ieškinyje nurodytais motyvais. Papildė, kad nuo 2022 m. kovo mėn. tėtis nebeteikia išlaikymo. Gyveno tik iš mamos pajamų. Ji nebendrauja su tėvu, nes jis ją išžeidinėjo, naudojo psichologinį turtą, rašė įžeidžiančias žinutes. Kai mokėsi kolegijoje, ji negalėjo dirbti, nebuvo galimybių. 2022 m. liepos–rugpjūčio mėn. nesiieškojo jokio darbo, jai buvo stojamieji. Pripažino, jog vasarą ieškojosi trumpo darbo, dirbo pas pažįstamą kambarine, gavo 100 Eur. Tapus pilnamete, jai reikėjo daugiau išlaikymo negu 150 Eur, atsižvelgiant į kainų kilimą ir kt. Per mėnesį jai reikia 400 Eur, iš kiekvieno tėvo po 200 Eur. Vaiko pinigus gaudavo iki kol baigė gimnaziją, jie buvo pervedami į atskirą sąskaitą. Į poreikių tenkinimą vaiko pinigų neįskaičiuoja.

13. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė prašė tenkinti ieškinį. Rėmėsi ieškinyje nurodytais motyvais.

14. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad 2020 m. išsiskyrė su atsakovu. 2021 m. vasarą atsakovas prieš ją ir jos draugą panaudojo fizinį smurtą. Smurtinę situaciją matė ir vaikai, todėl dukra (ieškovė) taip pat turėjo priekaištų atsakovui. Vaiko pinigus gavo iki 2022 m. rugsėjo 1 d. Tvirtino, kad dukra turėjo papildomų išlaidų, nes buvo dvyliktos klasės išleistuvės ir pan. Atsakovas žinojo, kad dukrai reikia pinigų dėl mokslo baigimo, tačiau jis paramos neteikė. Dukra metė mokslus kolegijoje dėl finansinių ir psichologinių priežasčių, buvo imta paskola mokslams ir tai bus asmeniška jos finansinė atsakomybė. Vasaros metu ji simboliškai dirbo, gavo 100 Eur, tačiau dėl sunkios šeimos psichologinės būsenos dukra oficialių darbo santykių neturėjo. Dukros „vaiko pinigai“ yra kaupiami kitoje sąskaitoje, jie bus naudojami, jei dukrai reikės mašinos ar ko kito.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

15. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė K. V., gim. (duomenys neklebtini), yra atsakovo A. V. ir trečiojo asmens S. V. dukra. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2020 m. liepos 24 d. sprendimu nutraukė trečiojo asmens S. V. ir atsakovo A. V. santuoką bei patvirtino sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią atsakovas A. V. įsipareigojo mokėti išlaikymą dukroms K. V., gim. (duomenys neklebtini), R. V., gim. (duomenys neklebtini), ir M. V., gim. (duomenys neklebtini), periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, pradedant nuo teismo sprendimo, kuriuo patvirtinta ši sutartis, priėmimo iki vaikų pilnametystės. Ieškovė (duomenys neklebtini) tapo pilnamete. Sulaukusi pilnametystės, ieškovė tęsė mokslus (duomenys neklebtini) gimnazijoje. Nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. lapkričio 28 d. ieškovė studijavo (duomenys neklebtini) kolegijos Verslo fakultete, nuolatinių studijų valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje, (duomenys neklebtini) studijų programoje, I kurse. Pažymių vidurkis 8,7 balo (labai gerai).

16. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo išlaikymo (paramos) įsiskolinimą po 200 Eur kas mėnesį už mokymosi, studijavimo laikotarpį nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. lapkričio 28 d., iš viso 1 787 Eur.

17. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.192¹ straipsnio 1 dalimi, tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes.

18. Teismas pastebi, jog Civilinis procesas inter alia grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

Dėl paramos ieškovei teikimo (ne)būtinumo

19. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė kilnojamojo bei nekilnojamojo turto neturi, nuolatinių pajamų negauna, iki mokyklos baigimo bei nutraukus studijas gyveno kartu su mama S. V. jos bute. Atsižvelgiant į paminėtus duomenis, darytina išvada, kad ieškovės turtinė padėtis buvo sunki (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

20. Kitas iš paramos būtinumo kriterijų – sąžiningas pareigos mokytis vykdymas. Iš byloje pateikto (duomenys neklebtini) kolegijos Studijų ir karjeros centro pažymos matyti, kad ieškovės pažymių vidurkis buvo 8,7 balo (labai gerai).

21. Taigi, byloje pateikti duomenys patvirtina ir leidžia daryti išvadą, jog ieškovės pažangumas kolegijoje iki kol ji nutraukė studijas buvo aukštas ir ji sąžiningai vykdė pareigą mokytis (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

22. Vertinant aplinkybes, ar išnaudotos visos protingos galimybės ieškovei pačiai pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis, nustatyta, jog ieškovė mokėsi mokykloje, ruošėsi brandos egzaminams, po to įstojo į kolegiją, nuolatines studijas, todėl darytina pagrįsta išvada, jog ieškovės galimybės pačiai pasirūpinti savo išlaikymu nuo pilnametystės iki kol nutraukė studijas buvo akivaizdžiai ribotos. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė posėdžio metu patvirtino, kad vasaros metu (2022 m. liepą–rugpjūtį) dirbo pas pažįstamą kambarine, todėl darytina išvada, kad esant galimybei ieškovė dėjo maksimalias pastangas būti finansiškai savarankiška.

23. Sutiktina, jog tėvų pareiga išlaikyti pilnametį vaiką nėra besąlyginė. Priteisiant išlaikymą besimokančiam pilnamečiam vaikui turi būti įvertinti vaiko turimas turtas ir pajamos bei jo poreikiai, taip pat turi būti laikomasi principo, kad vaikui teikiamas išlaikymas turi būti skirtas vaiko būtiniesiems kasdieniams poreikiams tenkinti (maistui, aprangai, būstui, mokslams, sveikatai), o ne tapti papildomu pajamų ar praturtėjimo šaltiniu arba būdu sukaupti santaupų. Tačiau teismas pažymi, kad Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, jog atsižvelgiant į tai, jog Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, kad jis, nors ir būdamas darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą, be kurio negalėtų siekti aukštesnio išsilavinimo, todėl CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu reguliavimu įstatymo leidėjas siekia padėti moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, o tėvai privalo taip pat padėti jam šią teisę įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009). Taigi atsakovas turi pareigą padėti ieškovei pilnametei dukteriai įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo.

24. Kaip jau buvo nustatyta, ieškovė savarankiškų nuolatinio pobūdžio pajamų, nuosavybės teise priklausančio turto neturi. Iki mokyklos baigimo ją išlaikė motina, pati savęs išlaikyti negalėjo, nes mokėsi gimnazijoje. Vasaros metu 2022 m. liepą–rugpjūtį turėjo pajamų, tačiau įstojusi į kolegiją nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. galimybės save išlaikyti ir gauti darbines pajamas neteko. Teismo vertinimu, ieškovė turėjo pagrįstą interesą siekti išsilavinimo ir turėjo teisę ir pareigą susikoncentruoti į mokslus, o ne į darbą. Vien tik atsakovo deklaratyvūs teiginiai, jog nėra pagrindo ieškovei priteisti išlaikymą ir už nepilnus tris mėnesius, kada ieškovė mokėsi (duomenys neklebtini) kolegijoje, ir ji nebaigė studijų, nėra pagrindas paneigti ieškovės siekį ir teisę įgyti išsilavinimą. Tikslas siekti išsilavinimo yra remiamas ir tokia pareiga visų pirma tenka tėvams, kurie turi sudaryti sąlygas jaunam žmogui įgyti profesiją, o aplinkybių dėl galimybės susirasti darbą laisvu nuo mokslų laiku (vakarais, naktimis, savaitgaliais ir pan.) suabsoliutinimas neatitiktų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, kadangi tokie veiksmai trukdytų moksleiviams siekti pabaigti mokyklą ar studentams įgyti profesiją. Taip pat atsakovas, neigdamas paramos teikimo būtinumą, nurodo, jog ieškovė gavo finansavimą studijoms. Šiuo atveju teismas pastebi, kad studijų paskola yra tikslinės paskirties, būtent skirta sumokėti už mokslus aukštojoje mokykloje. Ieškovės finansinė padėtis, gavus studijų paskolą, nepagerėjo, nes paskola išimtinai buvo skirta studijoms, todėl atsakovo pozicija dėl paramos nereikalingumo, esant studijų paskolai, yra visiškai nepagrįsta.

25. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotinas paramos būtinumas ieškovei iki kol ji nutraukė studijas (CK 3.192¹ straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl atsakovo (ne)galimybės teikti paramą

26. Remiantis bylos duomenimis, atsakovas dirba (duomenys neklebtini) individualioje įmonėje, yra įmonės savininkas. Iš byloje pateiktos (duomenys neklebtini) individualios įmonės pažymos apie įmonės savininkui išmokamą darbo užmokestį matyti, kad atsakovo pajamos per mėnesį sudaro apie 730 Eur. Atsakovas turi dar dvi nepilnametes dukras, kurių išlaikymui moka po 150 Eur per mėnesį.

27. Atsakovo teigimu, jo turtinė padėtis neleidžia prisidėti prie tokio ieškovės išlaikymo (paramos).

28. Minėta, jog sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti paramą pilnamečiam vaikui, turi būti įvertinama reali tėvų galimybė teikti išlaikymą.

29. Nagrinėjamu atveju teismas kritiškai vertina ieškovo teiginius apie jo ribotas galimybes teikti paramą pilnametei dukrai. Visų pirma, vertinant atsakovo gaunamą darbo užmokestį, privalu atsižvelgti į tai, kad jis pats yra individualios įmonės savininkas ir atlyginimą nusistato pats, kas galimai turi įtakos darbo užmokesčio dydžiui. Antra, atsakovas byloje nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių sunkią jo finansinę padėtį, t. y. nėra pateikta įrodymų, ar atsakovas daugiau neturi jokio kilnojamo ar nekilnojamo turto ir pan. Trečia, byloje nėra duomenų, susijusių su atsakovo sveikata bei jos daroma įtaka jo darbingumui, nepateikta jokių objektyvių įrodymų, kad dėl sveikatos atsakovas negali dirbti ar kad būtų apribotas jo darbingumas, dėl ko jis gautų minimalias pajamas.

30. Taigi, atsakovo pozicija, kad jis neturi finansinių galimybių teikti paramą pilnamečiam vaikui, laikytina deklaratyvia, nepaneigiančia atsakovo galimybės dirbti ir užsidirbti bei materialiai paremti dukrą. Apibendrinant konstatuotina, jog byloje nenustatyta aplinkybių, kad atsakovas dėl turtinės padėties negalėjo teikti paramos ieškovei, kol ji mokėsi gimnazijoje bei studijavo kolegijoje (CK 3.192¹ straipsnio 1 dalis, CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl paramos dydžio ir įsiskolinimo

31. 3.192¹ straipsnio 4 dalyje tiesiogiai nurodyta, jog vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai taikomas ir CK 3.200 straipsnis, kuris numato, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Tokia pilnametystės sulaukusio asmens teisė pripažįstama ir teismų praktikoje. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tačiau CK 3.194 straipsnio 3 dalyje nustatytas toks reglamentavimas, pagal kurį tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų ir jam būtina parama. Kai tėvai nurodytos pareigos nevykdo, o vaikas jau yra pilnametis ir kreipiasi į teismą dėl išlaikymo (paramos) priteisimo, teisės į išlaikymą (paramą) atsiradimo ir bylos iškėlimo momentas paprastai nesutampa (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2011).

32. Taigi ieškovės teisė reikalauti iš atsakovo išlaikymo (paramos) CK 3.194 straipsnio 3 dalies pagrindu atsirado nuo tapimo pilnamete dienos, kai dar mokėsi vidurinėje mokykloje bei įstojo į kolegiją. Nuo pilnametystės (duomenys neklebtini) ieškovei buvo reikalinga parama, o atsakovas paramą teikė tik iki 2022 m. vasario mėn. Atsižvelgiant į tai, ieškovei turi būti priteistas iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2022 m. kovo 1 d. iki studijų nutraukimo dienos (2022 m. lapkričio 28 d.). Jau teismo konstatuota, kad ieškovė minimu laikotarpiu mokėsi, baigė mokyklą, įstojo į kolegiją, mokėsi labai gerai, todėl tuo metu negalėjo užsidirbti lėšų pragyvenimui.

33. Dėl atsakovo teiginių, jog ieškovė su juo nebendrauja, teismas atkreipia dėmesį, kad tokios aplinkybės neturi esminės įtakos nei sprendžiant dėl paramos, nei dėl jos įsiskolinimo dydžio.

34. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo A. V. išlaikymo (paramos) įsiskolinimą po 200 Eur kas mėnesį už mokymosi, studijavimo laikotarpį nuo 2022 m. kovo 3 d. iki 2022 m. lapkričio 28 d. Posėdžio metu ieškovė tvirtino, kad tuo metu jai per mėnesį jos poreikių tenkinimui reikėdavo 400 Eur.

35. Kaip minėta, CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, todėl šiuo atveju ieškovė, reikalaudama paramos, turi jas įrodyti ir pagrįsti. Nagrinėjamu atveju byloje nepateikti įrodymai, pagrindžiantys ieškovės nurodomą jos poreikių tenkinimo sumą tuo metu. Atsakovas, ginčydamas paramos dydį, savo paskaičiavimų bei įrodymų, pagrindžiančių kitokį paramos dydį, į bylą neteikė.

36. Analizuojant ieškovės nurodytą 400 Eur dydžio sumą poreikių tenkinimui, teismas vertina, kad 400 Eur išlaidos pilnametystės sulaukusiam asmeniui yra protingos, racionalios, atitinkančios 2022 m. ekonominę situaciją, rinkos kainas, pragyvenimo lygį. Pastebėtina, jog, nors atsakovas atsiliepimu teigė, kad ieškovė įrodymų, kurie patvirtintų būtinas išlaikymui išlaidas, prie ieškinio nepridėjo, tačiau šiuo atveju teismas sprendžia, kad ieškovės poreikių tenkinimo suma mažesnė negu minimalus darbo užmokestis, nurodyta suma savaime yra akivaizdi ir jos įrodinėti nėra būtina.

37. Kita vertus, posėdžio metu tiek ieškovė, tiek ieškovės motina (trečiasis asmuo) patvirtino, jog iki 2022 m. rugsėjo 1 d. gavo „vaiko pinigus“. Pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą ir išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis Nr. e3K-3-164-687/2020). Nors nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas klausimas dėl paramos pilnametystės sulaukusiam vaikui, tačiau „vaikų pinigų“ paskirtis ir esmė nesikeičia, lyginant su nepilnamečio vaiko išlaikymu. Šiuo atveju, nors ieškovė ir yra pilnametė, tačiau „vaiko pinigus“ gavo iki kol pabaigė gimnaziją, todėl nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. gauti „vaiko pinigai“ turėtų būti įskaičiuojami į ieškovės poreikių tenkinimo sumą. Pastebėtina, kad pati ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog „vaiko pinigų“ neįtraukė į nurodomą 400 Eur poreikių sumą.

38. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog ta aplinkybė, kad „vaiko pinigams“ ieškovei yra atidaryta atskira sąskaita ir tie pinigai bus panaudojami didesniam pirkiniui, nepaneigia tos aplinkybės, jog gaunama išmokama skirta vaiko poreikiams tenkinti ir ši finansinė pagalba turi užtikrinti būtinus ieškovės poreikius.

39. Apibendrinant tai, kas paminėta, teismas konstatuoja, jog ieškovės mokymosi ir studijų laikotarpiu poreikiams tenkinti reikalinga suma – 400 Eur per mėnesį, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovė iki mokyklos baigimo gavo „vaiko pinigus“, kurie taip pat priskiriami išlaikymui, ieškovei reikalinga parama mokantis mokykloje buvo: nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. 326,5 Eur per mėnesį (400 Eur – 73,50 Eur vaiko pinigai), nuo 2022 m. birželio mėn. 319,50 Eur per mėnesį (400 Eur – 80,50 Eur vaiko pinigai). Atitinkami atsakovas nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. turėjo teikti 163,25 Eur paramą per mėnesį, 2022 m. birželio mėn. – 159,75 Eur paramą, nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d. – 200 Eur paramą per mėnesį, 2022 m. lapkričio mėn. – 187 Eur.

40. Teismas pažymi, jog iš ieškovės pateiktos pažymos nustatyta, kad paskutinį brandos egzaminą ieškovė laikė 2022 m. birželio 25 d. Vadinasi, laikotarpiu iki pradėjo studijuoti, t. y. liepos, rugpjūčio mėn., būdama pilnamete turėjo galimybę dirbti ir užsidirbti pragyvenimui.

41. Tai, kad minimu laikotarpiu ieškovė turėjo galimybę dirbti ir užsidirbti, teismo posėdžio metu patvirtino ir pati ieškovė, nurodydama, jog 2022 m. liepos–rugpjūčio mėn. neoficialiai dirbo kambarine bei gavo pajamas.

42. Nors ieškovė ir jos motina (trečiasis asmuo) posėdžio metu tvirtino, kad ieškovės pajamos minimu laikotarpiu buvo menkos (tik 100 Eur), tačiau teismas šiuos teiginius vertina kaip subjektyvią poziciją, siekiant įrodyti paramos būtinumą. Juo labiau, kad šiuo laikotarpiu ieškovė ne tik turėjo galimybę dirbti ir užsidirbti, bet ir gavo „vaiko pinigus“.

43. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, įvertinęs tai, jog ieškovė iki baigiant mokyklą gavo „vaiko pinigus“, į tai, kad vasaros metu dirbo ir gavo pajamų, teismas sprendžia, jog yra pagrindas ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti ieškovei iš atsakovo 1 236,50 Eur (163,25 x 3 mėn. + 159,75 Eur + 200 Eur x 2 + 187 Eur) išlaikymą už laikotarpį nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. lapkričio 28 d. (CK 3.194 straipsnis, 3.200 straipsnis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl kitų ieškovės, atsakovo bei trečiojo asmens argumentų

44. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodydamas, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).

45. Šiuo atveju teismas sprendžia, kad kiti ieškinio ir atsiliepimų į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

46. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

47. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

48. Nuo žyminio mokesčio mokėjimo ieškovė yra atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

49. Ieškovei buvo suteikta Valstybės garantuojama teisinė pagalba, ji buvo 100 proc. atleista nuo bylinėjimosi išlaidų.

50. Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pažyma, pagal kurią patirtos 385 Eur bylinėjimosi išlaidos.

51. Iš dalies (69,19 proc.) tenkinus ieškinį, iš atsakovo valstybei priteistinas 19 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis) bei 266,38 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos (CPK 93 straipsnis, 96 straipsnis).

52. Bylos duomenimis, procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro 6,64 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad iš dalies tenkinus ieškinį šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (4,59 Eur) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1K-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263, 268–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei K. V. iš atsakovo A. V. 1 236,50 Eur išlaikymo (paramos) įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. lapkričio 28 d.

Priteisti iš atsakovo A. V. į valstybės biudžetą 19 Eur žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo A. V. 266,38 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą, šią sumą pervedant į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“; Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ bankas; Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Luminor“ bankas; Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas; Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas; Nr. (duomenys neskelbtini), „Danske Bank“ A/S Lietuvos filialas; Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas, įmokos kodas 5630. Mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.