Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2021-09-23 · Civilinė byla Nr. e2-170-399/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-09-23
Bylos Nr.
e2-170-399/2021
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-02910-2020-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Janina Zaržeckienė
Atsakovas
L. A.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Vortana“
Advokatai
Laimutis Ramanauskas, Asta Kederytė
Civilinė byla Nr. e2-170-399/2021Teisminio proceso Nr.2-28-3-02910-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.3.5.1.; 1.3.5.7. ; 3.2.6.5.
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 23 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Janina Zaržeckienė,

sekretoriaujant Reginai Knezevičienei, Sigutei Pranskevičienei

dalyvaujant ieškovės atstovei advokato padėjėjai Astai Kederytei,

atsakovui L. A. ir atstovui advokato padėjėjui Laimučiui Ramanauskui

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vortana“ ieškinį bei pareiškimą dėl dalies ieškinio atsisakymo atsakovui L. A. dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo ir be pagrindo įgytų piniginių lėšų priteisimo bei atsakovo L. A. patikslintą priešieškinį bei pareiškimą dėl priešieškinio dalyko pakeitimo ieškovei dėl netesybų, neišmokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė UAB „Vortana“ (toliau ieškovė) ieškiniu prašo nagrinėti darbo ginčą iš esmės ir pripažinti nepagrįstais Kauno darbo ginčų komisijos (toliau DGK) tenkintą pagal L. A. pareiškimą reikalavimų dalį priteisti iš ieškovės atsakovui 500,59 EUR galutinio atsiskaitymo ir 700 EUR netesybų ir juos atmesti.

Taip pat prašo priteisti iš L. A. be pagrindo įgytų lėšų 437,41 EUR bei priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovas be atsiliepimo byloje reiškė priešieškinį ir teikė pareiškimą dėl priešieškinio dalyko pakeitimo, kuriais prašė priteisti iš ieškovės 3 08, 82 EUR netesybų, nuo 2020 m. balandžio 2 d. iki 2020 m. spalio 2 d., priteisti 274,59 EUR kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir priteisti 557,18 EUR neišmokėto darbo užmokesčio.

Šalies argumentai

Ieškovė ieškinyje nurodo šias aplinkybes: L. A. (toliau - Atsakovas) ir UAB „Vortana“ (toliau - Ieškovė) 2019-05-17 sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 91 (toliau - Darbo sutartis), pagal kurią Atsakovas buvo priimtas dirbti pas Ieškovę (duomenys neskelbtini). Atsakovui pateikus prašymą Ieškovei dėl atleidimo iš darbo, šalių sudaryta Darbo sutartis buvo nutraukta nuo 2020-04-02 pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - LR DK) 55 straipsnio 1 dalį, t. y. darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių.

2020-06-25 Atsakovas kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisiją (toliau - Kauno darbo ginčų komisija) su prašymu dėl galutinio atsiskaitymo ir netesybų priteisimo (toliau - Prašymas). Prašyme Atsakovas nurodė, kad Ieškovė atleidusi Atsakovą iš darbo, neatsiskaitė su juo - neišmokėjo jam darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Atsakovas nurodė, kad neišmokėtas darbo užmokestis yra apie 1 828,00 Eur (vienas tūkstantis aštuoni šimtai dvidešimt aštuoni eurai). 2020-08-17 Kauno darbo ginčų komisija priėmė sprendimą Nr. DGK-4984 (toliau - Sprendimas) (Priedas Nr. 1), kuriuo nusprendė Atsakovo prašymą tenkinti iš dalies ir priteisti iš Ieškovės UAB „Vortana“ Atsakovo L. A. naudai 500,59 Eur (penki šimtai 59 et) galutinio atsiskaitymo ir 700,00 Eur (septyni šimtai eurų) netesybų.Sprendime Kauno darbo ginčų komisija nurodė, kad darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis. Nepraleidžiant nustatyto termino, Ieškovė teikia šį ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme ir be pagrindo įgytų piniginių lėšų priteisimo.Ieškovė su Kauno darbo ginčų komisijos Sprendimu nesutinka ir savo nesutikimą grindžia žemiau išdėstytais argumentais:

Dėl Atsakovo reikalavimo priteisti neišmokėtą darbo užmokestį pagrįstumo

Atsakovas nuo 2019-05-27 iki 2020-04-02 dirbo pas Ieškovę (duomenys neskelbtini) pareigose. Atsakovo prašymu nuo 2020-04-02 buvo nutraukta su Ieškove sudaryta Darbo sutartis pagal LR DK 55 straipsnio 1 dalį. Nutraukus Darbo sutartį, Atsakovu buvo pilnai išmokėtas jam priskaičiuotas darbo užmokestis, todėl Ieškovei nėra suprantamas Atsakovo kreipimasis į darbo ginčų komisiją ir jai pareikšti reikalavimai - priteisti galutinį atsiskaitymą ir netesybas.

Darbo sutarties 3 punktu šalys susitarė, kad Atsakovui bus mokamas 722,00 Eur/mėn. dydžio darbo užmokestis ir dienpinigiai, kurių dydžiai negali būti mažesni kaip 50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių. Už visą dirbtą laikotarpį, t. y. nuo 2019-05-27 iki 2020-04-02, Atsakovui pagal Darbo sutartį buvo priskaičiuota išmokėti 5 073,25 Eur (penki tūkstančiai septyniasdešimt trys eurai 25 et) darbo užmokesčio (Priedas Nr. 3) ir 8 899,00 Eur (aštuoni tūkstančiai aštuoni šimtai devyniasdešimt devyni eurai) dydžio dienpinigių (Priedas Nr. 4). Atsakovui priklausantis darbo užmokestis buvo pilnai išmokėtas. Peržiūrėjus buhalterinės apskaitos dokumentus buvo nustatyta, kad Atsakovui per klaidą buvo neišmokėta dalis - 0,59 Eur (00 eurų 59 et), dienpinigių. Aplinkybę, kad Atsakovui priklausantis darbo užmokestis yra pilnai išmokėtas, o likusi neišmokėtų dienpinigių suma - 0,59 Eur (00 eurų 59 et), pagrindžia Ieškovės banko sąskaitų išrašai (Priedas Nr. 5), iš kurių matyti, jog Ieškovė laikotarpiu nuo 2019-05-27 iki 2020-04-02 banko pavedimu pervedė Atsakovui jam priskaičiuotą 5 073,25 Eur (penki tūkstančiai septyniasdešimt trys eurai 25 et) dydžio darbo užmokestį ir 8 898,41 Eur (aštuoni tūkstančiai aštuoni šimtai devyniasdešimt aštuoni eurai 41 et) dienpinigių.

Dėl Atsakovo reikalavimo priteisti kompensaciją už nepanaudotas atostogas pagrįstumo

Atsakovas pas Ieškovę dirbo laikotarpiu nuo 2019-05-27 iki 2020-04-02. Per šį laikotarpį Atsakovui net aštuonis kartus buvo suteiktos kasmetinės atostogos: 2019 m. gegužės mėn. - 5 darbo dienos, 2019 m. birželio mėn. - 9 darbo dienos, 2019 m. liepos mėn. - 5 darbo dienos, 2019 m. rugsėjo mėn. - 1 darbo diena, 2019 m. spalio mėn. - 14 darbo dienų, 2020 m. sausio mėn. - 7 darbo dienos, 2020 m. vasario mėn. - 5 darbo dienos (Priedas Nr. 2). Laikotarpiu nuo 2019-05-27 iki 2020-04-02 Atsakovui iš viso buvo suteikta netgi 46 (keturiasdešimt šešių) darbo dienų kasmetinės atostogos. LR DK 126 straipsnio 2 dalis nustato, kad darbuotojams suteikiamos ne mažiau kaip dvidešimt darbo dienų (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip dvidešimt keturių darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos. LR DK 127 straipsnio 6 dalis numato, kad kasmetines atostogas pakeisti pinigine kompensacija draudžiama, išskyrus darbo santykių pasibaigimo atveju, kai darbuotojui sumokama kompensacija už nepanaudotas visos trukmės kasmetines atostogas ar jų dalį. Pažymėtina, kad Atsakovui buvo suteikta ne tik jam pagal teisės aktus priklausančios bet ir dar daugiau kasmetiniu atostogų, todėl jis neįgijo teisės i kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas pasibaigus darbo santykiams su Ieškove.

Dėl be pagrindo įgytų piniginių lėšų priteisimo

Ieškovė gavusi informaciją apie Atsakovo darbo ginčų komisijai pateiktą prašymą dėl darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo, patikrino savo buhalterinės apskaitos dokumentus ir nustatė, kad Ieškovė dėl įvykusios sąskaitybos klaidos 2020-06-02 į Atsakovo banko sąskaitą pervedė 500,00 Eur (penki šimtai eurų) Atsakovui nepriklausančio mokėti darbo užmokesčio. Šis mokėjimas Atsakovui buvo atliktas praėjus net dviem mėnesiams po darbo santykių pasibaigimo, todėl akivaizdu, kad su darbo santykiais susijusių mokėjimų Ieškovė neturėjo pareigos Atsakovui mokėti. 500,00 Eur (penki šimtai eurų) dydžio suma Atsakovui buvo išmokėta dėl žmogiškojo faktoriaus nulemtos sąskaitybos klaidos. Dėl įvykusios klaidos Atsakovas be teisinio pagrindo įgijo 500,00 Eur (penki šimtai eurų) dydžio sumą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 6.237 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta. Nepagrįsto turto gavimo institutas įgyvendina vieną pagrindinių teisės principų - niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teise išreikalauti iš kito asmens, tai, ką šis nepagristai sutaupė, ar kitokia nauda, gauta kreditoriaus sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-02-13 nutartis civilinėje byloje N r. e3K-3-25-695/2019).Turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai: 1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti; 2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu; 3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo; 4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Be pagrindo įgytas turtas turi būti asmens realiai gautas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-22 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-695/2015). Ieškovės nuomone nagrinėjamu atveju yra tenkinamos visos nurodytos sąlygos.LR CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad negali būti išreikalaujama kaip be pagrindo įgytos sumos, be pagrindo išmokėtos kaip darbo užmokestis ir jam prilygintos sumos, jeigu gavėjas veikė sąžiningai arba nebuvo padaryta sąskaitybos klaidos.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad sąskaityba gali reikšti ne tik aritmetinį darbo užmokesčio skaičiavimą, bet ir kitus veiksmus, susijusius su darbo užmokesčio apskaita ir išmokėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-701/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-11-13 nutartis civilinėje byloje N r. 3K-3-1355/2002).įvertinus teisinį reglamentavimą, Ieškovės nuomone darytina išvada, kad Atsakovui, kaip buvusiam Ieškovės darbuotojui, dėl susidariusios sąskaitybos klaidos elektroninės bankininkystės būdu pervesta 500,00 Eur (penki šimtai eurų) suma yra pastarojo įgyta nepagrįstai, todėl privalo būti grąžinta Ieškovei.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė pareikštus reikalavimus ir prašė juos tenkinti motyvais bei argumentais išdėstytais ieškinyje, atsakovo reikalavimų nepripažino visiškai bei prašė atsakovo reikalavimų netenkinti, palaikė motyvus išdėstytus ieškovės procesiniuose dokumentuose (atsiliepimuose).

Ieškovės atstovė papildomai paaiškino, kad atsakovas pas ieškovę dirbo 40 valandų darbo savaitę, tai yra penkias darbo dienas po 8 valandas kasdien. Mano, kad netaikytinas ginčo sprendimui Darbo kodekso Darbo santykiai tar šalių pasibaigė 2020-04-02, paties atsakovo prašymu. Ieškovė išmokėjo atsakovui po darbo santykių pasibaigimo 2020-04-02 -500 EUR, 2020-04-27 -570 EUR, 2020-05-12 – 500 EUR ir 2020-06-02 – 500 EUR, kuriuos pervedė per klaidą pagal išlikusį mokėjimo pavedimo ruošinį, todėl šią sumą – 500 EUR ir prašė priteisti ieškovei iš atsakovo, vėliau patikslino reikalavimą, nes atsakovas buvo sumokėjęs už transporto priemonės stovėjimą (parkavimą) savo lėšomis. Pagal darbo sutartį tar šalių buvo sulygtas 722 EUR darbo užmokestis. Nesutiko, kad turėtų būti taikomas Darbo kodekso 107 str. 4 d. Ieškovės atstovė pasisakė, kad atsakovas buvo išnaudojęs visas atostogas, nepanaudotų atostogų nebuvo, todėl atsakovui piniginė kompensacija už atostogas nepriklauso. Pavėlavo su atsakovu atsiskaityti ne daugiau kaip du mėnesius, netesybos galėtų būti 753 EUR, tačiau ir jas prašo mažinti, atsižvelgiant į sunkią ieškovės turtinę padėtį.

Atsakovas pažeidė Kelių eismo taisykles (toliau KET) ir dėl to jam buvo skirta bauda, kurią pats atsakovas ir turėjo mokėti savo lėšomis, nes ieškovė tikrai neliepė atsakovui vežant krovinį. pažeisti KET reikalavimus. Neneigia, kad ieškovė pervedė tuo laikotarpiu (2020 m. kovo mėn.) atsakovui per du kartus 519 ir 201 EUR, tačiau tai buvo avansinis darbo užmokesčio išmokėjimas, o ne baudos, skirtos atsakovui sumokėjimas. Ieškovės atstovė nurodė, kad atsakovo darbo santykiai su H. T. nesiejo, tačiau atsakovas vežė krovinius priklausančius H. T..

Atsiliepimas

Atsakovas ieškovės reikalavimų nepripažino ir pateiktame atsiliepime nurodė šias aplinkybes: pagal Darbo sutartį Nr. 91 laikotarpyje nuo 2019-05-27 iki 2020-04-02 dirbo ieškovės įmonėje. Darbo sutartis tarp šalių buvo nutraukta nuo 2020-04-02 pagal LR DK 55 str. 1 d. Darbdavys privalėjo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu šiuo kodeksu ar kitais įstatymais ar darbdavio susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalėjo išmokėti visas priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį. Jokio susitarimo dėl kitokio atsiskaitymo nutraukus darbo sutartį, tarp šalių nebuvo, todėl darbdavys su darbuotoju privalėjo visiškai atsikaityti jo atleidimo dieną. Tačiau ieškovas neatsikaitė iki šios dienos. Kadangi ieškovas neatsiskaitė, su prašymu kreipėsi į LR Valstybinės darbo inspekcijos Kauno darbo ginčų komisiją dėl galutinio atsiskaitymo ir netesybų priteisimo iš UAB „Vortana.Valstybinės darbo inspekcijos Kauno darbo ginčų komisija 2020-08-17 priėmė sprendimą, kuriuo iš UAB „Vortana“,priteisė 500.59 Eur galutinio atsikaitymo ir 700,00 Eur netesybų. Ieškovas su ieškiniui pateikė atlyginimo žiniaraščius už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės mėnesio iki 2020 m. vasario mėnesio. Pagal šiuo žiniaraščius buvo priskaičiuota ir išmokėta 4541.55 Eur darbo užmokesčio. Kadangi ne visi žiniaraščiai pateikti (nėra pateikta atlyginimo žiniaraščių už 2020 m. kovo ir balandžio mėnesius), todėl nėra galimybės tikslai paskaičiuoti, koks buvo priskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis už išdirbtą laikotarpį Ieškovo įmonėje, t.y. už laikotarpį nuo 2019-05-27 iki 2020-04-02. Pagal mano banko išrašą iš Ieškovo gavo 14 471,66 Eur sumą, iš kurių ne darbo užmokesčio ir ne kelionpinigių gavo 782,00 Eur (62,00 Eur už stovėjimą mokamoje aikštelėje. 519,00 Eur, kiek atsimenu mokėjo, baudą, 201,00 Eur kuro pirkimą), t.y. darbo užmokesčio ir dienpinigių buvo sumokėta - 13 751,66 Eur. 2019-05-17 pasirašant Darbo sutartį Nr. 91 su Ieškovu sutarėme, kad jis mokės už komandiruotėje išbūtą dieną po 80,00 Eur ( į šią sumą buvo įskaičiuotas darbo užmokestis ir dienpinigiai), nors darbo sutartyje (Darbo sutarties 3 dalis) nurodyta, kad „Darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui šį darbo užmokestį: 722 Eur/mėn. mokamą iki 15 mėnesio dienos. Kartu su atlyginimu mokami dienpinigiai, ši suma sudaro ne mažiau 50 procentų įstatyminiuose aktuose numatytos sumos“. Pradžioje darbdavys savo įsipareigojimus vykdė, o vėliau pradėjo vėluoti mokėjimas.. Apie tai, kad bus sumažintas darbo užmokestis ar dienpinigiai, darbdavys neinformavo. Pretenzijų, kad blogai yra atlikti atsakovo paskaičiavimai, nepareiškė Taip pat nesutinka su suteiktomis atostogomis (kaip nurodė ieškovas buvo suteiktos 46 darbo dienos kasmetinių atostogų), nes mano, kad Ieškovas maišo poilsio dienų ir kasmetinių atostogų sąvokas. Kad išleisti kasmetinių atostogų, jis turėjo darbdaviui pateikti prašymą. Kadangi iš Ieškovo negavęs dokumentų, patvirtinančių m atostogų suteikimą ( prašymų, darbdavio įsakymų), todėl negali nurodyti ar pagrįstai buvo suteiktos atostogos Taip pat nepagrįstas reikalavimas grąžinti Ieškovui 500,00 Eur, kuriuos jis pervedė į sąskaitą 2020-06-03. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad ši pinigų suma buvo pervesta per klaidą ir jie atsakovui nepriklauso, nors LR Valstybinės darbo inspekcijos Kauno darbo ginčų komisijai pateiktame Ieškovo atsiliepime nurodoma, kad ši pinigų suma yra Ieškovo skola už nesumokėtus dienpinigius.

Atsakovas teismo posėdžio metu palaikė savo atsiliepimą ir nepripažino ieškovės reikalavimų bei palaikė pateiktą priešieškinį ir pareiškimą dėl priešieškinio dalyko pakeitimo.

Atsakovas paaiškino, kad nors dirbo UAB „Vortana“, tačiau buvo „paskolintas“ H. T. ir dirbo po kelias savaites komandiruotėse užsienyje, daugiausia gabeno krovinius (duomenys neskelbtini) ir kokiu maršrutu gabenti krovinius nurodymus gaudavo ir iš H. T. vadybininko. Jis žinojo, kad gabenant krovinį Frėjauss tuneliu tarp (duomenys neskelbtini) reikalinga mokėti tunelio mokestį, todėl teiravosi UAB „Vortana“ direktoriaus kokiu keliu gabenti krovinį ir gavo nurodymą jog tunelio mokestis nebus mokamas ir liepė vežti krovinį kitu keliu kur jam ir buvo paskirta bauda. Jis (atsakovas) apie tai pranešė UAB „Vortana“ direktoriui, kuris pervedė į atsakovo sąskaitą reikalingą sumą baudai mokėti ir tai tikrai nebuvo darbo užmokestis. Jam žinoma, kad tarp UAB „Vortana“ ir H. T. vyko aiškinimasis ir Hegelmant transporte buvo pasiruošę sumokėti pusę baudos. Nesutinka, kad jis (atsakovas) buvo nepasiekiamas dėl parašo gavimo prašymuose dėl atostogų, nes jis transporto priemonę statosi tikrai netoli ieškovės administracijos ir norint bet kada galėjo būti paprašytas pasirašyti. Tvirtina, kad jo valia dėl atostogų nebuvo išreikšta. Nesutinka, kad dirbdavo tik darbo dienomis po aštuonias valandas, nes tekdavo dirbti ir savaitgaliais ir švenčių dienomis.

Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškime dėl priešieškinio dalyko pakeitimo darbo užmokesčio neišmokėto suma 557,18 EUR susideda iš 282,59 EUR neišmokėto darbo užmokesčio ir 274,59 EUR kompensacijos už atostogas. Su tokiu paaiškinimu atsakovas sutiko.

Šalies argumentai

Priešieškiniu atsakovas nurodė šias aplinkybes: atostogų buvo tik du kartus pagal tuos prašymus, kuriuose yra parašai, t.y. atostogų buvau nuo 2019-07-16 iki 2019-07-19 ir nuo 2020-02-17 iki 2020-02-21, viso aš atostogų buvo tik 9 darbo dienas. Ieškovo yra niekuo nepagrįsti teiginiai, kad atsakovo nėjo „pagaut“, į komandiruotes nevažiavo, į darbą nėjo, prastovų nebuvo, nemokamų atostogų taip pat. Pagal teisines normas, teisė į kasmetines atostogas atsirado tik po 6 mėnesių, t.y. nuo 2019-11-27, o nesuėjus šešiems nepertraukiamo darbo mėnesiams darbdavys gali išleisti atostogų tik pagal DK 128 straipsnio 2 dalyje numatytas sąlygas ir tik su prašymu, parašų nėra ant septynių prašymų, todėl sutikimo ir išreikštos valios eiti kasmetinių atostogų nebuvo išreikšta, ieškovas teismui teikdamas prašymus be darbuotojo parašų klastoja dokumentus ir tokiu būdu klaidina teismą. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip teigia ieškovas, išleido atostogų pirmą kartą, kai aš dar nebuvo įmonėje išdirbęs nei vienos dienos, o nesuėjus 6 nepertraukiamojo darbo mėnesiams išleido kasmetinių atostogų net septynis kartus. Be to, ieškovas teismui yra pateikęs vairavimo ataskaitą už laikotarpį nuo 2019-05-17 iki 2020-05-01, tačiau joje yra nurodyta, kad dirba pas ieškovą iki 2020-02-17, nors šioje byloje ieškovas yra pateikęs 2020- 02-21 įsakymą Nr. 1623 dėl komandiruočių į Belgiją laikotarpyje nuo 2020-02-24 iki 2020-03-20 bei darbo laiko apskaitos žiniaraščius už 2020 m. vasario - kovo mėnesius, kuriuose matosi, kad pas ieškovą dirba (buvo komandiruotėse) nuo 2020-02-24 iki 2020-03-20, todėl jo nuomone ieškovas teismui pateikė ne visą mano vairavimo ataskaitą. Pateiktoje ieškovo vairavimo ataskaitoje nurodyta, kad aš 2019-06-28, 2019-09-30 ir 2020-02-17 dirbo, tačiau pagal ieškovo pateiktus prašymus dėl atostogų, šiomis dienomis darbuotojas atostogavo. Be to, ieškovas teismui pateikia tik prašymus dėl atostogų, tačiau teismui nepateikia įsakymų dėl atostogų, todėl neaišku, kada realiai atostogavo Kadangi nuo 2019-05-27 iki 2020-04-02 atostogavo tik 9 diena, todėl priklauso kompensacija už 8,14 nepanaudotų atostogų dalį, kuri yra (atskaičius mokesčius) 274,59 Eur (348,55 Eur - 73,96 Eur) .

Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalyje numatyta (aktuali redakcija nuo 2020-08-01), kad „Darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis - darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta ' suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių“. Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalis nustato visų pirma kompensacinį mechanizmą, kuriuo yra kompensuojami darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Laikytina, kad šioje normoje įtvirtinta tam tikra garantija darbuotojui sauganti jį nuo darbdavio piktnaudžiavimo, kai darbdavys nevykdo (ar netinkamai vykdo) įstatymo nustatytos pareigos laiku ir visiškai atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju, taip pažeisdamas įstatyme nustatytas savo pareigas ir teisėtus darbuotojo interesus - už atliktą darbą gauti darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas bei savarankiškai disponuoti jam priklausančiomis pajamomis. Konstatavus, kad ieškovas UAB „Vortana“ pažeisdamas teisės aktų reikalavimus uždelsė atsiskaitymą su atsakovu, tuo pačiu konstatuotina, kad ieškovas turi pareigą atsakovui sumokėti jo vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką, t.y. už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 2 d. iki 2017 m. spalio 2 d. (už šešis mėnesius) Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 146 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad „Darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip. Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad „Darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis - darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių“.

Ieškovas teismui pateikė 2020-07-22 pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, kurioje nurodyta, kad viso man yra paskaičiuota 5073,25 eurų darbo užmokesčio suma (nors pagal paskaičiavimą ši suma turėjo būti 5078,95 eurų). Be to, 2020- 07-22 atsiliepime, kurį teikė DGK-jai, nurodė, kad yra paskaičiuota 8899,00 eurų dydžio dienpinigiai. Taip pat, pagal paskaičiavimą, ieškovas man turėjo išmokėti 274,59 Eur dydžio kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Todėl man ieškovas per visą mano darbo laikotarpį pas ieškovą viso turėjo išmokėti 14 246,84 Eur (5073,25 eurų darbo užmokesčio + 8899,00 eurų dienpinigių + 274,59 Eur dydžio kompensaciją už nepanaudotas atostogas), tačiau man iki atleidimo dienos, t.y. iki 2020-04-02, išmokėjo tik 11 619,66 Eur (14471,66 Eur (viso pervedė) - 62,00Eur (už parkavimą) - 519,00 Eur (bauda) - 201,00 Eur (bauda) - 2070,00 Eur (pravedė po atleidimo, t.y. 2020-04-20 pravedė 500,00 Eur, 2020-04-27 pravedė 570,00 Eur, 2020-05-13 pravedė 500,00 Eur, 2020-06-03 pravedė 500,00 Eur). Todėl ieškovas atleidimo dieną, t.y. 2020-04- 02, man buvo likęs skolingas 2 627,18 Eur (14 246,84 Eur - 11 619,66 Eur). Jokio susitarimo su ieškovu, dėl skolos išmokėjimo dalimis ir vėliau, nebuvo. Kadangi ieškovas darbo sutarčiai pasibaigus pilnai neatsiskaitė, todėl turi būti paskaičiuotos netesybos. DU (atskaičius mokesčius) 2020 m. sausio mėn. - 594,69 Eur, vasario mėn. 601,98 Eur, kovo mėn. - 457,74 Eur, viso: 1 654,41 Eur, todėl vidutinis darbo užmokestis - 551,47 Eur. (1 654,41 Eur/3). 2020-06-03 buvo skola 557,18 Eur (1 027,18 Eur - 500,00 Eur), kuri tęsias iki šios dienos, todėl netesybų dydis yra: 551,47 Eur x 6 mėn. = 3 308,82 Eur. Kadangi po atleidimo iš ieškovo įmonės įsidarbino tik 2020-10-05 (šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini)), todėl netesybų dydis neturi būti mažinamas.

Šalies argumentai

Pateiktu pareiškimu dėl priešieškinio dalyko pakeitimo atsakovas papildomai prašė priteisti iš buvusio darbdavio 557,18 EUR neišmokėto darbo užmokesčio.

Atsiliepimas

Ieškovė pateiktu atsiliepimu ir teismo posėdžio metu atsakovo priešieškinio ir pareiškimo dėl priešieškinio dalyko pakeitimo reikalavimų nepripažino visiškai. Pateiktame teismui atsiliepime į atsakovo reikalavimus UAB „Vortana“ nurodė šias aplinkybes: Atsižvelgiant į tai, jog Atsakovui buvo suteiktos ne tik jam pagal teisės aktus priklausančios minimalios trukmės, bet netgi ilgesnės trukmės kasmetinės atostogos, Ieškovės nuomone, Atsakovo reikalavimas priteisti 274,59 Eur dydžio kompensaciją už neva nepanaudotų 8,14 darbo dienų trukmės kasmetinių atostogų dalį pasibaigus darbo santykiams su Ieškove yra akivaizdžiai nepagrįstas.

Šalies argumentai

Atsakovas priešieškiniu nurodo, jog kadangi nėra pasirašęs prašymų dėl kasmetinių atostogų suteikimo dėl to jis nebuvo išreiškęs valios pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis ir jos jam nebuvo suteiktos. Ieškovė nesutinka su šiais Atsakovo teiginiais.

Atsižvelgiant į Ieškovės vykdomos veiklos pobūdį bei (duomenys neskelbtini) mobilų darbo pobūdį, pas Ieškovę yra nusistovėjusi tam tikra atostogų (duomenys neskelbtini) suteikimo tvarka. Pagal šią nusistovėjusią tvarką (duomenys neskelbtini), pageidaujantys pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis, paskambinę telefonu ar kitaip žodžiu gali pateikti prašymą dėl kasmetinių atostogų suteikimo konkrečiomis jų nurodytomis darbo dienomis. Gavus darbuotojo žodžiu išreikštą prašymą dėl atostogų suteikimo, Ieškovės buhalterinę apskaitą tvarkantys asmenys individualiai su darbuotoju suderinę atostogų dienas, darbuotojo vardu parengia prašymą dėl kasmetinių atostogų suteikimo darbuotojo ir darbdavio sutartomis dienomis, kurį vėliau atvykę pas Ieškovę patys darbuotojai pasirašo.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, jog Atsakovo gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), yra kitame mieste nei Ieškovės buveinės vieta -(duomenys neskelbtini), bei į tai, jog Atsakovas nuolatos nurodydavo, jog yra užsiėmęs, Atsakovas labai retai atvykdavo į Ieškovės buveinės patalpas pasirašyti visus reikiamus dokumentus. Dėl šios priežasties, dalis Atsakovo prašymų dėl kasmetinių atostogų suteikimo yra Atsakovo nepasirašyti. Ieškovės vertinimu, aplinkybė, jog dalis Atsakovo prašymų dėl kasmetinių atostogų suteikimo yra be

Atsakovo parašo, nepaneigia fakto, jog šios atostogos pagal paties Atsakovo prašymą jam iš tikrųjų buvo suteiktos. Kaip minėta, už visas Atsakovui suteiktas kasmetines atostogas jam buvo pilnai išmokėti atostoginiai.

Pažymėtina, jog Ieškovės įmonėje pasitaikydavo atvejų, kuomet atsiradus papildomiems užsakymams ir esant darbuotojų trūkumui, darbuotojai jų sutikimu būdavo atšaukiami iš kasmetinių atostogų, šias darbo dienas jiems apmokant.

Ieškovė ir Atsakovas 2019-05-17 sudarytos darbo sutarties Nr. 91 (e. b. t. 1, b. l. 34-36) (toliau - Darbo sutartis) 6 punktu susitarė, kad Atsakovui yra nustatoma visa darbo laiko norma, taikant suminę darbo laiko apskaitą.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 112 straipsnio 1 dalis numato, kad darbo laiko norma, tai yra laiko trukmė, kurią darbuotojas vidutiniškai per tam tikrą laikotarpį turi dirbti darbdaviui, kad atliktų pareigas pagal darbo sutartį (neskaitant papildomo darbo ir viršvalandžių), turi būti nustatyta darbo sutartyje. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 112 straipsnio 3 dalį darbuotojo darbo laiko norma yra keturiasdešimt valandų per savaitę, nebent darbo teisės normos darbuotojui nustato sutrumpintą darbo laiko normą arba šalys susitaria dėl ne viso darbo laiko.

Nagrinėjamu atveju, darbo teisės normos Atsakovui nenustato sutrumpintos darbo laiko normos, kaip minėta, šalys Darbo sutartimi susitarė dėl visos darbo laiko normos. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog Atsakovas įsipareigojo pas Ieškovę dirbti 40 valandų per savaitę.

Iš Atsakovo tachografo, t. y. transporto priemonėje įrengtos įrangos, registruojančios informaciją apie šios transporto priemonės judėjimą, (duomenys neskelbtini) vairavimo ir poilsio laikotarpius, kortelės (e. b. t. 1, b. l. 84-88), duomenų matyti, kad Atsakovas laikotarpiu nuo 2019-05-27 iki 2019-05-31, nuo 2019-06-17 iki 2019-06-27, nuo 2019-07-01 iki 2019-07-05, nuo 2019-07-16 iki 2019-07­19, nuo 2019-10-01 iki 2019-10-18, nuo 2020-01-02 iki 2020-01-10 nedirbo. Ši aplinkybė, Ieškovės nuomone, patvirtina faktą, kad šiomis dienomis Atsakovas buvo kasmetinėse atostogose, kadangi priešingu atveju, tai būtų buvusios Atsakovo darbo dienos ir Atsakovo faktiškai dirbtas darbo laikas atsispindėtų Atsakovo tachografo kortelėje. Pažymėtina, jog aukščiau nurodytos dienos, kuriomis Atsakovui buvo suteiktos kasmetinės atostogos, nebuvo Atsakovo poilsio dienos vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 124 straipsnio 1 dalimi.

Atkreiptinas teismo dėmesys, jog Atsakovas laikotarpiu nuo 2019-05-27 iki 2020-02-17, t. y. per 38 darbo savaites, vadovaujantis tachografo kortelės duomenimis, iš viso dirbo tik 915 val. 54 min., t. y. vidutiniškai 24 val. 10 min. per vieną savaitę (915 val. 54 min. / 38 sav. = 24 val. 10 min.). Kaip minėta, Atsakovo darbo laiko norma yra 40 valandų per savaitę. Pastebėtina, jog nuo 2019-05-27 iki 2020-02-17 Atsakovui nebuvo paskelbtos prastovos. Jeigu, kaip teigia Atsakovas, jam būtų buvę suteiktos tik 9 darbo dienų kasmetinės atostogos, tokiu atveju susiklostytų situacija, jog Atsakovas būtų įvykdęs tik šiek tiek daugiau nei pusę privalomos įvykdyti savo darbo laiko normos. Ieškovės nuomone, šios aplinkybės įrodo, jog Atsakovui laikotarpiu nuo 2019-05-27 iki 2020-04-02, iš viso buvo suteiktos 46 darbo dienų kasmetinės atostogos, o ne 9 darbo dienų, kaip klaidingai nurodo Atsakovas.

Ieškovės vertinimu, Atsakovui išnaudojus visos trukmės kasmetines atostogas, jis neįgijo teisės reikalauti priteisti kompensaciją už nepanaudotų kasmetinių atostogų dalį, pasibaigus darbo santykiams.

Dėl Atsakovui paskirtos baudos

2020-02-21 įsakymu Atsakovas buvo komandiruotas su transporto priemone, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vykti į (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2020-02-21 iki 2020-03-20. 2020-03-12 komandiruotės metu Atsakovui (duomenys neskelbtini) asmeniškai buvo paskirta 750,00 Eur dydžio bauda už važiavimą nesilaikant kelių eismo taisyklių, t. y. važiavimą keliu, kuriame yra draudžiamas transporto priemonių, kuri svoris viršija 23 tonas, eismas. Gavęs baudą Atsakovas susisiekė su Ieškovės vadovu ir informavo apie jam paskirtą baudą, nurodydamas, jog neturi pakankamai savų pinigų šiai baudai sumokėti.

Atsakovo vairuojama transporto priemonė ir krovinys buvo sulaikyti iki Atsakovui paskirtos baudos apmokėjimo. Atsakovui nesumokėjus gautos baudos, Ieškovė dėl transporto priemonės ir krovinio sulaikymo būtų patyrusi didelius nuostolius, kadangi krovinys nebūtų pristatytas laiku gavėjui ir transporto priemonė nebūtų panaudota Ieškovės veikloje. Ieškovė siekdama išvengti nuostolių dėl transporto priemonės ir krovinio sulaikymo, 2020-03-12 banko pavedimu pervedė Atsakovui avansu 720,00 Eur (519,00 Eur + 201,00 Eur) darbo užmokesčio, kad pastarasis turėtų pakankamai pinigų gautai baudai sumokėti. Kadangi Ieškovė mokėjimo pavedimus Atsakovui atliko skubėdama, dėl šios priežasties 2020-03-12 banko pavedimų mokėjimo paskirtyje tinkamai nenurodė, jog 519,00 Eur ir 201,00 Eur suma yra darbo užmokesčio avansas.

Pažymėtina, jog paties Atsakovo netinkamas, nerūpestingas darbo pareigų atlikimas, didelis neatsargumas ir kelių eismo taisyklių nesilaikymas lėmė baudos paskyrimą, todėl tai yra paties Atsakovo atsakomybė. Pakankamai atidus ir rūpestingas (duomenys neskelbtini) analogiškoje situacijoje, matydamas draudžiamą ženklą važiuoti transporto priemonėms, viršijančioms atitinkamą svorį, suvokdamas, jog jo vairuojama transporto priemonė viršija leistiną svorį, nebūtų pasirinkęs važiuoti draudžiamu keliu.

Atsakovas teigia, jog 750,00 Eur dydžio bauda jam buvo paskirta neva ne dėl jo kaltės. Siekdamas pagrįsti šiuos teiginius Atsakovas Marijampolės apylinkės Marijampolės rūmams pateikė garso įrašą, kuriame yra įrašytas Atsakovo ir UAB „Hegelmann transporte“ darbuotojo pokalbis telefonu. Atkreiptinas teismo dėmesys, jog Atsakovo pateiktas telefoninio pokalbio garso įrašas yra ne su Ieškovės darbuotoju, o su kitos įmonės, t. y. UAB „Hegelmann transporte“, darbuotoju. Atsižvelgiant į tai, šis garso įrašas neturėtų būti vertinamas Ieškovės nenaudai.

Ieškovės įmonėje yra susiformavusi nuosekli praktika, jog Ieškovės įmonėje dirbantiems (duomenys neskelbtini) prieš išvykstant į reisą Ieškovė nurodo tikslų krovinio pristatymo adresą, tačiau kokiu konkrečiu maršrutu važiuoti iki krovinio pristatymo vietos, pasirenka pats (duomenys neskelbtini), atsižvelgdamas į įvairius išorinius faktorius, pvz. maršruto atstumą, įspėjamuosius, draudžiamuosius ženklus, eismo spūstis ir t. t. Atsižvelgiant į tai, Atsakovas melagingai nurodo, jog važiuoti draudžiamu keliu jam buvo duotas nurodymas.

Dėl reikalavimo priteisti netesybas

Atsakovas priešieškiniu prašo priteisti iš Ieškovės 3 308,82 Eur dydžio netesybas, uždelsus atsiskaityti už laikotarpį nuo 2020-04-02 iki 2020-10-02, kartu pateikdamas Atsakovui neišmokėtų sumų apskaičiavimą. Ieškovė pripažįsta, jog dėl sunkios finansinės padėties pilnai neatsiskaitė su Atsakovu jo atleidimo dieną, dalį su darbo santykiais susijusių išmokų sumokėdama vėliau nei paskutinę darbo santykių dieną, tačiau Ieškovė nesutinka su Atsakovo priešieškiniu pateiktais apskaičiavimu.

Atsakovas priešieškiniu teigia, kad Ieškovė per visą Atsakovo darbo laikotarpį iš viso turėjo sumokėti 14 246,84 Eur (5 073,25 Eur darbo užmokesčio + 8 899,00 Eur dienpinigių + 274,59 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas), tačiau iki atleidimo dienos (2020-04-02) sumokėjo tik 11 619,66 Eur (14 471,66 Eur (iš viso sumokėta) - 62,00 Eur (už parkavimą) -

519.0 Eur (bauda) - 201,00 Eur (bauda) - 2 070,00 Eur (sumokėta po darbo santykių pasibaigimo)), todėl Ieškovė darbo santykių pasibaigimo dieną (2020-04-02) Atsakovui buvo skolinga 2 627,18 Eur.

Ieškovės vertinimu, Atsakovo pateikti apskaičiavimai yra klaidingi. Kaip minėta, Atsakovui išnaudojus visos trukmės kasmetines atostogas, jis neįgijo teisės reikalauti priteisti kompensaciją už nepanaudotų kasmetinių atostogų dalį. Dėl šios priežasties Ieškovė per visą darbo santykių laikotarpį Atsakovui turėjo sumokėti ne 14 246,84 Eur kaip teigia Atsakovas, o 13 972,25 Eur (5 073,25 Eur darbo užmokestis + 8 899,00 Eur dienpinigiai). Taip pat, kaip minėta, 720,00 Eur (519,00 Eur + 201,00 Eur) dydžio suma 2020-03-12 Atsakovui buvo sumokėta kaip darbo užmokesčio avansas. Atsižvelgiant į tai, Atsakovas klaidingai nurodo, jog iki darbo santykių pasibaigimo (2020-04-02) Ieškovė sumokėjo Atsakovui tik 11 619,66 Eur, kadangi Ieškovė iš viso Atsakovui iki 2020-04-02 sumokėjo 12 339,66 Eur. Ieškovė paskutinę darbo santykių pasibaigimo dieną turėjo Atsakovui dar sumokėti - 1 632,59 Eur (13 972,25 Eur12 339,66 Eur), tačiau šią sumą sumokėjo dalimis vėliau, t. y. 2020-04-17, 2020-04-27, 2020­05-12 ir 2020-06-02. Taigi, Ieškovė galutinai su Atsakovu atsiskaitė 2020-06-02. Kaip minėta, 2020-04-02 Ieškovė buvo skolinga Atsakovui 1 632,59 Eur, 2020-04-17 likusi skola1 132,59 (1 632,59 Eur - 500,00 Eur), 2020-04-27 likusi skola - 562,59 Eur (1 132,59 Eur - Eur), 2020-05-12 likusi skola - 62,59 Eur (562,59 Eur - 500,00 Eur). Ieškovė galutinai atsiskaitė su Atsakovu 2020-06-02 banko pavedimu pervesdama 500,00 Eur, iš kurių 437,41 Eur (500,00 Eur - 62,59 Eur) - dėl įvykusios sąskaitybos klaidos susidariusi permoka.

Atkreiptinas dėmesys, jog Atsakovas netinkamai apskaičiavimo savo vidutinį darbo užmokestį. Atsakovas nurodo, jog jo vidutinis darbo užmokestis yra 551,47 Eur (1 654,41 Eur (594,69 Eur (2020 m. sausio mėn.) + 601,98 Eur (2020 m. vasario mėn.) + 457,74 Eur (2020 m. kovo mėn.)) / 3 mėn.). Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“ 3 punktas numato kokios lėšos yra įskaitomos skaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį. Kaip matyti, į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį nėra ?skaitomi darbuotojui sumokėti atostoginiai ir ligos pašalpa. Atsižvelgiant į tai, teisingai apskaičiuotas Atsakovo vidutinis darbo užmokestis yra 376,95 Eur (atskaičius mokesčius) (1 130,85 Eur (342,9 Eur (2020 m. sausio mėn. darbo užmokestis) + 405,03 Eur (2020 m. vasario mėn. darbo užmokestis) + 382,92 Eur (2020 m. kovo mėn. darbo užmokestis)) / 3 mėn.). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, kadangi Ieškovė pilnai su Atsakovu atsiskaitė 2020-06-02, t. y. po 2 mėnesių nuo paskutinės darbo santykių dienos, netesybų dydis turėtų būti 753,9 Eur (376,95 Eur x 2 mėn.).

Teismas Konstatuoja:

Ieškinys netenkinamas. Priešieškinis tenkinamas dalinai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas UAB „Vortana (toliau ieškovas) ir atsakovas L. A. (toliau atsakovas ) 2019 m. gegužės 17 d. sudarė darbo sutartį Nr. 91 (toliau darbo sutartį), kuria susitarė, kad atsakovas įdarbinamas (duomenys neskelbtini). Ieškovas įsipareigojo mokėti 722 EUR darbo užmokestį kas mėnuo kartu su darbo užmokesčiu (atlyginimu) mokant dienpinigius, nurodant jog suma sudaro ne mažiau 50 procentų teisės aktuose numatytos sumos. Buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis, kuri įsigaliojo 2019 m. gegužės 17 d., nurodant jog darbuotojas (atsakovas) pradeda dirbti 2019 m. gegužės 27 d. Darbo sutartyje ( 5p.) nurodyta jog nustatoma darbo savaitės trukmė – suminė darbo laiko apskaita. Atsakovas pas ieškovą dirbo iki 2020 m. balandžio 2 dienos, darbo santykiai pasibaigė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau DK) 55 str. 1 d. pagrindu ir dėl to ginčo byloje nėra.

Atsakovas L. A. 2020 m. birželio 25 d. kreipėsi į Kauno darbo ginčų komisiją (toliau DGK) prašydamas išieškoti iš UAB „Vortana“ 1828 EUR darbo užmokesčio bei kompensacijos už nepanaudotas atostogas. DGK 2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu Nr. DGKS-4984 (toliau DGK sprendimas) prašymą tenkino dalinai ir priteisę L. A. iš UAB „Vortana“ 500,59 EUR galutinio atsiskaitymo ir 700 EUR netesybų.

Dėl galutinio atsiskaitymo DGK sprendime nurodyta, kad darbdavys (UAB Vortana“) darbuotojui (L. A.) turėjo per visą darbo laikotarpį išmokėti 5073,25 EUR darbo užmokesčio (įskaitant kompensaciją už nepanaudotas atostogas) ir 8899 EUR dienpinigių, tai yra 13972, 25 EUR iš viso, o yra išmokėjusi 13471,66 EUR.

Skirtumas tarp šių sumų yra 500,59 EUR.

DGK sprendime taip pat pasisako, kad darbdavys atsiliepime teigdamas jog yra pervedęs darbuotojui 500 EUR 2020 m. birželio 2 d. tokio įrodymo nepateikė ir kaip jau minėta DGK priėmė sprendimą priteisti iš darbdavio darbuotojui 500,59 EUR galutinio atsiskaitymo bei paskaičiavo netesybas nuo 2020-04-02 iki 2020-08-17 (DGK sprendimo priėmimo dienos) 2205,96 EUR už 93 darbo dienas, dienai skaičiuojant po 23,72 EUR ir sumažinusi netesybas priteisė 700 EUR netesybų.

Atsakovas kartu su atsiliepimu pateikė savo banko sąskaitos išrašą (toliau išrašą), kuriame yra duomenys jog iš UAB „Vortana“ atsakovui yra pervesta nuo 2019 m. liepos 15 d. iki 2020 m. birželio 03 d. viso 14471, 66 EUR. Po darbo santykių pasibaigimo, tai yra po 2020 m. balandžio 2 d. yra pervesta 2020-04-20- 500 EUR, 2020-04-27 -570 EUR, 2020-05-13 - 500 EUR ir 2020-06-03 -500 EUR, tai yra po darbo santykių pasibaigimo darbdavys pervedė L. A. 2070 EUR. Mokėjimo (pervedimo paskirtis) nurodoma daugiausia DU (darbo užmokestis), kitur DU ir kelionpinigiai, 2019-09-03 ir 2019-10-04 nurodoma avansas, o prie 2020-03-12 dviejų pavedimų 720 EUR sumai (vienas -519, kitas – 201 EUR) aiški paskirtis nenurodoma, o nurodyta tik kelių, neturinčių aiškios reikšmės raidžių, rinkinys.

Ieškovė nesutinka su DGK sprendimu ir teismas darbo ginčą dėl teisės nagrinėja iš esmės, nes DGK sprendimas nėra nei apeliacijos nei sprendimo peržiūros dalykas. Teismo sprendimui darbo byloje įsiteisėjus, DGK sprendimas netenka galios. Teismas turi teisę vadovautis darbo byloje esančiais įrodymais, kuriuos ginčo šalys pateikė DG komisijai (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau DK) 231 str.).

Dėl darbo užmokesčio ir kitų išmokų išmokėjimo atleidžiant iš darbo

DK 146 str. 2 d. reglamentuoja jog darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per 10 (dešimt) darbo dienų.

Byloje esantys įrodymai leidžia teismui daryti kategorišką išvadą, kad atleidimo iš darbo dieną su darbuotoju nebuvo pilnai atsiskaityta, tai yra jam priklausančios su darbo santykiais susiję sumos nebuvo išmokėtos iki darbo santykių pabaigos. Byloje nėra įrodymų jog buvo susitarimas dėl tokių sumų išmokėjimo per dešimt darbo santykių pabaigos ir faktiškai jos nebuvo išmokėtos ir per 10 dienų po darbo santykių pabaigos. Kaip jau minėta darbdavys buvusiam darbuotojui po 2020m. balandžio 2 dienos, tai yra darbo santykių pabaigos atliko keturi pervedimus bendrai 2070 EUR sumai.

Nors darbo sutarties šalys buvo susitarę, kad bus darbo užmokestis mokamas kas mėnuo iki mėnesio 15 dienos kartu pervedant ir dienpinigius, kuriuos darbdavys vadino kelionpinigiais, tačiau iš byloje esančių įrodymų matyti, kad darbdavys pervesdamas darbuotojui pinigų sumas tokios tvarkos nesilaikė, nes yra atlikti mokėjimai per mėnesį kelis kartus, pavyzdžiui 2019 -12-19 išmokėta 1000 EUR, nurodant, kad tai dalis DU (darbo užmokesčio, 2020-12-23 išmokėta 680 EUR nurodant jog tai yra „DU ir kelionpinigiai už 2019“.

Teismas pasisako, kad ieškovas UAB „Vortana“ kartu su ieškiniu teikė UAB „Vortana“ sąskaitos išrašą suformuotą 2020-07-30 yra jame nurodyta taip pat, kad atsakovui L. A. pervedama „DU ir kelionpinigiai“, „dalis DU“. Dėl 2020 m. kovo 13 d. pervedimų, kuriuos bylos šalys vertina skirtingai, o būtent ieškovė įrodinėja jog buvo pervestas darbo užmokesčio avansas, o atsakovas tvirtina jog buvo pervesta pinigai už jam paskirtą baudą dėl krovinio gabenimo ne per Frėjaus tunelį mokamą, o kitu keliu, ieškovės pateiktame jos („Vortanos“ ) sąskaitos išraše yra duomenys: 2020-03-12 pervesta 519 EUR paskirtis nurodyta „ddfhjfh“, 2020-03-13 pervesta 200 EUR paskirtis nurodyta dalis DU, taigi pati ieškovė pervesdama darbuotojui 500 EUR 2020 m. kovo 12 d. nenurodydama paskirties jog tai yra darbo užmokesčio avansas, darbo užmokestis ar dienpinigiai kuriuos ieškovė vadina kelionpinigiais pripažino ir patvirtino jog tai yra kitos paskirties suma, mokėjimas, o ne su darbo teisiniais santykiais susijusi išmoka priklausanti darbuotojui L. A. ir teismas vertina jog ieškovė neįrodė, kad be pagrindo pervedė buvusiam darbuotojui 500 EUR 2020 m. birželio 2ar 3 dieną, kadangi teismas nelaiko 2020 m. kovo 12 d. L. A. pervestos 500 EUR sumos kaip jam priklausančio darbo užmokesčio ar dienpinigių išmokėjimo. Civiliniame procese galioja įrodymų tikėtinumo taisyklė ir teismas daro išvadą jog labiau tikėtina, kad 2020 m. kovo 12 d. L. A. 500 EUR darbdavys pervedė paskirtai baudai sumokėti, o ne darbo užmokesčio ar kelionpinigių sumą ( Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK 178 str., 158 str.).

Bylos šalys daug dėmesio skyrė aplinkybėms, kuriomis buvo skirta (duomenys neskelbtini). L. A. bauda, tai yra ar pats (duomenys neskelbtini) pasirinko maršrutą keliu, kuriuo buvo negalima gabenti krovinio dėl jo svorio ir pan. ir ar buvo jam nurodęs tuo keliu, nemokant nustatyto mokesčio už Frėjaus tunelį tarp (duomenys neskelbtini), vežti krovinį UAB „Vortana“ direktorius. Bei dėl to ar baudą turėjo mokėti atsakovas L. A. savo lėšomis, ar UAB „Vortana“ ar H. T.. Teismas pasisako jog šios aplinkybės nėra tiek reikšmingos ginčo sprendimui, kadangi nagrinėjama darbo byla ir nėra pareikštų reikalavimų dėl baudos ar lėšų sumokėjus baudą grąžinimo nei ieškovui, nei atsakovui. Teismas jau pasisakė, kad nevertina jog 2020-05-12 L. A. pervesti 500 EUR yra darbo užmokesti ar dienpinigiai, nes nurodyta kita paskirtis, o būtent nesuprantamas raidžių rinkinys ir plačiau dėl skirtos baudos nepasisako.

Ieškovė įrodinėja, UAB „Vortana“ buhalterinę apskaitą tvarkančios bendrovės, tai yra UAB „Apskaita AG“ 2020 m. birželio 30 d. pažyma, kad be pagrindo pervedė L. A. 2020-06-02 500 EUR, nes tokia suma jau buvo jam pervesta 2020 m. gegužės 12 d. ir dėl to teismas pasisako, kad nors faktiškai buvo pervestos atsakovui šioje byloje abi sumos, tačiau 2020-05-12 pervesta suma nėra susijusi su darbo teisniais santykiai, tai yra tai nėra nei darbo užmokestis, nei dienpinigiai.

Nustačius šias aplinkybes teismas konstatuoja, kad darbdavys UAB „Vortana“ iki darbo santykių pabaigos su darbuotoju L. A. pilnai nebuvo atsiskaitęs, todėl nėra pagrindo DGK sprendimo dalį, kuria buvo nuspręsta priteisti iš UAB „Vortana“ L. A. 500 EUR galutinio atsiskaitymo ir 700 EUR netesybų, laikyti nepagrįstu ir ieškovo UAB „Vortana“ ieškinio reikalavimas pripažinti nepagrįstais ir atmesti L. A. reikalavimus bei Kauno DGK tenkintą reikalavimą šioje dalyje (pirmas ieškinio reikalavimas) netenkinamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Dėl ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo 437,71 EUR be pagrindo įgytų lėšų

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.237 str. 1 d. reglamentuoja, kad turi būti grąžintas turtas, kurį asmuo įgijo be teisėto pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo, tam asmeniui, kurio sąskaita turtas buvo įgytas, išskyrus CK numatytus atvejus (išimtis).

Ieškovė įrodinėja, kad dėl sąskaitybos klaidos be pagrindo pervedė atsakovui 500 EUR 2020 m. birželio 2 d., nes tokia suma jau buvo pervesta 2020 m. gegužės 12 d. Sąskaitybos klaidą įrodinėja buhalterinę apskaitą tvarkančios bendrovės UAB „Apskaita AG“ 2020 m. birželio 30 d. pažyma dėl kurios teismas jau yra pasisakęs.

Atsakovas šio ieškinio reikalavimo nepripažįsta.

CK 6.241 str. 1 d. išvardintos išimtys kuomet negali išreikalautas be pagrindo įgytas turtas ir CK 6.241 str. 1 d. 4 p. nustatyta, kad negali būti išreikalautos sumos be pagrindo sumokėtas darbo užmokestis ir jam prilygintos išmokos jeigu gavėjas veikė sąžiningai arba nebuvo padarytos sąskaitybos klaidos.

Ieškovė neįrodinėja ir teismas nenustatė atsakovo nesąžiningumo dėl 500 EUR pervestų jam 2020-06-02 gavimo.

Ieškovė įrodinėja, kad ši suma buvo pervesta dėl sąskaitybos klaidos ir dėl to teismas pasisako detaliai. Aiškinant žodį sąskaityba lingvistiškai jis reiškia sąskaitų tvarkymą, buhalterinę apskaitą. Žodis sąskaita yra atsiskaitymų ir įsipareigojimų eigos dokumentas, finansinių-ūkinių operacijų visuma taip pat dokumentas kuriame apskaičiuoti mokėtina pinigų suma. Žodžio sąskaityba sinonimas yra buhalterinė apskaita, kuri apibrėžiama kaip ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta informacijai, reikalingai priimant ekonominius sprendimus gauti.)Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 str. 4 d.). Tai reiškia, kad sąskaityba yra vienas iš buhalterinės apskaitos etapų, kurio metu išrašomos ir tvarkomos sąskaitos pagal atliktą ūkinę veiklą, tai yra sąskaitomis perduodama informacija apie tam tikrą ekonominį vienetą (subjektą).

Ieškovė įrodinėja jog 500 EUR 2020-06-02 pervedė į L. A. sąskaitą be teisinio pagrindo, tai yra įrodinėja, kad buvo su darbuotoju visiškai atsiskaičiusi pervesdama jam 500 EUR 2020-05-12. Teismas nesutinka, kad UAB „Vortana“ buvo visiškai atsiskaičius, tai yra išmokėjusi visas su darbo teisiniais santykiais susijusias išmokas L. A., 2020 m. gegužės 12 d., nes kaip jau minėta 2020 m. kovo 12 d. L. A. buvo pervesta 500 EUR ne su darbo santykiais susijusi suma, nes taip ir nenurodyta jau anksčiau aptartame išraše (paskirtis nurodyta ddthfjh) ir ieškovė neįrodinėja jog 500 EUR UAB „Vortana“ pervedė L. A. dėl sąskaitybos klaidos 2020 m. gegužės 12 d.

Teismas sutinka, kad gali būti jog 2020 m. kovo 12 d. 500 EUR L. A. buvo pervesta jam skirtai baudai už Kelių eismo taisyklių pažeidimą apmokėti, siekiant jog krovinys būtų nugabentas laiku, tačiau šios aplinkybės ieškovė neįrodinėja ir neprašo priteisti iš atsakovo 500 EUR kaip be pagrindo gautos sumos sumokėjus už jį baudą ar dalį jos. Teismas bylas nagrinėja pagal pareikštus reikalavimus ir ginčo ribas nustato procesiniuose dokumentuose ieškiniu/ priešieškiniu suformuluoti reikalavimai (CPK 5 str., 135 str., 143 str.). Reikalavimo grąžinti 500 EUR kaip be pagrindo įgyto turto sumokėjus už atsakovą baudą, kurią turėjo mokėti jis pats, nėra pareikšta ir teismas dėl to daugiau nepasisako.

Ieškovui įrodinėjant sąskaitybos klaidą ir tvirtinant jog buvusiam darbuotojui buvo be pagrindo išmokėta dalis darbo užmokesčio ar jam prilygintų išmokų, ieškovas ir turi įrodyti sąskaitybos klaidos faktą (CPK 178 str.). Ieškovė įrodinėja, kad sąskaitybos klaida buvo padaryta dėl žmogiškojo faktoriaus, tai yra dėl to, kad išliko pavedimo ruošinys dėl 500 EUR pervedimo L. A. 2020 m. gegužės 12 dienos ir analogiška suma buvo pervesta 2020 m. birželio 2 d. Teismas su tuo nesutinka, kadangi nors abiejų pavedimų sumos sutampa, tačiau paskirtis nurodyta skirtinga, o būtent 2020 m. gegužės 12 d. pavedime nurodyta raidžių rinkinys, o 2020-06-02 pavedime nurodyta paskirtis DU (darbo užmokestis) ir tai reiškia, kad 2020 m. birželio 02 d. pavedimu buvo pervesta L. A. dalis darbo užmokesčio (galutinio atsiskaitymo) ir jokia sąskaitybos klaida nebuvo padaryta, nes jeigu būtų buvusi padaryta sąskaitybos klaida ji turėjo būti taisoma iš karto ją pastebėjus, atžymint apie tai buhalterinės apskaitos dokumentuose, o ne išrašant pažymą jau po L. A. kreipimosi į darbo ginčų komisiją. Be to teikdama atsiliepimą darbo ginčų komisijai 2020-0-24, tai yra jau po 2020 m. birželio 30 d. išrašymo UAB „Vortana“ nenurodė aplinkybės jog buvo padaryta sąskaitybos klaida ir be pagrindo išmokėta 500 EUR 2020 m. birželio 02 d.. o kaip tik pasisako jog buvo išmokėtas darbo užmokestis.

Vertinant visus byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė sąskaitybos klaidos, tai yra neįrodė, kad 500 EUR L. A. 2020-06-02 gavo be teisėto pagrindo ir netenkina ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo 500 EUR kaip be teisinio pagrindo įgytą sumą.

Teismas taip pat pasisako, kad pagal Kasdacinio teismo suformuotą praktiką sprendžiant klausimą dėl be pagrindo įgyto turto ar pajamų reikalingą nustatyti ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų ar nustatytas atsakovo praturtėjimas atitinka ieškovo turto sumažėjimą, priežastinį ryšį tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-489-695/2016, 22 p., 3K-3-236-313/2017, 32 p.).

Ieškovas neįrodė aplinkybės kokia suma sumažėjo UAB „Vortana“ turtas ir kokia suma praturtėjo atsakovas ir šis ieškovo reikalavimas netenkinamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 str.).

Dėl atsakovo priešieškinio ir pareiškimo dėl priešieškinio dalyko pakeitimo.

Priešieškiniu ir pareiškimu dėl priešieškinio dalyko pakeitimo atsakovas L. A. prašo priteisti iš buvusio darbdavio UAB „Vortana‘ 3 308,82 EUR netesybas, uždelsus atsiskaityti už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 2 d iki 2020 m. spalio 2 d., priteisti 274, 59 EUR kompensaciją už nepanaudotų atostogų dalį ir 557,18 EUR neišmokėto darbo užmokesčio.

Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas tikslino reikalavimą ir pasisakė, kad neišmokėto darbo užmokesčio 557,18 EUR suma susideda iš 282,59 EUR neišmokėto darbo užmokesčio ir 274, 59 EUR kompensacijos už nepanaudotų atostogų dalį ir būtent šias sumas bei netesybas prašė priteisti.

UAB „Vortana“ teiktuose procesiniuose dokumentuose L. A. reikalavimų nepripažino visiškai. Teismo posėdžio metu atstovė L. K. nurodė, kad galėtų sutikti, kad pavėlavo atsiskaityti du mėnesius ir su netesybų suma 400 EUR.

Bylos duomenimis nustatyta, kad L. A. dirbo UAB „Vortana“ nuo 2019 m. gegužės 27 d. iki 2020 m. balandžio 2 d. (duomenys neskelbtini) ir jo darbas buvo susijęs su komandiruotėmis užsienyje. Pagal darbo sutartį buvo sutarta jog bus mokamas 722 EUR darbo užmokestis bei dienpinigiai 50 procentų nustatytos normos. Darbdavys atleidimo iš darbo dieną su darbuotoju pilnai neatsiskaitė, tai matyti ir iš L. A. pateikto susirašinėjimo su UAB „Vortana“ direktoriumi L. M., kur b vienas prašo „įmesti pinigų“, kitas – „žada juos pervesti kai tik turės“ Mokėjimo dokumentuose nėra išskirta kokia suma mokama darbo užmokesčio ir kokia dienpinigių, dažniausia nurodoma jog mokama „DU ir kelionpinigiai“ Teismas jau pasisakė, kad DU yra darbo užmokestis, kelionpinigiai yra dienpinigiai. Taip pat mokama ne visa darbo užmokesčio ar dienpinigių suma kas mėnuo, nes yra įrašai „dalis DU“.

DK 146 str. 2 d. reglamentuoja jog nutraukiant darbo sutartį visos su darbo santykiais darbuotojui priklausančios sumos turi būti išmokėtos iki darbo santykių pabaigos, o esant atskiram susitarimui – ne vėliau kaip per 10 darbo dienų. Tokio susitarimo tarp darbuotojo ir darbdavio nebuvo. Iki darbo santykių pabaigos su L. A. nebuvo atsiskaityta. Darbdavys tvirtina jog su juo galutinai atsiskaitė 2020 m. gegužės 12 d. pervedant 500 EUR. Byloje nėra ginčo, kad sumas, kurios buvo pervestos po 2020 m. balandžio 2 d. L. A. yra gavęs, tai yra pervesta 2700 EUR, kuriuo atsakovas gavo. Bylos šalys skirtingai vertina šias sumas ir teismas jau yra pasisakęs jog 2020 m. gegužės 12 d. pervestų 500 EUR nevertina kaip su darbo santykiais susijusios išmokos ir nevertina jog 500 EUR 2020 m. birželio 2 d. buvo pervesti be teisinio (teisėto) pagrindo ir teismas daro išvadą, kad su darbo teisiniais santykiais po darbų santykių pabaigos L. A. UAB „Vortana“ išmokėjo 2200 eurų (2750-500).

Teismas sutinka su atsakovo priešieškiniu nurodytos aplinkybės jog UAB „Vortana“ viso jam pervedė į asmeninę sąskaitą 14471, 66 EUR bei su tuo, kad dalis šios sumos nėra susijusi su darbo teisiniais santykiais, o būtent 62 EUR už parkavimą, jau minėti 519 EUR pervesti 2020 m. kovo 12 d. ir 201 EUR pervesti taip pat 2020 m. kovo 12 d., nes šios sumos paskirtis nurodyta taip pat neaiškiu raidžių rinkiniu (sgsd) ir galimai tai yra taip pat skirta baudos sumokėjimui suma, nes šalys neginčijo jog buvo paskirta bauda buvo apie 700 EUR, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad UAB „Vortana pervedė L. A. 782 EUR (519 plius 201 plius 62) ne su darbo santykiais susijusią sumą.

Pagal byloje esančius įrodymus UAB „Vortana“ turėjo išmokėti L. A. 5073,25 EUR darbo užmokesčio ir 8899 EUR dienpinigių, tai yra viso 13972, 25 EUR faktiškai yra išmokėta darbo užmokesčio ir dienpinigių 13689,66 EUR (14471,66 minus 782- ne su darbo santykiais susijusi suma ir darbdavys yra nesumokėjęs buvusiam darbuotojui 282,59 EUR darbo užmokesčio ir dienpinigių (13972,25 minus 13689,66) ir ši suma priteisiama iš UAB „Vortana“ L. A..

Dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas

Priešieškiniu atsakovas prašo priteisti jam 274, 59 EUR piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas.

Ieškovas su šiuo reikalavimu nesutinka ir vertina jog su L. A. yra visiškai atsiskaityta, nes priklausančias atostogas jis yra išnaudojęs pilnai.

Ieškovas atsiliepime į priešieškinį yra nurodęs, kad atsakovui per dirbtą bendrovėje laiką priklausė 40 dienų atostogų, o jis atostogavo 46 dienas. Atsakovas gi nurodo jog atostogavo tik 9 dienas pagal jo teiktus ir pasirašytus pareiškimus, nesutinka, kad atostogavo tomis dienomis, kurios nurodytos jo nepasirašytuose pareiškimuose bei nesutinka su tuo jog buvo sunkiai pasiekiamas darbdaviui.

DK 128 str. 1 d, reglamentuoja jog kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos bent kartą per darbo metus ir bent viena iš kasmetinių atostogų dalis negali būti trumpesnė kaip dešimt darbo dienų. To paties straipsnio antroje dalyje nurodoma jog už pirmuosius darbo metus visos kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos išdirbus bent pusę darbo metams tenkančių darbo dienų skaičiaus bei išvardinti atvejai kada atostogos suteikiamos darbuotojo prašymu nesuėjus šešiems mėnesiams nepertraukiamojo darbo ir bylos šalys neįrodinėjo jog atsakovas patenka į DK 128 str. 2 d. išvardintų asmenų (atvejų) tarpą.

DK 128 str. 3 d. nustatyta, kad už antruosius ir paskesnius darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos bet kuriuo darbo metų laiku, pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę darbovietėje. Kasmetinės atostogos įforminamos darbdavio nustatyta tvarka (DK 128 str. 6 d.). Kasmetinės atostogos, tai yra laisvas nuo darbo laikas, suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, mokant jam atostoginius. Turi būti suteikta ne mažiau kaip 20 darbo dienų atostogų dirbant 5 darbo dienas per savaitę. Atostogos skaičiuojamos darbo dienomis. Švenčių dienos į atostogų trukmę neįskaičiuojamos (DK 126 str.). DK 130 str. 1 d. nustatyta, kad kasmetinių atostogų metu darbuotojui paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis. Atostoginiai išmokami DK 130 str. 2 d. nustatyta tvarka.

Atsakovas dirbo pas ieškovą nuo 2019 m. gegužės 27 d. iki 2020 m. 2020 m. balandžio 2 d., tai yra nepilnus vienerius metus (10 mėnesių ir 6 dienas ). Ieškovė įrodinėja jog dirbo penkių dienų darbo savaitę, tokiu būdu jam tikrai nepriklausė kasmetinių atostogų net ir dvidešimt darbo dienų. Teismas pasisako, kad asmuo pradėjo dirbti kaip nurodyta darbo sutartyje 2019 m. gegužės 27 d. nors darbo sutartis sudaryta 2019 m. gegužės 17 d. ir pagal pateiktus į bylą prašymus darbuotojo jis jau prašė ir jam buvo suteiktos ieškovo tvirtinimu atostogos nuo 20219 m. gegužės 27 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. imtinai bei suteiktos nuo 2019 m. birželio 17 d. iki 2019 m. birželio 28 , 2019 m. liepos mėn. nuo 01 d. iki 05 d. ir nuo 16 d. iki 19 d., 2019 m. rugpjūčio mėn. nuo 26 d. iki 30 dienos, 2019 m. rugsėjo mėn. nuo 30 d. iki spalio 11 d., ir vėl nuo spalio 14 d. iki spalio 18 d. , nuo 2020 m, sausio 02 d. iki 10 dienos , 2020 m. vasario mėn. nuo 17 d. iki 21 d.

Atsakovo vardu rašyti prašymai byloje yra už visus laikotarpius. Atsakovas pripažįsta, kad prašė išleisti jį atostogų du kartus, tai yra nuo 2019 m. liepos 16 dienos iki 2019 m. liepos 19 dienos ir nuo 2020 m. vasario 17 dienos iki 2020 m. vasario 21 dienos bei nurodo jog viso atostogavo 9 darbo dienas. Atsakovo nurodytais laikotarpiais teikti prašymai yra su jo parašais. Kitais laikotarpiais nors prašymai yra, tačiau jie nepasirašyti jokio asmens.

Ieškovo atstovė tvirtino, kad prašymai dėl atostogų nebuvo būtini, tačiau tuomet visiškai neaišku kodėl jie buvo rašomi ir kodėl jais buvo, ieškovo teigimu, vadovaujamasi, jeigu jie nebuvo reikalingi. Ieškovė neteikė į bylą duomenų kaip buvo sudaroma eilė dėl atostogų UAB „Vortana“ bei kaip buvo forminamas atostogų suteikimas, o būtent priimant vadovo įsakymą, sudarant atostogų grafiką ar kita tvarka. Ieškovas tvirtina, kad jeigu atsakovas nedirbo, vadinasi atostogavo, tokia pozicija išdėstyta elektroniniame laiške darbo ginčų komisijai, kuriame nurodoma „ ant ne visų atostogų prašymų yra parašai, tačiau realiai jis tuo metu atostogavo, tiesiog neidavo pagauti žmogaus, į komandiruotes nevažiavo, į darbą nėjo“ <...>.

Pagal pateiktus sąskaitų išrašus nei viename nenurodyta jog mokami atsakovui atostoginiai. Pateiktuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose ir dokumentuose pavadintuose „Algos dokumento vidurkis“ atostogos fiksuojamos. Teismas labiau tikėtina ir pagrįsta įrodymais bei įrodyta (CPK 178 str., 185 str. ) laiko atsakovo poziciją dėl atostogų, kad jam priklausė 17 darbo dienų bei, kad faktiškai jis atostogavo 9 darbo dienas ir už likusias 8 darbo dienas priteisia piniginę kompensaciją 274, 59 EUR.

Dėl netesybų

Atsakovas priešieškiniu prašo jam priteisti iš ieškovo 3308,82 EUR netesybų, nes darbdavys atleidimo iš darbo dieną su juo pilnai neatsiskaitė, nurodo, kad vidutinis darbo užmokestis yra 551,47 EUR ir netesybas prašo priteisti už maksimalų šešių mėnesių laikotarpį.

Ieškovas atsiliepime į priešieškinį ir teismo posėdžio metu sutiko, kad praleido terminą atsiskaityti su darbuotoju du mėnesius nuo 2020 m. balandžio 2 d. iki 2020 m. birželio 2 d. ir nurodė, kad susidaryti gali netesybų suma 753,90 EUR. Ieškovas nurodo, kad atsakovo vidutinis darbo užmokestis buvo 376,95 EUR. Ieškovas netesybas prašo mažinti atsižvelgiant į bendrovės sunkią turtinę padėtį.

Bylos duomenys patvirtina, kad su atsakovu nebuvo pilnai atsiskaityta jo atleidimo iš darbo dieną ir paties atsakovo kaltės dėl to nėra nustatyta, todėl teismas vertina jog atsakovui priklauso netesybos (DK 147 str. 2 d.).

Dėl netesybų dydžio teismas pasisako, kad pagal suformuotą Kasacinio teismo praktiką netesybos kaip ir bet kuri kita sankcija gali būti efektyvi ir pasiekti tikslą tik tuo atveju jeigu ji yra proporcinga teisės pažeidimui už kurį yra skiriama (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501-701/2016). Taip pat Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad DK 147 str. 2 d. nustato kompensuojamąjį mechanizmą, kuriuo kompensuojama darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos išmokos, susiję su darbo teisiniais santykiais. Taip pat akcentuojama būtinybė užtikrinti proporcingumo, šalių interesų pusiausvyros principą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje 3K-3-87/2013).

Teismas kaip jau ir pasisakė, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir nustatytas aplinkybes, kad atleidimo iš darbo dieną darbdavys UAB „Vortana“ su darbuotoju L. A. pilnai neatsiskaitė ir dėl to L. A. patyrė nepatogumus (nuostolius) , turėjo kreiptis į darbo ginčų komisiją dėl šių sumų išieškojimo, nustačius jog darbdavys uždelsė atsiskaityti su darbuotoju ir nenustačius darbuotojo kaltės, netesybas priteisia, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad nesumokėta darbuotojui suma yra žymiai mažesnė nei prašomos priteisti netesybos, vadovaudamasis proporcingumo ir šalių interesų pusiausvyros principu bei bendru protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principu, netesybas mažina ir priteisia atsakovui iš ieškovo 754 EUR netesybų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovo ieškinys netenkinamas, atsakovo priešieškinio reikalavimai tenkinami dalinai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 93 str. 2 d., 98 str., 143 str. ).

Atsižvelgdamas į tai, kad byloje pareikštas priešieškinis ir pareiškimas dėl priešieškinio dalyko pakeitimo tenkinami dalinai, o ieškinys netenkinamas, tačiau ieškovas turėjo bylinėjimosi išlaidų ir dėl pareikštų atsakovo reikalavimų (teikė du atsiliepimus) teismas priteisia dalį ieškovo ir atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų, kurias mažina atsižvelgdamas į tai, kad abiejų šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principu. Tokiu būdu priteistina bylinėjimosi išlaidų suma iš atsakovo ieškovui yra 275 EUR iš ieškovo atsakovui 396 EUR ir teismas atlieka įskaitymą bei priteisia iš ieškovo atsakovui 121 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais

Nusprendžia:

Ieškovo UAB ‚Vortana“ ieškinio atsakovui L. A. netenkinti visiškai ir nepriteisti iš atsakovo L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 437,41 EUR be teisinio pagrindo įgytų lėšų bei 5 procentų metinių palūkanų ieškovui UAB „Vortana“, juridinio asmens kodas 303103325.

Priešieškinį ir pareiškimą dėl priešieškinio dalyko keitimo tenkinti dalinai.

Priteisti atsakovui L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 282,59 EUR neišmokėto darbo užmokesčio, 274,59 EUR piniginę kompensaciją už nepanaudotų atostogų dalį (aštuonias dienas) ir 754 EUR netesybų iš ieškovo UAB „Vortana“, juridinio asmens kodas 303103325.

Kitoje dalyje atsakovo L. A. priešieškinio ir pareiškimo dėl priešieškinio dalyko pakeitimo netenkinti.

Atlikus įskaitymą priteisti atsakovui L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 121 EUR bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo UAB „Vortana“, juridinio asmens kodas 303103325.

Konstatuoti, kad įsiteisėjus teismo sprendimui šioje civilinėje byloje, netenka galios Kauno darbo ginčų komisijos sprendimas 2020 m. rugpjūčio 17 d. Nr. DGKS-4984 darbo byloje.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja Janina Zaržeckienė