Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) piliečio L. M. G. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-1951-821/2023 pagal (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio L. M. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo (duomenys neskelbtini) piliečiui L. M. G..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas paskirti (duomenys neskelbtini) piliečiui L. M. G. (toliau – ir Užsienietis) alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą kiekvieną trečiadienį nuo 8.00 val. iki 17.00 val. elektroniniu paštu mv.tyrimu.skyrius@vsat.vrm.lt pranešti VSAT Migracijos valdybos Tyrimų skyriui apie savo buvimo vietą, šią priemonę taikant iki 2023 m. spalio 27 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

II.

III.

IV.

V.

23. Užsienietis nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas Nutartyje vadovaujasi Įstatymo 113 straipsnio 2 dalimi bei Įstatymo 140⁸ straipsniu. VSAT periodiškai, ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius, patikrina aplinkybes, turinčias įtakos užsieniečio sulaikymo pagrįstumui, ir šio Įstatymo 140²¹ straipsnyje nustatytais atvejais bei nustatyta tvarka kreipiasi į teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį, tačiau nepaisant to, patvirtinamas pagrindas Užsienietį sulaikyti ir sprendimas taikyti alternatyvias sulaikymui priemones 6 mėnesių laikotarpiui, todėl padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant. Iš Nutarties turinio spręstina, kad teismas laikė, jog yra vykdoma Užsieniečio išsiuntimo procedūra, tačiau toks vertinimas prieštarauja byloje pateiktiems įrodymams. Sprendimas dėl išsiuntimo įsigaliojo 2022 m. gegužės 4 d., tačiau nebuvo ir nėra imamasi jokių priemonių pareiškėją išsiųsti. Į bylą pateiktas 2022 m. gruodžio 6 d. išduotas dokumentas, kuriame klaidingai nurodyta pareiškėjo gimimo data, adresas ir kitos tapatybės detalės, tačiau ir šio dokumento galiojimas pasibaigė 2023 m. kovo 5 d. Naujo dokumento nėra paprašyta, jis nėra išduotas. Apeliacinės instancijos teismo nutartis nepagrįsta, Užsieniečio sulaikymo pagrindų nėra. Neteisėtos migracijos grėsmę patvirtinančios aplinkybės paneigtinos, nes Užsienietis iki šiol nesislėpė ir nesiruošia to daryti netaikant alternatyvių sulaikymui priemonių. Neįrodžius realaus išsiuntimo vykdymo galimybės, Nutartis nemotyvuota, nes ja nukrypta nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos teismų praktikos.

27. Užsienietis teigia, kad Nutartis prieštarauja formuojamai administracinių teismų praktikai, pagal kurią vertinant Įstatymo 114 straipsnio 5 dalį, laikoma, jog joje įtvirtintas maksimalus 18 mėnesių užsieniečio sulaikymo terminas yra taikomas taip pat ir sprendžiant alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo klausimą. Maksimalus teismo nustatytas Užsieniečio sulaikymo terminas baigėsi 2023 m. sausio 25 d. Todėl viršijamas įstatymo numatytas maksimalus alternatyvios sulaikymo priemonės taikymo laikotarpis. Įstatymo 115 straipsnis nustato galimybę pakeisti sulaikymą alternatyvia sulaikymui priemone. Šio straipsnio 2 dalis ir 140¹⁹ straipsnyje nėra išskiriama nei viena alternatyvi sulaikymui priemonė pagal tai, ar ji riboja judėjimo laisvę.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

VI.

31. Užsienietis siekia atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-1951-821/2023 ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8, 10 ir 12 punktuose įtvirtintais proceso atnaujinimo pagrindais.

32. Teisėjų kolegija, nagrinėdama prašymo atnaujinti procesą argumentus, pirmiausia pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo bylose santykio su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Bylos peržiūrėjimas neturėtų būti traktuojamas kaip „užslėpta“ apeliacija, ir vien dviejų nuomonių tam tikru klausimu galimybė nėra pagrindas bylą nagrinėti iš naujo (žr., pvz., EŽTT 2003 m. liepos 24 d. sprendimą byloje Ryabykh prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 52854/99). Teisėtas galutinio ir įsiteisėjusio sprendimo panaikinimas peržiūros procese reiškia nukrypimą nuo teisinio apibrėžtumo principo. Šis nukrypimas būtų suderinamas su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais, tik jei tai būtų pateisinamas dėl primygtinio socialinio poreikio, o ne vien tik dėl „teisinės švaros“ (žr., pvz., EŽTT 2009 m. liepos 23 d. sprendimą byloje Sutyazhnik prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 8269/02). Taigi atitinkamas įsiteisėjęs sprendimas gali būti panaikintas tik siekiant ištaisyti klaidą, iš tiesų turinčią esminę reikšmę teisminei sistemai (žr., pvz., EŽTT 2001 m. kovo 29 sprendimą byloje Shchurov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 40713/04).

33. Proceso atnaujinimo institutas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės procedūra, kurios tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P63-159/2010; 2015 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-34-662/2015). Šaliai nesuteikta teisė atnaujinti procesą vien tik siekiant iš naujo išnagrinėti bylą ar tam, kad būtų priimtas naujas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik griežtai laikantis ABTĮ nustatytos tvarkos, t. y. per nurodytą įstatymo apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P662-102/2014; 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-61-552/2016; kt.).

34. Akcentuotina, kad proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius, o tai reiškia, kad procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, jog dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-33-556/2018).

35. Sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje byloje yra patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 162 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-166/2011 ir kt.).

36. Pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punktą, procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimas ar nutartis yra be motyvų.

37. Užsienietis prašyme atnaujinti procesą šiuo pagrindu nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis nemotyvuota, joje patvirtinamos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės. Užsienietis laikosi pozicijos, jog pagrindų jo sulaikymui nėra, jo išsiuntimo procesas nepradėtas bei nesutinka su teismo atliktu bylos faktinių ir teisinių aplinkybių vertinimu.

38. Teisėjų kolegija, vertindama šiuos prašyme nurodytus proceso atnaujinimo motyvus ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu, pažymi, kad pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį teismams tenkanti pareiga motyvuoti priimamą sprendimą negali būti aiškinama, kaip reikalaujanti pateikti išsamų atsakymą į kiekvieną šalies argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90) 61 p., Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimo byloje García Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96) 26 p., Didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimo byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99) 81 p.). Motyvų apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir gali būti nustatyta tik nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste (1994 m. gruodžio 9 d. sprendimo byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 18390/91) 29 p.).

39. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, formuojamoje atsižvelgiant į EŽTT jurisprudenciją, nuosekliai pabrėžiama, kad minėtu įstatyme numatytu pagrindu (sprendimas ar nutartis yra be motyvų) procesas gali būti atnaujinamas tik tada, jei teismo sprendimas (nutartis) apskritai neturi motyvuojamosios dalies arba iš procesinio dokumento turinio neaišku, kuo vadovaudamasis teismas priėjo prie išvadų, suformuluotų teismo sprendimo (nutarties) rezoliucinėje dalyje (žr., pvz., 2015 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-87-556/2015, 2016 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-23-756/2016, 2016 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-40-602/2016, 2017 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-34-822/2017 ir kt.).

40. Teismo sprendimo (nutarties) motyvų nebuvimas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkto aspektu turi būti vertinamas atsižvelgus būtent į teismo sprendime (nutartyje) išdėstytus argumentus, dėl kurių teismas sprendimo (nutarties) rezoliucinėje dalyje pateikia atitinkamas išvadas. Pabrėžtina, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo padavusio asmens netenkinantys, ar, jo nuomone, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo (nutarties) motyvai ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkto prasme negali būti prilyginami motyvų nebuvimui ar tapatinami su motyvų nebuvimu. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą. Vien tam tikrų argumentų neaptarimas teismo procesiniame dokumente, savaime negali būti tapatinamas su motyvų nebuvimu teismo procesiniame sprendime apskritai.

41. ABTĮ 156 straipsnis, įtvirtinantis administracinių bylų proceso atnaujinimo pagrindus, nenustato, kad procesas galėtų būti atnaujintas proceso šaliai dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo pareiškus, jog byloje buvo netinkamai atliktas faktinių aplinkybių (įrodymų) tyrimas ar vertinimas. Tokia įstatymų leidėjo pozicija yra pagrįsta taisykle, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, ir teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 7 d.).

42. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesinio sprendimo turinio akivaizdu, kokiais motyvais ir teisės aktų normomis vadovavosi teismas, priimdamas nutartį. Tai, kad Užsieniečio netenkina procesiniame sprendime nurodyti motyvai ir padarytos išvados, negali būti pagrindu vertinti, jog nutartis yra be motyvų. Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad Nutartis yra nemotyvuota ar iš Nutarties turinio neaišku, kuo vadovaudamasis teismas priėjo prie išvados, suformuluotos nutarties rezoliucinėje dalyje. Priešingai, iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesinio sprendimo turinio matyti, kad teismas įvertino Užsieniečio skunde nurodytas aplinkybes ir savo išvadas atitinkamai pagrindė, motyvuotai paaiškino, kodėl jo apeliacinis skundas netenkinamas. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad Užsieniečio argumentai dėl proceso atnaujinimo šioje byloje ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu nėra pagrįsti.

43. Užsieniečio prašymas dėl proceso atnaujinimo grindžiamas proceso atnaujinimo pagrindu, nustatytu ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte, kuriame numatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį.

44. Šiuo pagrindu procesas atnaujinimas, kai: 1) nustatomas materialiosios teisės normos pažeidimas ją taikant; 2) nustatytas pažeidimas akivaizdus; 3) toks pažeidimas yra esminis, t. y. galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį. Aptariamo pagrindo taikymas yra sietinas su pažeidimo akivaizdumu – prašyme atnaujinti procesą šiuo pagrindu turi būti pateikiama argumentų, kurie akivaizdžiai parodytų, kad bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino byloje taikytiną materialiosios teisės normą. Toks akivaizdumas procesą atnaujinti prašančio asmens turi būti specialiai aptartas ir argumentuotas. Pažeidimas laikomas akivaizdžiu, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo. Akcentuotina, kad klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Teismo padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas gali būti suprantamas kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai ir panašūs atvejai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-32-261/2017; 2018 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-28-520/2018; 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-5-438/2020).

45. Užsienietis prašyme atnaujinti procesą nurodytu pagrindu teigia, kad apeliacinės instancijos teismas Nutartyje vadovaujasi Įstatymo 113 straipsnio 2 dalimi, 140⁸ bei 140²¹ straipsniu, laikosi pozicijos, kad Užsieniečio sulaikymo pagrindų nėra, todėl ir alternatyvi sulaikymui priemonė jam negalėjo būti taikoma.

46. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Nutartyje nurodė, kad Užsienietis jau nebėra prieglobsčio prašytojas, jis yra neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantis užsienietis, kadangi yra priimtas galutinis ir neskundžiamas sprendimas nesuteikti prieglobsčio ir išsiųsti Užsienietį iš Lietuvos Respublikos. Sprendimas dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dar nėra įvykdytas, atitinkamos procedūros vykdomos. Byloje taip pat nustatyta ir Užsienietis šių aplinkybių įrodymais nepaneigė, kad Užsieniečio nepavyko rasti jo nurodytu gyvenamosios vietos adresu, VSAT užklausus jis nenurodė gyvenamosios vietos adreso, su Užsieniečiu pavyko susisiekti tik jo darbovietėje, be to, Užsienietis patvirtino, kad nenori grįžti į kilmės valstybę.

47. Įstatymo 113 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).

48. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl Užsieniečio sulaikymo pagrįstumo, vadovavosi ne, kaip Užsienietis nurodo, Įstatymo 140⁸ straipsniu, o Įstatymo 140¹⁸ straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad užsieniečio sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir šio Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais užsienietis gali būti sulaikomas ne ilgiau, negu būtina sprendimui dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, priimti ir (arba) įvykdyti išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimą kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. VSAT periodiškai, ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius, patikrina aplinkybes, turinčias įtakos užsieniečio sulaikymo pagrįstumui, ir šio Įstatymo 140²¹ straipsnyje nustatytais atvejais bei nustatyta tvarka kreipiasi į teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį.

49. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismo paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė yra proporcinga ir tinkama užtikrinti Įstatyme numatytus tikslus. Taigi šiais argumentais teismas aiškiai pagrindė, kodėl pirmosios instancijos teismo sprendimas taikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę yra pagrįstas, tinkamai taikė Įstatymo (materialiosios teisės) nuostatas. Šiuo atveju Užsienietis prašyme atnaujinti procesą, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, nepagrindė, kad teismas padarė esminį aptariamų materialiųjų teisės normų pažeidimą jas taikant, kuris galėjo turėti įtakos priimti neteisėtą procesinį sprendimą.

50. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Užsieniečio prašyme atnaujinti procesą aptariamu pagrindu išdėstyti argumentai vertintini kaip subjektyvūs, kuriais grindžiama jo pozicija, išimtinai susijusi su jam palankesniu situacijos vertinimu. Užsienietis nepateikė jokių akivaizdžių įrodymų ar įtikinamų argumentų dėl teismų padaryto akivaizdaus esminio prašyme nurodytų teisės normų pažeidimo jas taikant, galėjusio nulemti Nutarties neteisėtumą. Užsienietis nepagrindė, kad būtent pagal byloje susiklosčiusias aplinkybes buvo neteisingai aiškinamos ir taikomos jo prašyme atnaujinti procesą nurodytos teisės normos.

51. Teisėjų kolegijos vertinimu, Užsienietis iš esmės siekia bylos aplinkybių vertinimo iš naujo, tačiau sprendžiant dėl proceso atnaujinimo bylos aplinkybės nėra vertinamos iš naujo, nes proceso atnaujinimo institutas nėra skirtas dar kartą bylą išnagrinėti iš esmės, o yra skirtas tik įvertinti, ar nėra proceso atnaujinimo pagrindų, įtvirtintų ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgiant į tai, Užsieniečio argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminį materialiosios teisės normų pažeidimą, galėjusį nulemti teismo procesinio sprendimo neteisėtumą, nepripažintini pagrįstais, todėl pagrindo atnaujinti procesą vadovaujantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktu nėra pagrindo.

52. Užsienietis, prašydamas atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu (kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą), nurodo, kad pagal nuoseklią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl Įstatymo 114 straipsnio 5 dalies, joje įtvirtintas maksimalus 18 mėnesių užsieniečio sulaikymo terminas yra taikomas taip pat ir sprendžiant alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo klausimą. Užsieniečio teigimu, apeliacinės instancijos teismas vadovavosi vieninteliu teismo sprendimu, prieštaraujančiu nuosekliai teismo praktikai ir Įstatymo nuostatoms dėl asmens sulaikymo priemonės trukmės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1402-520/2023). Užsieniečio teigimu, Nutartis prieštarauja ir nuosekliai pirmosios instancijos teismo praktikai.

53. Pažymėtina, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ABTĮ 15 str. 1 d.), taigi sprendžiant ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nustatyto proceso atnaujinimo pagrindo egzistavimą, turi būti vertinama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika administracinėse bylose. Prašydamas atnaujinti procesą remiantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, kad administracinių teismų praktika atitinkamu klausimu yra nevienoda, jog byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. P662-19/2010; Nr. P822-81/2010; Nr. P143-154/2011; Nr. P-97-502/2015; Nr. P-106-525/2015; kt.). Atnaujinti procesą, remiantis nurodyta teisės norma, galima tik tuomet, kai bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios, jas vertinant ir nustatytoms aplinkybėms taikant atitinkamas teisės normas priimti skirtingi procesiniai sprendimai. Procesas, siekiant užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą, turėtų būti atnaujinamas tada, kai dėl galbūt skirtingo teisės normų aiškinimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nes priešingu atveju nepagrįstai būtų trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas.

54. Teisėjų kolegija, vertindama Užsieniečio prašyme atnaujinti procesą pateiktus argumentus aptariamu proceso atnaujinimo pagrindu, pažymi, kad pagal Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą bendrą taisyklę, užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 114 straipsnio 5 dalis ir joje įtvirtintas maksimalus 18 mėnesių užsieniečio sulaikymo terminas yra taikomas taip pat ir sprendžiant alternatyvios sulaikymui priemonės, kuria ribojama judėjimo laisvė, taikymo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3944-822/2022, 2022 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3908-968/2022, 2022 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3982-821/2022). Taigi, teismų praktikoje minėtu aspektu kalbama apie alternatyvios sulaikymui priemonės, kuria ribojama judėjimo laisvė, taikymą. Pareiškėjo nurodomoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. vasario 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1402-520/2023 yra pateiktas išsamus Įstatymo 114 straipsnio 5 dalies taikymo aiškinimas dėl joje įtvirtinto maksimalaus 18 mėnesių užsieniečio sulaikymo termino: išaiškinta, kad alternatyvios sulaikymui priemonės, kuria nėra varžoma užsieniečio teisė laisvai judėti, taikymo trukmė neįskaitytina į minėtą 18 mėnesių terminą. Tokios pozicijos laikomasi ir kituose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimtuose galutiniuose procesiniuose dokumentuose (žr., pvz., 2023 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1519-415/2023).

55. Kadangi nagrinėjamu atveju Užsieniečiui paskirta alternatyvia sulaikymui priemone – įpareigojimu kiekvieną trečiadienį nuo 8.00 val. iki 17.00 val. elektroniniu paštu mv.tyrimu.skyrius@vsat.vrm.lt pranešti VSAT Migracijos valdybos Tyrimų skyriui apie savo buvimo vietą, šią priemonę taikant iki 2023 m. spalio 27 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, nėra varžoma Užsieniečio teisė laisvai judėti, nėra pagrindo teigti, kad buvo nukrypta nuo vienodos teismų praktikos formavimo. Toks teismo sprendimas atitinka formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

56. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo teigti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nukrypo nuo formuojamos praktikos. Užsienietis taip pat nenurodė konkrečių teismų praktikoje suformuotų taisyklių, kurias apeliacinės instancijos teismas būtų pažeidęs. Teisėjų kolegijos vertinimu, prašymu dėl proceso atnaujinimo Užsienietis iš esmės siekia revizuoti įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų įvertintas aplinkybes, kas yra res judicata principo pažeidimas. Taigi nėra pagrindo atnaujinti procesą ir pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktą.

57. Teisėjų kolegijos vertinimu, Užsieniečio prašyme atnaujinti procesą nurodyti argumentai patvirtina, kad jis iš esmės siekia, jog būtų iš naujo įvertintos faktinės bylos aplinkybės ir apskritai byla būtų išnagrinėta iš naujo, tačiau ABTĮ 156 straipsnio 2 dalis nenumato galimybės dar kartą vertinti faktinių bylos aplinkybių ir atnaujinti procesą dėl argumentų, susijusių su faktinių bylos aplinkybių tyrimu ir įrodymų vertinimu. Įvertinus Užsieniečio prašymą dėl proceso atnaujinimo, matyti, kad juo iš esmės siekiama, kad visa administracinė byla būtų patikrinama ir nagrinėjama iš esmės. Proceso atnaujinimas nėra dar viena bylos nagrinėjimo iš esmės stadija, o šio instituto paskirtis – tik ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje išvardytų konkrečių, esminių ir akivaizdžių klaidų, padarytų nagrinėjant bylą, ištaisymas, kurių nagrinėjamu atveju Užsienietis nepagrindė. Kaip minėta, ABTĮ 156 straipsnio 2 dalis nenustato pagrindo atnaujinti bylos procesą vien tam, kad būtų iš naujo peržiūrėtos bei įvertintos išnagrinėjus bylą jau ištirtos bei įvertintos faktinės aplinkybės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P858-80/2014), t. y., kad dar kartą byla būtų išnagrinėta apeliacine tvarka.

58. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Užsieniečio prašymas dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8, 10 ir 12 punktuose nurodytais pagrindais yra nepagrįstas, todėl jo prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas ir procesas administracinėje byloje Nr. A-1951-821/2023 neatnaujinamas (ABTĮ 162 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio L. M. G. prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-1951-821/2023 netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-1951-821/2023 pagal (duomenys neskelbtini) piliečio L. M. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo (duomenys neskelbtini) piliečiui L. M. G..

Nutartis neskundžiama.