Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (kolegijos pranešėja),

dalyvaujant Nigerijos Federacinės Respublikos piliečiui B. B., jo atstovui advokatui R. S.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kybartų užsieniečių registracijos centro atstovui Ž. G.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio B. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. sausio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kybartų užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo (duomenys neskelbtini) piliečiui B. B.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Kybartų užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) su teikimu kreipėsi į teismą, prašydamas skirti (duomenys neskelbtini) piliečiui B. B. (toliau – ir Užsienietis) alternatyvią sulaikymui priemonę ir taikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – Užsieniečio apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2023 m. vasario 13 d., bet ne ilgiau, nei bus įvykdytas sprendimas dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

7. Užsieniečio teigimu, Centro prašoma laisvės ribojimo priemonė yra nepagrįsta – nevykdomas laisvės apribojimo tikslas. Sprendžiant dėl teikimo sulaikyti asmenį teisėtumo ir proporcingumo svarbu įvertinti, ar taikoma judėjimo laisvę varžanti priemonė yra būtina ir proporcinga įstatymų numatytam tikslui pasiekti. Teikime nurodoma, kad sulaikymo tikslas – išsiųsti Užsienietį į kilmės valstybę. Prieglobsčio prašytojo išsiuntimas prieštarautų Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams ir vidaus teisės aktams. Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas. Jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimas atnaujintas. Užsieniečio asmens tapatybė yra nustatyta, atliktos apklausos, jokių kitų prieglobsčio motyvų, kuriems nustatyti būtinas Užsieniečio laisvės ribojimas, nėra. Kadangi nėra operatyviai ir tinkamai sprendžiamas Užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimas ir nėra priimto galutinio sprendimo dėl jo išsiuntimo, nėra tikslo riboti asmens judėjimo laisvę.

8. Užsienietis akcentavo, kad jis turi darbą, nuomojasi būstą. Teikimu nepagrįstai apribojus jo (Užsieniečio) teisę dirbti (kurią jis realiai įgyvendina, gauna oficialų darbo užmokestį), darbo santykių nutraukimas sukels Užsieniečiui turtinius nuostolius (žalą), kurių atsiradimo pagrindas – tiesioginiai neteisėti kompetentingų valstybės institucijų veiksmai.

II.

III.

17. Užsienietis akcentuoja, kad jam sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikomos jau 18 mėnesių (2023 m. sausio 18 d.), todėl toliau taikant jam sulaikymo ar alternatyvias sulaikymui priemones būtų viršytas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 115 ir 140¹⁹ straipsniuose įtvirtintas didžiausias leistinas 18 mėnesių sulaikymo ar alternatyvių sulaikymui priemonių skyrimo terminas. Užsieniečio manymu, suėjus šiam terminui (2023 m. sausio 18 d.) teismo sprendimu jam taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė iki 2023 m. vasario 13 d. viršija nurodytą 18 mėnesių terminą, todėl ji iš esmės negali būti pratęsta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

21. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo Užsieniečiui skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – jo apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2023 m. vasario 13 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdytas Užsieniečio išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos, pagrįstumas ir teisėtumas.

22. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo panaikinti šį pirmosios instancijos teismo sprendimą, nes laikosi pozicijos, kad nebuvo faktinio ir teisinio pagrindo skirti jam (prieglobsčio prašytojui, kuris dirba, nuomojasi būstą, nėra padaręs jokių pažeidimų) alternatyvią sulaikymui priemonę. Užsienietis apeliacinį skundą grindžia iš esmės tuo, kad jam negalėjo būti apribota laisvė dėl to, jog jis negali būti išsiųstas į kilmės šalį, kai nebaigta jo prieglobsčio suteikimo procedūra, jo numatomas išsiuntimas nėra įmanomas. Taip pat Užsienietis nurodo, kad jam sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikomos jau 18 mėnesių, todėl toliau taikant jam sulaikymo ar alternatyvias sulaikymui priemones būtų viršytas Įstatymo 115 ir 140¹⁹ straipsniuose įtvirtintas didžiausias leistinas 18 mėnesių sulaikymo ar alternatyvių sulaikymui priemonių skyrimo terminas.

23. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui, prašo atmesti apeliacinį skundą, taip pat apeliacinės instancijos teismui pateikė dokumentus, patvirtinančius, jog 2023 m. vasario 8 d. apie 3 val. yra organizuojama Frontex jungtinė grąžinimo operacija į (duomenys neskelbtini), kurios metu bus vykdomas Užsieniečio išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos, t. y. pateikė numatomo skrydžio duomenis (skrydžių maršrutus, skrydžių datas ir laikus) bei (duomenys neskelbtini) ambasados Lietuvoje išduotą Užsieniečio grįžimo pažymėjimą.

24. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad Migracijos departamentas 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. 21S36346 netenkino Užsieniečio prašymo dėl prieglobsčio suteikimo, nusprendė Užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos. Užsieniečio skundai dėl šio sprendimo dalies dėl prieglobsčio nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į jo kilmės valstybę palikti nepakeisti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1895-525/2022). Akcentuotina, kad šioje byloje nėra pateikti įrodymai, jog Migracijos departamentas ar administracinis teismas, nagrinėjantis skundus dėl Migracijos departamento sprendimų ir veiksmų (neveikimo) pagrįstumo ir teisėtumo, būtų priėmę sprendimus sustabdyti Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr. 21S36346 vykdymą ir / ar yra sustabdę pradėtą vykdyti Užsieniečio išsiuntimo procedūrą pagal šį Migracijos departamento sprendimą.

25. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. liepos 26 d. sprendimu Užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – jo apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2023 m. sausio 25 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-3760-815/2022 pakeitė šią alternatyvią sulaikymui priemonę į priemonę – Užsieniečio apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2023 m. sausio 27 d., bet ne ilgiau kol bus įvykdyta jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai 2022 m. gruodžio 7 d. sprendimu Užsieniečiui taikė alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą kiekvieną antradienį nuo 8 iki 17 val. pranešti Centrui elektroniniu paštu arba telefonu apie savo buvimo vietą iki 2023 m. sausio 18 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas Užsieniečio išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos.

26. Centras, remdamasis tuo, kad įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1895-525/2022 nuspręsta, jog Užsieniečiui pagrįstai nesuteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, ir vykdydamas Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimą dėl Užsieniečio išsiuntimo, kad 2023 m. vasario 8 d. yra organizuojama Frontex jungtinė grąžinimo operacija į (duomenys neskelbtini), kurios metu bus vykdomas Užsieniečio išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos, Užsienietį 2023 m. sausio 23 d. sulaikė ir kreipėsi su teikimu dėl alternatyvios sulaikymui priemonės ribojant jo teisę judėti Lietuvos Respublikoje skyrimo. Centras prašė skirti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – jo apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2023 m. vasario 13 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdytas Užsieniečio išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos.

27. Pirmosios instancijos teismas tenkino Centro teikimą, nes įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su teikimo reikalavimu, padarė išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti ir išvengti Frontex organizuojamos jungtinės grąžinimo operacijos į (duomenys neskelbtini).

28. Nagrinėjant apeliacinio skundo argumentus, kad pareiškėjui ši alternatyvi sulaikymui priemonė negalėjo būti taikoma dėl to, kad Užsieniečio išsiuntimas yra neįmanomas, taip pat argumentus, susijusius su neteisėtai planuojamu Užsieniečio išsiuntimu, su Užsieniečio, kaip turinčio prieglobsčio prašytojo statusą, grąžinimo į kilmės valstybę nepagrįstumu, akcentuotina, kad šioje byloje nėra pareikšti jokie reikalavimai, susiję su Užsieniečio neteisėtu išsiuntimu į jo kilmės valstybę, įsiteisėjusio Migracijos sprendimo vykdymu, kai nagrinėjamas kitas Užsieniečio pateiktas prašymas suteikti jam prieglobstį, ir pirmosios instancijos teismas pagal jam suteiktą kompetenciją neturėjo jokio teisėto pagrindo nustatyti, jog Užsienietis negali būti išsiųstas iš Lietuvos, t. y. negali būti vykdomas įsiteisėjęs Migracijos sprendimas.

29. Šiuo nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagal jam suteiktą kompetenciją privalėjo išnagrinėti ir įvertinti Centro nurodytas aplinkybes, dėl kurių prašoma taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, kuria Užsienietis turi būti apgyvendintas VSAT, taikant ribojimus laisvai judėti Lietuvos Respublikoje, t. y. įvertinti individualią Užsieniečio situaciją pagal Centro nurodytus ir pateiktus įrodymus.

30. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 140¹⁹ straipsnis. Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalyje yra numatytos šios alternatyvios sulaikymui priemonės: 1) nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose; 2) užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 3) užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Įstatymo 115 straipsnio 2 dalyje nurodytos šios alternatyvios priemonės: užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba VSAT (1 p.); užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą (2 p.); patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti (3 p.).

31. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui priemonių taikymo, t. y., ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, ir kita. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

32. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog alternatyvių sulaikymui priemonių taikymas galimas tik tuomet, kai be tokių priemonių taikymui keliamų reikalavimų yra ir sulaikymui keliamų reikalavimų atitiktis, todėl nenustačius užsieniečio sulaikymo pagrindų, užsieniečiui negali būti taikomas nei pats sulaikymas, nei alternatyvios sulaikymui priemonės (žr., pvz., 2014 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-28/2014; 2022 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3185-881/2022).

33. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 2 dalį, kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).

34. Pagal Įstatymo 140¹⁸ straipsnio 1 dalį, užsieniečio sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir šio Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais užsienietis gali būti sulaikomas ne ilgiau, negu būtina sprendimui dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, priimti ir (arba) įvykdyti išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimą kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. VSAT periodiškai, ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius, patikrina aplinkybes, turinčias įtakos užsieniečio sulaikymo pagrįstumui, ir šio Įstatymo 140²¹ straipsnyje nustatytais atvejais bei nustatyta tvarka kreipiasi į teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį.

35. Teisėjų kolegija, įvertinusi Centro teikime nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, dėl kurių tenkintas teikimas, pritaria išvadai, jog yra faktinis ir teisinis pagrindas Užsieniečiui skirti Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymui priemonę.

36. Byloje Centro pateikti įrodymai patvirtino, kad buvo pradėta vykdyti Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos į jo kilmės valstybę procedūra, kad 2023 m. vasario 8 d. organizuojama Užsieniečio grąžinimo operacija į (duomenys neskelbtini). Užsieniečiui yra išduotas asmens grąžinimo pažymėjimas, nupirkti lėktuvo bilietai į (duomenys neskelbtini) ir 2023 m. vasario 8 d. yra numatytas jo grąžinimas į kilmės valstybę

37. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs teikime nurodytas aplinkybes, Užsieniečio atsikirtimus į teikimą, įvertinęs įrodymus, padarė išvadą, kad yra pagrindas manyti, jog Užsienietis gali pasislėpti (ir siekia) pasislėpti ir išvengti Frontex organizuojamos jungtinės grąžinimo operacijos į (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas vertino ne vien tik faktą, kad yra organizuojamas Užsieniečio išsiuntimas, bet ir visas kitas aplinkybes, įrodymus, kurių pagrindu įvertinęs Užsieniečio individualią situaciją, nustatė, jog yra pagrindas manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti ir išvengti Frontex organizuojamos jungtinės grąžinimo operacijos į (duomenys neskelbtini).

38. Nustatant, ar pirmosios instancijos tinkamai įvertino įrodymus, pirmiausia pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2147-415/2020; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

39. Iš bylos duomenų matyti, kad Užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, dirba, iki sulaikymo (2023 m. sausio 23 d.) nuomojosi butą, tačiau iš Užsieniečio asmens byloje pateiktų dokumentų matyti, kad Užsienietis yra linkęs nesilaikyti teisės aktuose nustatytų taisyklių, t. y. yra pažeidęs Centro vidaus tvarkos taisykles pavėluodamas grįžti į Centrą (žr. Centro Vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo 2022 m. lapkričio 17 d. protokolą, Centro darbuotojo 2022 m. lapkričio 14 ir 15 d. tarnybinius pranešimus).

40. Užsienietis apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad jam visiškai neturėtų būti skiriama alternatyvi sulaikymui priemonė, nes bendra sulaikymo ir alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo Užsieniečiui trukmė viršija 18 mėnesių (18 mėnesių terminas suėjo 2023 m. sausio 18 d.), todėl jam nauja alternatyvi sulaikymui priemonė ar sulaikymas nebegali būti skiriama, nes pažeistų jo teises, būtų neproporcinga siekiamam tikslui – jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūroms vykdyti. Vertindama argumentus dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo termino, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal nuoseklią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Įstatymo 114 straipsnio 5 dalis ir joje įtvirtintas maksimalus 18 mėnesių užsieniečio sulaikymo terminas yra taikomas taip pat ir sprendžiant alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo klausimą (žr., pvz., 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3803-463/2022; kt.).

41. Pažymėtina, kad Užsieniečiui Lietuvos Respublikoje nuo jo sulaikymo jam kirtus Lietuvos Respublikos sieną ir pateikus prieglobsčio prašymą taikytų sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonių ribojant jo judėjimo laisvę tik apgyvendinimo teritorijoje trukmė viršija 13 mėnesių. Užsieniečiui nuo 2022 m. rugsėjo 7 d. iki 2022 m. gruodžio 7 d. skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT neribojant jo judėjimo laisvės (3 mėnesiai), nuo 2022 m. gruodžio 8 d. iki 2023 m. sausio 23 d. – alternatyvi sulaikymui priemonė neribojant jo judėjimo laisvės ir įpareigojant jį elektroninių ryšių priemonėmis darbo dienomis ir darbo valandomis informuoti VSAT apie savo buvimo vietą (mėnuo ir 15 dienų). Nagrinėjamu atveju alternatyvios sulaikymui priemonės, kuria nėra varžoma Užsieniečio teisė laisvai judėti, taikymo trukmė neįskaitytina į minėtą 18 mėnesių terminą.

42. Kaip jau minėta, Užsienietis prašo kreiptis su prašymu į ESTT pateikti prejudicinį sprendimą, ar veiksmai, kuriais siekiama įvykdyti užsieniečio išsiuntimą tuo laikotarpiu, kai yra nagrinėjamas jo prieglobsčio prašymas, atitinka Direktyvos 2008/115/EB, reglamentuojančios užsieniečių išsiuntimą, nuostatas.

43. ABTĮ 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog, taikydamas Europos Sąjungos teisės normas, teismas taip pat vadovaujasi Europos Sąjungos teisminių institucijų sprendimais. Įstatymų nustatytais atvejais teismas kreipiasi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją, prašydamas prejudicinio sprendimo dėl Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo.

44. Kadangi apeliaciniame skunde suformuluotas prašymas nėra siejamas su šios bylos dalyku ir nagrinėjamomis aplinkybėmis, apeliaciniame skunde cituojamos Direktyvos 2008/115/EB nuostatos nėra susietos su šioje byloje nagrinėjamais klausimais, todėl prašymas netenkinamas.

45. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylos faktines ir teisines aplinkybes bei pritaikė ginčui aktualų teisinį reguliavimą, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Pažymėtina, kad byloje nenustatyti pagrindai, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgus į tai, Užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio B. B. apeliacinį skundą atmesti.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. sausio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.