Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Gudžiūnienės ir Astos Radzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. M. ieškinį atsakovams K. M. ir G. B. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, prievolės pripažinimo asmenine ir turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

15. Atsakovas K. M., būdamas santuokoje su ieškove, 2007 m. rugsėjo 26 d. sudarė su AB SEB banku kredito sutartį, kuria AB SEB bankas suteikė atsakovui 25 metų laikotarpiui ne didesnį nei 121 595,73 Eur kreditą butui pirkti, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka jį grąžinti ir mokėti palūkanas (kredito sutarties specialiosios dalies 2, 4 ir 5.1 punktai, bendrosios dalies 2.1 papunktis). Iš kredito sutarties sąlygų matyti, kad pareigą atsiskaityti atsakovas turėjo vykdyti mokėjimo dieną sukaupdamas kredito sutarties specialiojoje dalyje nurodytoje banko sąskaitoje mokėtiną sumą, reikalingą kreditui grąžinti ir palūkanoms sumokėti (kredito sutarties specialiosios dalies 10 punktas, bendrosios dalies 4.4 papunktis), o kredito davėja šią sumą nuskaitydavo iš atsakovo sąskaitos. Kredito sutarties 7.1 papunktyje nurodyta, kad kredito gavėjo prievolės pagal šią sutartį bus užtikrintos įkeičiant AB SEB bankui butą, esantį (duomenys neskelbtini), dėl kurio įgijimo, kaip matyti iš ieškovės ir atsakovo K. M. santuokos nutraukimo byloje esančių duomenų, 2007 m. rugsėjo 25 d. atsakovas sudarė preliminarią sutartį. Atsakovui sudarant kredito sutartį, ieškovė patvirtino, kad, prieš atsakovui pasirašant sutartį, susipažino su sutarties sąlygomis, jas suprato ir su jomis sutiko, taip pat patvirtino suprantanti, kad nutraukus kredito sutartį, skola bus išieškoma iš įkeisto nekilnojamojo turto, neatsižvelgiant į jo statusą ir nepilnamečių asmenų ar kitų išlaikytinių, gyvenančių įkeistame būste, interesus (kredito sutarties specialiosios dalies 13 punktas).

17. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė ir atsakovas negyveno jų įgytame bute, už kurį jie atsiskaitė panaudoję AB SEB banko suteiktą kreditą. Šiame bute, kaip matyti iš byloje esančių duomenų (žr., pvz., ieškovės dubliko 41 punktas, Klaipėdos miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo 27 psl.), gyveno atsakovė G. B.. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas K. M. buvo išdavęs atsakovei G. B. 2011 m. sausio 18 d., 2012 m. balandžio 30 d. ir 2014 m. liepos 4 d. notarine tvarka patvirtintus įgaliojimus, kuriais atsakovei buvo suteikta teisė valdyti, naudoti ir tvarkyti ankstesniame šios nutarties punkte nurodytą butą, mokėti visus mokesčius įmonėms, teikiančioms komunalines ir kitokias paslaugas, sudaryti atsakovo vardu sandorius (nuomos, panaudos, draudimo) dėl buto, atlikti veiksmus, susijusius su buto rekonstrukcija ar remontu ir kt. Byloje taip pat yra pateikti atsakovo K. M. sąskaitos, esančios AB SEB banke, išrašai už laikotarpį nuo 2010 m. kovo 17 d. iki 2017 m. kovo 10 d. ir 2010–2015 metų nurodymai pervesti įmokėtus grynuosius pinigus, iš kurių matyti, kad atsakovė G. B. ir kiti asmenys pervesdavo pinigus į atsakovo K. M. sąskaitą. Šie mokėjimai, atsakovų teigimu, buvo atliekami G. B. ir jai artimiems asmenims siekiant sumokėti įmokas AB SEB bankui pagal ieškovės ir atsakovo K. M. sudarytą sutartį, kadangi, sudarydami kredito ir pirkimo–pardavimo sutartį, ieškovė ir atsakovas faktiškai siekė įgyti turtą ne sau, o G. B., kuri dėl savo gaunamų mažų pajamų negalėjo gauti kredito butui įgyti.

18. Klaipėdos miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka ir išspręsti kiti su santuokos nutraukimu susiję sutuoktinių tarpusavio turtiniai ir neturtiniai klausimai. Klaipėdos miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs iš esmės šalių ginčą, be kita ko, padarė tokias nagrinėjamai bylai reikšmingas išvadas: 1) nutraukus santuoką, ieškovei ir atsakovui K. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausęs turtas (šios nutarties 16 punkte minėtas butas, dalis žemės sklypo ir automobilių saugyklos) buvo padalytas buvusiems sutuoktiniams natūra lygiomis dalimis, priteisiant kiekvienam iš jų po 1/2 šio turto dalį; 2) po santuokos nutraukimo ieškovės ir atsakovo bendra prievolė AB SEB bankui pagal jų sudarytą kredito sutartį lieka solidaria abiejų sutuoktinių prievole; 3) atsakovė G. B., vykdydama ieškovės ir atsakovo K. M. prievolę pagal jų ir AB SEB banko sudarytą kredito sutartį, sumokėjo už juos 43 276,83 Eur sumą, todėl ši suma, vadovaujantis CK 6.50 straipsnio 3 dalimi, buvo priteista atsakovei G. B. solidariai iš ieškovės ir atsakovo G. M.. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo dalis, kuria buvo konstatuotos minėtos aplinkybės, buvo palikta nepakeista.

19. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad, teismui priėmus sprendimą priteisti ginčo turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovei ir atsakovui K. M., G. B. nustojo mokėti į K. M. sąskaitą pinigus kreditui padengti. Kredito sutarties pagrindu prisiimtų prievolių AB SEB bankui neįvykdė ir ieškovė bei atsakovas K. M.. Todėl, kaip matyti iš byloje pateikto antstolės 2019 m. birželio 25 d. pranešimo apie įkeisto turto (buto, automobilio saugyklos ir žemės sklypo dalių) pardavimą, taip pat jos 2019 m. rugpjūčio 12 d. patvarkymo dėl išieškotų lėšų paskirstymo, likusi negrąžinta kredito dalis buvo išieškota iš ieškovės ir atsakovo priverstine tvarka parduodant ginčo turtą. Šiuo metu ieškovė ir atsakovas K. M. neturi įsiskolinimų pagal jų sudarytą kredito sutartį. Byloje pateiktame AB SEB banko 2020 m. birželio 10 d. rašte išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad šis ieškovės ir atsakovo įsiskolinimas buvo sumokėtas tokia tvarka: ieškovė sumokėjo 234,93 Eur, atsakovas K. M. – 64 793,56 Eur, UAB Būsto paskolų draudimas – 12 058,30 Eur, antstolė, priverstine tvarka realizavusi įkeistą turtą, pervedė kreditorei 60 291,49 Eur. Kitas ieškovės ir atsakovo K. M. įsiskolinimas – 43 276,83 Eur suma, Klaipėdos miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu priteista atsakovei G. B., nėra apmokėtas. Ši suma yra išieškoma priverstine tvarka iš ieškovės (žr., pvz., antstolės 2020 m. kovo 20 d. patvarkymą dėl nustatytos turto vertės ir realizavimo varžytynėse).

21. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškovės reikalavimus, jos ieškinio netenkino. Teismas nurodė, kad įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu, kuriuo buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo K. M. santuoka, buvo išspręstas klausimas dėl buvusių sutuoktinių įsiskolinimo atsakovei G. B. – jos atsakovui K. M. pervesta suma buvo pripažinta kaip buvusių sutuoktinių vardu atliktas mokėjimas AB SEB bankui pagal kredito sutartį ir ši suma, vadovaujantis CK 6.50 straipsniu, buvo priteista G. B. solidariai iš ieškovės ir M. M.. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kelia klausimus, kaip turėtų būti kvalifikuojami atsakovės G. B. atlikti mokėjimai į atsakovo K. M. sąskaitą, ar ieškovei, kaip solidariai skolininkei, galėjo kilti pareiga atsiskaityti su atsakove G. B. už jos atliktus mokėjimus, ar iš G. B. gautos pinigų sumos buvo panaudotos tinkamai ir ieškovei nebuvo sukelta žala.

Dėl ieškovės apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų (ne)pagrįstumo

22. Civilinio proceso tikslas yra, be kita ko, ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). Šį tikslą teismas įgyvendina priimdamas sprendimą, kuriuo jis išnagrinėja iš esmės tarp šalių kilusį ginčą (CPK 259 straipsnio 1 dalis). Priimdamas sprendimą, teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas nagrinėjamoje byloje, ar ieškinys (priešieškinis) yra tenkintinas (CPK 256 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjus išnagrinėtoje byloje priimtam teismo sprendimui, šalių teisės ir pareigos tampa nustatytos ir yra gaunamas procesinis rezultatas, dėl kurio buvo pradėtas teismo procesas. Todėl subjektinė teisė kreiptis į teismą laikoma įgyvendinta ir ji išnyksta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-701/2021).

23. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad yra išskiriamos trys įsiteisėjusio teismo sprendimo savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata (teismo išspręsta byla) galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-1075/2020). Bendrasis principas, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja privalomą galią, atsispindi CPK 18 straipsnyje, kuriame yra nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata galia reiškia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią, todėl šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio (negatyvusis res judicata efektas) ir teismo sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje (pozityvusis res judicata efektas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-469/2019). Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 182 straipsnio 2 punktas, 279 straipsnio 4 dalis). Taigi, įsiteisėjęs teismo sprendimas saisto jo šalis – sprendimui įsiteisėjus, jame nustatyti įpareigojimai tampa joms privalomais ir turi būti vykdomi, o jame nustatyti faktai ir aplinkybės negali būti ginčijami ir įrodinėjami iš naujo.

24. Pažymėtina, kad pirmiau nurodytas teisinis reguliavimas dėl įsitiesėjusio teismo sprendimo galios ir jo savybių nėra savitikslis. Šio reguliavimo tikslas, inter alia (be kita ko), yra užtikrinti teisinį stabilumą ir įgytų teisių apsaugą. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje šiuo aspektu yra išaiškinta, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, atsižvelgiant į teisėtumo ir teisinio tikrumo principus, apima reikalavimą, kad tais atvejais, kai teismai jau yra išsprendę ginčą, jų sprendimu neturėtų būti abejojama (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006 m. sausio 12 d. sprendimas byloje Kehaya ir kiti prieš Bulgariją, peticijų Nr. 47797/99, 68698/01, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-313/2020). Todėl teismo sprendimo (nutarties) teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip, negu įstatyme nustatyta instancine tvarka. Tik apeliacinės instancijos ar kasacinis teismas, revizuodamas konkrečioje išnagrinėtoje byloje priimtą žemesnės instancijos teismo sprendimą, galėtų konstatuoti, kad teismas netinkamai nustatė faktines aplinkybes ir (ar) taikė teisės aktų nuostatas, kad priimtas teismo sprendimą (nutartis) yra neteisėtas ir nepagrįstas. Dalyvaujantys byloje asmenys negali ginčyti teismo sprendime nustatytų aplinkybių ir jų atžvilgiu nustatytų įpareigojimų inicijuodami teisme kitą bylą.

25. Kaip minėta šios nutarties 18 punkte, nagrinėjamu atveju Klaipėdos miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo K. M. santuoka ir buvo išspręsti klausimai dėl jų tarpusavio turtinių santykių. Be kita ko, minėtoje byloje buvo išnagrinėtas ir tarp šios bylos šalių kilęs ginčas dėl ieškovės ir atsakovo K. M. įgyto buto, automobilio saugyklos dalies ir žemės sklypo dalies, esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės bei dėl atsakovės G. B. atliktų mokėjimų atsakovui G. M. priteisimo.

26. Atsakovė G. B. ieškovės ir atsakovo K. M. santuokos nutraukimo byloje buvo pareiškusi reikalavimus pripažinti apsimestiniais sandorius, kurių pagrindu ieškovė ir atsakovas K. M. įgijo butą su priklausiniais ir perkelti jai pirkėjo teises, arba, netenkinus šių reikalavimų, pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento šalių preliminarų žodinį susitarimą, pagal kurį atsakovei G. B. ateityje turėjo būti perleistas butas su priklausiniais, ir taikyti restituciją, priteisiant G. B. iš ieškovės ir atsakovo K. M. jos pervestas sumas. Reikšdama tokius reikalavimus, atsakovė G. B. laikėsi pozicijos, kad ieškovė ir atsakovas K. M. įgijo pirmiau minėtą turtą jai, kad tai ji (jos pasitelkti asmenys) mokėjo už šį turtą kredito įmokas ir kad turto įgijėjai (ieškovė ir atsakovas K. M.) turėjo ketinimų perleisti šį turtą jai po to, kai bus išmokėtas kreditas. Tačiau Klaipėdos miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs ginčą iš esmės, (duomenys neskelbtini) sprendimu nurodytų atsakovės reikalavimų netenkino. Teismas vertino, kad atsakovė G. B. neįrodė, jog jos ginčijami ieškovės ir atsakovo K. M. sudaryti turto įgijimo sandoriai neatitiko tikrosios jų šalių valios ir kad juos sudarant egzistavo pardavėjos UAB „Metva“ ar hipotekos kreditoriaus AB SEB banko susitarimai su atsakove G. B.. Be to, teismas nurodė, kad, nors atsakovas K. M. pripažino, jog ginčo turtą jis siekė įgyti atsakovei G. B., byloje esančių įrodymų nepakanka siekiant padaryti išvadą, jog ieškovė taip pat dalyvavo sudarant susitarimą, pagal kurį ginčo turtas turėjo būti perleistas G. B. jai grąžinus šiam turtui įgyti išduotą kreditą (žr. Klaipėdos miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo 25–27 psl.).

27. Kita vertus, Klaipėdos miesto apylinkės teismas minėtoje byloje pripažino, kad atsakovė G. B. atliko mokėjimus ieškovės ir atsakovo K. M. naudai ir konstatavo, kad šios sumos turi būti jai grąžintos. Teismas nustatė, kad atsakovė G. B. ir jos pasitelkti asmenys laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 17 d. iki 2017 m. kovo 10 d. reguliariai pervesdavo pinigus į atsakovo K. M. sąskaitą, esančią AB SEB banke. Įvertinęs šių įmokų reguliarumą, dydį bei nurodytą jų paskirtį, teismas padarė išvadą, kad tokiu būdu atsakovė G. B. vykdė ieškovės ir atsakovo K. M. prievolę AB SEB bankui pagal jų sudarytą kredito sutartį. Nors atsakovė G. B. prašė teismo priteisti minėtas jos sumokėtas įmokas kaip nepagrįstą ieškovės ir atsakovo K. M. praturtėjimą, teismas kvalifikavo šiuos atsakovės G. B. atliktus mokėjimus pagal CK 6.50 straipsnį kaip prievolės vykdymą už ieškovę ir atsakovą K. M. ir, vadovaudamasis šio straipsnio 3 dalimi, kurioje nurodyta, kad trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku, priteisė G. B. solidariai iš ieškovės ir atsakovo K. M. jos sumokėtą 43 276,83 Eur sumą (žr. Klaipėdos miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo 27–29 psl.). Tokiu būdu Klaipėdos miesto apylinkės teismas, spręsdamas ieškovės ir atsakovo K. M. santuokos nutraukimo klausimą, išsprendė tarp šalių kilusį ginčą dėl atsakovės G. B. atliktų įmokų teisinio kvalifikavimo ir šių įmokų priteisimo. Ši Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo dalis nebuvo panaikinta nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, yra įsitiesėjusi ir galiojanti, todėl ji yra privaloma dalyvavusiems byloje asmenims ir turi būti jų vykdoma. Vis dėlto, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovė šioje byloje siekia paneigti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytas aplinkybes ir šio sprendimo pagrindu jos turimas įvykdyti prievoles.

28. Ieškovė, nesutikdama su savo prievole atsiskaityti su G. B., šioje byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose įrodinėja, kad atsakovės G. B. atlikti mokėjimai į atsakovo K. M. sąskaitą negali būti vertinami kaip CK 6.50 straipsnyje nustatytas prievolės vykdymas už trečiąjį asmenį, kadangi G. B. atliko mokėjimus ne tiesiogiai AB SEB bankui, o K. M.. Ieškovės vertinimu, tarp atsakovų susiklostę teisiniai santykiai labiau atitinka paskolos santykius – atsakovė G. B. pervesdavo pinigus į atsakovo K. M. sąskaitą jų sudarytų žodinių paskolos sutarčių pagrindu, o K. M. šiuos pinigus ketino grąžinti galimai perleisdama G. B. už AB SEB banko suteiktą kreditą įgytą butą. Taigi, ieškovė kvestionuoja Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendime nustatytas aplinkybes ir siekia, kad teismas šioje byloje iš naujo jas įvertintų bei kitaip kvalifikuotų tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Atitinkamai, ieškovė siekia, kad šioje byloje būtų paneigta įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta jos, kaip solidarios bendraskolės, prievolė kartu su atsakovu K. M. grąžinti atsakovei G. B. jos sumokėtas įmokas ir būtų pripažinta, kad šis įsiskolinimas – tai atsakovo K. M. asmeninė prievolė atsakovei G. B.. Tokie ieškovės reikalavimai, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, negali būti vertinami kaip pagrįsti.

29. Nors ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad tai, jog santuokos nutraukimo byloje teismas atsakovės G. B. atliktus mokėjimus priteisė pagal CK 6.50 straipsnį, nekliudo jai vertinti šiuos mokėjimus kaip paskolinius teisinius santykius ir ginčyti šiuos sandorius, tokia ieškovės pozicija prieštarauja šios nutarties 22–24 punktuose aptartoms teisės aktų nuostatoms ir teismų praktikoje pateiktiems išaiškinimams dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinės galios ir jame nustatytų aplinkybių privalomumo. Klaipėdos miesto apylinkės teismui įsiteisėjusiu sprendimu šalis siejančius teisinius santykius kvalifikavus kaip prievolės už kitą asmenį vykdymą pagal CK 6.50 straipsnį ir priteisus atsakovės G. B. į atsakovo K. M. sąskaitą pervestą 43 276,83 Eur sumą iš abiejų buvusių sutuoktinių solidariai, tokios teismo nustatytos aplinkybės saisto ieškovę, o teismo nustatyti įpareigojimai tampa jai privalomais. Todėl ieškovė kitoje byloje negali reikalauti iš naujo vertinti teismo jau įvertintas aplinkybes, siekti nuginčyti ar pakeisti įsiteisėjusiu teismo sprendimu atliktą tarp šalių susiklosčiusių santykių teisinį kvalifikavimą ir paneigti savo pareigą vykdyti prievolę atsakovei. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai tokių ieškovės reikalavimų netenkino.

30. Nustatęs, kad klausimas dėl šalis siejusių teisinių santykių kvalifikavimo ir ieškovės pareigos atsiskaityti su atsakove G. B. yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir šiuo atveju nėra pagrindo šalis siejusių teisinių santykių kvalifikuoti kitaip, nei juos kvalifikavo Klaipėdos miesto apylinkės teismas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nelaikė reikšmingais ir ieškovės argumentų, kad šiuo atveju buvo pažeistos imperatyvios CK 3.92 straipsnio 6 dalies ir 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos, reglamentuojančios bendrų sutuoktinių prievolių vykdymą, taip pat viešoji tvarka ir gera moralė. Ieškovė tokius savo argumentus grindžia aplinkybėmis, kad atsakovai neinformavo jos apie tariamai jos vardu sudarytas paskolos sutartis, tačiau, kaip minėta pirmiau, šalių nesiejo paskolos teisiniai santykiai; atsakovė G. B. CK 6.50 straipsnio pagrindu vykdė prievoles už ieškovę ir atsakovą K. M.. Savo ruožtu ieškovės argumentus, kad šiuo atveju buvo pažeista imperatyvi CK 6.50 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią kreditoriaus galimybė priimti prievolės įvykdymą iš trečiojo asmens yra siejama su skolininko neprieštaravimu tokiam jo prievolės įvykdymui, o ieškovė apie jos vardu atliekamus mokėjimus nežinojo, paneigia jau minėtame prejudicinę galią šioje byloje turinčiame Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendime nustatytos aplinkybės. Teismas minėtame sprendime nustatė, kad, pirma, ieškovė žinojo, jog atsakovė G. B. gyvena ginčo bute ir vykdo jos bei atsakovo K. M. prievoles AB SEB bankui pagal jų sudarytą kredito sutartį, antra, byloje nėra įrodymų, kad ji per 7 metus būtų pareiškusi pretenzijas dėl tokios situacijos (žr. Klaipėdos miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo 27 psl.).

31. Kitaip nei teigia ieškovė, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino jos nurodytą aplinkybę dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių taikymo buvusiems sutuoktiniams momento. Ieškovė šiuo aspektu teisingai nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendime buvo konstatuota, jog santuokos nutraukimas sukėlė teisines pasekmes buvusių sutuoktinių turtinėms teisėms nuo 2009 m. gegužės 21 d., kai jie faktiškai pradėjo gyventi atskirai (žr. Klaipėdos miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo 29–30 psl.). Tačiau įvertinus Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendime išdėstytas aplinkybes matyti, kad teismas šiuo atveju nekonstatavo, jog ši jo padaryta išvada turi įtakos sprendžiant klausimą dėl ieškovės ir K. M. pareigos atsiskaityti su G. B.. Priešingai, teismas, kaip minėta pirmiau, atskirai įvertino sprendime G. B. pareiškus reikalavimus ir priteisė jai solidariai iš abiejų buvusių sutuoktinių, t. y. tiek iš ieškovės, tiek ir iš atsakovo K. M., 43 276,83 Eur už juos sumokėtų kredito įmokų. Todėl aplinkybė, kad santuokos nutraukimo teisiniai padariniai yra taikomi ieškovės ir atsakovo K. M. turtinėms teisėms nuo 2009 m. gegužės 21 d., nesudaro pagrindo vertinti, jog ieškovė neturi atsakyti kaip solidari bendraskolė pagal jos ir atsakovo K. M. prievoles atsakovei G. B..

32. Be pirmiau aptartų argumentų, ieškovė apeliaciniame skunde nurodo ir kitas aplinkybes, jos vertinimu, pagrindžiančias, kad ji neturi atsiskaityti su G. B., nes atsakovai siekė neteisėtai pasipelnyti jos sąskaita. Pavyzdžiui, ieškovė plačiai argumentuoja savo poziciją, kad ginčo turtas nebuvo įgytas siekiant ateityje perleisti jį atsakovei G. B., taip pat nurodo aplinkybes apie atsakovo K. M. sąskaitose buvusių pinigų išėmimą įvairiuose Klaipėdos bankuose laikotarpiais, kai jis buvo komandiruotėse ir negalėjo pats atlikti šių operacijų, padarydama prielaidą, kad šiuos pinigus paimdavo G. B. ir pan. Ieškovė taip pat teigia, kad teismas, nustatęs, jog tikrąja ginčo turto pirkėja buvo atsakovė G. B., turėjo šį sandorį ex officio (pagal pareigas, savo iniciatyva) pripažinti negaliojančiu, nes šiuo sandoriu buvo siekiama apgauti AB SEB banką. Tačiau pažymėtina, kad ieškovė iš esmės tuos pačius klausimus kėlė ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje jos santuokos nutraukimo byloje, todėl teismas neturi pagrindo jų pakartotinai vertinti.

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju ne tik pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimus pripažinti atsakovės G. B. atliktus mokėjimus paskolos sutartimis ir pripažinti jas iš dalies negaliojančiomis nustatant, kad K. M. turi asmeninę prievolę atsiskaityti su G. B., tačiau taip pat pagrįstai netenkino ir ieškovės alternatyvaus reikalavimo priteisti ieškovei iš atsakovo K. M. žalos atlyginimą. Pažymėtina, kad civilinė atsakomybė asmeniui yra taikoma tik tuo atveju, jeigu yra įrodomos visos įstatyme nustatytos privalomos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. skolininko neteisėti veiksmai ir jo kaltė, kreditoriaus patirta žala ir neteisėtus veiksmus bei patirtą žalą siejantis priežastinis ryšys (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tačiau ieškovė nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių neįrodė.

34. Iš ieškovės procesiniuose dokumentuose išdėstytų aplinkybių matyti, kad kaip savo patirtą turtinę žalą ieškovė vertina 43 276,33 Eur sumą, kurią ji turi sumokėti atsakovei G. B. solidariai su atsakovu K. M. pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą, ir 5 185,72 Eur palūkanas, apskaičiuotas atsakovės G. B. jos atžvilgiu pradėtoje vykdomojoje byloje. Grįsdama savo reikalavimus, ieškovė nurodo, kad atsakovas K. M. nepagrįstai jos vardu prisiėmė prievoles atsakovės G. B. atžvilgiu ir nepanaudojo gautų pinigų grąžindamas kreditą, bet juos iššvaistė. Tačiau Klaipėdos miesto apylinkės teismas, ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo byloje vertindamas klausimus, susijusius su šiais ieškovės kvestionuojamais mokėjimais, kaip minėta, padarė priešingą išvadą, kad G. B. sumokėjo AB SEB bankui 43 276,83 Eur vykdydama buvusių sutuoktinių solidarią prievolę AB SEB bankui. Aplinkybę, kad G. B. ir jos pasitelktų asmenų pervestos pinigų sumos buvo panaudotos vykdant ieškovės ir atsakovo K. M. solidarias prievoles pagal jų sudarytą kredito sutartį, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš dalies patvirtina ir AB SEB banko 2020 m. birželio 1 d. rašte nurodyti duomenys apie K. M. atliktus mokėjimus pagal kredito sutartį (žr. plačiau šios nutarties 19 punktą). Ieškovė apeliaciniame skunde nenurodė jokių pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą vertinti, kad G. B. pervesti pinigai buvo K. M. panaudoti ne kreditui dengti, bet kitais tikslais. Jos nurodytos aplinkybės apie jos ir K. M. sumokėtas sumas AB SEB bankui yra susijusios su jų, kaip solidarių bendraskolių, tarpusavio prievolėmis ir nepagrindžia ieškovei sukeltos žalos.

35. Apeliaciniame skunde ieškovė, įrodinėdama, kad ji patyrė žalą, nurodo ir aplinkybę, kad atsakovė G. B. pareiškė reikalavimus tik jos atžvilgiu, neįtraukdama į vykdymo procesą solidaraus bendraskolio atsakovo K. M., todėl 5 185,72 Eur palūkanos vykdymo procese yra skaičiuojamos tik ieškovei. Tačiau tokios ieškovės nurodytos aplinkybės taip pat neįrodo jos atžvilgiu atliktų neteisėtų veiksmų ir nepagrindžia jos patirtos žalos. CK 6.6 straipsnio 4 dalyje nustatyta bendra taisyklė, kad tuo atveju, jeigu skolininkų pareiga yra solidari, kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Todėl atsakovė G. B., kuriai Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu buvo priteista 43 276,83 Eur suma, turėjo diskrecijos teisę pasirinkti, kokiu būdu ir iš kurio solidaraus bendraskolio ji pageidauja išieškoti jai priteistą sumą. Pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu taip pat teisingai nurodė, kad ieškovė nėra pateikusi byloje duomenų, jog ji yra sumokėjusi jos nurodytą sumą, todėl šiuo atveju nėra pagrindo vertinti, kad ji patyrė nurodyto dydžio žalą.

Dėl procesinės bylos baigties ir šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

36. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu atmetęs ieškovės pareikštus reikalavimus, pagrįstai vadovavosi prejudicinę galią turinčiame teismo sprendime nustatytomis aplinkybėmis, tinkamai įvertino byloje susiklosčiusias aplinkybes ir pritaikė teisės aktų nuostatas. Ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo šį sprendimą panaikinti, todėl jos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

37. Apeliacinės instancijos teismui atmetus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovai įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas K. M. nurodo, kad jis patyrė 260 Eur atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų. Šias išlaidas atsakovas grindžia 2021 m. rugsėjo 13 d. teisinių paslaugų ir atstovavimo sutartimi, kuria jis pavedė savo atstovei parengti atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, ir 2021 m. rugsėjo 14 d. mokėjimo nurodymu, pagrindžiančiu, kad jis sumokėjo savo atstovei už suteiktas teisines paslaugas jo nurodytą sumą. Atsakovė G. B. pateikė teismui 2021 m. rugsėjo 20 d. sąskaitą ir mokėjimo nurodymą, iš kurių matyti, kad ji sumokėjo savo atstovui 363 Eur už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą. Atsakovų prašomos priteisti atstovavimo išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, pagrindu apskaičiuotų didžiausių priteistinų atstovavimo išlaidų sumų, yra pagrįstos ir realiai patirtos, todėl priteistinos iš ieškovės.

38. Panevėžio apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. nutartimi ieškovei iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme buvo atidėtas terminas sumokėti 752 Eur už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, ši suma priteistina į valstybės biudžetą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui K. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės M. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 260 Eur (du šimtus šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti atsakovei G. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės M. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 363 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės M. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 752 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt du eurus) už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.