Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. P. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. P. ieškinį atsakovei I. P. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Plungės apylinkės teisme iškelta civilinė pagal ieškovo M. P. ieškinį atsakovei I. P. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

12. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

13. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

14. CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme. Atsisakoma priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai tas teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai tokių įrodymų pateikimo būtinumas iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).

15. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė į bylą naujus įrodymus – Skuodo rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus pažymą, pažymą apie asmens valstybinį socialinį draudimą, pažymą dėl bedarbio registravimo laikotarpių ir išmokų mokėjimo, sąskaitos išrašą, telefono ekrano nuotrauką, patvirtinančią atliktą pinigų pervedimą. Atsižvelgdamas į tai, kad pateikti nauji įrodymai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamoje byloje sprendžiamu klausimu, apeliacinės instancijos teismas priima pateiktus naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis).

Dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo

16. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą.

17. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis yra speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, todėl, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.

18. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio ir CK 3.3 straipsnio nuostatose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Taigi nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama ne tik užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą, bet ir laikinai sureguliuoti ginčo teisinius santykius.

19. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – laikinas nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas – visų pirma skirta užtikrinti išimtinai vaiko interesus ir jų apsaugą, iki bus išnagrinėta byla ir išspręsti vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ir kiti klausimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020). Kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikino pobūdžio ir taikomas kaip apsaugos priemonė, iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013). Nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą. Asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti jų taikymo būtinybę ir kad jų nepritaikius bus pažeisti vaiko ar vieno iš sutuoktinių interesai.

20. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nepilnametė gyvena kartu su tėčiu, t. y. atsakovo būste adresu (duomenys neskelbtini). Byloje nėra ginčo, kad minėtu adresu nepilnametė E. P. faktiškai gyvena nuo vaikystės, t. y. beveik visą savo gyvenimą, nors 2015 m. lapkričio 9 d. Skuodo rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-565-906/2015 nutraukus ieškovo ir atsakovės santuoką, santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje šalys buvo susitarusios, kad nuolatinė nepilname dukros E. P. gyvenamoji vieta bus jos mamos I. P. pasirinktoje gyvenamojoje vietoje. Minėtu adresu ieškovo būste, t. y. (duomenys neskelbtini), deklaruota tiek ieškovo, tiek ir E. P. gyvenamoji vieta. Iš teismui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ministerijos pateiktų duomenų taip pat nustatyta, kad ieškovo ir atsakovės nepilnametė dukra E. P. šiuo metu gyvena kartu su ieškovu M. P.. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, E. P. vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams išreiškė aiškią nuomonę, kad nori gyventi su tėčiu, nurodė, jog su mama bendrauja, gerai sutaria, gali pasikalbėti jai rūpimais klausimais, tačiau ji beveik visą gyvenimą gyvena su tėčiu (duomenys neskelbtini), ir nenori keisti savo gyvenamosios vietos.

21. Dėl nebrandumo, vaiko charakterio, amžiaus ir panašiai vaiko norai ir geriausi interesai ne visada sutampa, todėl kiekvienu atveju, teismas pirmumą teikia prioritetiniam vaiko poreikių ir interesų užtikrinimui ir siekia išsiaiškinti, ar vaiko norai kiek galima labiau atitinka jo interesus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas aiškiai nutartyje detalizavo, jog teismas įvertina susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą, pagrįstai pažymėjo, jog šiuo atveju turi būti atsižvelgta į nepilnametės E. P. nuomonę, kuri neprieštarauja paties vaiko interesams, tą patvirtina ir teismui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ministerijos pateiktoje nuomonėje išdėstyta pozicija. Pažymėtina, kad E. P. jau yra pakankamai brandaus amžiaus (vaikui (duomenys neskelbtini) sueis 16 metų). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei teigia apeliantė, tokio amžiaus vaikas sugeba suprasti gyvenamosios vietos nustatymo instituto reikšmę, yra pakankamai subrendusi ir gali suprasti savo veiksmų padarinius. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas netinkamai rūpinasi E. P. išlaikymu, laisvalaikiu, mokslais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės dėstomi teiginiai apie atsakovo būdo savybes yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir neturi reikšmės sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad dabartinė faktinė gyvenamoji vieta vaikui yra nesaugi, kad vaiko gyvenimas su tėvu neatitiktų nepilnametės interesų (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečio vaiko interesai, sureguliuoti ginčo situaciją. Nepilnamečio vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą. Taigi nepilnametės E. P. gyvenamosios vietos ir kiti šalių keliami klausimai (reikalavimai) bus išspręsti tik įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir išnagrinėjus ginčą iš esmės.

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iki teismo galutinio sprendimo šioje byloje priėmimo dienos nepilnametės E. P. gyvenamąją vietą nustatė dabartinėje faktinėje nepilnamečio vaiko gyvenamojoje vietoje kartu su ieškovu M. P.. Teismo nuomone, toks laikinos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, kuri sutampa su faktine dabartine vaiko gyvenamąja vieta, nustatymas, iki byloje bus nustatyta nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta, nepadarys nepilnametei socialinės, psichologinės žalos, nesukels didesnių emocinių išgyvenimų.

23. Apeliantė, teikdama atskirąjį skundą, nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi dėl priteisto laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas. Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius; sprendžiant laikino išlaikymo priteisimo klausimą, prioritetas yra teikiamas vaiko interesų apsaugai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir vaikui teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus. Tačiau tarp šalių kilęs ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo iš esmės nesprendžiamas. Šias faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tiek tikrieji vaiko poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintini išnagrinėjus bylą.

25. Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantės argumentus vertina kritiškai. Visų pirma, pažymėtina tai, kad nuo 2015 m. lapkričio 9 d. Skuodo rajono apylinkės teismo sprendimo, kuriuo buvo patvirtinta santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis, nustatanti E. P. teikiamą išlaikymą iš tėvo M. P. po 130 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, praėjo daugiau nei aštuoneri metai. Per tokį laiko tarpą neabejotinai išaugo vaiko poreikiai, padidėjo tiek prekių ir paslaugų kainos, tiek ir minimali alga, todėl 130 Eur suma kas mėnesį nėra pakankama, siekiant užtikrinti visapusišką vaiko vystymąsi. Atsakovės teiginiai apie tai, kad ji skirdavo E. P. pinigų (ką patvirtina pateiktas sąskaitos išrašas), nekeičia fakto, jog nustačius E. P. laikiną gyvenamąją vietą su tėvu, iš atsakovės turi būti priteisiamas laikinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui. Nors, atsakovės teigimu, ji nepilnamete dukra rūpinasi, domisi jos mokslais ir sveikata, tačiau, E. P., faktiškai gyvendama ieškovo būste, didžiąją laiko dalį praleidžia pas ieškovą, todėl būtent ieškovas patiria dėl to daugiau vaiko išlaikymo išlaidų, skirtų maistui, aprangai, telefonui, ugdymo priemonėms, higienos reikmenims, komunaliniams mokesčiams ir kt. Atsakovės pervedamos lėšos E. P. nėra pakankamos vaiko būtiniesiems poreikiams užtikrinti (nuo 2022 m. rugsėjo 13 iki 2023 m. rugsėjo 13 iš viso pervesta 254, 60 Eur). Tuo labiau, kaip atskirajame skunde nurodė pati atsakovė, ji, būdama socialinės pašalpos gavėja, gauna papildomą išmoką vaikui, tačiau byloje nėra duomenų, kad visą šią sumą ir skiria dukrai išlaikyti.

26. Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio nuostatomis, tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visais atvejais, netgi nevertinant tėvų turtinės padėties, tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiui vaikui turi atitikti bent minimalius vaiko poreikius jo normaliam vystymuisi. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad ji E. P. pamaitindavo savo namuose, dukra rūpinosi, tačiau, kaip jau minėta, ji nepateikė duomenų, kad šiuo metu teiktų vaikui pakankamą išlaikymą, užtikrinantį visus būtiniausius vaiko poreikius.

27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, vadovaujantis proporcingumo principu, tol, kol neišsiaiškinta reali šalių turtinė padėtis, vaiko poreikių mastas, kol neįvertinti abiejų šalių veiksmai imantis priemonių gauti jų amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui, pripažintina, kad laikinas materialinis išlaikymas nepilnamečiui vaikui po 200 Eur kas mėnesį leis laikinai užtikrinti būtiniausius vaiko poreikius. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo nustatytas laikino išlaikymo dydis atitinka vieną iš prioritetinių tikslų, kurių siekiama šeimos bylose dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, t. y. užtikrinti vaiko teisių ir interesų apsaugą, jo teisę gauti išlaikymą iš abiejų tėvų nepertraukiamai ir tokio dydžio, jog būtų patenkinti bent minimalūs vaiko poreikiai (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.192 straipsnio 2 dalis). Šalių nepilnamečiui vaikui priteistas laikino išlaikymo dydis nėra neproporcingas, pernelyg suvaržantis atsakovės teises ir teisėtus interesus.

28. Apeliantės nuomone, teismas nepagristai nusprendė nustatyti laikiną bendravimo tvarką, nes tokio reikalavimo ieškovas nebuvo nurodęs, toks ieškinio reikalavimas taip pat nepareikštas. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas nustatė laikiną atsakovės I. P. ir nepilnametės E. P. bendravimo tvarką iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, t. y. atsakovė, iš anksto pranešusi apie planuojamą atvykimą, turės visas galimybes bendrauti su dukra E. P., o ieškovas M. P. užtikrins visas sąlygas, kad dukra su atsakove galėtų bendrauti neribojamai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, net ir nesant ieškovo prašymo, būdamas aktyvus šeimos bylose, nustatė bendravimo su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų tvarką. Tačiau, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nesant ginčui dėl bendravimo tvarkos ir iš bylos duomenų nustačius, kad šiuo atveju dėl vaiko bendravimo su mama problemų nekyla, mergaitė bendrauja su abiem tėvais, teismas nepagrįstai, nustatydamas atsakovės bendravimo su dukra tvarką, padarė tam tikrus apribojimus, savo iniciatyva nuspręsdamas, kad yra reikalinga pranešti ieškovui apie planuojamą apsilankymą pas dukrą. Esant šioms aplinkybėms, nutarties dalis, kuria nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, tikslintina, nenustatant būtinybės pranešti ieškovui apie planuojamą atvykimą pas E. P..

29. Pažymėtina ir tai, kad, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (panaikinimo).

30. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovo prašymą ir taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, klaidingai suformulavo skundžiamos nutarties rezoliucinę dalį. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia klausimo dėl teismo sprendimo pakeitimo, o tik laikinai sureguliuoja ginčo situaciją. Dėl ieškinio reikalavimų patenkinimo ar atmetimo bus nuspręsta tik bylą išnagrinėjus iš esmės ir priėmus galutinį sprendimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo rezoliucinė dalis tikslintina, nenurodant, kad yra pakeičiamos tam tikros dalys 2015 m. lapkričio 9 d. Skuodo rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-565-906/2015.

31. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į apeliantės argumentus, kad skundžiama nutartis nepagrįstai priimta neišklausius jos nuomonės, tačiau tokius atsakovės teiginius teismas atmeta kaip nepagrįstus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, vadovaujantis CPK 147 straipsnio 1 dalimi, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžiamas rašytinio proceso tvarka nedelsiant, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Tik išimtiniais atvejais klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali būti išsprendžiamas per septynias dienas nuo jo gavimo dienos. Teismas, gavęs prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sprendžia, ar būtina pranešti apie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nenustatė būtinybės apie prašymo nagrinėjimą pranešti atsakovei. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad byloje yra visi ieškovo prašymui taikyti laikinąsias apsaugos priemones išnagrinėti reikalingi rašytiniai įrodymai, todėl ieškovo prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 147 straipsnio 1 dalis). Atsakovė neįrodė, kad prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones jos neinformavus galėjo sukelti žalą dukters interesams. Priešingai – išsprendus laikinos gyvenamosios vietos, laikino išlaikymo klausimus, buvo užtikrinti nepilnamečio vaiko poreikiai.

32. Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Kiti atskirojo skundo argumentai, kaip neturintys reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui, šioje nutartyje plačiau neanalizuojami ir dėl jų nepasisakoma.

Dėl bylos procesinės baigties

33. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nagrinėjamą klausimą, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas), patikslinant nutarties rezoliucinę dalį, t. y. rezoliucinėje dalyje nenurodyti, kad yra pakeičiamos tam tikros dalys 2015 m. lapkričio 9 d. Skuodo rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-565-906/2015, taip pat rezoliucinėje dalyje, kuria nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, nenustatyti būtinybės pranešti ieškovui apie planuojamą atsakovės atvykimą pas E. P..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais,

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą, patikslinant rezoliucinę dalį ir ją išdėstyti taip:

„prašymą tenkinti iš dalies.

1) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepilnametės E. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškovu M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

2) priteisti laikiną išlaikymą iš atsakovės I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui E. P., gim. (duomenys neskelbtini), po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo teismui dienos, t. y. 2023 m. rugpjūčio 31 d., iki sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos, vaiko išlaikymo lėšų ir turto tvarkytoju paskiriant ieškovą M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Priteisto laikino išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

3) nustatyti laikiną atsakovės I. P. ir nepilnametės E. P. bendravimo tvarką iki sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos, t. y. atsakovė turės visas galimybes bendrauti su dukra E. P., o ieškovas M. P. užtikrins visas sąlygas, kad dukra su atsakove galėtų bendrauti neribojamai.

Nutartis vykdytina skubiai.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus.

Atskirojo skundo padavimas nesustabdo nutarties dėl laikino išlaikymo priteisimo vykdymo.“