- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-07
- Bylos Nr.
- e2S-427-657/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13660-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „VAB – Transport“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VAB – Transport“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-22915-1041/2022, kuria panaikintos teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 16 d. nutartimi ieškovės UAB „VAB – Transport“ ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovei UAB „Jesa“ priklausantį, tiek pas atsakovę, tiek pas kitus asmenis esantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą bei turtines teises, o jų nesant ar neužtenkant – atsakovės piniginės lėšas, esančias atsakovės sąskaitose ir / ar kituose bankuose ir / ar kredito įstaigose, taip, kad bendra atsakovės areštuoto turto vertė neviršytų ieškinio sumos – 68 968,15 Eur.
Šalies argumentai
2. Atsakovė UAB „Jesa“ dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 16 d. nutarties pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti skundžiamą nutartį, o atmetus skundą dėl nutarties panaikinimo, pareikalauti, kad ieškovė pateiktų galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo užtikrinimą, t. y. įpareigoti, kad ieškovė į teismo depozitinę sąskaitą įneštų ieškinio sumos dydžio piniginę sumą ar pateiktų tokio pat dydžio banko garantiją.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 21 d. nutartimi panaikino 2022 m. gruodžio 16 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones (turto arešto akto identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini)).
4. Teismas nurodė, kad apeliantė pateikė išsamų atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad ieškovė nutylėjo jai nenaudingas aplinkybes, jog ieškovė atsakovei ir atsakovės direktoriui A. V. (A. V.) yra skolinga didesnę pinigų sumą, nei šioje byloje pareikštas ieškinys. Ieškovė 2022 m. birželio 9 d. elektroniniu laišku atsakovei nurodė, kad turi finansinių sunkumų ir negali laiku apmokėti atsakovės sąskaitos, kartu pateikdama 2022 m. gegužės 31 d. tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo suderinimo aktą. Už atsakovės suteiktas paslaugas ieškovei taip pat buvo pateikta 2022 m. birželio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 272 bendrai 20 346,15 Eur sumai. Ieškovės įsiskolinimas atsakovei siekia 62 950,59 Eur. Be to, ieškovė yra skolinga atsakovės direktoriui A. V. 36 100 Eur skolą ir palūkanas. Apeliantė nurodė, kad šios aplinkybės patvirtina, jog pareikštas ieškinys (66 672,23 Eur skola ir 2 295,92 Eur palūkanos) yra nepagrįstas, todėl nebuvo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
5. Be to nurodė, kad pardavimo pajamų sumažėjimui laikotarpiu nuo 2019 m. iki 2021 m. turėjo įtakos pasaulinė pandemija. Atsakovės pateikta 2022 m. rugsėjo 30 d. pelno nuostolių ataskaita patvirtina, kad atsakovės pardavimo pajamos per ataskaitinį laikotarpį sudarė 1 181 166 Eur, t. y. jos padidėjo beveik trigubai, nei buvo gautos per praėjusį ataskaitinį laikotarpį – 425 121 Eur. Grynasis pelnas taip pat ženkliai padidėjo iki 107 630 Eur, nei per praėjusį ataskaitinį laikotarpį – 26 358 Eur.
Atsiliepimas
6. Atsakovė nurodė, kad EPP paskyra pradėjo naudotis tik 2022 m. lapkričio 25 d., tačiau ši aplinkybė negalėjo lemti atsakovės nesąžiningumo kaip pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas, įvertinęs atsakovės atskirajame skunde nurodytas aplinkybes ir su juo pateiktus įrodymus apie atsakovės turtinę padėtį, atliktą tarpusavio įsiskolinimo užskaitymą, ieškovės įsiskolinimą atsakovei bei jos direktoriui, sprendė, jog yra pagrindas panaikinti atsakovės atžvilgiu 2022 m. gruodžio 16 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atskirajame skunde ieškovė UAB „VAB – Transport“ prašė panaikinti 2022 m. gruodžio 21 d. nutartį ir palikti galioti 2022 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eL2-22915-1041/2022, kuria atsakovės UAB „Jesa“ atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškinys nepagrįstas ir neegzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga. Ieškinio reikalavimai yra teisėti, pagrįsti, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas, o tai atitinka tikėtino pagrįstumo reikalavimą. Tarp šalių joks tarpusavio įsiskolinimų užskaitymas nebuvo taikytas, atsakovės pateiktas aktas nėra šalių pasirašytas, todėl, priešingai nei teigia atsakovė, šiai dienai egzistuoja ieškinyje nurodyta 66 672,23 Eur atsakovės skola ieškovei. Įskaitymas pagal sąskaitas faktūras Nr. AAB262, Nr. AAB263, Nr. AAB264, Nr. AAB272 nebuvo atliktas, o ieškovės nurodyta skola atsakovei 44 227,77 Eur sumai yra ginčytina. Jeigu atsakovės nurodytas įskaitymas būtų buvęs taikytas, atsakovės direktorius 2022 m. rugpjūčio 24 d. elektroniniame laiške būtų nurodęs, jog pagal sąskaitas skolos nėra.
8.2. Teismas nepagrįstai sprendė, jog nėra ir antros būtinos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Atsakovė neįrodė, kad ieškinio suma jai nėra reikšminga, o turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo. Atsakovės pateikta pelno (nuostolių) ataskaita ir balansas sudaryti 2022 m. gruodžio 19 d., t. y. jau po to, kai atsakovei buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Be to, Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-3503-863/2022 atsakovei yra pareikštas ieškinys dėl 103 508 Eur nuostolių atlyginimo. Atsakovės turimų įsipareigojimų dydis nereiškia geros jos finansinės padėties, todėl perleidus bent mažą dalį turto, ji taptų finansiškai nepajėgi įvykdyti ieškovei palankų teismo sprendimą. Atsakovė turi ženklių finansinių įsipareigojimų, todėl pareikšto ieškinio suma yra didelė bei objektyviai sudaranti pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos, kadangi, jas taikius, atsakovė galės vykdyti komercinę veiklą bei turimą turtą naudoti pagal paskirtį. Atsakovė visais būdais siekia išvengti jos turto arešto, net prašė skubaus skundžiamos nutarties vykdymo, kas kelia abejonių dėl atsakovės sąžiningumo. Be to, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad UAB „Jesa“ veikia nesąžiningai teikdama prieštaringus dokumentus. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo apskritai gali nelikti.
9. Ieškovė su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė 2022 m. rugpjūčio 24 d. susirašinėjimo elektroninius laiškus.
Atsiliepimas
10. Atsakovė UAB „Jesa“ atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą prašė jį atmesti, palikti galioti Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartį; tenkinus ieškovės atskirąjį skundą, pareikalauti, kad ieškovė pateiktų galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimą – įpareigoti ieškovę į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti ieškinio sumos dydžio piniginę sumą ar pateikti tokio pat dydžio banko garantiją. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:
10.1. Teismas pagrįstai panaikino taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Šiai dienai ieškovės įsiskolinimas atsakovei sudaro 62 950,59 Eur. Kadangi ieškovė neigia jos pačios pateiktą 2022 m. gegužės 31 d. tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo suderinimo aktą bei jai suteiktas paslaugas, kurių pagrindu ieškovei buvo pateikta 2022 m. birželio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 272, kurios suma 20 346,15 Eur, atsakovė artimiausiu metu teiks teismui priešieškinį. Be to, ieškovė yra skolinga atsakovės direktoriui A. V. 36 100 Eur skolos ir palūkanų, bendra suma – 42 497,34 Eur. Dėl šio įsiskolinimo Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-4198-842/2023. Pareikštas ieškinys yra nepagrįstas.
10.2. Nesant duomenų apie atsakovės veiksmus, dėl kurių šiuo metu būtų atsiradusi ar padidėjusi grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, teismas pagrįstai panaikino taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovė parengė tarpinę nuostolių ataskaitą, kuri atspindi realią atsakovės turtinę padėtį, o tai, kad ji nėra registruota viešame registre, nepaneigia aplinkybės, kad joje nurodyti finansiniai duomenys neatitinka tikrosios atsakovės finansinės padėties. Pateikta 2022 m. rugsėjo 30 d. pelno nuostolių ataskaita patvirtina, kad atsakovės pardavimo pajamos per ataskaitinį laikotarpį sudarė 1 181 166 Eur, t. y. jos pardavimo pajamos pakilusios beveik trigubai nei buvo gautos per praėjusį ataskaitinį laikotarpį (425 121 Eur). Grynasis pelnas per ataskaitinį laikotarpį padidėjo iki 107 630 Eur nuo per praėjusį ataskaitinį laikotarpį buvusio 26 358 Eur. Vilniaus apygardos teisme atsakovės atžvilgiu pareikštas ieškinys dėl 103 508 Eur nuostolių atlyginimo yra nepagrįstas. Minėtoje byloje teismas atsisakė tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovė nepateikė jokių tikėtinų įrodymų, jog, siekdama išvengti teismo sprendimu nustatytų įpareigojimų vykdymo, atsakovė ketina turtą slėpti, perleisti, įkeisti ar kitaip jį apsunkinti arba kad minėti veiksmai jau yra atlikti. Iš atsakovės pateiktų finansinių duomenų galima daryti išvadą apie realią atsakovės finansinę padėtį ir vertinti, kad ieškinio suma jai nėra didelė. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, būtina užtikrinti tokį teisinį režimą, kuris garantuotų abiejų proceso šalių teisių ir teisėtų interesų gynimo pusiausvyrą. Antstolis jau areštavo atsakovės banko sąskaitoje esančią 68 968,15 Eur sumą, kas sukelia atsakovei nepatogumų, vykdant įprastinę veiklą, atsiskaitymą su tiekėjais.
10.3. Atsakovė, atsižvelgdama į proporcingumo, protingumo ir ekonomiškumo principus, į jai pareikštų reikalavimų dydį, tiek į preliminarų galimų nuostolių dydį, pagrįstai mano, kad ieškovė į teismo depozitinę sąskaitą įneštų ieškinio sumos dydžio piniginę sumą ar pateiktų tokio pat dydžio banko garantiją.
11. Atsakovė su atsiliepimu apeliacinės instancijos teismui pateikė ieškovės 2021 m. balansą ir antstolio patvarkymą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nagrinėjamu atveju nenustatyta.
13. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
14. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, numato ribojimo išlygas. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
15. Nagrinėjamu atveju ieškovės su atskiruoju skundu pateikti 2022 m. rugpjūčio 24 d. susirašinėjimo su atsakove elektroniniai laiškai, atsakovės su atsiliepimu pateiktas UAB „VAB – Transport“ 2021 m. balansas jokių esminę reikšmę sprendžiamam laikinųjų apsaugos priemonių klausimui turinčių aplinkybių nepatvirtina, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuos rašytinius įrodymus atsisako priimti (CPK 314 str.).
16. Atsakovės apeliacinės instancijos teismui pateiktas antstolio patvarkymas dėl 2022 m. gruodžio 22 d. turto aprašo pakeitimo galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, tačiau, atsižvelgęs, kad ieškovė turėjo galimybę su šiuo rašytiniu įrodymu susipažinti, jo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, ir įvertinęs, kad šis naujai pateiktas dokumentas sprendžiamam klausimui gali būti teisiškai reikšmingas, apeliacinės instancijos teismas jį priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 str.).
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
17. Pažymėtina, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Įstatyme nustatyta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis apibrėžia ir aplinkybes, kurias ieškovas turi įrodyti siekdamas, kad byloje būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, spręsdamas dėl poreikio konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas, visų pirma, turi įvertinti, ar yra tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Tuo atveju, jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra kokia nors grėsmė, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas. Šios dvi aplinkybės – ieškinio preliminarus pagrįstumas ir grėsmės ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimas – yra būtinos kumuliatyvios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-100-910/2022).
18. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir tuo užtikrinti jo privalomumą. Teismo nutartimi taikius laikinąsias apsaugos priemones, paprastai jų galiojimas laike teismo nutartimi specialiai nėra apibrėžiamas ir jos galioja iki teismo sprendimo įvykdymo, kai ieškinys patenkinamas, arba iki įsiteisėjimo, kai ieškinys atmetamas, jeigu teismo nutartimi laikinosios apsaugos priemonės nebuvo pakeistos ar panaikintos anksčiau (CPK 150 str. 2 d. ir 3 d.). CPK 149 straipsnio 1 dalis numato, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi.
19. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 16 d. nutartimi ieškovės UAB „VAB – Transport“ ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovei priklausantį nekilnojamąjį ir / ar kilnojamąjį turtą bei turtines teises, o jų nesant ar neužtenkant – atsakovės piniginės lėšas, esančius tiek pas atsakovę, tiek pas kitus asmenis bendrai 68 968,15 Eur sumai. Skundžiama 2022 m. gruodžio 21 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas panaikino 2022 m. gruodžio 16 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
20. Apeliantės teigimu, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas, o tai atitinka tikėtino pagrįstumo reikalavimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad ieškovės šioje byloje pareikšto ieškinio preliminarus pagrįstumas, taigi, ir pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga egzistuoja.
21. Lietuvos apeliacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra išaiškinęs, kad, kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015). Vadinasi, ieškinio preliminaraus pagrįstumo laikinųjų pasaugos priemonių taikymo kontekste įvertinimas negali būti suprantamas kaip išsami ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analizė. Tai paaiškinama tuo, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procesinėje stadijoje teismas negali ir neturi pateikti galutinio kategoriško atsakymo dėl pateiktų į bylą įrodymų patikimumo ir jų pakankamumo ieškovės nurodytiems argumentams pagrįsti ar jos reikalavimams patenkinti.
22. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad teismo atliekamas preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovės reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovė pasirinko pagal įstatymą neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą, arba kai prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tik tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas tikrai negalės būti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2018 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-748-553/2018).
23. Nagrinėjamu atveju ieškovė suformulavo ieškinio dalyką (savo reikalavimus), nurodė ieškinio faktinį bei teisinį pagrindą, pridėjo įrodymus, kurie, jos nuomone, pagrindžia jos nurodomas aplinkybes. Nors atsakovė su ieškovės reikalavimais nesutinka, Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1474-1097/2023 pareiškė priešieškinį, tačiau ieškovės reikalavimų pagrįstumas yra šalių ginčo objektas, kuris bus nustatytas tik bylą išnagrinėjus iš esmės. Šioje proceso stadijoje nėra pagrindo spręsti, kad ieškovės ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas.
24. Kaip minėta, antra būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika (CPK 144 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ši laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga šiuo atveju neegzistuoja, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą panaikinti atsakovės atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
25. Ieškovė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą grindžia atsakovei didele ieškinio reikalavimų suma ir atsakovės nesąžiningu elgesiu, kas, jos nuomone, kelia grėsmę būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
26. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, nusprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, o vien tik šis faktas negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas tokiai grėsmei pripažinti. Šio išimtinio ir itin apeliantės interesus (nagrinėjamos bylos atveju – atsakovės interesus) varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie apeliantės (nagrinėjamos bylos atveju – atsakovės) nesąžiningą elgesį, apie jos atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-748-553/2018).
27. Aktualioje (pastarųjų metų) Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra nuosekliai pasisakoma, kad tokios aplinkybės, kaip reikalavimo sumos dydis atsakovui ar atsakovo turimo turto apimtis savaime nėra pakankamas pagrindas atsakovo turto bei lėšų areštui, jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-25-464/2018; 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1230-330/2020).
28. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutas nėra skirtas materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi. Šio išimtinio ir antrosios ginčo šalies interesus labai varžančio procesinio instituto taikymas galimas tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus bei galimus ketinimus (turimo turto slėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-350-464/2018).
29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų – UAB „Jesa“ 2022 m. rugsėjo 30 d. balanso ir pelno nuostolių ataskaitos duomenys patvirtina, kad ieškinio suma – 68 968,15 Eur atsakovei nėra didelė. Turimų įsipareigojimų dydis, atsižvelgus į ženkliai didėjantį atsakovės pelningumą, neleidžia daryti išvados dėl atsakovės sunkios finansinės situacijos. Antstolio 2022 m. gruodžio 27 d. patvarkymas Dėl 2022 m. gruodžio 22 d. turto aprašo pakeitimo, iš kurio matyti 68 968,15 Eur sumos, esančios vienoje UAB „Jesa“ banko sąskaitoje, areštas taip pat patvirtina, kad atsakovės finansinė padėtis nėra bloga. Akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje nustatytas imperatyvus reikalavimas VĮ Registrų centrui teikti bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį. Atsakovės sudaryti tarpiniai finansinės atskaitomybės dokumentai yra pasirašyti atsakingų asmenų – UAB „Jesa“ direktoriaus ir buhalterės, todėl jais netikėti nėra pagrindo. Vien kitos civilinės bylos iškėlimo teisme faktas, nesant joje priimto ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, savaime atsakovės finansinės padėties neblogina.
30. Pažymėtina, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti.
31. Nagrinėjamu atveju ieškovė jokių konkrečių duomenų, informacijos, patvirtinančios atsakovės nesąžiningus veiksmus ar realius ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, teismui nepateikė (CPK 178 str.). Kaip minėta, jos pateiktų įrodymų pagrįstumas bus įvertintas, tik bylą išnagrinėjus iš esmės. Tuo tarpu pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, ko iš esmės šiuo atveju ir siekia ieškovė, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1283-302/2020).
32. Apibendrinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.