Telšių apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui A. B., jo įgaliotam atstovui advokatui J. M., nukentėjusiajai S. J.,

A. B. skundą dėl Administracinės komisijos prie Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 16 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. R7-4582,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Mažeikių rajono apylinkės teisme buvo gautas A. B. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti 2015 m. gruodžio 16 d. Administracinės komisijos prie Mažeikių rajono savivaldybės tarybos nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties. Skunde nurodė, kad priimtas nutarimas neteisėtas, todėl turi būti panaikintas, kadangi nagrinėdama administracinio teisės pažeidimo bylą, Administracinė komisija neatsižvelgė ir netaikė teisės normų dėl teisinių santykių reglamentavimo civilinės teisės normomis ir viešosios teisės normomis. Skundą padavęs asmuo, nurodė, jog su nukentėjusiąja S. J. Mažeikių rajono apylinkės teisme yra nagrinėjamas ginčas dėl pastatų padalijimo, todėl minėtas pastatas priklauso tiek jam, tiek S. J. (3-4 b. l.).

Apklaustas teismo posėdžio metu A. B. skundą palaikė, teismui parodė, kad jis nubaustas nepagrįstai, nes minėtu adresu gyveno ir anksčiau. Mano, kad turėjo teisę neįleisti S. J. į ūkinį pastatą. Nurodė, jog S. J. vardu yra registruotas turtas: namas, trys žemės sklypai ir šulinys. Ūkinis pastatas stovi S. J. vardu registruotoje žemėje, tačiau jis nėra įregistruotas S. J. vardu. Šiuo metu teisme vyksta ginčai, dėl turto padalijimo tarp jo ir S. J., kuris yra registruotas S. J. vardu, nes jie yra buvę sugyventiniai. Nurodė, jog iš tiesų neįleido į ūkines patalpas tik dėl to, kad kol buvo išvykęs, S. J. didelę dalį turto yra išvežusi ir paslėpusi, todėl jis bijodamas, kad gali būti išvežtas ir turtas, esantis ūkiniame pastate, į jį neįleido S. J.. Patvirtino teismui, kad trys žemės sklypai, esantys adresais (duomenys neskelbtini), su juose esančiais pastatais buvo įgyti S. J. ir jam esant sugyventiniais. Turtą pagerino bendromis lėšomis, todėl mano, jog turtas priklauso ir jam, ir S. J.. Patvirtino, jog ūkinis pastatas, į kurį jis neįleido S. J. stovi žemės sklype (duomenys neskelbtini), ir tas ūkinis pastatas nėra įregistruotas teisiškai, todėl pastatas nepriklauso nei jam, nei S. J.. Nurodė, jog leido S. J. patekti į teritoriją bei gyvenamąjį namą, ką beje S. J. ir buvo padariusi, t. y. buvo patekusi į teritoriją bei gyvenamąjį namą. Nurodė, jog bendrai su S. J. įsigytus žemės sklypus ir juose esančius pastatus pagerino kartu su S. J.. Buvo pagerintas ir minimas pastatas-ūkinis pastatas jų abiejų lėšomis. Prašė nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti.

Administracinėn patrauktojo A. B. atstovas advokatas J. M. parodė, kad nutarime ir protokole nėra konkretizuotas pažeidimo padarymo faktas, nėra konkretizuotos patalpos, o tai pažeidžia teisę į gynybą, kadangi protokolas turi būti aiškus ir konkretus. Pabrėžė, jog teisme yra nagrinėjama civilinė byla tarp jo atstovaujamojo ir S. J., dėl turto padalijimo, todėl nurodė, kad tarp šalių yra kilę civiliniai santykiai, kurie neturi būti nagrinėjami kaip administracinis teisės pažeidimas. Nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo byla iškelta nepagrįstai, surašytas nekonkretus ir nepagrįstas protokolas, kurio pagrindu priimtas nutarimas. Nurodė, jog turtas priklauso abiem buvusiems sugyventiniams, todėl mano, jog turi teises į turtą abu buvę sugyventiniai. Nurodė, jog administracinė atsakomybė iš viso negalima, nes ūkinis pastatas, į kurį A. B. neleido patekti S. J., iš viso nėra teisiškai registruotas, todėl nėra duomenų apie nuosavybės teises. Kadangi protokolas yra su trūkumais, nutarimas taip pat, administracinis teisės pažeidimas nėra įrodytas, A. B. nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn ir prašo Administracinės komisijos priimta nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti.

Nukentėjusioji S. J. parodė, kad 2015-09-15 vakare bijodama A. B. smurto paskambino į policiją ir paprašė pagalbos. Atvažiavusi palaukė policijos pareigūnų, ir ėjo į sau priklausančią teritoriją. Vartų atsirakinti negalėjo, todėl paskambino skambučiu, atėjęs A. B. jos su pareigūnais neįleido į vidų ir nuėjo į namą. Tada ji perlipusi tvorą kieme pririšo šunį ir įleido pareigūnus į teritoriją. A. B. iš karto pasakė, jog nori nufotografuoti ūkiniame pastate esančius daiktus. Ūkinis pastatas yra užrakintas ir A. B. neleido jai įeiti į ūkinį pastatą ir pradėjo gąsdinti dujų balionėliu. Būdama sau priklausančioje teritorijoje dar buvo įėjusi į namą. Kadangi A. B. jos neįleido į ūkinį pastatą, tai ji nuvykusi į policiją dėl to parašė pareiškimą. Nurodė, jog ūkinis pastatas teisiškai nėra įregistruotas ir jis stovi žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog tas sklypas taip pat pirktas ir registruotas jos vardu. Patvirtino, jog tuo metu kai įsigijo žemės sklypus, su juose esančiais pastatais, tai abu su A. B. buvo sugyventiniai. Nurodė, jog ūkinio pastato būklė yra tokia pat, kaip įsigijo ir A. B. indėlis į ūkinį pastatą yra kokie 10 procentų. Nurodė, jog A. B. nuobauda paskirta teisėtai, todėl prašo ją palikti galioti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnis).

Iš administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. R7-4582 esančios medžiagos nustatyta, kad A. B. buvo nubaustas už tai, kad 2015 m. rugsėjo 15 d. savavališkai, manydamas, kad tokie jo veiksmai teisėti, tyčia neįleido buvusios sugyventinės, į jai nuosavybės teise priklausančias patalpas, todėl vykdydamas savo tariamas teises, tačiau nepadaręs esminės žalos piliečio teisėms ir teisėtiems interesams. 2015 m. gruodžio 16 d. Administracinė komisija prie Mažeikių rajono savivaldybės tarybos, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, priėmė nutarimą, kuriuo A. B. buvo pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 188 straipsnyje bei nubaustas 42,00 Eur bauda (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. R7-4582 18-19 b. l.).

ATPK 9 straipsnio 1 dalis numato, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Suformuotoje administracinių bylų praktikoje teismai ne kartą yra pažymėję, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Jeigu bent vieno nusikaltimo sudėtį sudarančio elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi, tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-976/2015, 2AT-10-895/2015, 2AT-35-648/2015, 2AT-15-2013, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-927/2012, N438-1316/2012 ir kt.).

Pagal ATPK 188 straipsnį baudžiamas tas, kas savavališkai, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdė savo tikrą ar tariamą teisę, ginčijamą kito asmens, jei dėl to nebuvo padaryta esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms. Pagal šią normą asmuo atsako tuo atveju, jei veiką jis padaro tyčia. Remiantis ATPK 10 straipsniu, administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba, nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Administracinė atsakomybė kyla tada, kai asmuo, darantis pažeidimą, gali laisvai rinktis, kaip elgtis, ir pasirenka priešingą teisei elgesio variantą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas administracinėje byloje Nr. N575-102/2012 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad subjektyvieji administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais apie jo suvokimą darant veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13/2014, 2AT-19-677/2015). Pažymėtina, kad ATPK 188 straipsnio norma yra blanketinė, nukreipianti į kitą teisės aktą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodyta jokia teisės norma, kurią galimai pažeidė A. B.. Pagal Civilinio kodekso 1.137 straipsnio 2 ir 3 dalis, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Be to, draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Darytina išvada, kad asmens administracinės atsakomybės pagrindas nagrinėjamu atveju galimai yra Civilinio kodekso 1.137 straipsnio 2 ir 3 dalių nepaisymas, tačiau šios teisės normos administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodytos. Tai rodo, kad protokole A. B. suformuluotas kaltinimas yra nepakankamai konkretus, kas neleidžia nustatyti kaltinimo turinio, tuo tarpu darant prielaidas apie tai, kuo jis yra kaltinamas, pažeidžiami tiek ATPK 248 straipsnyje nurodyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą nuo pareikšto kaltinimo, tiek ir tokie principai kaip ATPK 7 straipsnyje numatytas teisėtumo principas.

Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje A. B. nuosekliai neigė savo kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 188 straipsnyje, padarymo. Tiek savo skunde, tiek apklaustas teismo posėdžio metu A. B. neginčijo, kad neįleido savo buvusios sugyventinės S. J. į ūkines patalpas, tačiau teigė, jog tai darė siekdamas išvengti didesnių nuostolių, nes civiline tvarka su buvusia sugyventine teisme dalijasi turtą įgytą jiems su S. J. būnant sugyventiniais.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne vienoje išnagrinėtoje byloje yra konstatavęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisena nėra skirta turtiniams ginčams spręsti. Ji nepakeičia ir pagal savo prigimtį negali pakeisti Civilinio proceso įstatymų, specialiai skirtų civilinių, darbo, šeimos ir kitų bylų dėl privatinių teisinių santykių nagrinėjimui (LVAT nutartys Nr. N62-925/2010, N575-25-08). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Mažeikių rajono apylinkės teisme ginčo teisenos tvarka nagrinėjama civilė byla Nr. e2-20-169/2016 tarp A. B. (ieškovas) ir atsakovės S. J. (atsakovė) dėl nekilnojamųjų daiktų pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, jų pasidalijimo. Tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu A. B. ir nukentėjusioji S. J. patvirtino, jog teisme vyksta ginčas dėl turto padalijimo. Nukentėjusioji S. J. patvirtino teismui, jog dalis turto priklauso ir A. B., tame tarpe ir ūkinio pastato, į kurį jos neįleido A. B., priklausytų A. B. apie 10 procentų. A. B. mano, jog dalis turto, registruoto S. J. vardu, priklauso ir jam, nes kartu su S. J. būdami sugyventiniais minėtą turtą įsigijo. Pažymėtina, kad turto pripažinimas bendra daline nuosavybe ir padalijimas yra civilinės teisės dalykas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog minimas ūkinis pastatas, į kurį A. B. neįleido S. J. nėra teisiškai įregistruotas, todėl kategoriškai konstatuoti, kad A. B. neįleido S. J. į jai nuosavybes teise priklausančias patalpas nėra teisinio pagrindo. Paminėtina ir tai, jog skundo nagrinėjimo metu nustatyta, jog minimas ūkinis pastatas yra pastatytas sklype adresu (duomenys neskelbtini), o iš byloje esančių VĮ Registrų centras pateiktų išrašų matyti, jog adresu (duomenys neskelbtini), yra registruotas tik žemės sklypas S. J. vardu (32 b. l.), tuo tarpu žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), S. J. vardu yra registruoti pastatai, tačiau tarp registruotų pastatų ūkinio pastato nėra (34-36 b. l.).

Remiantis byloje surinktų įrodymų bei apklaustų asmenų parodymų visuma, negalima daryti neabejotinos išvados apie tai, kad A. B. tyčia neįleisdamas buvusios sugyventinės S. J. į ūkines patalpas, kurios nėra teisiškai registruotos S. J., tyčia, siekdamas pažeisti jos teises, tai yra piktnaudžiavo savo teise, todėl A. B. veikoje nėra ATPK 188 straipsnyje numatyto pažeidimo įvykio ir sudėties.

Pažymėtina, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2013 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 2AT-7-3/2013). Administracinė nuobauda gali būti skiriama tik asmens veikoje nustačius ATPK numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį (ATPK 9 straipsnis, 250 straipsnis).

Vadovaujantis teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ATPK nuostatas, nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo grindžiant prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes, o visos abejonės vertinamos pareiškėjo naudai.

Atsižvelgiant į tai, kad A. B. veiksmuose nenustatyta ATPK 188 straipsnio numatyto teisės pažeidimo subjektyviosios pusės požymio – tyčios, Administracinės komisijos prie Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 16 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. R7-4582 naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo byla A. B. atžvilgiu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 302² straipsniu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

panaikinti Administracinės komisijos prie Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 16 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. R7-4582 ir administracinio teisės pažeidimo bylą A. B. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.