- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-19
- Bylos Nr.
- 2A-299-267/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Bartašienė, Danutė Burbulienė, Vilija Valantienė
- Atsakovas
- kooperatyvo „Žeimelio grūdai“, A. N.
- Ieškovas
- N. D., R. B.
- Kategorijos
- 2.4.2.10Savininko teisių apsauga
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Danutės Burbulienės (pirmininkės ir pranešėjos), Vilijos Valantienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų kooperatyvo „Žeimelio grūdai“ ir A. N. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių N. D., R. B. ieškinį atsakovams kooperatyvui „Žeimelio grūdai“, A. N. dėl savininko teisių gynimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės N. D. ir R. B. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamos iškeldinti atsakovus kooperatyvą „Žeimelio grūdai“ ir A. N. su visais jiems nuosavybės teise priklausančiais kilnojamaisiais daiktais iš žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių adresu (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovų ieškovių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pradinė ieškovė B. S. ir atsakovas kooperatyvas „Žeimelio grūdai“ 2013-06-03 sudarė panaudos sutartį Nr. 01 (toliau tekste – Sutartis), kuria B. S. perdavė atsakovui iki 2018-06-02 neatlygintinai naudotis gyvenamuoju namu ir žemės sklypu, esančiais (duomenys neskelbtini). Pasibaigus Sutarties galiojimo terminui, B. S. nepareikalavo grąžinti ir neperėmė nekilnojamųjų daiktų, o atsakovas jų neperdavė, todėl Sutartis tapo neterminuota. 2019 m. liepos 26 d. pranešimu B. S. informavo atsakovą apie vienašališką Sutarties nutraukimą ir pareikalavo išsikeldinti iš būsto. Atsakovai privalėjo išsikelti iš būsto iki 2019-09-01, tačiau gera valia neišsikėlė, tokiu būdu pažeisdami būsto savininkės teises. Sutartis buvo sudaryta tikintis, jog atsakovai nusipirks nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini), tačiau kai įsitikino, kad atsakovai neketina nusipirkti turto, pradinė ieškovė ir po jos mirties palikimą priėmusios ieškovės ėmėsi veiksmų iškeldinti atsakovus iš minimo būsto. Atsakovai per atstovą, nes pradinė ieškovė sirgo (duomenys neskelbtini) liga, buvo tinkamai informuoti apie Sutarties nutraukimą, tačiau nereagavo ir delsė išsikelti. Atsakovai nereiškė prieštaravimų dėl netinkamo pradinės ieškovės atstovavimo informuojant juos apie Sutarties nutraukimą ir iškeldinimą, nesikreipė į pradinę ieškovę dėl pranešimo tikslinimo, taigi, atsakovai objektyviai suvokė, kad tinkamas tiek įgaliojimas, tiek ir atstovas. Pagal Sutartį atsakovai įsipareigojo daryti būsto einamąjį ir kapitalinį remontą, todėl jie neturi teisės reikalauti kompensacijų už padarytą remontą.
Atsiliepimas
2. Atsakovai atsiliepimų į ieškinį nepateikė. Prašyme peržiūrėti 2019-12-31 sprendimą už akių kooperatyvo „Žeimelio grūdai“ atstovas nurodė, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka, kadangi pranešimas apie Sutarties nutraukimą atsakovui buvo įteiktas pradinės ieškovės neįgalioto asmens, 2019-07-04 įgaliojime nėra nurodyta, kad pradinės ieškovės atstovas S. B. yra įgaliotas atstovauti B. S. ir reikalauti atsakovą išsikelti iš būsto. Įgaliojime nurodyta, kad S. B. įgaliotas tvarkyti dokumentus su buvusiais nuomininkais, o atsakovė nėra nuomininkė. Atsakovas remontavo gyvenamąjį namą, todėl jam turi būti atlygintos kapitalinio remonto išlaidos. Išsikraustymas iš būsto galimas tik tuomet, kai bus išspręstas klausimas dėl būsto pagerinimų kompensavimo, nes atsakovo turtas (darbų rezultatas, medžiagos, įranga) yra sujungtas su pradinės ieškovės turtu. Yra pareikštas reikalavimas Šiaulių apygardos teisme siekiant gauti kompensaciją už būsto pagerinimą pinigais, o ne natūra, kad pasiimti daiktus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Iškeldino kooperatyvą „Žeimelio grūdai“ ir A. N. su visais jiems nuosavybės teise priklausančiais kilnojamaisiais daiktais iš N. D. ir R. B. nuosavybės teise priklausančių žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), bei priteisė bylinėjimosi išlaidas.
4. Teismas nustatė, kad 2019 m. liepos 26 d. pranešimu apie panaudos sutarties nutraukimą, reikalavimą išsikelti ir įvykdyti pinigines prievoles, veikdamas kaip B. S. įgaliotinis, S. B. pranešė atsakovams, kad Sutartis nutraukiama panaudos davėjos iniciatyva nuo 2019-09-01, taip pat pareikalavo, kad atsakovai išsikeltų su visu jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu iš gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), iki 2019-09-01. Pranešimas atsakovui A. N. įteiktas asmeniškai 2019-07-29. Nors atsakovai ginčija 2019-07-26 pranešimo įteikimą, teigdami, kad pranešimą įteikė neįgaliotas asmuo, nes S. B. neturėjo teisės nutraukti Sutartį ir reikalauti išsikelti, teismas vertino, kad 2019-07-26 pranešimas atsakovui A. N. įteiktas asmeniškai 2019-07-29; byloje nėra duomenų, kad atsakovai suabejojo pareiškime išdėstyta pradinės ieškovės valia nutraukti Sutartį, kad kreipėsi į pradinę ieškovę dėl pranešimo išaiškinimo, patikslinimo, ar aiškinosi pradinės ieškovės tikrąją valią dėl Sutarties nutraukimo ir išsikeldinimo; atsakovas A. N. posėdyje patvirtino, kad su pradine ieškove siejo geri santykiai, jie nuolat bendravo, susirašinėjo žinutėmis, todėl teismas sprendė, kad 2019-07-26 pranešimas atsakovams buvo įteiktas tinkamai, jiems buvo žinoma ir aiški tikroji panaudos davėjos B. S. valia dėl Sutarties nutraukimo ir iškeldinimo. Teismas pažymėjo, kad šalių ginčas trunka ilgą laiką, tad atsakovams neabejotinai buvo žinoma tiek pradinės ieškovės, tiek jos įpėdinių ieškovių valia dėl Sutarties nutraukimo ir iškeldinimo.
5. Teismas atskirai pažymėjo, kad nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), pagerinimo kompensacijos priteisimo klausimas sprendžiamas Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-571-569/2020. Šioje byloje atsakovai nereiškė priešieškinio dėl kompensacijos už nekilnojamųjų daiktų pagerinimą priteisimo, taigi, kompensacijos priteisimo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo pagrindas ir dalykas. Išsikraustymo momentu atsakovai antstolio pagalba gali konstatuoti faktines aplinkybes, taip užsitikrindami savo interesų dėl investicijų į būstą, daiktus apsaugą.
6. Atsižvelgdamas į sprendime išdėstytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą ir suformuotą teismų praktiką, teismas padarė išvadą, kad ieškovės yra ginčo nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkės ir turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti bei teisę reikalauti teismo tvarka pašalinti bet kokius jų nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą pažeidimus. Atsakovai po Sutarties nutraukimo nurodytu terminu neišsikėlė iš ieškovėms nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų, naudojasi jais be teisinio pagrindo, tokiu būdu pažeidė ieškovių, kaip nekilnojamųjų daiktų savininkių, teisę naudotis turimu (paveldėtu) turtu, todėl ieškovių ieškinį teismas tenkino visiškai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.37 str., 4.98 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
7. Apeliaciniu skundu kooperatyvas „Žeimelio grūdai“ ir A. N. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Apeliantų teigimu, teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 270 straipsnio 4 dalies 4 punktą, nes sprendime nenurodyta argumentų, kokie teisės norminiai aktai nustato atsakovų pareigą prašyti įgaliotojo patikslinti įgaliojimo turinį ir kad įgaliojimo turinys gali būti patikslintas įgaliotojo žodiniais paaiškinimais. Teismas, apeliantų įsitikinimu, privalėjo vadovautis pažodiniu įgaliojimo turinio aiškinimu ir identifikuoti „suteiktas teises“ CK 2.133 straipsnio 1 dalies prasme. Teismas privalėjo aiškintis, kokias įgaliotinio teises apima įgaliojime nurodytos teisės valdyti ir tvarkyti gyvenamąjį namą ir žemės sklypą. Apeliantų teigimu, iš įgaliojimo turinio matyti, kad įgaliotiniui nebuvo suteikta disponuoti nekilnojamaisiais daiktais. Ieškovės nepateikė jokių įrodymų, kad kuris nors iš atsakovų būtų vedęs derybas S. B.. Be to, atsakovai S. B. įgaliojimų niekada nepripažino.
7.2. 2013-06-03 ieškovės ir atsakovo kooperatyvo „Žeimelio grūdai“ sudarytos panaudos sutarties Nr. 01 2.2 punkte numatyta, kad atsakovas kooperatyvas „Žeimelio grūdai“ turi teisę atlikti rekonstrukciją, kitokius pagerinimus. Atsakovas tokius darbus atliko, todėl nutraukiant panaudos ir preliminariąją sutartį ieškovės privalo atlyginti atsakovui darbų išlaidas. Kadangi atsakovo turtas (darbų rezultatas ir medžiagos bei įranga) yra sujungtas su ieškovių turtu, atsakovų iškeldinimo klausimas gali būti išnagrinėtas tik išsprendus atsakovams priklausančio turto tolimesnio valdymo klausimą. Todėl pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 p., kadangi nesustabdė civilinės bylos, kurią privalėjo sustabdyti.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovės N. D. ir R. B. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
8.1. 2019-07-26 prašymas antstoliui A. L. perduoti (įteikti dokumentus) ir 2019-07-26 įgaliotinio S. B. pasirašytas pranešimas patvirtina, atsakovas apie 2013-06-03 sudarytos Sutarties nutraukimą buvo informuotas 2019-07-29. Šio ginčo esminiu klausimu tapęs įgaliojimas apeliantui buvo perduotas kartu su pranešimu, kaip minimo dokumento priedas, todėl apeliantų akcentuojami įgaliojimo trūkumai pastarajam turėjo būti žinomi nuo pat 2019-07-29. Nepaisant įgaliojimo trūkumų, derybas dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir išsikeldinimo bei kompensavimo už atliktus remonto darbus apeliantas vedė su įgaliotiniu.
8.2. Yra varžomos ieškovių nuosavybės teisės į turtą, teisė laisvai disponuoti savo nuosavybe, nes apeliantai juo disponuoja be tam būtino teisinio pagrindo. Ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir teisingas, o apeliantų teisės neturėtų būti ginamos dėl piktnaudžiavimo teise CK 1.137 str. 3 d. apibrėžtu teisiniu pagrindu.
8.3. Apeliantas pripažįsta Sutarties nutraukimo teisėtumą, neginčija jo teisme, neprašo pripažinti Sutarties nutraukimą neteisėtu, nors Sutartį nutraukė ir pareikalavo išsikelti tas pats įgaliotinis, veikdamas pagal tą patį įgaliojimą. Įgaliotinis neabejotinai turėjo teisę reikšti reikalavimą apeliantui dėl išsikeldinimo.
8.4. Šiuo atveju byloje kalbėti apie teismo šališkumą vertinant įrodymus tiesiog negalima. Apeliantai aiškiai neįvardina, kuri iš pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų yra nelogiška. Apeliantai ignoruoja bylos nagrinėjimo metu nustatytas reikšmingas faktines aplinkybes, ir taip bando formalizuoti ginčą. Šios civilinės bylos dalykas yra ieškovių nuosavybės teisių gynimas susijęs su valdymo netekimu. Apeliantai yra iškeldinami iš patalpų su visu jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu. Taigi, iškeldinimo proceso metu jie turi teisę pasiimti visą kas yra jų nuosavybė, ir gali būti atskiriama nuo ieškovių turto. Šios civilinės bylos sustabdymas būtų ne tik neteisėtas, bet net ir neracionalus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
10. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl atsakovų iškeldinimo iš ieškovėms nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo su žemės sklypu, esančių (duomenys neskelbtini).
11. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovų apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.
12. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad 0.0600 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), ieškinio padavimo dieną nuosavybės teise įregistruoti B. S. vardu, įregistravimo pagrindas: 1997-04-29 dovanojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-08-18 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 7-10). 2020 m. rugsėjo 10 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas patvirtina, kad po B. S. mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimą, įskaitant ir nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini), priėmė įpėdinės N. D., R. B., nekilnojamieji daiktai įregistruoti įpėdinių asmeninės nuosavybės teise (b. l. 181-188).
13. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-221-569/2021 pagal ieškovo kooperatyvo „Žeimelio grūdai“ patikslintą ieškinį atsakovėms N. D., R. B. dėl 121349,68 Eur skolos priteisimo, reikalavimas taip pat grindžiamas aplinkybe, jog ieškovas, naudodamasis nekilnojamaisiais daiktais, esančiais (duomenys neskelbtini), modernizavo, atliko nekilnojamųjų daiktų kapitalinį remontą ir patyrė 112661,08 Eur išlaidas.
14. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pripažinęs, kad šalis siejo panaudos teisiniai santykiai, sprendė, kad ieškovės yra ginčo nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkės ir turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti bei teisę reikalauti teismo tvarka pašalinti bet kokius jų nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą pažeidimus. Atsakovai po Sutarties nutraukimo nurodytu terminu neišsikėlė iš ieškovėms priklausančių nekilnojamųjų daiktų, naudojasi nekilnojamaisiais daiktais be teisinio pagrindo, tokiu būdu pažeidė ieškovių, kaip nekilnojamųjų daiktų savininkių, teisę naudotis turimu (paveldėtu) turtu, todėl ieškovių ieškinį tenkino visiškai.
15. Apeliantai apeliacinį skundą iš esmės grindžia esminiu argumentu, kad teismas pažeidė CK 2.133 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi nesivadovavo pažodiniu 2019-07-04 Lietuvos Respublikos konsulato Valencijoje patvirtintu B. S. įgaliojimo tekstu. Su tokia apeliantų pozicija teisėjų kolegija nesutinka.
16. CK 6.629 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta panaudos sutarties samprata. Pagal minėtą normą neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad panaudos sutarties sudarymui konstatuoti esminę reikšmę turi panaudos davėjo realus turto perdavimas naudotis panaudos gavėjui ir pastarojo priėmimas šį turtą naudoti, t. y. panaudos davėjo išoriškai (formaliai) išreikštoji valia turi atitikti tikrąją (vidinę) jo valią bei tikslą, kurio šiuo sandoriu siekiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238-915/2015).
17. Byloje nustatyta, kad pradinė ieškovė B. S. (panaudos davėja) ir atsakovas kooperatyvas „Žeimelio grūdai“ (panaudos gavėjas) 2013-06-03 sudarė Sutartį, kuria B. S. perdavė atsakovui neatlygintinai naudotis gyvenamuoju namu, bendras plotas – 273 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypu, bendras plotas – 0,06 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini) (panaudos objektas), Sutarties terminas: nuo 2013-06-03 iki 2018-06-02 (Sutarties 1.1 p., 1.4 p.; b. l. 5–6). Sutarties 2.2 punkte šalys susitarė, kad panaudos gavėjas įsipareigoja naudoti perduotą panaudos objektą pagal paskirtį, išlaikyti ir saugoti jam pagal Sutartį perduotą panaudos objektą, daryti einamąjį ir kapitalinį remontą, bei apmokėti visas kitas panaudos objekto išlaikymo ir komunalines išlaidas. Šalis, norinti nutraukti Sutartį, privalo apie tai pranešti kitai Sutarties šaliai raštu ne vėliau kaip prieš 30 dienų (Sutarties 3.2 p.). 2018-06-02 pasibaigus Sutarties terminui ir nei vienai šaliai nepageidavus nutraukti Sutarties, Sutartis tapo neterminuota.
18. Byloje taip pat nustatyta, kad 2019 m. liepos 26 d. pranešimu apie panaudos sutarties nutraukimą, reikalavimą išsikelti ir įvykdyti pinigines prievoles, veikdamas kaip B. S. įgaliotinis, S. B. pranešė atsakovams, kad Sutartis nutraukiama panaudos davėjos iniciatyva nuo 2019-09-01, taip pat pareikalavo, kad atsakovai išsikeltų su visu jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu iš gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), iki 2019-09-01 (b. l. 11, 13–14). Pranešimas atsakovui A. N. įteiktas asmeniškai 2019-07-29 (b. l. 12).
19. Visų pirma, 2019-07-26 prašymas antstoliui A. L. perduoti (įteikti dokumentus) ir 2019-07-26 įgaliotinio S. B. pasirašytas pranešimas patvirtina, kad atsakovas A. N. apie 2013-06-03 sudarytos Sutarties nutraukimą buvo informuotas 2019-07-29. Kaip pagrįstai vertino bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų, kad atsakovai suabejojo pareiškime išdėstyta pradinės ieškovės valia nutraukti Sutartį, nesikreipė į pradinę ieškovę dėl pranešimo išaiškinimo, patikslinimo, taigi, nekilo abejonių dėl pradinės ieškovės tikrosios valios dėl Sutarties nutraukimo ir išsikeldinimo. Atsakovas A. N. teismo posėdyje patvirtino, kad su pradine ieškove siejo geri santykiai, jie nuolat bendravo, susirašinėjo žinutėmis, todėl akivaizdu, kad kilus abejonėms dėl pranešimo turinio tikrumo, B. S. valios išraiškos, atsakovas galėjo susisiekti su pradine ieškove ir išsiaiškinti jos tikrąją valią, ketinimus dėl Sutarties nutraukimo ir iškeldinimo, tačiau to nepadarė. Atsakovas A. N. bendravo su S. B., aptarė galimybę išsikelti, jei pradinė ieškovė jam sumokės 100000 Eur kompensaciją už būsto pagerinimą. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad atsakovas vertino S. B. kaip asmenį, atstovaujantį pradinę ieškovę, su kuriuo galima tartis dėl išsikėlimo sąlygų, pats atsakovas A. N. patvirtino, jog atsisakė išsikraustyti iš ginčo būsto todėl, jog negavo kompensacijos už būsto pagerinimą. Taigi, 2019-07-26 pranešimas atsakovams buvo įteiktas tinkamai, jiems buvo žinoma ir aiški tikroji panaudos davėjos B. S. valia dėl Sutarties nutraukimo ir išsikeldinimo
20. Tesimo vertinimu reikšminga tai, kad Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-221-569/2021 pagal ieškovo kooperatyvo „Žeimelio grūdai“ patikslintą ieškinį atsakovėms N. D., R. B. dėl 121349,68 Eur skolos priteisimo apeliantų yra pripažįstamas panaudos Sutarties nutraukimo faktas. Šiuo atveju ieškinys teisme pareikštas 2019-09-16, taigi apeliantams yra žinoma tikroji turto savininkių valia dėl jų iškeldinimo.
21. Atkreiptinas apeliantų dėmesys į tai, kad šalių santykius kvalifikavus panauda, ieškovės, pareiškusios ieškinį dėl atsakovų iškeldinimo iš ginčo patalpų, teisės gali būti ginamos pagal panaudos santykius reglamentuojančias taisykles. O tai reiškia, kad apeliantai iš naudojamų patalpų gali būti iškeldinami tik nutraukus panaudos sutartį įstatymo nustatyta tvarka. CK 6.642 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kiekviena daikto neatlygintino naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino. Norėdama vienašališkai nutraukti panaudos sutartį šalis privalo išreikšti savo valią, apie sutarties numatomą nutraukimą pranešimu informuodama kitą sutarties šalį. Toks pranešimas yra būtina vienašališko sutarties nutraukimo sąlyga. Teismų praktikoje išaiškinta, kad neterminuotos panaudos sutarties vienašališko nutraukimo prieš terminą pagrindinė sąlyga yra panaudos davėjo duotas prieš tam tikrą laiką įspėjimas apie sutarties su panaudos gavėju nutraukimą; įspėjimo apie neterminuotos sutarties nutraukimą pakanka, kad panaudos sutartis būtų nutraukta pagal CK 6.642 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2004).
22. Tačiau įstatymas nenumato nei tokio įspėjimo formos, nei detalizuoja reikalavimus įspėjimo turiniui, svarbu, kad viena šalis būtų informuota apie kitos šalies valią nutraukti sutartį. Tokio įspėjimo esmė yra tame, kad kita šalis galėtų tinkamai pasiruošti ir grąžinti tai, ką yra gavusi pagal panaudos sutartį, daikto perdavimui, susirandant kitą lygiavertį daiktą. Taigi ir nagrinėjamos bylos atveju įspėjimo termino prasmė tame, kad apeliantai turėtų pakankamai laiko pasiruošti ir persikelti į kitas gyvenamąsias patalpas. Pats kreipimasis į teismą pareiškiant ieškinį taip pat laikytinas tinkamu informavimu (įspėjimu) apie šalies valią nutraukti panaudos sutartį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, panaudos sutartis abiejų atsakovų atžvilgiu yra pasibaigusi ir dėl to šalys nuo šio momento tapo nebesaistomos tarpusavio prievolinių teisinių santykių, t. y. apeliantai neteko teisių naudotis ginčo turtu ir byloje nėra nustatyta jokio kito teisinio pagrindo, suteikiančio jiems teisę juo toliau naudotis, o ieškovės įgijo teisę reikalauti, kad atsakovai būtų iškeldinti.
23. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnyje ginama žmogaus teisė į būsto neliečiamybę. Pagarbos šiai teisei principas taip pat įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje. Tačiau bendriausia prasme šis straipsnis neįtvirtina asmens teisės įgyti nuomos ar nuosavybės teisę į konkretų būstą (nesuteikia teisės būti aprūpintam būstu (namais) (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2001 m. sausio 18 d. sprendimo byloje Chapman prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 27238/95, par. 99; 2001 m. sausio 18 d. sprendimo byloje Jane Smith prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 25154/94, par. 106, ir kt.). Taigi teisė į būstą nepaneigia pareigos vykdyti prisiimtus įsipareigojimus kitiems asmenims arba varžyti nekilnojamojo daikto savininko teises.
24. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentais, sprendžia, kad sustabdyti šios bylos nagrinėjimo CPK 163 straipsnio 3 punkto ar kitu teisiniu pagrindu pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo.
25. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), pagerinimo kompensacijos priteisimo klausimas sprendžiamas Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-221-569/2021. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-10716-1003/2020 atsakovai nereiškė priešieškinio dėl kompensacijos už nekilnojamųjų daiktų pagerinimą priteisimo, taigi, kompensacijos priteisimo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo pagrindas ir dalykas. Taigi, Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-221-569/2021 nustatytos faktinės aplinkybės ir jų pagrindu priimtas procesinis sprendimas nesukurs tiesioginių teisinių pasekmių, toje byloje nustatyti (nenustatyti) faktai neturės tiesioginės teisinės reikšmės išsprendžiant reikalavimus bei priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje civilinėje byloje, todėl civilinės bylos sustabdymas CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu neatitiktų šio privalomojo bylos sustabdymo pagrindo paskirties.
26. Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
27. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
28. Ieškovės pateikė prašymą priteisti iš atsakovų 907,50 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisines paslaugas apeliacinėje instancijoje – už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Kartu pateikė apmokėjimą patvirtinantį dokumentą. Kadangi atsakovų apeliacinis skundas netenkintas, nurodytos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš apeliantų (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas iki galutinio sprendimo priėmimo, tenkino atsakovų prašymą ir atidėjo 100,00 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą, todėl iš apeliantų priteistina valstybei po 50,00 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti N. D., a. k. (duomenys neskelbtini), R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), iš kooperatyvo „Žeimelio grūdai“, buveinė Šiaulių Senoji g. 41, Joniškis, juridinio asmens kodas 301340553, kiekvienai po 226,87 Eur (du šimtus dvidešimt šešis eurus 87 cnt) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.
Priteisti N. D., a. k. (duomenys neskelbtini), R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), iš A. N., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kiekvienai po 226,87 Eur (du šimtus dvidešimt šešis eurus 87 cnt) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.
Priteisti valstybei iš kooperatyvo „Žeimelio grūdai“, buveinė Šiaulių Senoji g. 41, Joniškis, juridinio asmens kodas 301340553, 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.
Priteisti valstybei iš A. N., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.