Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo L. K. ieškinį atsakovei G. B. dėl šmeižto.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei G. B. dėl šmeižto, kuriuo prašė atsakovės paneigti duomenis ir atlyginti 936 Eur turtinę ir 196 Eur neturtinę žalą, atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, kadangi ieškovas yra ribotai darbingas nuo 2000 metų. Ieškinyje nurodė, kad ieškinį teikia remdamasis VPK Kauno miesto policijos byla 20-22-At-644-09. Pažymėjo, jog atsakovė daug laiko praleidžia Didžiojoje Britanijoje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 13 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo L. K. ieškinį atsakovei G. B. dėl šmeižto ir grąžino jį padavusiam asmeniui.Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 29 straipsnyje nustatyta, kad ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad atsakovės gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Teismas konstatavo, jog ieškovo ieškinys atsakovei G. B. turi būti paduotas Kauno miesto apylinkės teismui, todėl ieškinį atsisakė priimti. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog pats ieškovas nurodė, jog šis jo reikalavimas jau yra išnagrinėtas kitame teisme (civilinės bylos Nr. 2-24485-638/2010), todėl teismas ieškinį atsisakė priimti ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovas L. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. nutartį ir nagrinėti iš esmės. Nurodė šiuos atskirojo skundo argumentus:Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei byloje Nr. e2-6997-600, net nenustatė atsakovės gyvenamosios vietos;Teismas neteisingai traktavo CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą, kadangi priedas buvo pateiktas pagrįsti Kauno miesto teismo šališkumą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo L. K. ieškinį atsakovei G. B. dėl šmeižto, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Byloje nustatyta, kad 2017 m. sausio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovo L. K. ieškinys atsakovei G. B. dėl šmeižto, kuriuo ieškovas prašė įpareigoti atsakovę paneigti duomenis ir atlyginti 936 Eur turtinę ir 196 Eur neturtinę žalą. Ieškinyje nurodė, kad ieškinį teikia remdamasis VPK Kauno miesto policijos byla 20-22-At-644-09. Pažymėjo, jog atsakovė daug laiko praleidžia Didžiojoje Britanijoje.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 13 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo L. K. ieškinį atsakovei G. B. dėl šmeižto ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas konstatavo, jog ieškovo ieškinys atsakovei G. B. turi būti paduotas Kauno miesto apylinkės teismui (CPK 29 straipsnis). Pažymėjo, kad pateiktas ieškovo reikalavimas jau yra išnagrinėtas kitame teisme, todėl ieškinį atsisakė priimti ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.Nesutikdamas su minėta pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantas skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, priešingai nei byloje Nr. e2-6997-600, net nenustatė atsakovės gyvenamosios vietos. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu apelianto teiginiu sutinka iš dalies.Pažymėtina, jog civilinio proceso paskirtis – užtikrinti greitą ir teisingą visų privačių ginčų išsprendimą, ginčijamų civilinių teisių bei pareigų nustatymą. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, nustatant kiekvieno asmens teises ir pareigas ar jam pareikštą kaltinimą, jis turi teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama per įmanomai trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis pagal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo. Pagal šią konvencijos nuostatą, užtikrinančią visų byloje dalyvaujančių asmenų teisių įgyvendinimą, dalyvaujantiems byloje asmenims nustatyta pareiga savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai ir veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 5 dalis), o teismas įpareigotas vadovaujantis proceso kooperacijos, koncentracijos ir ekonomiškumo principais siekti greitesnio ir tinkamo bylos išnagrinėjimo. Sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą svarbu nustatyti, ar nėra pažeidžiamos teismingumo taisyklės. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui, reglamentuotas CPK IV skyriuje, yra viena iš sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-629/2005).Pagal bendrąsias teismingumo taisykles ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą (CPK 29 straipsnis). Fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma ta vieta, kur asmuo iš tikrųjų dažniausiai gyvena (CK 2.16 straipsnis). CK 2.17 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmens gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai, t. y. nustatant asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą. Ieškinys atsakovui, kurio gyvenamoji vieta nežinoma, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą (CPK 30 str. 1 d.).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nurodyti atsakovo gyvenamąją vietą yra ieškovo pareiga. Susipažinus su į bylą pateiktu ieškovo ieškiniu matyti, jog jame ieškovas L. K. nenurodė atsakovės G. B. gyvenamosios vietos adreso, nurodydamas tik atsakovės asmens kodą, telefono numerį ir elektroninio pašto adresą. Dėl išdėstyto, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, jog ieškinyje ieškovas nurodė, kad atsakovės gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad toks atsakovės adresas yra nurodytas ieškovo kartu su ieškiniu pateiktame 2013-10-07 prašyme (b. l. 3), tačiau ne pačiame ieškinyje. Susipažinus su bylos medžiaga matyti, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės nesiaiškino atsakovės gyvenamosios vietos adreso. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs duomenis iš Gyventojų registro, nustatė, jog atsakovė G. B. nuo 2014-07-11 yra deklaravusi išvykimą į Jungtinę Karalystę. Pažymėtina, jog ieškinyje ieškovas nurodė, jog atsakovė dalį laiko praleidžia Didžiojoje Britanijoje, tačiau nepateikė galimo faktinio atsakovės gyvenamosios vietos ne Lietuvoje adreso. Skunde apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai traktavo CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą, kadangi ieškinio priedas buvo pateiktas pagrįsti Kauno miesto teismo šališkumą. Apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto teiginius vertina kritiškai.Vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu, teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ieškovo reikalavimas jau yra išnagrinėtas kitame teisme, t.y. civilinėje byloje Nr. 2-24485-638/2010.Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, jog Kauno miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-24485-638/2010 pagal ieškovo ieškinį atsakovei dėl žalos atlyginimo. Minėtoje byloje ieškovas prašė pripažinti atsakovės paskleistus duomenis žeminančiais ir įpareigoti atsakovę juos paneigti; priteisti iš atsakovės 3322 Lt turtinės žalos ir 677 Lt neturtinės žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidas. Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimu už akių ieškinį atmetė (b. l. 5-6). Kauno apygardos teismas 2011 m. spalio 11 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimą už akių paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. 2A-1504-390/2011). Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su išnagrinėtu ir dabar pateiktu ieškovo ieškiniu, daro išvadą, jog pateiktu ieškiniu iš esmės yra keliami tie patys reikalavimai, kurie buvo kelti Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėtoje byloje, sutampa netgi prašomos priteisti turtinės ir neturtinės žalos piniginės sumos. Dėl išdėstyto, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovo ieškiniu reiškiamas reikalavimas jau yra išnagrinėtas kitame teisme.Į bylą nėra pateikta duomenų, jog ieškovas būtų reiškęs prašymus dėl teisėjo nušalinimo tuomet, kai byla buvo nagrinėjama Kauno miesto apylinkės teisme, todėl atmestina kaip nepagrįsta apelianto atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, jog ieškinio priedas (Kauno miesto apylinkės teismo 2010-12-28 sprendimo kopija) buvo pateiktas pagrįsti Kauno miesto teismo šališkumą (CPK 178 straipsnis). Duomenų, jog Kauno miesto apylinkės teismas buvo šališkas, apeliantas nepateikė ir kartu su atskiruoju skundu.Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos 2017 m. sausio 13 d. nutarties, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 d. 1 p., 339 straipsniu, teismas

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.