Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-189-516/2023

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-03-28
Bylos Nr.: e2A-189-516/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00185-2022-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vilija Mikuckienė, Neringa Švedienė, Rasa Gudžiūnienė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „3SET“
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „D. B. konstruktorių grupė“

Civilinė byla Nr. e2A-189-516/2023Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00185-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.8.11.1; 2.6.18.1; 2.6.18.4; 3.3.1.20

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 28 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „3SET“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1684-565/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „D. B. konstruktorių grupė“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „3SET“ dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „D. B. konstruktorių grupė“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiu atsakovės UAB „3SET“ atliktą 2017 m. liepos 31 d. projektavimo darbų atlikimo ir projekto vykdymo priežiūros sutarties Nr. 2017/07/20 nutraukimą, priteisti ieškovei iš atsakovės 68 970 Eur skolą už projektavimo darbus, 6 976,08 Eur palūkanas, 8 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad 2017 m. liepos 31 d. ieškovė ir UAB „Formato grupė“ sudarė projektavimo darbų atlikimo ir projekto vykdymo priežiūros sutartį Nr. 2017/07/20 (toliau – ir Sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo parengti projektuojamo objekto – daugiabučių gyvenamųjų namų ir požeminės automobilių saugyklos Aguonų g. 17, Vilniuje (toliau – ir Objektas) – statybinių konstrukcijų dalies projektą (toliau – ir Projektas), o UAB „Formato grupė“ įsipareigojo už atliktus darbus sumokėti ieškovei 157 300 Eur (su PVM).

3. 2018 m. sausio 31 d. susitarimu UAB „Formato grupė“ teisės ir pareigos pagal Sutartį buvo perleistos atsakovei UAB „3SET“.

4. Sutarties 2.4 punkte nustatytos tokios projektavimo stadijos: projektiniai pasiūlymai (toliau – ir PP); techninis projektas (toliau – ir TP); darbo projektas (toliau – ir DP); Projekto vykdymo priežiūra; paskutinės DP laidos koregavimas pagal pastatų inventorizaciją. Sutarties priede Nr. 4 pateiktas Projekto eigos grafikas.

5. Ieškovė laiku parengė PP ir perdavė juos atsakovei, už PP parengimą ieškovė 2018 m. vasario 2 d. išrašė atsakovei 7 260 Eur sumos PVM sąskaitą faktūrą DBK Nr. 00100, kurią atsakovė, pažeisdama Sutartyje nustatytus apmokėjimo terminus, apmokėjo tik 2018 m. kovo 14 d.

6. Pagal Projekto eigos grafiką TP turėjo būti pradėtas rengti 2017 m. lapkričio 16 d., baigtas – 2018 m. vasario 21 d. Sutarties specialiosios dalies 2.5 punkte nustatyta, kad Projektas rengiamas pagal atsakovės patvirtintą projektavimo užduotį. Patikslinta projektavimo užduotis ieškovei buvo pateikta tik 2018 m. sausio 11 d., taip nukeliant TP rengimo pradžią 56 dienomis.

7. Atsakovė 2018 m. sausio 26 d. elektroniniu laišku atsiuntė ieškovei naują grafiką, pagal kurį TP turėjo būti baigtas rengti iki 2018 m. balandžio 15 d. Ieškovė laiku ir pagal Sutarties nuostatas parengė TP ir perdavė jį atsakovei.

8. 2018 m. balandžio 23 d. ieškovės parengta TP konstrukcijų dalis SK-04 buvo patvirtinta ekspertizės aktu, o visas Objekto techninis projektas (kurio sudedamąja dalimi yra ieškovės parengtas statybinių konstrukcijų dalies TP), buvo patvirtintas 2018 m. liepos 5 d. bendrosios ekspertizės aktu Nr. 125-1/1-18.

9. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Statybų reglamentavimo skyrius 2022 m. vasario mėn. raštu Nr. A51 patvirtino, kad pagal atsakovės parengtą techninio projekto Nr. AGUO17-2018-2-02-TP sudėtyje esančią statinio konstrukcinę dalį, kurią parengė ieškovė, Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2018 m. rugsėjo 14 d. išdavė statybos leidimą statinio projektui „Daugiabučiai gyvenamieji namai (6.3) Aguonų g. 17, Vilniuje, rekonstrukcijos ir statybos projektas“. Šiame rašte taip pat nurodyta, kad pagal informacinės sistemos (toliau – IS) „Infostatyba“ pateiktą dokumentaciją statinio konstrukcinė dalis yra parengta ieškovės parengtu techniniu projektu AGUO17-2018-2-02-TP-SK-04. Prie rašto pridėtas projekto „Daugiabučiai gyvenamieji namai (6.3) Aguonų g. 17, Vilniaus m. rekonstravimo ir statybos projektas“ dalių tarpusavio suderinimo aktas, iš kurio matyti, kad ieškovės parengta konstrukcinė dalis (statinio konstrukcijos) SK (AGUO17-2018-2-02-TP-SK-04 yra suderinta su kitomis projekto dalimis. Prie šio rašto taip pat pridėtas vienos iš ieškovės parengtos TP dalies (statinio konstrukcijų (A, aukščiau + - 0,00 altitudės) bylos (SK-04.01) viršelis.

10. Sutarties bendrosios dalies 2.7 punkte nustatyta, kad atsakovės pastabos ieškovei perduodamos projektavimo darbų trūkumų aktu. Ieškovė nėra gavusi iš atsakovės nei vieno projektavimo darbų trūkumų akto. TP atitikimą Sutarties reikalavimams atsakovė raštu patvirtino du kartus: teikdama TP ekspertizei atlikti bei prieš patalpinant į IS „Infostatyba“.

11. Parengusi TP, ieškovė pradėjo rengti DP, kuris dalimis buvo perduodamas atsakovei (2018 m. gegužės 16 d. atiduotų brėžinių lydraštis, 2018 m. birželio 7 d. atiduotų brėžinių lydraštis). Atsakovė parengtas DP dalis priėmė be jokių pastabų.

12. Ieškovė 2018 m. gegužės 25 d. pateikė atsakovei atliktų darbų aktą Nr. 2017/07-20-Akt TP1 už TP rengimo etapą TP1 ir 24 200 Eur (su PVM) sumos PVM sąskaitą faktūrą DBK Nr. 00110. 2018 m. gegužės 28 d. elektroniniu laišku ieškovė papildomai paragino atsakovę apmokėti šią sąskaitą. Atsakovė atliktų darbų akto nepasirašė, nepasirašymo priežasčių nenurodė, sąskaitos neapmokėjo.

13. Atsakovė, vengdama atsiskaityti su ieškove, 2018 m. birželio 8 d. pateikė ieškovei nepagrįstą pretenziją dėl projektavimo darbų (toliau – ir Pretenzija dėl netinkamo Sutarties vykdymo). Nepaisant 2018 m. birželio 18 d. motyvuoto ieškovės atsakymo į atsakovės pretenziją, atsakovė 2018 m. birželio 27 d. (toliau – ir Raštas dėl Sutarties nutraukimo) pranešė ieškovei, kad Sutarties bendrosios dalies 8.2 punkto ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.218 straipsnio pagrindu nuo 2018 m. liepos 27 d. vienašališkai nutraukia Sutartį.

14. Atsakovė Sutartį vienašališkai nutraukė nepagrįstai, nes ieškovė tinkamai vykdė Sutartį: laiku ir tinkamai parengė statybinių konstrukcijų dalies TP, pagal ieškovės parengtą TP Vilniaus miesto savivaldybė 2018 m. rugsėjo 14 d. išdavė statybos leidimą statinio projektui „Daugiabučiai gyvenamieji namai (6.3) Aguonų g. 17, Vilniuje, rekonstrukcijos ir statybos projektas“.

15. 2021 m. gruodžio 1 d. ieškovė pateikė atsakovei atliktų darbų aktą Nr. 2017/07/20-Akt TP2, TP3 už TP rengimo etapus TP2 ir TP3 bei 44 770 Eur (su PVM) sumos PVM sąskaitą faktūrą DBK Nr. 00150(i), tačiau atsakovė atliktų darbų akto nepasirašė, sąskaitos neapmokėjo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

16. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 31 d. sprendimu ieškinį patenkino ir pripažino negaliojančiu atsakovės UAB „3SET“ atliktą 2017 m. liepos 31 d. projektavimo darbų atlikimo ir projekto vykdymo priežiūros sutarties Nr. 2017/07/20 nutraukimą. Priteisė ieškovei iš atsakovės 68 970 Eur skolą, 6 976,08 Eur palūkanas, 8 proc. metines procesines palūkanas už 68 970 Eur sumą nuo 2022 m. vasario 14 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 5 666 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Dėl Sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu

17. Teismas nesutiko su atsakovės teiginiais, kad ieškovė pažeidė Sutarties priede Nr. 4 Projekto eigos grafike nustatytus Projekto rengimo terminus.

18. Teismas konstatavo, kad pradinis projektavimo darbų grafikas, nurodytas Sutarties priede Nr. 4 (Projekto eigos grafikas projektavimo užduotis turėjo būti patvirtinta 2017 m. lapkričio 17 d.), buvo tikslinamas 2018 m. sausio 26 d., vasario 1 d. ir gegužės 10 d. atsakovės elektroniniais laiškais. 2018 m. sausio 26 d. atsakovės elektroniniu laišku atsiųstas patikslintas projektavimo darbų grafikas nustatė, kad I ir II etapo TP turėjo būti parengtas iki 2018 m. balandžio 15 d. Nors į bylą nebuvo pateikti 2018 m. vasario 1 d. ir gegužės 10 d. atsakovės elektroniniais laiškais siųsti projektavimo darbų grafikai, teismas priėjo išvadą, kad jie nustatė tokius pačius ar vėlesnius TP ir DP parengimo terminus, lyginant su 2018 m. sausio 26 d. atsakovės elektroniniame laiške nurodytu projektavimo darbų grafiku.

19. Nors atsakovė teigė, kad pradinis projektavimo darbų grafikas, nurodytas Sutarties priede Nr. 4, buvo tikslinamas dėl ieškovės kaltės, tačiau teismas nusprendė, jog konkrečių įrodymų, kurie patvirtintų šį teiginį, atsakovė nenurodė.

20. 2018 m. balandžio 23 d. buvo baigta ieškovės parengto statybinių konstrukcijų dalies TP ekspertizė (ištaisytos eksperto pateiktos pastabos). Pagal Sutarties priede Nr. 4 pateiktą Projekto eigos grafiką TP ekspertizei skirta 10 dienų po TP parengimo. Jei TP I ir II etapai turėjo būti parengti pagal 2018 m. sausio 26 d. elektroniniu laišku atsakovės siųstą patikslintą projektavimo darbų grafiką – iki 2018 m. balandžio 15 d., o TP ekspertizė buvo baigta 2018 m. balandžio 23 d., teismas nurodė neturįs pagrindo spręsti, kad ieškovė pažeidė 2018 m. sausio 26 d. elektroniniu laišku atsakovės siųstame patikslintame projektavimo darbų grafike nurodytus projektavimo darbų terminus.

21. 2022 m. balandžio 6 d. atsakovė elektroniniu laišku Objekto statytojui persiuntė duomenis, kur statytojo serveryje yra patalpintas techninis projektas. Atsakovė nei 2018 m. birželio 8 d. Pretenzijoje dėl netinkamo Sutarties vykdymo, nei Rašte dėl Sutarties nutraukimo, nei procesiniuose dokumentuose nenurodė, kokių konkrečių TP dokumentų pagal Sutarties nuostatas ieškovė nepateikė atsakovei. Kadangi visas Objekto techninis projektas, kurio sudėtine dalimi buvo ieškovės parengtas statybinių konstrukcijų dalies TP, buvo teikiamas statybos leidimui gauti ir statybos leidimas buvo gautas, teismas priėjo prie išvados, kad atsakovei buvo perduotas visas normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties TP. Atsakovė nenurodė ir neįrodinėjo, kad pagal norminių aktų reikalavimus statybos leidimui gauti galėjo būti teikiamas mažesnės apimties TP, nei ieškovė turėjo parengti pagal Sutartį.

22. Iš Pretenzijoje dėl netinkamo Sutarties vykdymo, Rašte dėl Sutarties nutraukimo, atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių bei atsakovės atstovo paaiškinimų teismo posėdžio metu teismas išskyrė šias esmines atsakovės pretenzijas, susijusias su ieškovės parengto TP neatitikimu projektavimo užduočiai: Objekto korpusai A, B‘ ir B“ suprojektuoti iš surenkamojo gelžbetonio konstrukcijų, nors pagal projektavimo užduotį turėjo būti iš monolitinio gelžbetonio konstrukcijų, Objekto korpusai nesuprojektuoti kaip nepriklausantys vienas nuo kito konstrukcijų atžvilgiu (korpusų išorinės sienos turėjo būti suprojektuotos taip, kad korpusus būtų galima statyti atskirai vieną nuo kito), suprojektuotos konstrukcijos neleidžia įgyvendinti ankščiau numatytų šachtynų.

23. Teismo vertinimu, net jei TP neatitiko aukščiau nurodytų projektavimo užduoties sąlygų, šie neatitikimai nebuvo esminis Sutarties pažeidimas. Ieškovės parengtas statybinių konstrukcijų dalies TP kaip sudėtinė Objekto techninio projekto dalis buvo pateiktas Objekto statybos leidimui gauti ir šis leidimas buvo išduotas. Tai liudija, kad ieškovės parengtas TP atitiko statytojo sumanyto statinio sprendinius, parengtu TP buvo pasiektas tikslas, kuriam ir yra rengiamas techninis projektas – gauti statybos leidimą.

24. Byloje nebuvo duomenų, kad iki 2018 m. balandžio 23 d., kai buvo baigta ieškovės parengto statybinių konstrukcijų dalies TP ekspertizė (ištaisytos eksperto pateiktos pastabos), atsakovė būtų teikusi ieškovei pastabas ištaisyti nurodytus TP neatitikimus projektavimo užduočiai.

25. Atsakovė teikė įrodymus, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. rugsėjo 14 d. išduotas statybos leidimas Objektui buvo panaikintas, ir 2020 m. liepos 30 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė naują statybos leidimą Objektui pagal techninį projektą, kurio statybinių konstrukcijų dalį parengė kita projektuotoja – UAB „Structus“, t. y., kad Objektas nėra statomas pagal ieškovės parengtą statybinių konstrukcijų dalies TP.

26. Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Statybos reglamentavimo skyriaus 2022 m. birželio mėn. rašto teismas nustatė, kad 2020 m. liepos 30 d. statybos leidimas buvo išduotas pagal techninio projekto A laidą. STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas. Projekto ekspertizė“ 48 punkte nurodyta, kad projekto keitimai, papildymai ir taisymai atliekami parengiant naujos laidos projektą ar projekto sprendinių dokumentus. Jei projektas ar projektinių sprendinių dokumentas keičiami, papildomi ar taisomi kelis kartus, kiekvieną kartą projektui ar projekto sprendinių dokumentams suteikiama nauja laida. Kadangi 2020 m. liepos 30 d. statybos leidimas buvo išduotas pagal techninio projekto A laidą, teismas padarė išvadą, kad šiuo techniniu projektu buvo atlikti techninio projekto 0 laidos, pagal kurią buvo išduotas 2018 m. rugsėjo 14 d. statybos leidimas ir kurios sudedamąja dalimi buvo ieškovės parengta statybinių konstrukcijų dalies TP 0 laida, keitimai. Be to, STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas. Projekto ekspertizė“ 42 punkto antroje dalyje nurodyta, kad kai po statybą leidžiančio dokumento išdavimo keičiami esminiai projekto sprendiniai ir norint tęsti statybą privaloma gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, turi būti rengiamas naujos laidos projektas. Teismas konstatavo, kad naujos laidos (A laidos) techninis projektas buvo rengiamas padarius esminius projekto sprendinių pakeitimus, tačiau atsakovės nurodyti ieškovės rengto TP neatitikimai projektavimo užduočiai nėra susiję su esminiais projekto sprendiniais, todėl nebuvo pagrindo išvadai, jog nauja techninio projekto laida (A laida) buvo rengiama išimtinai siekiant ištaisyti atsakovės nurodytus ieškovės parengto TP neatitikimus projektavimo užduočiai. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad techninio projekto A laidoje buvo taisomi atsakovės nurodyti ieškovės parengto TP neatitikimai ieškovei pateiktai projektavimo užduočiai.

27. Pretenzijoje dėl Sutarties vykdymo nurodyta ieškovei iki 2018 m. birželio 14 d. perduoti atsakovei I etapo konstrukcijų žemiau + - 0,00 altitudės DP. Ieškovė su patikslintu ieškiniu pateikė įrodymus, kad 2018 m. gegužės 16 d. ir 2018 m. birželio 7 d. lydraščiais perdavė atsakovei lydraščiuose nurodytus DP brėžinius, kuriuos ieškovė priėmė, byloje nebuvo duomenų, kad atsakovė būtų reiškusi pretenzijas dėl perduotų dokumentų apimties, kokybės ar terminų.

28. Teismas nenustatė, kad ieškovė pažeidė Sutartyje nustatytus ir papildomai nustatytus TP ir DP rengimo terminus, neturėjo pagrindo pripažinti, jog atsakovės nurodyti ieškovės rengto TP neatitikimai projektavimo užduočiai yra esminiai Sutarties pažeidimai, todėl atsakovės Raštu dėl Sutarties nutraukimo atliktą vienašališką Sutarties nutraukimą pripažino negaliojančiu.

Dėl skolos pagal Sutartį ir palūkanų priteisimo

29. 2018 m. balandžio 23 d. buvo baigta ieškovės parengto statybinių konstrukcijų dalies TP ekspertizė (ištaisytos eksperto pateiktos pastabos), Objekto techninis projektas (kurio sudėtine dalimi buvo ieškovės parengtas statybinių konstrukcijų dalies TP) buvo patvirtintas 2018 m. liepos 5 d. bendrosios ekspertizės aktu, Objekto techninis projektas buvo patalpintas į IS „Infostatyba“ statybos leidimui gauti, Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2018 m. rugsėjo 14 d. išdavė statybos leidimą Objektui, taigi, teismas nusprendė, kad buvo įvykdytos Sutarties priede Nr. 5 nustatytos sąlygos gauti apmokėjimą už TP. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės ieškovei už TP priteisė 68 970 Eur (su PVM).

30. Nors atsakovė prašė taikyti ieškinio senaties terminą ieškovės reikalavimui priteisti palūkanas, tačiau šis ieškovės reikalavimas, teismo vertinimu, buvo pareikštas nepraleidus CK 6.125 straipsnio 9 dalyje nustatyto termino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

31. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, paskirti statybos techninės veiklos ekspertizę Techninio projekto ir jo atitikties projektavimo užduočiai įvertinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

31.1. Analizuodamas apeliantės nurodytus ieškovės padarytus Sutarties vykdymo trūkumus (praleistus darbų atlikimo terminus, darbų rezultato neatitiktį projektavimo užduočiai), pirmosios instancijos teismas vertino juos ne faktinio egzistavimo aspektu, o sprendė, ar jie yra pakankami sutarčiai nutraukti, t. y. ar jie yra esminiai. Tokiu būdu teismas pažeidė CK 6.189 ir 6.217 straipsnių nuostatas. Projekto atitikimas teisės aktų reikalavimams ir projektavimo užduočiai bei nustatytų terminų laikymasis turi esminę reikšmę užsakovei (kurios teises perėmė apeliantė). Tai reiškia, kad būtent šiuos tarpusavio įsipareigojimus Sutarties šalys apibrėžė kaip esminius, o jų nevykdymą ar netinkamą vykdymą pripažino esminiu Sutarties pažeidimu. Kai sudaryta sutartis nustato, kad tam tikros prievolės ir griežtas jų vykdymas yra esminiai, ginčą dėl tokios sutarties nutraukimo nagrinėjantis teismas negali kvestionuoti atitinkamo įsipareigojimo esmingumo ir dėl jo spręsti. Pirmosios instancijos teismas turėjo konstatuoti, kad ginčo šalių pripažįstami neatitikimai, vadovaujantis Sutarties nuostatomis, yra esminiai pažeidimai, ir atitinkamai neturėjo jokio teisinio pagrindo apeliantės 2018 m. liepos 27 d. atliktą Sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu.

31.2. Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad ieškovė nepažeidė Sutarties priede Nr. 4 projekto eigos grafike nustatytų terminų, iš esmės grindė apeliantės UAB „3SET“ 2018 m. sausio 26 d. ieškovei pateiktu elektroniniu laišku, kuriuo projektavimo darbų terminas buvo patikslintas iki 2018 m. balandžio 15 d. Tokia teismo išvada nepagrįsta. Sutartis nenumatė galimybės patikslinti (pratęsti) projektavimo darbų atlikimo terminų elektroniniais laiškais. Sutartimi šalys aiškiai susitarė, kad projektavimo darbų atlikimo termino pakeitimas įforminamas šalims pasirašant papildomą susitarimą, kuris tampa neatskiriama Sutarties dalimi (Sutarties bendrųjų sąlygų 1.3 punktas). Toks susitarimas nebuvo sudarytas. Teismas konstatuodamas, kad nebuvo pažeisti net ir patikslinti terminai, iš esmės rėmėsi numanomais (galimais) Techninio projekto parengimo terminais, atsižvelgdamas į Sutarties Priede Nr. 4 projekto eigos grafike numatytus terminus, skirtus atskirų projektavimo darbų procesų įvykdymui. Be to, net teismui ir nusprendus, kad ieškovė turėjo vykdyti projektavimo darbus patikslintais terminais, šio termino nepraleidimą neracionalu grįsti iki Sutarties sudarymo nustatytais laikotarpiais, skirtais atskirų projektavimo darbų procesų įvykdymui.

31.3. Aplinkybė, kad galutinė projektavimo užduotis buvo pateikta 2018 m. sausio 11 d., savaime nereiškia, jog projektavimo darbų terminai turėjo būti tikslinami, pratęsiami ar nukeliami. Patikslinta projektavimo užduotis gali būti keičiama nekeičiant sutarties Specialiosios dalies kalendoriniame darbų grafike nurodytų terminų ir projektavimo darbų kainų.

31.4. Nors ieškovės parengtas TP buvo pateiktas bendrajai ekspertizei ir statybos leidimui gauti, jis esmingai neatitiko apeliantės pageidaujamų techninių, ekonominių ir kitų rodiklių, numatytų projektavimo užduotyje. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė detaliai nurodė esminius Projekto neatitikimus projektavimo užduočiai ir teiktas pastabas ieškovei. Teismas visiškai nepagrįstai nevertino visų atsakovės nurodomų TP neatitikimų ir iš viso ignoravo aplinkybę, kad TP neatitiko A+ energinio naudingumo klasės. Nustatyti ir ieškovės neištaisyti TP neatitikimai projektavimo užduočiai laikytini esminiu Sutarties pažeidimu. Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas nenustatė ir nenustatinėjo esminės ginčo aplinkybės – TP neatitikimo projektavimo užduočiai esmingumo.

31.5. Atsakovė ne vieną kartą teikė teismui prašymą skirti statybos techninės veiklos ekspertizę objektyviai tiesai byloje nustatyti. Neskirdamas byloje ekspertizės pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines apeliantės teises, nepagrįstai apribojo galimybę teikti bylai reikšmingus objektyvius duomenis ir gintis nuo pareikšto ieškinio. Atsižvelgiant į tai, apeliantė prašo skirti ekspertizę TP ir jo atitikties projektavimo užduočiai įvertinti, tuo pačiu atsakant į klausimus, ar projektas atitiko užduotį, jei ne, kokia apimtimi užduotis nebuvo įvykdyta. Ekspertui pavestini atsakyti konkretūs klausimai ir ekspertų kandidatūros, nurodytos į bylą pateiktame 2022 m. rugsėjo 23 d. prašyme dėl ekspertizės skyrimo.

31.6. Statybos leidžiančio dokumento išdavimas iš esmės neturi jokios reikšmės patvirtinant projektavimo darbų tinkamumą, nes šalių sudaryta sutartis leido užsakovei pretenzijas dėl projektavimo darbų kokybės reikšti bet kuriuo metu, o projektuotoja neturi teisės remtis pastabų nebuvimu. Sutartyje šalys aiškiai susitarė, kad projektuotoja neturi teisės reikšti pretenzijų ir prieštaravimų užsakovei dėl vėliau paaiškėjusių darbų kokybės, sprendinių, projektuojamų medžiagų kiekių ar kitų trūkumų ir (arba) defektų, jei užsakovės atstovas tokių trūkumų ir (arba) defektų nepastebėjo ir (arba) neužfiksavo (Sutarties Bendrosios dalies 1.9 punktas). Projektavimo darbų tinkamas atlikimas šalių fiksuojamas tik pasirašomu Baigiamuoju perdavimo–priėmimo aktu (Sutarties bendrosios dalies 2.14–2.18 punktai), kuris šiuo atveju pasirašytas nebuvo.

31.7. Objekto statybos darbai buvo vykdomi pagal naujai parengtą statybinių konstrukcijų dalies techninį projektą, o ne pagal ieškovės rengtą, ar vėliau taisytą Projektą.

31.8. Atsižvelgiant į tai, kad Sutartimi šalys aiškiai susitarė dėl kitokių prievolės nevykdymo padarinių – delspinigių taikymo, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo. Teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai netenkino apeliantės reikalavimo taikyti ieškinio senaties terminą, todėl apeliantė pakartotinai prašo taikyti ieškinio senatį ieškovės reiškiamiems reikalavimams dėl kompensuojamųjų periodinių sumų priteisimo.

Atsiliepimas

32. Ieškovė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

32.1. Atsakovė, vienašališkai nutraukdama Sutartį, elgėsi nesąžiningai, nes siekė išvengti prievolės atsiskaityti su ieškove už TP statybinių konstrukcijų dalį ir neteisėtai perduoti ieškovės atliktą darbą kitam projektuotojui. Ieškovė iš atsakovės nėra gavusi nei vieno darbų trūkumų akto. Nors ieškovė 2018 m. birželio 18 d. pateikė atsakovei motyvuotą, išsamų atsakymą į nepagrįstą ir akivaizdžiai nesąžiningą atsakovės 2018 m. birželio 8 d. pretenziją, atsakovė nuo 2018 m. liepos 27 d. vienašališkai nutraukė Sutartį su ieškove. Atsakovė, dar nenutraukusi Sutarties su ieškove, 2018 m. liepos 13 d. sudarė naują sutartį su kitu projektuotoju dėl tolimesnių projektavimo darbų – Darbo projekto parengimo, kurį jau buvo pradėjusi rengti ieškovė.

Šalies argumentai

32.2. Apeliantė nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai nenustatė darbų atlikimo terminų, o tarp šalių nebuvo ginčo dėl ieškovės atlikto darbo rezultato neatitikimo Sutartyje numatytiems reikalavimams. Pirmosios instancijos teismas objektyviai nustatė darbų atlikimo terminus, o ieškovė nepripažino ir negalėjo pripažinti atlikto darbo rezultato neatitikimo Sutartyje numatytiems reikalavimams, nes ieškovė parengė TP statybinių konstrukcijų dalį pagal BIM standartą tinkamai ir laiku, kaip ir kitų TP dalių projektuotojai ir architektai.

32.3. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad Sutartis nenumatė galimybės patikslinti (pratęsti) projektavimo darbų atlikimo terminus elektroniniais laiškais, tačiau projektavimo darbų eigoje pati atsakovė ne kartą juos keitė būtent elektroniniais laiškais. Projekto vadovas V. S. 2018 m. sausio 11 d. pateikė patikslintą Projektavimo užduotį, nors pagal Sutartį Projektavimo užduotis turėjo būti patvirtinta 2017 m. lapkričio 17 d. Po patikslintos Projektavimo užduoties gavimo, 2018 m. sausio 26 d. ieškovei paprašius, atsakovė 2018 m. sausio 26 d. elektroniniu laišku atsiuntė ieškovei naują darbų grafiką, kuriame nurodė ir Sutartyje neaptarto 2-ojo etapo TP statybinių konstrukcijų dalies darbų terminus. Taigi apeliantė pati pakeitė projektavimo terminus. Projektavimo darbų eigoje ieškovė iš atsakovės negavo nei vienos pretenzijos dėl terminų nesilaikymo, pati atsakovė tikslino Projektavimo užduotį, darbų apimtį ir terminus. Ieškovė parengė TP projekto statybinių konstrukcijų dalį tinkamai ir laiku, kaip ir kitų TP dalių projektuotojai – tai patvirtina Vilniaus miesto savivaldybės administracijos statybų reglamentavimo skyriaus pateiktas Techninio projekto (TP) Bendrosios dalies (BD) Projekto dalių suderinimo aktas, 2018 m. liepos 5 d. Bendrosios ekspertizės aktas Nr. 125-1/1-182018-07-05, 2018 m. rugsėjo 14 d. išduotas statybos leidimas Nr.LSNS-01-180914-01139, todėl visi apeliantės apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovė sutartinius įsipareigojimus vykdė pažeisdama terminus, visiškai nepagrįsti.

32.4. Objekto TP buvo rengiamas BIM formatu. Ieškovės parengta TP statybinių konstrukcijų dalis – sudedamoji Objekto TP dalis taip pat buvo parengta BIM formatu, todėl ieškovė negalėjo savo TP dalies, kuri buvo ekspertuota du kartus, parengti fragmentiškai ir netinkamos kokybės, kaip teigia apeliantė. Pati atsakovė patvirtino TP statybinių konstrukcijų dalies sprendinių atitikimą projektavimo užduočiai raštu du kartus – teikiant TP statybinių konstrukcijų dalį ekspertizei ir prieš talpinant ją į IS „Infostatyba“, 2018 m. balandžio 23 d. ieškovės parengta Techninio projekto statybinių konstrukcijų dalis buvo patvirtinta ekspertizės aktu, o visas Objekto Techninis projektas, kurio sudedamąja dalimi yra ieškovės parengta statybinių konstrukcijų dalis, buvo patvirtintas 2018 m. liepos 5 d. Bendrosios ekspertizės aktu Nr.125-1/1-18, Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2018 m. rugsėjo 14 d. išdavė statybos leidimą, pagal kurį 2018 m. III ketv. buvo pradėti statybos darbai.

32.5. 2018 m. sausio 11 d. Projektavimo užduotyje yra nurodyta pastaba: projektavimo užduotyje nurodytos charakteristikos (matmenys) yra orientaciniai ir projektavimo procese derinami papildomai. Akivaizdu, kad neįmanoma nukrypti nuo charakteristikos (matmenų), kurie yra orientaciniai ir projektavimo procese derinami papildomai, detalizuojami Darbo projekte.

32.6. Apeliantė teikia visiškai nepagrįstus ir melagingus argumentus, kad vykdant Objekto statybos darbus neva nebuvo pasinaudota jokia ieškovės netinkamai parengta TP dalimi, jog 2020 m. liepos 30 d. buvo išduotas naujas statybos leidimas ir statiniai neva buvo statomi pagal UAB „Structus“ brėžinius. I projekto etapas buvo užbaigtas pagal 2018 m. rugsėjo 14 d. išduotą statybos leidimą ir ieškovės atliktą darbą. 2022 m. spalio 17 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovės atstovas K. T. patvirtino, kad I projekto etapas buvo užbaigtas iki 2020 m. liepos 30 d. statybos leidimo išdavimo.

32.7. Apeliantė teikia visiškai nepagrįstą prašymą paskirti statybos techninės veiklos ekspertizę TP ir jo atitikties projektavimo užduočiai įvertinti. Apeliantė prašo skirti ekspertizę Techniniam projektui, kurio sprendinių atitikimą projektavimo užduočiai pati raštu patvirtino du kartus, kuris buvo ekspertuotas ir patvirtintas Bendrosios ekspertizės aktu, pagal jį buvo išduotas statybos leidimas ir vykdomi statybos darbai.

32.8. Reikalavimui priteisti palūkanas taikomas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 9 dalis). Ieškovė palūkanas apskaičiavo už 1 315 dienų, t. y. neviršijant penkerių metų ieškinio senaties termino, todėl šis reikalavimas pareikštas pagrįstai, nepraleidus sutrumpinto penkerių metų ieškinio senaties termino, tai visiškai pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

33. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK 320) straipsnio 1 dalis). Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

34. Byloje nustatyta, kad tarp šalių susiklostė projektavimo rangos teisiniai santykiai. CK 6.700 straipsnyje įtvirtinta projektavimo ir tyrinėjimo rangos sutarties samprata patvirtina šios rūšies rangos skirtumą nuo kitų rangos rūšių. Tokios rangos sutarties pagrindu atsiradę teisiniai santykiai išskiriami dėl sutarties dalyko – užsakomų darbų ir jų rezultato pobūdžio: projektavimo rangos sutarties atveju statinys projektuojamas individualios užduoties pagrindu, tokio projekto sukūrimui vykdomos leistinų sprendinių paieškos darant brėžinius, o darbo rezultatas matyti dokumentuose – techniniame projekte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-400-916/2019 44 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi, projektavimo rangos sutarties dalykas – kūrybinės veiklos rezultatas, įforminamas projektiniais sąmatiniais dokumentais, reikalingais tam tikram objektui statyti arba įrengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-823/2021).

35. Byloje nustatyta, kad 2017 m. liepos 31 d. ieškovė ir UAB „Formato grupė“ sudarė projektavimo darbų atlikimo ir projekto vykdymo priežiūros sutartį Nr. 2017/07/20 (Sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo parengti projektuojamo objekto – daugiabučių gyvenamųjų namų ir požeminės automobilių saugyklos Aguonų g. 17, Vilniuje, statybinių konstrukcijų dalies projektą, o UAB „Formato grupė“ įsipareigojo už atliktus darbus sumokėti ieškovei 157 300 Eur. 2018 m. sausio 31 d. susitarimu UAB „Formato grupė“ teisės ir pareigos pagal Sutartį buvo perleistos atsakovei.

36. Sutarties 2.4 punkte nustatytos tokios projektavimo stadijos: projektiniai pasiūlymai; techninis projektas; darbo projektas; Projekto vykdymo priežiūra; paskutinės darbo projekto laidos koregavimas pagal pastatų inventorizaciją.

37. Ieškovė parengė PP, perdavė juos atsakovei ir 2018 m. vasario 2 d. išrašė atsakovei 7 260 Eur sumos PVM sąskaitą faktūrą DBK Nr. 00100, kurią atsakovė apmokėjo.

38. 2018 m. balandžio 23 d. ieškovės parengtas Objekto statybinių konstrukcijų dalies TP buvo patikrintas eksperto, o Objekto techninis projektas (kurio sudedamąja dalimi yra ieškovės parengtas statybinių konstrukcijų dalies TP) buvo patvirtintas 2018 m. liepos 5 d. bendrosios ekspertizės aktu Nr. 125-1/1-18.

39. Ieškovė 2018 m. gegužės 25 d. pateikė atsakovei atliktų darbų aktą Nr. 2017/07-20-Akt TP1 už TP rengimo etapą TP1 ir 24 200 Eur (su PVM) sumos PVM sąskaitą faktūrą DBK Nr. 00110. Atsakovė šio akto nepasirašė, PVM sąskaitos faktūros neapmokėjo.

40. Atsakovė 2018 m. birželio 27 d. raštu Nr. 020/2018 nuo 2018 m. liepos 27 d. nutraukė Sutartį dėl ieškovės padaryto esminio Sutarties pažeidimo.

41. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Statybų reglamentavimo skyriaus 2022 m. vasario mėn. rašte Nr. A51 nurodyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2018 m. rugsėjo 14 d. išdavė statybos leidimą Objektui. Šiame rašte taip pat nurodyta, kad pagal IS „Infostatyba“ pateiktą dokumentaciją Objekto konstrukcinė dalis yra parengta ieškovės parengtu techniniu projektu AGUO17-2018-2-02-TP-SK-04.

Dėl tarp šalių kilusio ginčo esmės

42. Apeliantė skunde teigia, kad projekto atitikimas teisės aktų reikalavimams ir projektavimo užduočiai bei nustatytų terminų laikymasis turėjo esminę reikšmę užsakovei (kurios teises perėmė apeliantė). Tai reiškia, kad būtent šiuos tarpusavio įsipareigojimus sutarties šalys apibrėžė kaip esminius, o jų nevykdymą ar netinkamą vykdymą pripažino esminiu sutarties pažeidimu. Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas turėjo konstatuoti, kad ginčo šalių pripažįstami neatitikimai, vadovaujantis sutarties nuostatomis, yra esminiai pažeidimai, ir atitinkamai neturėjo jokio teisinio pagrindo apeliantės 2018 m. liepos 27 d. atliktą Sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu.

43. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad atsakovė nepažeidė Sutarties priede Nr. 4 Projekto eigos grafike nustatytų Projekto rengimo terminų.

44. Sutarties specialiosios dalies 2.5 punkte nustatyta, kad projektavimo darbai vykdomi pagal atsakovės patvirtintą projektavimo užduotį. Pagal Sutarties priedą Nr. 4 Projekto eigos grafikas projektavimo užduotis turėjo būti patvirtinta 2017 m. lapkričio 17 d., tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2018 m. sausio 11 d. ieškovei buvo pateikta patikslinta projektavimo užduotis. Į 2018 m. sausio 26 d. ieškovės elektroniniu laišku pateiktą prašymą atsiųsti projektavimo darbų grafiką, atsakovė 2018 m. sausio 26 d. elektroniniu laišku atsiuntė patikslintą projektavimo darbų grafiką, pagal kurį I ir II etapo TP turėjo būti parengtas iki 2018 m. balandžio 15 d. Atsakovė 2018 m. vasario 1 d. elektroniniu laišku siuntė patikslintą projektavimo darbų grafiką, o 2018 m. gegužės 10 d. elektroniniu laišku atsakovė siuntė dar vieną patikslintą projektavimo darbų grafiką. Taigi pradinis projektavimo darbų grafikas buvo tikslinamas, ir nors apeliantė nurodo, kad Sutartis nenumatė galimybės patikslinti (pratęsti) projektavimo darbų atlikimo terminų elektroniniais laiškais, tačiau būtent pati atsakovė siuntė patikslintus projektavimo darbų grafikus nesilaikydama Sutartyje numatytos formos nors, kaip pati apeliantė nurodo, jai terminų laikymasis buvo esminis. Atsakovė 2018 m. sausio 11 d. ieškovei pateikė patikslintą projektavimo užduotį, todėl jau vien ši aplinkybė rodo, kad laikytis ankstesnių Sutartyje numatytų terminų nebuvo galimybės, nes projektavimo užduotis pagal Sutartį turėjo būti patvirtinta 2017 m. lapkričio 17 d. Taigi pati atsakovė koregavo projektavimo užduotį ir projektavimo terminus, Projektavimo užduotį, darbų apimtį, darbų grafikus apeliantė keitė ne tik ieškovei, bet ir kitiems projektuotojams. Įrodymų byloje, kad atsakovė būtų teikusi ieškovei pretenzijas dėl praleistų terminų iki pretenzijos 2018 m. birželio mėn. pareiškimo ar kad projektavimo užduotį ir terminus buvo būtina keisti dėl ieškovės kaltės, nėra.

45. Nors apeliantės teigimu, patikslinta projektavimo užduotis gali būti keičiama nekeičiant sutarties Specialiosios dalies kalendoriniame darbų grafike nurodytų terminų ir projektavimo darbų kainų, tačiau, kaip minėta, šiuo atveju projekto vadovas V. S. 2018 m. sausio 11 d. pateikė patikslintą Projektavimo užduotį, o 2018 m. sausio 26 d. atsakovės elektroniniame laiške nurodytas patikslintas projektavimo darbų grafikas. Taigi pati apeliantė minėtus terminus pakeitė ir pakeitimus atliko būtent atsakovės pasitrinkta forma (elektroniniais laiškais). Užsakovė, keisdama projektinę užduotį pati inicijavo viso darbo atlikimo galutinio termino pratęsimą. Sutartimi šalys aiškiai susitarė, kad projektavimo darbų atlikimo termino pakeitimas įforminamas šalims pasirašant papildomą susitarimą, kuris tampa neatskiriama Sutarties dalimi (Sutarties bendrųjų sąlygų 1.3 punktas), tačiau šiame kontekste reikšmingas CK 6.183 straipsnyje įtvirtintas sutarties pakeitimo išlygos teisinis reguliavimas, pagal kurį rašytinė sutartis, kurioje yra išlyga, kad sutartį pakeisti ar papildyti arba ją nutraukti galima tik raštu, negali būti pakeista, papildyta ar nutraukta kitokiu būdu, o remiantis to paties straipsnio 2 dalimi, viena sutarties šalis dėl savo elgesio gali prarasti teisę remtis anksčiau nurodyta sutarties pakeitimo išlyga, jeigu kita sutarties šalis atitinkamai veikė, remdamasi pirmosios elgesiu. Taigi apeliantei patikslinus projektavimo užduotį ir atsiuntus naujus terminus darbams atlikti, ieškovė pagrįstai vadovavosi būtent nauju darbų atlikimo grafiku.

46. Apeliantė nurodo, kad sudarytoje Sutartyje nustačius, jog tam tikros prievolės ir griežtas jų vykdymas yra esminiai, ginčą dėl tokios Sutarties nutraukimo nagrinėjantis teismas negali kvestionuoti atitinkamo įsipareigojimo esmingumo ir dėl jo spręsti. Šiuo atveju kad ir kokie, pasak apeliantės, jai buvo esminiai projektavimo darbų terminai, tačiau ji pati šiuos terminus pakeitė, pretenzijų ieškovei dėl terminų nesilaikymo iki 2018 m. birželio mėn. nereiškė, todėl remtis atitinkamo įsipareigojimo esmingumu šiuo atveju neturi teisinio pagrindo.

47. 2018 m. vasario 2 d. atsakovė pasirašė Atliktų darbų aktą Nr.2017/07/20-Akt PP1, kuriuo patvirtino ieškovės projektinių pasiūlymų sutartinio darbo etapo (pirmoji projektavimo stadija pagal Sutarties Specialiosios dalies 2.4 punktas) priėmimą pagal Sutarties užduotį, jokių pastabų ar pretenzijų ieškovei neteikė. 2018 m. balandžio 23 d. buvo baigta ieškovės parengto statybinių konstrukcijų dalies TP ekspertizė (ištaisytos eksperto pateiktos pastabos). Pagal Sutarties priede Nr. 4 pateiktą Projekto eigos grafiką TP ekspertizei skirta 10 dienų po TP parengimo. Atsižvelgus į šias aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jei TP I ir II etapai turėjo būti parengti pagal 2018 m. sausio 26 d. elektroniniu laišku atsakovės siųstą patikslintą projektavimo darbų grafiką – iki 2018 m. balandžio 15 d., o TP ekspertizė buvo baigta 2018 m. balandžio 23 d., atitinkamai nėra pagrindo teigti, kad ieškovė pažeidė 2018 m. sausio 26 d. elektroniniu laišku atsakovės siųstame patikslintame projektavimo darbų grafike nurodytus projektavimo darbų terminus.

48. Apeliantė teigia, kad nors ieškovės fragmentiškai ir netinkamos kokybės Sutarties reikalavimų atžvilgiu parengtas Techninis projektas buvo pateiktas bendrajai ekspertizei ir statybos leidimui gauti, jis esmingai neatitiko apeliantės pageidaujamų techninių, ekonominių ir kitų rodiklių, numatytų projektavimo užduotyje.

49. CK 6.703 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jei nustatomi techninių dokumentų trūkumai, rangovas užsakovo reikalavimu privalo neatlygintinai ištaisyti techninių dokumentų trūkumus bei atlyginti užsakovui nuostolius. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė iki 2018 m. birželio mėn. pretenzijos pateikimo būtų reiškusi ieškovei kokias nors kitas pretenzijas dėl darbų trūkumų ir reikalavimus tuos trūkumus pašalinti. Sutarties specialiosios dalies 8.1.2 punktas numatė, kad TP dalys turi būti raštu suderintos su užsakovu prieš teikiant jas bendrajai Projekto ekspertizei ir (ar) konstrukcijų darbo projekto ekspertizei atlikti. Techninio projekto dalys privalo būti raštu suderintos derinančiose institucijose prieš įkeliant į IS „Infostatyba“ (Sutarties specialiosios dalies 8.1.3 punktas). Atsakovė, būdama Objekto generaline projektuotoja, pati teikė ekspertizei tiek ieškovės parengtą Techninio projekto statybinių konstrukcijų dalį, tiek viso Objekto techninį projektą, kuris 2018 m. liepos 5 d. buvo patvirtintas Bendrosios ekspertizės aktu, Objekto techninis projektas buvo patalpintas į IS „Infostatyba“ statybos leidimui gauti ir pagal jį Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2018 m. rugsėjo 14 d. išdavė statybos leidimą Nr.LSNS-01-180914-01139. Taigi atsakovė žinojo, kokį techninį projektą parengė ieškovė, kokį jį teikia tolesniam projekto įgyvendinimui, ieškovei pastabų dėl techninių dokumentų trūkumų nereiškė. Šiuo aspektu yra svarbi nuosekliai formuojama kasacinio teismo praktika, kurioje yra išaiškinta, jog ta aplinkybė, kad atlikti darbai ar suteiktos paslaugos yra netinkamos kokybės, neatleidžia užsakovo nuo pareigos atliktus darbus (paslaugas) priimti bei už juos sumokėti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2009).

50. Taigi atsakovė, net ir teigdama, kad techninis projektas neatitiko apeliantės pageidavimų, numatytų projektavimo užduotyje, priėmė atliktą darbą ir juo pasinaudojo, nes pateikė techninį projektą ekspertizei ir statybos leidimui gauti. Apeliantė, nustačiusi, jos manymu, techninio projekto trūkumus, nevykdė pareigos kreiptis į projektuotoją (ieškovę) dėl trūkumų pašalinimo ir termino trūkumams ištaisyti nustatymo. Apeliantė priėmė ieškovės atliktus darbus, jų negrąžino atgal ieškovei, o teismas pagal nustatytas aplinkybes nenustatė, kad atlikti darbai būtų apskritai praradę prasmę apeliantei, nes pagrindinis tikslas – statybos leidimas – buvo gautas.

51. Pasak apeliantės, statybos leidžiančio dokumento išdavimas iš esmės neturi jokios reikšmės patvirtinant projektavimo darbų tinkamumą, nes šalių sudaryta Sutartis leido užsakovei pretenzijas dėl projektavimo darbų kokybės reikšti bet kuriuo metu, o projektuotoja neturi teisės remtis pastabų nebuvimu. Projektavimo darbų tinkamas atlikimas šalių fiksuojamas tik pasirašomu Baigiamuoju perdavimo–priėmimo aktu (Sutarties bendrosios dalies 2.14–2.18 punktai), kuris šiuo atveju pasirašytas nebuvo.

52. Sutarties bendrųjų sąlygų 4.3.10.1 punkte nustatyta, kad ieškovė turi suprojektuoti projektuojamą Objektą taip, kad jis įmanomai atitiktų visus projektavimo užduotyje ir projektiniuose pasiūlymuose nustatytus reikalavimus, dydžius ir kitus techninius rodiklius, ir šis ieškovės įsipareigojimas yra esminis (Sutarties bendrųjų sąlygų 4.3.10.6 punktas). Sutarties bendrųjų sąlygų 8.2 punkte numatyta, kad Sutartis gali būti nutraukta vienos iš šalies iniciatyva vienašališkai ir nesikreipiant į teismą esant esminiam Sutarties pažeidimui.

53. Šalių Sutartyje konkrečiai nebuvo nurodyta, kas yra esminis Sutarties pažeidimas, dėl kurio galėtų būti vienašališkai nutraukiama sutartis, t. y. kokia apimtimi negalima nukrypti nuo projektavimo užduoties ir projektiniuose pasiūlymuose nustatytų reikalavimų.

54. Šiame kontekste sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad net ir tuo atveju, jeigu būtų laikomasi pozicijos, jog techninis projektas neatitiko apeliantės nurodytų projektavimo užduoties sąlygų, šių neatitikimų nėra pagrindo vertinti kaip esminio Sutarties pažeidimo, nes techninio projekto neesminiai netikslumai gali būti išsprendžiami rengiant Darbo projektą. Ieškovės atstovas D. B. 2022 m. spalio 17 d. vykusio teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovės nurodytos pretenzijos nėra ir negali būti laikomos techninio projekto neatitikimu projektavimo užduočiai, kurioje nurodytos charakteristikos (matmenys) yra orientaciniai ir projektavimo procese derinami papildomai, detalizuojami Darbo projekte. Atsakovės atstovas K. T. tame pačiame teismo posėdyje taip pat patvirtino, kad atsakovės nurodytos pretenzijos nėra esminės, dėl kurių reikėtų gauti naują statybos leidimą. Taigi užsakovė, kaip savo srities profesionalė, pretenzijoje ir rašte dėl Sutarties nutraukimo nurodytų trūkumų anksčiau ieškovei neteikė (įrodymų apie šių pastabų teikimą byloje nėra), nestabdė darbų dar iki statybinių konstrukcijų dalies TP ekspertizės atlikimo, nors aplinkybės, susijusios su techninio projekto (ne)tinkamumu galėjo būti nustatytos iš karto tik atsakovei gavus techninį projektą. Šiuo atveju, apeliantė leido toliau vykdyti Sutartį ir priėmė iš jos gaunamą naudą, darbų rezultatą realizavo (Objekto techninis projektas buvo patvirtintas Bendrosios ekspertizės aktu ir gautas statybos leidimas), todėl negalima daryti išvados, kad apeliantė negavo to, ko tikėjosi gauti sudarydama Sutartį (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

55. Apeliantė taip pat nurodė, kad projektavimo darbų tinkamas atlikimas šalių fiksuojamas tik pasirašomu Baigiamuoju perdavimo–priėmimo aktu (Sutarties bendrosios dalies 2.14–2.18 punktai), kuris šiuo atveju pasirašytas nebuvo.

56. Pagal CK 6.662 straipsnio 1 dalį atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kurio esmė – užsakovo patvirtinimas (su išlygomis ar be jų), kad jis darbą priėmė, ir atitinkamas rangovo patvirtinimas, kad jis darbus pridavė. Taigi paprastai darbų priėmimo–perdavimo aktas yra dviejų šalių suderintos valios išraiška, dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas. Nagrinėjamu atveju priėmimo–perdavimo aktas surašytas nebuvo. Tačiau pasirašyto priėmimo–perdavimo akto nebuvimas neatleidžia užsakovo nuo pareigos sumokėti už atliktą darbą, jeigu jis faktiškai darbų rezultatą priėmė ir juo naudojasi savo poreikių tenkinimui (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2009). Kaip jau minėta, apeliantė ieškovės atliktu darbu pasinaudojo, todėl turi už jį atsiskaityti.

57. Apeliantės teigimu, Objekto statybos darbai buvo vykdomi pagal naujai parengtą statybinių konstrukcijų dalies techninį projektą, o ne pagal ieškovės rengtą, ar vėliau taisytą Projektą.

58. 2022 m. spalio 17 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovės atstovas K. T. patvirtino, kad I projekto etapas buvo užbaigtas iki 2020 m. liepos 30 d. statybos leidimo išdavimo. Taigi I projekto etapas buvo užbaigtas pagal 2018 m. rugsėjo 14 d. išduotą statybos leidimą ir ieškovės atliktą darbą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos statybos reglamentavimo skyrius 2022 m. birželio mėn. Nr. A51 -22(3.3.3.36E-STR) nurodė, kad 2020 m. liepos 30 d. statybos leidimas buvo išduotas Techninio projekto laidai A. Įrodymų, kad nauja techninio projekto laida (A laida) buvo rengiama išimtinai siekiant ištaisyti atsakovės nurodytus ieškovės parengto TP neatitikimus projektavimo užduočiai, nėra.

59. Apeliantė nurodė, kad ne vieną sykį teikė teismui prašymą skirti statybos techninės veiklos ekspertizę objektyviai tiesai byloje nustatyti, tačiau teismas ekspertizės byloje neskyrė ir taip pažeidė procesines apeliantės teises, nepagrįstai apribojo galimybę teikti bylai reikšmingus objektyvius duomenis ir gintis nuo pareikšto ieškinio. Atsižvelgdama į tai, apeliantė prašo skirti ekspertizę Techninio projekto ir jo atitikties projektavimo užduočiai įvertinimui, tuo pačiu atsakant į klausimus, ar projektas atitiko užduotį, jei ne, kokia apimtimi užduotis nebuvo įvykdyta.

60. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovė yra projektavimo srities profesionalė ir pati turėjo įvertinti ir įrodymais pagrįsti, kokia apimtimi ieškovės pateiktas techninis projektas neatitiko Sutarties sąlygų ir projektinės užduoties, prašymo dėl ekspertizės skyrimo netenkino.

61. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad ekspertizės skyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad jos atlikimas yra tikslingas, atsižvelgiant į pagrindinį proceso tikslą – teisingai ir tinkamai išnagrinėti bylą, laikantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos ir kitų proceso principų pusiausvyros (CPK 2 straipsnis, 7 straipsnio 1 dalis, 8, 17, 21 straipsniai). Ekspertizės skyrimo klausimą teismas sprendžia ne tik vadovaudamasis CPK 212 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, bet ir bendraisiais teisės principais, atsižvelgdamas į šalių reikalavimus ir atsikirtimus, juos pagrindžiančių įrodymų pobūdį, taip pat įvertina galimą įtaką teisingam bylos išsprendimui. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-611/2016 34, 35 punktai). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgdama į bylos nagrinėjimo dalyką, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė klausimą dėl poreikio skirti statybos techninės veiklos ekspertizę, atsižvelgdamas į kitų byloje esančių įrodymų visumą. Šiuo atveju ekspertizės skyrimas būtų nepagrįstai užvilkinęs bylos nagrinėjimą, pažeistų proceso operatyvumo, ekonomiškumo principus. Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, nepaskyręs byloje ekspertizės techninio projekto ir jo atitikties projektavimo užduočiai įvertinti, pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas.

62. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje pakanka įrodymų apeliantės keliamiems klausimams išspręsti. Be to, atsakovė, kaip projektavimo srities specialistė techninio projekto statybinių konstrukcijų dalies sprendinių atitikimą projektavimo užduočiai galėjo įvertinti dar prieš teikdama techninio projekto statybinių konstrukcijų dalį ekspertizei ir prieš įkeldama ją į IS „Infostatyba“, todėl prašymas skirti ekspertizę siekiant įvertinti techninio projekto atitiktį projektavimo užduočiai netenkinamas ir apeliacinės instancijos teisme.

63. Apeliantės teigimu, Sutartimi šalys aiškiai susitarė dėl prievolės nevykdymo padarinių – delspinigių taikymo, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo. Pasak apeliantės, teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai netenkino apeliantės reikalavimo taikyti ieškinio senaties terminą, todėl apeliantė pakartotinai prašo taikyti ieškinio senatį ieškovės reiškiamiems reikalavimams dėl kompensuojamųjų periodinių sumų priteisimo.

64. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad šalys yra laisvos pasirinkti savo pažeistos subjektinės teisės gynimo būdus ir formas, t. y. jos gali susitarti ir sutartimi numatyti atsakomybės formą ir dydį (nustatyti netesybas, kompensuojamąsias palūkanas ir (ar) teisę reikalauti nuostolių atlyginimo arba nustatyti tik netesybas ir atsisakyti teisės reikalauti nuostolių), sutartimi šalys gali iš viso neaptarti atsakomybės už piniginės prievolės pažeidimą, bet tokiu atveju taikomos įstatymuose įtvirtintos civilinės atsakomybės formos (įstatyme nustatytos (kompensuojamosios) palūkanos kaip kreditoriaus minimalūs nuostoliai). Kreditorius turi teisę į nuostolių atlyginimą, kurių nepadengia įstatyme nustatytos (kompensuojamosios) palūkanos, kai sutartyje gali būti pasirenkamas ir mišrus būdas, kada šalys sutartyje numato netesybas, bet nuostolių atlyginimo klausimo nereglamentuoja ir jų atlyginimas sprendžiamas įstatymo nustatytu būdu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad teisių turėtojas pats pasirenka savo teisių gynimo būdą: sutartinį arba sutartinį ir įstatyme nustatytą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003; 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011, 2013 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2013; 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Taigi teisė ieškovei pačiai pasirinkti savo teisių gynimo būdą – reikalauti iš atsakovės netesybų (baudos, delspinigių) ir tokiu būdu taikyti atsakovės atžvilgiu civilinę atsakomybę, arba reikalauti palūkanų už piniginės prievolės įvykdymo termino pažeidimą ar kt., yra vieno pamatinių civilinės bei civilinio proceso teisės principų – dispozityvumo – išraiška.

65. Apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad vien tai, jog Sutartyje šalys susitarė dėl prievolės nevykdymo padarinių – delspinigių taikymo, neeliminuoja ieškovės teisės pasirinkti bet kokį jai įstatymu suteikiamą ir leistiną savo pažeistų teisių gynimo būdą, neapsiribojant numatytu Sutartyje.

66. Pagal CK 6.261 straipsnį, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Ieškovė palūkanas priteisti prašė remdamasi Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu. Kadangi šalių sudarytas sandoris yra komercinis, susijęs su abiejų šalių verslu ir yra atlygintinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413-378/2016), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą dėl 6 976,08 Eur palūkanų, apskaičiuotų pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą.

67. Atsakovė, nesutikdama su ieškovės reikalavimu priteisti palūkanas prašė taikyti ieškinio senaties terminą. Reikalavimams dėl palūkanų priteisimo taikomas sutrumpintas 5 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 10 dalis). Ieškovė palūkanas apskaičiavo už 1 315 dienų, t. y. neviršijant penkerių metų ieškinio senaties termino, todėl šis reikalavimas pareikštas pagrįstai, nepraleidus sutrumpinto penkerių metų ieškinio senaties termino.

Dėl procesinės bylos baigties

68. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, atsakovės apeliacinio skundo ir ieškovės atsiliepimo į jį argumentus, išanalizavusi faktinius bylos duomenis, priėjo išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylą, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai pritaikė ginčui aktualias materialiosios ir proceso teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

69. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22-26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

70. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

71. Ieškovė pateikė teismui duomenis, kad už teisines paslaugas, susijusias su atsiliepimo į apeliantės skundą parengimu, sumokėjo 2 420 Eur. Pateikė apmokėjimą patvirtinančius įrodymus.

72. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio.

73. Pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). 8.11 punktą, maksimalus rekomenduojamas priteisti užmokestis už advokato teikiamą pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, nagrinėjamu atveju sudaro 2 314,65 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčas nebuvo išskirtinai sudėtingas tiek faktinių aplinkybių, tiek teisės taikymo požiūriu, todėl nėra pagrindo nukrypti nuo Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių, todėl atsižvelgus į tai, kad ta pati advokatė ieškovei atstovavo tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismuose, o atsiliepimo į apeliacinį skundą turinys iš esmės atkartoja pirmosios instancijos teisme išreikštą poziciją, apeliantei priteisiamos 2 314,65 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „D. B. konstruktorių grupė“, juridinio asmens kodas 302483611, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „3SET“, juridinio asmens kodas 302735763, 2 314,65 Eur (du tūkstančius tris šimtus keturiolika eurų ir 65 centus) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Rasa GudžiūnienėVilija MikuckienėNeringa Švedienė