- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-28
- Bylos Nr.
- II-582-1165/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00938-2022-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Vita Padriezaitė (pirm.)
- Institucija
- Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. D. atstovės advokatės L. K. D. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) 2022 m. liepos 19 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) (toliau – Institucija) vyresniojo tyrėjo G. T. 2022 m. liepos 19 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), M. D. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2022 m. gegužės 18 d., 18.16 val., (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę, važiuodamas kelyje, kuriame yra po vieną eismo juostą kiekviena kryptimi, lenkė ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę sankryžoje, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 4, 5, 9, 140.1 punktus ir padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje. M. D. šiuo nutarimu paskirta administracinė nuobauda – 200 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 4 mėnesiams.
M. D. skundžia Institucijos atstovo 2022 m. liepos 19 d. nutarimą, prašo: 1) jį panaikinti, neskirti administracinio poveikio priemonės bei nuobaudos ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti arba 2) nutarimą pakeisti neskiriant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo arba 3) paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Pareiškėjas labai apgailestauja ir graužiasi dėl įvykio, tačiau lenkti priešais važiuojančią transporto priemonę turėjo dėl jos nesaugaus vairavimo. Priešais pareiškėjo automobilį važiavęs automobilis nesaugiai manevravo, netolygiai judėjo kelyje, važiavo neįprastai mažu greičiu, kuris gerokai skyrėsi nuo leistino greičio tame kelio ruože, todėl pareiškėjas nuogąstavo, kad prieš jį važiuojantis automobilis gali sukelti avarinę situaciją. KET taip pat parašyta, kad judant gerokai mažesniu nei leistina greičiu, tos transporto priemonės vairuotojas privalo, esant galimybei, reguliariai sustoti ir praleisti už jo susikaupusias transporto priemones. Priešais važiuojantis automobilis to nepadarė, todėl pareiškėjas turėjo priimti sprendimą, kaip atlikti saugiausią manevrą. Pareiškėjo atliktas lenkimo manevras niekam nesukėlė realios grėsmės, nes lenkimo metu priešpriešinėje eismo juostoje nieko nebuvo.
Aiškinant ANK 36 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse pažymėta, kad šis straipsnis gali būti taikomas nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą. Teisinga ir protinga nuobauda yra tokia, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri nėra per griežta.
ANK 420 straipsnio 5 norma nėra imperatyvi ir administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjantis pareigūnas ar teismas, spręsdamas, kokią administracinio poveikio priemonę skirti asmeniui, kiekvienu atveju atsižvelgia į visas bylos aplinkybes.
Pareiškėjas pripažįsta, kad padarė pažeidimą išprovokuotas prieš tai važiavusio automobilio. Jis pritaria ir tam, kad administracinių nuobaudų paskirtis yra nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis ir atimti ar apriboti jiems galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, tačiau tai nereiškia, jog visiems teisės pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, todėl atsižvelgtina į šiuos aspektus: 1) pareiškėjas buvo išprovokuotas atlikti lenkimo manevrą – prieš jį važiavusi transporto priemonė nesaugiai vairavo, važiavo gerokai mažesniu nei leistina greičiu; 2) pareiškėjas anksčiau nėra padaręs tokio pobūdžio teisės pažeidimų, neturi kitų galiojančių administracinių nuobaudų; 3) nėra jokių jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, lenkimo manevras atliktas įvertinus situaciją kelyje, nesukėlus grėsmės eismo saugumui; 4) pareiškėjo pateikiami įrodymai iš darbovietės, kad pareiškėjo tiesioginiam darbui transporto priemonė yra itin reikalinga ir be jos jis nebegali vykdyti savo, kaip direktoriaus, funkcijų, dėl ko gali būti atšauktas iš pareigų. Pareiškėjas privalo gyvai bendrauti ir konsultuoti klientus jų patalpose, automobilis reikalingas darbo funkcijų vykdymui – jis nuolat važinėja po visą Lietuvą; 5) pareiškėjas turi tris nepilnamečius vaikus, kuriuos nuolat vežioja į būrelius, mokslus, žirgyną. Pareiškėjo darbovietė sunkiai pasiekiama visuomeniniu transportu, jis gyvena užmiestyje, o darbovietės patalpos yra (duomenys neskelbtini) mieste; 6) nors pareiškėjas save laikė atidžiu ir taisyklių besilaikančiu vairuotoju, po šio pažeidimo padarymo dar atsakingiau žiūri į KET laikymąsi. Nors nurodytos aplinkybės nepateisina jo poelgio, tačiau leidžia teigti, kad pareiškėjas neturi susiformavusio neigiamo požiūrio į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtintas su eismo dalyvių elgesiu susijusias privalomas taisykles, o padarytas administracinis nusižengimas yra labiau atsitiktinis. Esant visumai paminėtų duomenų, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, ANK 22 straipsnio 1 dalyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai bus pasiekti ir švelnesnėmis poveikio priemonėmis, t. y. netaikant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.
Pareiškėjas jau dabar patyrė neigiamas pasekmes, susijusias su padarytu administraciniu nusižengimu, todėl net ir netaikius administracinio poveikio priemonės ar atėmus teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam, negu ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatytas minimalus, terminui, tai turės tiek drausminį, tiek baudžiantį ir prevencinį poveikį.
Atsiliepimas
Institucijos atstovas atsiliepime į M. D. atstovės skundą prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Pagrindinis įrodymas administracinio nusižengimo byloje yra vaizdo įrašas, kuris patvirtina, kad pareiškėjas padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, todėl prašymas dėl teisenos nutraukimo yra visiškai nepagrįstas. Institucijos atstovo manymu, pareiškėjas nebuvo išprovokuotas pažeisti kelių eismo taisykles, todėl, kad vaizdo įraše matyti, jog prieš lenkimą buvo pakankamai daug laiko ir ilgas tarpas leistinoje vietoje atlikti lenkimo manevrą, tačiau pareiškėjas pasirinko atlikti lenkimą draudžiamoje vietoje.
ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostata negali būti taikyta, kadangi, nagrinėjamu atveju pareiškėjas turėjo įvertinti ir numatyti savo priešingo teisei veikimo pasekmes dar prieš darant nusižengimą, todėl padaręs jį privalo prisiimti neigiamus tokio elgesio padarinius.
Nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjui skirta vidutinė bauda ir administracinio poveikio priemonė, kurios terminas 4 mėnesiai, yra per griežtos. Nuobaudos paskirtos įvertinus tiek lengvinančias, tiek sunkinančias jo atsakomybę aplinkybes, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nuostatomis. Paskirta nuobauda ir poveikio priemonė yra tinkamos realizuoti ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus bylos medžiagą ir pareiškėjo skunde pateiktą informaciją, išimtinių aplinkybių ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatoms taikyti šioje byloje nėra. Administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų, o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios švelnesnės administracinės nuobaudos paskyrimas ar jos neskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Tai, kad pareiškėjas dirba ir praradęs teisę vairuoti gali netekti pareigų ir kitų su tuo susijusių socialinių garantijų, nėra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, juo labiau, kad pareiškėjas gali laikinai naudotis viešuoju transportu ar vairuotojų pagalba.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje skundžiamą nutarimą priėmusios Institucijos atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas prašymas skundą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.
Į teismo posėdį neatvyko administracinėn atsakomybėn patrauktas M. D., apie teismo posėdį jam buvo pranešta tinkamai išsiunčiant teismo šaukimą jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. M. D. atstovaujamas advokatės L. K. D., prašymų atidėti teismo posėdį nebuvo gauta, todėl byla išnagrinėta nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui.
Prieš teismo posėdį pareiškėjo atstovė advokatė L. K. D. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose papildomai nurodyta, jog iš ženklo Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“ paaiškinimo matyti, kad toks ženklas yra informatyvus ir įspėja apie būsimą sankryžą ir joje turimą pirmumo teisę, o tokioje sankryžoje galioja KET 140.1 punkte numatytas draudimas lenkti. Vaizdo įraše matyti, kad M. D. veiksmus pradėjo iki kelio ženklo „Šalutinis kelias iš dešinės“. Vaizdo įraše matyti, jog tuo metu, kai pareiškėjas lenkė automobilį, vaizdo registratorių turintis automobilis didino greitį (automobilio greitis padidėjo nuo 63 iki 73 km/h). Tokie veiksmai yra draudžiami KET 138 punkte. Šiame punkte nurodyta, kad lenkiamos transporto priemonės vairuotojui draudžiama trukdyti aplenkti didinant važiavimo greitį arba kitais veiksmais. Vaizdo registratorių turintis ir skundą pateikęs asmuo turėjo matyti, jog jo automobilis yra lenkiamas, bet užuot sumažinęs greitį ir leidęs pareiškėjui saugiai jį aplenkti, jį palaipsniui didino, taip apsunkindamas pareiškėjo galimybes greitai ir tinkamai užbaigti lenkimo manevrą ir iš dalies provokuodamas jį nusižengti kelių eismo taisyklėms. Tai, kad pareiškėjas buvo išprovokuotas padaryti pažeidimą, matyti iš paties įrašo – pareiškėjas lenkdamas neturi galimybių sugrįžti į savo juostą, nes vaizdo registratorių turintis automobilis didino greitį, pareiškėjas esant susiklosčiusiai situacijai stabdė automobilį, tačiau matydamas, kad jau nebėra kitos išeities, priėmė sprendimą užbaigti manevrą. Aplinkybe, kad tokie veiksmai yra neteisėti, yra pripažįstama ir teismų praktikoje (2019 m. Sausio 3 d. nutartis Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-17-654/2019).
Pareiškėjo atstovė teismo posėdyje nurodė, jog vaizdo įraše matomo kelio ruože leistinas 90 km/h greitis, automobilis prieš pareiškėją važiavo apie 60–63 km/h, dėl šios priežasties pareiškėjas nusprendė aplenkti automobilį. Lenkimas atliktas, kai tuo metu buvo galima tai daryti, sankryžos nebuvo. Lenkiamo automobilio vairuotojas padarė KET pažeidimą, nes pradėjo didinti greitį nuo 63 km/h iki 73 km/h. Pareiškėjas pasimetė tokioje situacijoje matydamas, kad įvyks pažeidimas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad negalima lenkimo metu didinti greičio. Pareiškėjas dirba įmonėje, kurioje užima samdomo darbuotojo – direktoriaus pareigas, įmonė užsiima medicininės įrangos prekyba, dėl to Lietuvoje nuvažiuoja didelius atstumus. Pareiškėjas bendrovėje dirba daugybę metų, prieš tai dirbo kitose pareigose, jo darbo funkcijos susijusios su bendravimu su klientais, kiti įmonės darbuotojai turi kitas funkcijas. Prašymas panaikinti nutarimą ir administracinę teiseną nutraukti grindžiamas nusižengimo sudėties nebuvimu – pareiškėjas buvo išprovokuotas, laiku negalėjo užbaigti manevro, nėra pareiškėjo tiesioginės tyčios lenkti sankryžoje. Lenkimo manevras buvo pradėtas iki šalutinio kelio ženklo, tuo metu lenkimas vyko punktyrine linija, kuri leidžia lenkti. Byloje nėra įrodymų, kad buvo kitų transporto priemonių kolona, lenkimo manevrą pareiškėjas ketino užbaigti po pirmojo automobilio aplenkimo. Teisė vairuoti transporto priemonę pareiškėjui sustabdyta iki šiol nebuvo, nes nagrinėjamas skundas. Tai toks vienintelis pareiškėjo pažeidimas, daugiau chuliganiško vairavimo atvejų nebuvo. Pareiškėjo pageidavimu bus pateiktas skundas prieš vaizdo registratorių turėjusį asmenį, nes jis sutrukdė pareiškėjui saugiai atlikti lenkimo manevrą.
ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių 1) vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, 2) lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, 3) vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, 4) pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimą, 5) tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Lingvistiškai aiškinant šią įstatymo nuostatą matyti, kad atsakomybė pagal jį galima už kelias alternatyvias veikas, kiekviena kurių sudaro atskiro, tai yra savarankiško administracinio nusižengimo sudėtį. Šioje administracinio nusižengimo byloje M. D. patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl to, kad jis, vairuodamas transporto priemonę, be bendrųjų nuostatų, pažeidė Kelių eismo taisyklių 140.1 punkto reikalavimus, kadangi atliko lenkimo manevrą vietoje, kurioje lenkti yra draudžiama, tai yra sankryžoje.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė skunde kaip vieną iš alternatyvių prašymų formuodama reikalavimą nutraukti M. D. administracinio nusižengimo teiseną, tokį savo prašymą grindė iš esmės tuo, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo lenkimo manevrą pradėjo dar iki „Šalutinis kelias iš dešinės“ kelio ženklo, esant punktyriniam kelio ženklinimui, leidžiančiam atlikti lenkimo manevrą, tačiau jo užbaigti M. D. nespėjo, kadangi priekyje jo važiavęs automobilis, kurio vairuotojas ir pateikė vaizdo įrašą iš įvykio vietos, didino greitį. Taigi ginčo dėl to, jog būtent M. D. vairavo automobilį (duomenys neskelbtini) vaizdo įraše, esančiame administracinio nusižengimo byloje, nurodytu metu bei vietoje, nėra. Nubaustojo atstovės skunde taip pat nėra kvestionuojamos aplinkybės, jog jos atstovaujamasis atliko lenkimo manevrą, kuris tęsėsi ir pagrindinio kelio, kuriuo jis važiavo, sankryžoje su šalutiniu keliu iš dešinės.
Kelių eismo taisyklių 140.1 punkte nurodyta, kad draudžiama lenkti sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“. Ši nuostata yra imperatyvi ir vien atstovės skunde nurodyta aplinkybė, kad M. D. formaliai lenkimo manevrą pradėjo leistinoje kelio atkarpoje, nešalina jo atsakomybės už draudžiamoje vietoje atliktą lenkimą. Nors vaizdo įraše iš tiesų nėra užfiksuotas lenkimo pradžios momentas, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad M. D. lenkė kitą automobilį ir jau būdamas sankryžoje, priešpriešinėje eismo juostoje, šio manevro vis dar nebuvo užbaigęs. Teismo vertinimu, būtent tai yra jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo dalykas.
Nubaustojo atsakomybės nešalina ir tai, kad jis lenkti pradėjo dar esant leistinam horizontaliajam punktyriniam kelio ženklinimui. Akcentuotina, kad vairuotojas, prieš atlikdamas lenkimo manevrą, privalo įsitikinti, ar spės jį užbaigti, nepažeisdamas Kelių eismo taisyklių, tačiau šiuo atveju M. D. neįvertino šios aplinkybės ir lenkimo manevrą tęsė būdamas sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“ (ANK 420 straipsnio 1 dalis). KET 5 punkte įtvirtina eismo dalyvių pareiga išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis. Būdamas pakankamai atidus ir rūpestingas vairuotojas, turėdamas pakankamai didelę vairavimo patirtį, automobilį vairuodamas atlikdamas darbo funkcijas, nubaustasis privalėjo pastebėti tiek minėtą kelio ženklą, tiek ir kelio ženklinimą – iš vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, kad ties jo 00:55 s, nubaustojo vairuotam automobiliui susigretinus su filmuojančio asmens vairuotu automobiliu, punktyrinis kelio ženklinimas pasikeitė į įspėjantį apie būsimą ištisinį kelio ženklinimą, kuriam esant lenkimas yra draudžiamas (Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.6 punktas). Be to, jau iš vaizdo įrašo matyti, kad pats šalutinis kelias iš dešinės, esantis statmenai pagrindiniam keliui atviroje lauko teritorijoje, buvo matomas pakankamai iš toli, esant pakankamai ilgai atkarpai iki kelio ženklo Nr. 109, taip pat esant šviesiam paros metui, geroms oro sąlygoms. Nėra jokio pagrindo spręsti, kad M. D., vairuodamas automobilį, kurio kėbulo tipas, be kita ko, aukštesnis (visureigis), neturėjo objektyvios galimybės pamatyti kelio ženklo „Šalutinis kelias iš dešinės“ ar kelio ženklinimo. Jis turėjo šias eismo sąlygas įvertinti, o ne subjektyviai tikėtis, jog lenkimo pradžios vietoje esamo kelio ženklinimo pakaks manevrui atlikti pagal KET. Atitinkamai nustačius, kad lenkimo manevras buvo atliktas neleistinoje vietoje – sankryžoje, transporto priemonių greitis administracinio nusižengimo konstatavimui įtakos neturi.
Todėl atmestini kaip nepagrįsti ir skundo argumentai, jog transporto priemonės, kurioje įrengtu vaizdo registratoriumi buvo užfiksuotas administracinis nusižengimas, vairuotojas važiavo mažesniu nei leistina greičiu, o pareiškėjui pradėjus lenkimo manevrą, jis neleistinai greitį didino. Iš vaizdo įrašo, esančio byloje, matyti, kad vaizdo registratoriaus turėtojas įrašo pradžioje važiavo 70–77 km/h greičiu ir tik ties 00:22 įrašo sekunde matyti jo greičio sumažinimas iki 63–67 km/h, jam priartėjus prie priekyje važiuojančio automobilio, o 00:50 įrašo sekundę jo greitis didėja nuo 68 iki 71 km/h per 5 sekundes iki tol, kol įraše pasirodo nubaustojo vairuotas automobilis. M. D. atsidūrus ties ištisine linija dar iki sankryžos (56 įrašo sekundė), minėto asmens automobilio greitis pasiekė 72 km/h ir įrašo pabaigoje buvo 70 km/h, taigi joks greičio didėjimas nubaustajam atliekant lenkimo manevrą, kuris būtų reikšmingai apsunkinęs jo galimybes užbaigti manevrą, nestebimas, juolab kad ir pravažiavęs minėto asmens automobilį (dar likus keliems metrams iki sankryžos), M. D. toliau ties sankryža važiavo tiesiai priešpriešine eismo juosta link kito priekyje vaizdo registratoriaus turėtojo važiavusio automobilio. Atkreiptinas dėmesys, kad atlikdamas lenkimo manevrą M. D. nerodė jokio įspėjamojo automobilių žibintų ženklo (dešiniojo posūkio), kuris sudarytų pagrindą kitiems eismo dalyviams spręsti apie jo ketinimą sugrįžti į savo eismo juostą. Atsakant į nubaustojo atstovės argumentus dėl reikšmingai mažesnio nei leistinas lenkiamos transporto priemonės greičio, pažymėtina, kad, kaip jau minėta, vaizdo registratoriaus turėtojo automobilis judėjo 70–77 km/h greičiu ir 63–67 km/h greitį pasiekė tik priartėjęs prie priekyje jo važiavusių kitų automobilių ir toks jo važiavimas tęsėsi vos 28 sekundes. Įvertinus pačios atstovės nurodomą leistiną toje vietovėje greitį – 90 km/h, registratoriaus turėtojo greitis nevertintinas kaip provokuojantis ir reikšmingai mažesnis, juolab atsižvelgiant į tai, kad eisme dalyvavo ir kiti automobiliai, paskui kuriuos jis važiavo, taigi kolona judėjo apytiksliai tolygiu, panašiu greičiu, tačiau nei viena iš kitų priekyje važiavusių transporto priemonių nepasirinko atlikti lenkimo manevrą dėl išskirtinai mažesnio nei leistinas kitų automobilių greičio.
Skunde taip pat akcentuojama, kad M. D. atliktas lenkimo manevras nesukėlė pavojingos situacijos kelyje, tačiau teismas pažymi, jog pagal ANK 420 straipsnio 1 dalies dispoziciją, atsakomybė vairuotojams kyla vien už lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti. Taigi, vien tokį vairavimo veiksmą įstatymų leidėjas vertina kaip pavojingą ir baustiną. Todėl aptariama dispozicija, priešingai nei teigiama skunde, nereikalauja įrodinėti padarinių ar pavojingos situacijos kilimo aplinkybės. Vien laimingo atsitiktinumo dėka sankryžoje, aptariamo greito lenkimo metu, nebuvo kito automobilio, pavyzdžiui, sukančio ar įvažiuojančio į pagrindinį kelią iš šalutinio kelio ir pan.
Teismo vertinimu, priešingai nei teigiama skunde, byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių M. D. kaltę padarius ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Institucija byloje surinktus duomenis pagrįstai laikė įrodymais, juos tinkamai ištyrė, tinkamai įvertino ir priėmė pagrįstą bei motyvuotą sprendimą, todėl naikinti skundžiamą institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną M. D. nutraukti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
Skunde kaip alternatyvus reikalavimas formuojamas ir prašymas neskirti M. D. administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo arba šios poveikio priemonės terminą sutrumpinti. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas privalomas administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 3 iki 6 mėnesių asmenims, padariusiems šio straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus. Taigi šios imperatyvios nuostatos netaikymas galimas tik nustačius ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytas sąlygas – išimtines aplinkybes, kurioms esant galima spręsti, jog įstatyme numatytos poveikio priemonės taikymas prieštarautų bendriesiems teisės principams ar būtų akivaizdžiai neproporcingas vertinant asmeniui inkriminuoto nusižengimo bei jo asmenybę apibūdinančių aplinkybių kontekste.
ANK 34 straipsnyje, be kita ko, nustatyta administracinio poveikio priemonės asmeniui skyrimo tvarka. Pagal šio straipsnio 3 dalį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytų minimalios ir maksimalios specialiosios teisės atėmimo trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Administracinių nuobaudų, tame tarpe ir administracinio poveikio priemonių, skyrimo pagrindai yra nurodyti ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Taigi administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau sprendžiant asmeniui skirtinos nuobaudos klausimą, būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą/ administracinio poveikio priemonę, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto administracinio nusižengimo ir už šį nusižengimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-8/2013, 2AT-5-303/2017).
Taigi sprendžiant, ar Institucijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas administracinio poveikio priemonės skyrimo aspektu, visų pirma turi būti įvertinamos bendrosios administracinio poveikio priemonės skyrimo nuostatos. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į analizuojamą situaciją, svarbu nustatyti, ar net ir artimo minimaliam termino administracinio poveikio priemonės skyrimas M. D. prieštarautų teisingumo bei protingumo principams.
Šiuo atveju M. D. buvo paskirta artima minimaliam dydžiui administracinė nuobauda – 200 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas 4 mėnesiams, taigi artimam minimaliam galimam skirti šios nuobaudos terminui. Teismo vertinimu, tiek M. D. skirta administracinė nuobauda, tiek ir jam pritaikyta poveikio priemonė yra adekvačios ir proporcingos jo padarytam nusižengimui bei jo paties asmenybę apibūdinančioms aplinkybėms. Priešingai nei teigiama skunde, institucija atsižvelgė ir įvertino tiek administracinei nuobaudai, tiek administracinio poveikio priemonei individualizuoti reikšmingų aplinkybių visumą, tai yra skundžiamame nutarime buvo atsižvelgta į pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Tačiau pareiškėjo atstovė, nesutikdama su Institucijos atstovo nutarime išdėstytu nubaustojo administracinės atsakomybės individualizavimu, skunde prašo administracinio poveikio priemonę dar labiau sušvelninti ar jos neskirti, pritaikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
Kaip matyti iš administracinio nusižengimo byloje esančios medžiagos, M. D. padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Priešingai nei teigiama skunde, išimtinėmis nelaikytinos aplinkybės, jog jo darbo vieta yra nutolusi nuo gyvenamosios vietos, taip pat tai, kad jo darbo veikla susijusi su važinėjimu po Lietuvos teritoriją. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad nubaustasis neturėtų galimybės darbovietę pasiekti viešuoju transportu. Vien tai, kad jis patirtų nepatogumų vykdamas tokiu būdu, nesudaro pagrindo spręsti apie skundžiamu nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės neproporcingumą padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui bei nubaustąjį charakterizuojančioms aplinkybėms. Aiškinant priešingai, būtų sukurtas iš esmės teisei priešingas precedentas, jog tuo atveju, kai asmens darbo veikla susijusi su transporto priemonių vairavimu ar kai poveikio priemonės taikymas jam sukeltų kitokių asmeninių nepatogumų, specialiosios teisės atėmimas jam nebūtų taikomas, tokiu būdu išvengiant įstatyme numatytų savo priešingo teisei elgesio pasekmių, tačiau tokia išlyga nei įstatyme, nei teismų praktikoje nenumatyta. Teismo vertinimu, pareiškėjo šeiminės ar darbo aplinkybės šiuo atveju nelaikytinomis išimtinėmis bei sudarančiomis sąlygas taikyti jam ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti jam administracinio poveikio priemonės ar, įvertinus atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, ankstesnius itin dažnus jo baustumus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, šios poveikio priemonės terminą sutrumpinti iki minimalios įstatyme numatytos ar dar trumpesnės trukmės.
Teismo vertinimu, tiek administracinio nusižengimo pavojingumas, tiek ir nubaustąjį charakterizuojančių duomenų visuma neatitinka sąlygų, būtinų tam, kad analizuojamą situaciją būtų galima vertinti kaip išimtinę ir sudarančią pagrindą spręsti, jog net ir artimo minimaliam dydžio administracinio poveikio priemonių paskyrimas jam neatitiktų teisingumo bei proporcingumo principų. Atkreiptinas dėmesys, kad nors pareiškėjas darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, tačiau Administracinių nusižengimų registro išrašas už penkerius metus patvirtina, kad jis yra linkęs sistemingai daryti administracinius nusižengimus, susijusius su Kelių eismo taisyklių nesilaikymu.
Teismo vertinimu, priešingai nei nurodyta skunde, institucija išsamiai ir visapusiškai įvertino M. D. atsakomybę ir jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens patiriami nepatogumai dėl jam paskirtos nuobaudos yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas. Tokio manymo nepašalina ir skunde nurodomos šeiminės, taip pat darbo aplinkybės, apie kurias pažeidėjui buvo žinoma ir administracinio nusižengimo padarymo metu. Priešingai nei teigiama skunde, įvertinus jau aptartus duomenis dėl M. D. kaltės padarius jam inkriminuotą nusižengimą įrodytumo, pagrindo spręsti, jog jis buvo išprovokuotas atlikti lenkimo manevrą sankryžoje, nėra. Minėtos aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis ir pakankamomis ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytos švelnesnės administracinio poveikio priemonės skyrimui, tiek sutrumpinant specialiosios teisės atėmimo terminą, tiek ir apskritai netaikant pastarosios priemonės, kadangi šios aplinkybės nebuvo pakankamos sulaikyti pareiškėją nuo vieno pavojingiausių administracinių nusižengimų padarymo. Tai, kad M. D., nesilaikydamas visuomenėje priimtų ir teisės aktais sureguliuotų normų, pablogino savo padėtį, yra netinkamo jo elgesio rezultatas.
Pažymėtina, kad itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą padariusio asmens interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu, o nubaustajam kartu su bauda paskirta administracinio poveikio priemonė laikytina proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinkanti jo asmenybę ir pakankama, kad būtų įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslai.
Aptartų duomenų pagrindu daroma išvada, kad M. D. paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl neskirti jam administracinio poveikio priemonės ar sutrumpinti jos terminą nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu nubaustajam galima būtų neskirti komentuojamos administracinio poveikio priemonės, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nenustatyta.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad Institucijos nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai, išsamiai ir visapusiškai įvertinus bylai reikšmingas aplinkybes, todėl jis paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) vyresniojo tyrėjo G. T. 2022 m. liepos 19 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. D. atstovės skundo netenkinti.
Nutarčiai įsiteisėjus, administracinio nusižengimo bylą (ROIK: (duomenys neskelbtini)), grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini).
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.