- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-03
- Bylos Nr.
- AN2-17-654/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-44-3-00105-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Alenas Piesliakas
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato viršininko A. L. apeliacinį skundą dėl 2018 m. lapkričio 9 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų nutarimo administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nutarimo esmė
1. 2018 m. rugsėjo 13 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje V. R. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė 170 eurų baudą su specialiosios teisės atėmimu 3 mėnesiams, nes V. R. 2018 m. rugpjūčio 23 d., 20:20 val., Širvintų r. sav., Puorių k., vairuodamas automobilį VW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodamas pagrindiniu keliu išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir lenkė kitą automobilį sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“.
1.1. Apylinkės teismas įvertino byloje esančius duomenis ir konstatavo, kad Institucijos nutarime neteisingai įvertintos faktinės aplinkybės ir V. R. nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, todėl administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukė. Teismas aptarė sankryžos sampratą, įvertino kelio ženklo Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“ reikšmę ir nurodė, jog peržiūrėjus vaizdo įrašą matyti, kad V. R. lenkimo veiksmą baigė iki sankryžos.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniame skunde Institucijos viršininkas (toliau – apeliantas) prašo panaikinti 2018 m. lapkričio 9 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimą ir palikti galioti 2018 m. rugsėjo 13 d. Institucijos priimtą nutarimą.
2.1. Skunde teigiama, kad vaizdo įraše akivaizdžiai matomas grubus Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kurį įvykdė V. R., kai vairuodamas automobilį nesilaikė įspėjamojo kelio ženklo Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“ reikalavimo, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, lenkė tarnybinį nežymėtą policijos automobilį ir sankryžoje baigė lenkimą.
2.2. Teismas, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, neatsižvelgė į tai, kad pažeidimas padarytas pažeidžiant Kelių eismo taisyklių 140.1 punktą, kuriame nurodyta, kad kelio atkarpoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“, įspėjantis vairuotoją apie būsimą pavojingą kelio ruožą, kuriuo važiuojant reikia imtis atitinkamų atsargumo priemonių, o ne pradėti atlikti lenkimo manevrą. Šis kelio ženklas statomas ne gyvenvietėse 150-300 metrų atstumu iki sankryžos. V. R., atlikdamas lenkimo manevrą, negalėjo žinoti, kurioje vietoje tiksliai prasidės šalutinis kelias iš kairės ir lenkimo manevrą baigė pačioje sankryžoje, (matosi vaizdo įraše, kad krovininis automobilis į savo eismo juostą grįžta sankryžoje). Tokiu savo elgesiu pažeisdamas Kelių eismo taisykles V. R. sukėlė grėsmę ne tik sau, bet ir kitoms transporto priemonėmis bei žmonių sveikatai (šalutinis kelias – įvažiavimas į privačias teritorijas (sodų bendrija „Šilelis“), į kurias ar iš kurių galėjo išvažiuoti kita transporto priemonė ir tai galėjo sukelti skaudžias pasekmes). V. R. padarytas pažeidimas priskiriamas prie grubių, todėl paskirta nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukeldama jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tik principingai bei teisingai taikant prevencines priemones ir nuobaudas bus tinkamai užtikrintas teisės aktų laikymasis ir visuomenės saugumas.
III. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą V. R. advokatė J. Murauskaitė prašo 2018 m. lapkričio 9 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs ir įvertinęs visus įrodymus priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismas teisingai aiškino ir taikė teisės normas. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad V. R. sankryžoje atliko lenkimo manevrą, nes bylos duomenys rodo priešingai. Pagrindiniame įrodyme – vaizdo įraše užfiksuota, kad V. R. sankryžoje lenkimo manevro neatliko ir buvo grįžęs į savo juostą dar iki sankryžos pradžios. Apeliantas nurodęs, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, nenurodė nė vieno įrodymo ir kodėl teismas netinkamai jį įvertino.
Šalies argumentai
3.1. Apeliantas nepagrįstai plečiamai aiškina sankryžos sampratą teigdamas, kad sankryža prasideda iškart už įspėjamojo kelio ženklo „Šalutinis kelias iš kairės“. Priešingai, šis ženklas turi įspėjamąją funkciją, kad netoliese prasidės sankryža, bet ne kad sankryža prasideda nuo šio ženklo. Teisės normos, draudžiančios lenkimą nuo kelio ženklo „šalutinis kelias iš kairės“, nėra. V. R. lenkimą pradėjo dar prieš įspėjamąjį ženklą, kirsdamas trumpo punktyro juostos kelio ženklinimą ir grįžo į savo juostą per ilgesnio punktyro juostos kelio ženklinimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas atmetamas.
4. Apeliaciniame skunde Institucijos atstovas ginčija apylinkės teismo pateiktą V. R. lenkimo manevro aiškinimą. Skunde nurodė, kad pažeidimas padarytas kelio atkarpoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“, kuris įspėja vairuotojus apie būsimą pavojingą kelio ruožą, o važiuojant tokiu ruožu reikia imtis atitinkamų atsargumo priemonių, bet ne pradėti lenkimo manevrą. Šis skundo argumentas nepagrįstas, o kelio ženklinimo reikšmė aiškinama plečiamai, iškreipiant įstatymuose esanti sankryžos apibrėžimą ir taikomos KET normos prasmę, ko, siekdami pateisinti savo veiksmus, policijos pareigūnai neturėtų daryti. Kelių eismo taisyklių 140.1 punktas nustato, kad lenkti draudžiama sankryžose šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“, reguliuojamose ir lygiareikšmių kelių sankryžose. Šios normos prasmė yra draudimas lenkti sankryžose, todėl svarbiausias yra sankryžos aiškinimas. Apylinkės teismas teisingai aiškino teisės normas ir tinkamai aptarė sankryžos sampratą. Apie šalutinį kelią iš kairės įspėjantis kelio ženklas nežymi sankryžos pradžios ribų, jo paskirtis visai kita. Laikyti, jog kelio ženklas „Šalutinis kelias iš kairės“ žymi sankryžos pradžią ir dėl to lenkimo veiksmas už jo draudžiamas, negalima, tai neišplaukia ir iš KET 140.1 punkto aiškinimo. Lenkimo manevras draudžiamas pačioje sankryžoje ir ja laikomoje teritorijos dalyje. Iš pateikto vaizdo įrašo akivaizdu, kad V. R. į savo važiavimo krypties eismo juostą grįžo prieš pat įvažiuojant į sankryžą, tačiau važiuodamas priešingoje eismo juostoje jos nekirto, todėl jis neatliko lenkimo manevro sankryžoje.
5. Iš ženklo Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“ paaiškinimo matyti, kad toks ženklas yra informatyvus ir įspėja apie būsimą sankryžą ir joje turimą pirmumo teisę, o tokioje sankryžoje galioja Kelių eismo taisyklių 140.1 punkte numatytas draudimas lenkti. Vaizdo įraše matyti, kad priešingai nei teigiama skunde, V. R. lenkimo veiksmus pradėjo iki kelio ženklo „Šalutinis kelias iš kairės“, nes pareigūnų tarnybiniam automobiliui pravažiuojant ženklą tuo pačiu metu jis yra lenkiamas V. R. vairuojamo automobilio. Ši aplinkybė patvirtina, kad V. R. lenkimo manevrą pradėjo dar prieš ženklą, o ne jį pravažiavus. Kelio ženklo Nr. 110 „šalutinis kelias iš dešinės“ galiojimo zonoje V. R. lenkimo manevrą tik pabaigė, kai prieš sankryžą grįžo į savo važiavimo krypties eismo juostą. Apylinkės teismas pagrįstai nutraukė administracinio nusižengimo teiseną V. R. atžvilgiu, nes jis nepadarė jam inkriminuoto administracinio nusižengimo.
6. Teismas atkreipia policijos vadovų dėmesį ir į netinkamą pareigūnų elgesį, kuris turėjo įtakos susiklosčiusiai situacijai. Pagal Lietuvos Respublikos policijos įstatymą, policijos uždaviniai yra žmogaus teisių ir laisvių apsauga; asmens, visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimas; eismo automobilių keliais priežiūra. Įraše matosi, jog tuo metu, kai V. R. lenkė pareigūnų automobilį, pareigūnai važiuodami tarnybiniu automobiliu didino greitį (automobilio greitis padidėjo nuo 80 iki 90 km/h). Tokie veiksmai yra draudžiami KET 138 punkte. Šiame punkte nurodyta, kad lenkiamos transporto priemonės vairuotojui draudžiama trukdyti aplenkti didinant važiavimo greitį arba kitais veiksmais. Pareigūnai turėjo matyti, jog jų automobilis yra lenkiamas, bet užuot sumažinę greitį ir leidę V. R. saugiai juos aplenkti, jį palaipsniui didino, taip apsunkindami V. R. galimybes greitai ir tinkamai užbaigti lenkimo manevrą ir iš dalies provokuodami jį nusižengti kelių eismo taisyklėms, o vėliau surašė jam protokolą ir skunde motyvuoja jo pažeidimą nesaugiu vairavimu. Tokie pareigūnų veiksmai visiškai nesiderina su policijos vadovų deklaruojamais policijos veiklos tikslais ir būdais, Lietuvos Respublikos policijos įstatyme nustatytais policijos uždaviniais ir funkcijomis.
7. Skunde formuluojami nuobaudos tikslų ir bausmės pagrįstumo argumentai plačiau neaptariami, nes V. R. atžvilgiu administracinė teisena nutraukta tinkamai ir nėra pagrindo skirti administracinę nuobaudą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato viršininko A. L. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti 2018 m. lapkričio 9 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų nutarimą nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.