Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

P. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įgijęs (duomenys neskelbtini), dirbantis MB „E. s.“, neteistas,

kaltinamas Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. B. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent:

2025-01-01 apie 6.48 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio vairavo automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra ne mažesnė kaip 1,91 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Tokiais veiksmais P. B. įvykdė BK 281¹ str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

Kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis P. B. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinimų paskelbimo teismui davė išsamius parodymus, kuriais nurodomas aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė ir gynėjas, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 str.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, taip pat pačios veikos padarymo aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai:

Matavimo alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. AREN-0125 kvitai, patvirtinantys, kad P. B. iškvėptame ore pirmuoju tikrinimu 6.32 val. nustatytas 2,62 prom. girtumas, o 6.48 val. – 1,95 prom. girtumas (t. 1, b. l. 24–25).

Alkotesterio Alcotest 6810, Nr. AREN-0125 patikros sertifikatas, patvirtinantis, kad šis sertifikatas galioja iki 2025-01-19 (t. 1, b. l. 26).

VĮ „Regitra“ išrašas, liudijantis, kad automobilio „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas ir valdytojas yra MB „M.“ (b. l. 31).

VŠĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje nurodyta, kad 2025 m. sausio mėn. automobilio „Toyota Prius“, 2008 metų laidos, vidutinė rinkos kaina – 4 840 Eur (su PVM) (b. l. 32).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 281¹ str. 1 d. be kita ko, numatyta, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų.

Byloje esantys įrodymai iš esmės patvirtino P. B. pareikštą kaltinimą. Apklaustas teisme P. B. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad nagrinėjamu atveju vairavo automobilį būdamas neblaivus, nes su pažįstamais gėrė „Starka“. Tai, jog P. B. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – paties kaltinamojo ir liudytojo A. B. ikiteisminio tyrimo metu teikti parodymai, neblaivumo nustatymo aktas, matavimo alkotesteriu duomenys.

Taigi, vadovaujantis aptartomis Taisyklių 4 p. nuostatomis, teisiškai reikšmingas yra tik vienas neblaivumo patikrinimas, kuriuo nustatoma mažiausia transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nagrinėjamu atveju P. B. neblaivumas, kaip ir numatyta Taisyklių 4 p., buvo tikrintas 2 kartus, mažiausia jos iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija tikrinimo metu – 1,95 prom. Be to, iš alkotesterio Alcotest 6810, Nr. AREN-0125 patikros sertifikato matyti, kad jo matavimo paklaida matavimų intervale virš 1 prom. yra lygi 1,7 proc. (b. l. 26). Ši matavimo paklaida vertintina P. B. naudai, todėl kaltinimai tikslintini, nurodant, kad vairavimo metu jo iškvėptame ore buvo ne mažesnė kaip 1,91 prom. (1,95 prom. – 1,7 proc. ? 1,91 prom.) etilo alkoholio koncentracija. Tačiau toks kaltinimų tikslinimas nekeičia P. B. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo.

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad P. B. nagrinėjamu atveju vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore nustatyta ne mažesnė kaip 1,91 prom. etilo alkoholio koncentracija ir tokiais veiksmais įvykdė BK 281¹ str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

Visi P. B. įvykdyto nusikaltimo požymiai yra numatyti BK 281¹ str. 1 d. nedarant blanketinės nuorodos į kitų teisės aktų pažeidimus. Todėl jam pareikšti kaltinimai tikslintini, šalinant iš jų nurodytą kaip perteklinę aplinkybę, susijusią su Kelių eismo taisyklių 14 p. pažeidimu.

Dėl P. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisme buvo gautas kaltinamojo P. B. sugyventinės N. V. prašymas perduoti kaltinamąjį pagal laidavimą jos atsakomybėn, tokiu būdu atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamasis pateikė prašymą jo atžvilgiu taikyti laidavimą ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant sugyventinės N. V. atsakomybėn.

BK 40 str. (nuo 2025-02-03 įsigaliojusios redakcijos) 1 d. nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 str. 4 d.). Šio str. 2 d. nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, padarius baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, sąlygos, nurodant, kad asmuo gali būti atleistas pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 str. 1, 2 ir 4 d. nurodytų sąlygų visumai.

P. B. įvykdė BK 281¹ str. 1 d. numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 str. 3 d. laikytinas nesunkiu (BK 40 str. 1 d.).

P. B. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi prasikaltęs, todėl pripažintina, kad yra BK 40 str. 2 d. 1 p. numatyta sąlyga.

Teisminėje praktikoje ne kartą išaiškinta, kad BK 40 str. 2 d. 3 p. nustatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų – yra vertinamojo pobūdžio. Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūris į padarytą veiką, elgesys praeityje. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, ar jis nėra linkęs nusikalsti, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, taip pat taikyti BK 40 str. nuostatas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-137/2012 ir kt.).

Vertinant byloje esančius įrodymus, pažymėtina, kad P. B. neteistas, administracine tvarka nebaustas. Teismo posėdžio metu kaltinamasis kaltę pripažino, nuoširdžiai išgyveno dėl savo neteisėtų veiksmų. Teismui pateiktoje MB „E. s.“ charakteristikoje apibūdinamas tik teigiamai, kaip darbštus atsakingas, pareigingas, nuoširdus, visuomeniškas darbuotojas.

Aptartos aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis suvokia savo nusikalstamos veikos pavojingumą, o jo įvykdytas nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio, taip pat pagristai manyti, kad P. B. ateityje laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nusikalstamais veiksmais žala nebuvo padaryta. Todėl pripažintina, kad yra ir BK 40 str. 2 d. 3 p. numatytos sąlygos.

Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad laiduotojais gali būti paskirti tik verti teismo pasitikėjimo asmenys, turintys autoritetą kaltinamajam ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018), atsižvelgiama į laiduotojo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, jos pavojingumą, jo nurodytą būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018).

Laiduotoja siekiantis būti N. V. teisme paaiškino, kad yra P. B. sugyventinė, pažįstami jau nuo (duomenys neskelbtini) metų, jį myli, judviejų santykiai yra geri, mano, kad yra kaltinamajam autoritetu, abu tariasi gyvenimiškais klausimais; apie įvykį jis pasipasakojo iš karto grįžęs namo, gailėjosi dėl savo veiksmų. Nurodė, kad P. B. veiksmus vertina kritiškai.

Vertinant laiduotoją charakterizuojančius duomenis pažymėtina, kad N. V. neteista, administracine tvarka nebausta. Teismui pateiktoje UAB „H. O. H.“ charakteristikoje N. V. charakterizuojamas tik teigiamai, kaip atkakli, darbšti, jautri, strategiškai mąstanti, pareiginga, punktuali darbuotoja.

Iš P. B. ir N. V. teiktų paaiškinimų matyti, kad jų santykiai nuoširdūs, grindžiami teigiamu tarpusavio emociniu ryšiu, pagalba bei pasitikėjimu. Visos šios aplinkybės leidžia teismui pagrįstai teigti, kad N. V. yra ne tik kaltininkui artimas asmuo ir šeimos narys, bet vertas ir teismo pasitikėjimo, galinti daryti jam teigiamą ir reikalingą įtaką.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad yra visi baudžiamajame įstatyme nustatyti pagrindai atleisti P. B. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant N. V. atsakomybėn pagal laidavimą. Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo asmenybę, taip pat laiduotojo prisiimtą atsakomybę, jų tarpusavio ryšį, nustatytinas 1 metų laidavimo terminas be užstato.

BK 67 str. 1 d. nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Minėto str. 2 d., be kita ko, nustatyta, kad asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, gali būti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise nuo 1 iki 5 metų, o asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų – nuo 1 iki 7 metų (BK 68 str.); turto konfiskavimas (BK 72 str.).

Nagrinėjamu atveju P. B. padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių pažeidimą. O ir nagrinėjamu atveju kaltinamojo neatsakingas ir nesaugus vairavimas sukėlė įtarimų dėl jo būsenos stebėjusiems asmenims. Todėl, teismo vertinimu, bausmės paskirtį padės įgyvendinti įstatyme numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti transporto priemones – paskyrimas, nustatant mažesnį negu vidutinės trukmės, t. y. 1 metų 8 mėnesių, tokio draudimo terminą (BK 68 str.), kurio eigos pradžia skaičiuotina nuo 2025-01-02 nutarimu paskirtos kardomosios priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymo – taikymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).

Pagal BK 72 str. 2 d., konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Minėto str. 3 d. nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o 5 d., be kita ko, nurodoma, jog tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teisminėje praktikoje ne kartą išaiškinta, kad automobilis, kurį vairuojant padaromas BK 281¹ str. numatytas nusikaltimas yra šios nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir atitinka BK 72 str. 2 d. numatyto konfiskuotino turto požymius (pvz., kasacinė nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123-788/2022 ir kt.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikaltimo padarymo metu vairuotas automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausė MB „M.“ (b. l. 31). Taigi, teismas, vadovaudamasis BK 72 str. 2, 5 d., gali taikydamas baudžiamojo poveikio priemonę iš kaltininko išieškoti vairuoto automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą.

Vertinant ar nagrinėjamu atveju P. B. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotino automobilio vertės išieškojimas – yra reikšmingi teisminėje praktikoje pateikti išaiškinimai. Teismų praktikoje pažymėta turto konfiskavimo (konfiskuotino turto vertės išieškojimas) kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turėtų būti individualizuotas, t. y. įvertinus ar toks taikymas atitinka turto konfiskavimo tikslus ir yra proporcingas baudžiamosios atsakomybės taikymo prasme (kasacinė 2017-10-31 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017 ir kt.). Be to teisminėje praktikoje iš esmės nuosekliai laikomasi nuostatų, jog asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, savaime nereiškia, jog išnyksta pagrindas taikyti aptartą baudžiamojo poveikio priemonę. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reikalauja visapusiškos įstatymais ginamų vertybių (pvz., žmogaus gyvybės, sveikatos, nuosavybės) apsaugos, taip pat teisingo atsako į daromus teisės pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-111-222/2019, Nr. 2K-77-648/2019 ir kt.).

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad P. B. nagrinėjamu atveju padarė tyčinį, itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių pažeidimą, byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurias vertinant galima būtų teigti, jog aptartos baudžiamosios poveikio priemonės skyrimas aiškiai prieštarautų proporcingumo ir teisingumo principams, daro išvadą, kad taikytinos BK 72 str. 2, 5 d. nuostatos ir iš kaltinamojo išieškotina nusikaltimo padarymu metu jo vairuoto automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma.

Byloje esantys įrodymai dėl P. B. nusikaltimo padarymo metu vairuoto automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertės yra prieštaringi – VŠĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad 2025 m. sausio mėn. automobilio „Toyota Prius“, 2008 metų laidos, vidutinė rinkos kaina – 4 840 Eur (su PVM); teismui pateiktoje 2025-02-18 kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. 000349 nurodoma, kad automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 2 270 Eur.

Čia pažymėtina, kad VŠĮ „Emprekis“ pažymoje pateiktas automobilio „Toyota Prius“ vertinimas atsižvelgus į bendras jo charakteristikas, t. y. pagaminimo metus, tikėtiną jo būklę atsižvelgus į eksploatacijos laikotarpį. Akivaizdu, kad tiksliausiai automobilio rinkos vertė gali būti nustatyta atliekant jo individualų vertinimą, t. y. betarpiškai apžiūrint transporto priemonę, įvertinus jo faktinę techninę būklę, galimai turimus apgadinimus ar gedimus, eksploatacijos intensyvumą (ridą), komplektaciją ir kitus reikšmingus kriterijus.

Iš teismui pateiktos 2025-02-18 kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitos Nr. 000349 matyti, kad automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė nustatyta atsižvelgus, be kita ko, į automobilio ridą, jo turimus apgadinimus ir šių apgadinimų remonto kainą, t. y. kriterijus, kurie niekaip neaptarti VŠĮ „Emprekis“ pažymoje. Be to. liudytoju apklaustas O. L. paaiškino, kad šis automobilis buvo pirktas maždaug prieš pusantrų metų už 3 000 Eur, o kiek paremontuotas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina. Taigi, iš aptartų liudytojo parodymų matyti, kad „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po jo įsigijimo daugiau kaip metus buvo pakankamai intensyviai naudotas teikiant (duomenys neskelbtini) paslaugas, o jo įsigijimo kaina – mažesnės negu pateikta VŠĮ „Emprekis“ pažymoje.

Teismas, įvertinęs aptartus įrodymus, daro išvadą, kad tiksliausiai automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė nustatyta 2025-02-18 kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. 000349 ir ji nagrinėjamos nusikalstamo veikos padarymo metu buvo lygi 2 270 Eur.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog taikant BK 72 str. 5 d. iš kaltinamojo P. B. išieškotina automobilio, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, vertę atitinkanti pinigų suma, t. y. 2 270 Eur, nustatant 2 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo savanorišką šios sumos sumokėjimo terminą.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos patirtų išlaidų išieškojimo

P. B. nemoka lietuvių kalbos, todėl teismas dėl privalomo dėl gynėjo parinkimo kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (toliau – Tarnyba), kuri baudžiamosios bylso nagrinėjime parinko kaltinamajai gynėją – advokatę A. G. (BPK 51 str. 1 d. 3 p.).

Tarnyba teismui pateikė 225-02-20 pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad kaltinamojo gynėjai buvo apskaičiuota 310,42 Eur suma atstovavimo išlaidų.

BPK 106 str. 2 d. nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. nurodytus atvejus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad sprendžiant klausimą dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, priteisimo, be kita ko, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam (nuteistajam) teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-307-507-2015, 2K-84-699/2015 ir kt.).

Atsižvelgus į tai, kad P. B. nemoka lietuvių kalbos ir tokiu atveju gynėjo dalyvavimas teisminiame bylos nagrinėjime yra privalomas nepriklausomai nuo kaltinamojo pozicijos, Tarnybos patirtos išlaidos iš kaltinamojo neišieškotinos.

Kaltinamajam P. B. 2025-01-02 nutarimu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikintinos; iš kaltinamojo paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotinas saugojimui AB „Regitra“.

Kompaktinis diskas su įrašais, esantis voke, prisegtame prie 1 tomo galinio bylos viršelio, paliktinas saugoti byloje, kaip ikiteisminio tyrimo medžiaga (BPK 94 str. 1d . 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304–307 str., teismas

nusprendžia:

P. B., a. k. (duomenys neskelbtini), įvykdžiusį Baudžiamojo kodekso 281¹ str. 1 d. numatytą nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos N. V., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti P. B. Baudžiamojo kodekso 68 str., 72 str. 2, 5 d. numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir:

1) 1 metams 8 mėnesiam uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2025-01-02;

2) išieškoti iš P. B. automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 2 270 Eur.

P. B. paskirtas kardomąsias priemones – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą, dokumento paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti; iš kaltinamojo paimtą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti saugojimui AB „Regitra“.

Neišieškoti iš P. B. antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Kompaktinį diską, esantį voke, prisegtame prie 1 tomo galinio bylos viršelio, palikti saugoti byloje.

1) asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2) asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

3) vengiant atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones, jis gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už Baudžiamojo kodekso 243 str. numatytos nusikalstamos veikos padarymą

4) automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 2 270 Eur, jis turi įmokėti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6610. Sumokėjus įmoką ji turi pateikti nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui tai patvirtinančius dokumentus. Laiku nesumokėjus paskirtos įmokos, jos priverstinis išieškojimas bus perduotas vykdyti antstoliui;

Išaiškinti laiduotojui N. V., kad ji, būdam laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.