- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-30
- Bylos Nr.
- 2A-415-278/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-01799-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Laimantas Misiūnas, Birutė Valiulienė
- Atsakovas
- I. B.
- Ieškovas
- A. S.
- Trečiasis asmuo
- A. S., E. P.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Ramunės Čeknienės, Laimanto Misiūno, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. vasario 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-67-828/2019 pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei I. B., tretiesiems asmenims A. S., E. P., dėl sandorio negaliojimo ir kitų su tuo susijusių reikalavimų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. S. ieškiniu prašė teismo pripažinti 2016 m. liepos mėn. tarp jo ir atsakovės I. B. sudarytą automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento, taikyti restituciją ir nuostolių atlyginimą, priteisiant jam iš atsakovės 4 722,15 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki visiško sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, jog ginčijama automobilio pirkimo - pardavimo sutartis yra niekinė, nes jam buvo parduotas vogtas automobilis, kuris grąžintas tikrajam savininkui. Už automobilį (duomenys neskelbtini) atsakovei per tarpininką, trečiąjį asmenį A. S., sumokėjo 4 000 Eur ir kitoje byloje dėl šio automobilio pardavimo jis turėjo 722,15 Eur bylinėjimosi išlaidų.
3. Atsakovė I. B. su ieškiniu sutiko iš dalies bei nurodė, jog automobilį ieškovui pardavė už 1 000 Eur, kuriuos sutinka grąžinti ieškovui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Pirmosios instancijos teismas 2019-02-14 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies pripažino 2016 m. liepos mėn. tarp ieškovo A. S. ir atsakovės I. B. sudarytą automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir iš atsakovės I. B. ieškovo A. S. naudai priteisė 4 000 Eur už automobilį sumokėtą kainą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2018-03-29 (bylos iškėlimo teisme dienos) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 1 150,20 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Be to, iš ieškovo A. S. priteisė 6,68 Eur, o iš atsakovės I. B. 37,02 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.
5. Teismas nustatė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-07-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1333-940/2017 pripažinta, kad 2016-07-18 pirkimo - pardavimo sutartimi, už 4 600 Eur, ieškovas A. S. pardavė automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) P. R.. Nustačius, kad automobilis yra vogtas, jis iš P. R. policijos buvo paimtas ir grąžintas teisėtam savininkui. Minėtu sprendimu automobilio pirkimo-pardavimo sutartis buvo pripažinta negaliojančia ir, taikant vienašalę restituciją, iš A. S. P. R. priteista pagal sutartį sumokėta 4 600 Eur ir 722,15 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pažymėjo, jog byloje Nr. e2-1333-940/2017 sprendimu nustatytos aplinkybės nagrinėjamoje byloje neįrodinėtinos, nes turi prejudicinę galią šioje byloje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 182 straipsnio 2 punktas).
6. Šalių, trečiojo asmens A. S. paaiškinimais, byloje apklaustų liudytojų parodymais teismas nustatė, kad automobilį (duomenys neskelbtini) ieškovas 2016 m. liepos mėn. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo iš atsakovės I. B., tarpininkaujant A. S..
7. Sprendė, kad šalims pripažįstant, jog ieškovui buvo parduotas iš kito asmens pavogtas automobilis, yra pagrindas jo reikalavimą dėl sutarties pripažinimo negaliojančia tenkinti visiškai nuo jos sudarymo momento, nes sutartimi parduotas automobilis nepriklausė pardavėjai (atsakovei) ir ji neturėjo įgaliojimų ir teisių jį parduoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.307 straipsnio 1 dalis). Konstatavo, jog parduotą daiktą (vogtą automobilį) grąžinus teisėtam savininkui, iš kurio buvo pagrobtas, pardavėja (atsakovė) I. B. privalo grąžinti pirkėjui (ieškovui) jo sumokėtą kainą ir atlyginti nuostolius (CK 6.323 straipsnio 1 dalis), nes byloje nenustatyta, kad ieškovas žinojo ar turėjo žinoti, jog jam parduodamas atsakovei nepriklausantis automobilis.
8. Nustatė, jog tarp šalių kilo ginčas tik dėl už automobilį sumokėtos kainos bei ieškovo patirtų nuostolių dėl sutarties pripažinimo negaliojančia. Ieškovas nurodė, kad už automobilį sumokėjo 4 000 Eur, trečiasis asmuo A. S. – jog buvo sumokėta 1 000 Eur.
9. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą – ieškovo paaiškinimus bei liudytojų P. M., R. D., mačiusių pinigų perdavimą A. S., parodymus, sprendė, jog labiau tikėtina, kad už automobilį, jo pirkimo iš atsakovės metu, ieškovas sumokėjo 4 000 Eur, o ne 1 000 Eur, kaip teigia trečiasis asmuo A. S., todėl ieškovo reikalavimą dėl sumokėtos kainos (4 000 Eur) priteisimo iš atsakovės tenkino visiškai (CK 6.323 straipsnio 1 dalis).
10. Pažymėjo, kad nors ieškovas byloje Nr. e2-1333-940/2017 teigė, jog jis už automobilį A. S. perdavė tik 1 000 Eur, tačiau sprendė, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje A. S. buvo užėmęs kitokią poziciją ne vien dėl automobilio kainos, bet ir dėl automobilio sudarytų sutarčių šalių (savęs sutarties šalimi nelaikydamas). Ikiteisminiame tyrime dėl automobilio vagystės liudytojo apklausos metu ieškovas policijos tyrėjai nurodė, kad sutarė su trečiuoju asmeniu A. S. automobilio kainą – 4 000 Eur, t.y., davė parodymus atitinkančius jo poziciją nagrinėjamoje byloje.
11. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo A. S. poziciją dėl jo įsigyto automobilio techninės būklės (be esminių defektų) ir kainos (4 000 Eur), patvirtina ir aplinkybės, jog automobilis P. R. buvo parduotas už 4 600 Eur, o grąžinus jį savininkui, M. V. parduotas už 3 000 Eur. Be to, aplinkybę, jog ieškovo įsigytas automobilis buvo techniškai tvarkingas patvirtino ir liudytojai P. M., R. D.. Duomenų apie automobilio gedimus negauta ir iš vėlesnių automobilio valdytojų - P. R., D. P..
12. Teismas konstatavo, jog ieškovo reikalavimas dėl 722,15 Eur nuostolių – civilinėje byloje Nr. e2-1333-940/2017 priteistų bylinėjimosi išlaidų, atlyginimo nepagrįstas, nes nuostoliai ieškovui A. S. atsirado išimtinai dėl jo paties kaltės – nepagrįstos pozicijos užėmimo, t.y., rizikos prisiėmimo, vedant bylą Nr. e2-1333-940/2017. Ieškovui geruoju atsiskaičius su P. R. civilinėje byloje Nr. e2-1333-940/2017, minėtų bylinėjimosi išlaidų jis nebūtų patyręs.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Apeliaciniu skundu atsakovė I. B. prašo sprendimo dalį, kuria ieškovui priteista 4 000 Eur už automobilį, panaikinti, priimti šioje dalyje naują sprendimą – priteisiant iš jos ieškovui 1 000 Eur bei proporcingai patenkintų ir atmestų ieškovo reikalavimų daliai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas bei priteisti jos apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas.
14. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog ji iš ieškovo už automobilį gavo 4 000 Eur. Teigia, kad aplinkybę, jog už ginčo automobilį jai buvo perduota tik 1 000 Eur patvirtina tai, kad 2014-06-08 automobilį įsigijo už 8 000 Lt (2 316,96 Eur), o liudytojų R. V. bei A. S. parodymais nustatyta, jog automobilį reikėjo remontuoti iš esmės. Ieškovas ginčo automobilį pamatė būtent autoservise, žinojo, kad jis yra remontuojamas.
15. 2016-07-18 Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje, kurią ginčijo ieškovas, nurodyta, kad šalys transporto priemonę įkainavo 1 000 Eur. Ši sutartis patvirtinta parašais ir yra prima face įrodymas nustatant gautą kainą už automobilį. Jokių įrodymų, kad jai buvo paduota didesnė negu 1 000 Eur suma, byloje nėra. Teigia, jog gali būti, kad A. S. už tarpininkavimą, ar už tolesnį automobilio remontą paėmė kažkokią pinigų dalį iš ieškovo, tačiau nustatyta pirkimo-pardavimo kaina, nuo to nesikeitė. Sutartyje nurodyta, kad ji pardavė automobilį už 1 000 Eur, todėl ieškovas 3 000 Eur galėjo reikalauti iš to, kam jis pinigus perdavė.
16. Nurodo, jog visada – tiek kitoje civilinėje byloje, tiek baudžiamojoje byloje, laikėsi pozicijos, kad už automobilį jai buvo sumokėta 1 000 Eur. Ieškovas keitė poziciją dėl sumokėtos sumos, todėl jo paaiškinimais vadovautis negalima. Liudytojų P. M. ir R. D. parodymai nepatvirtina, kad jai buvo sumokėti 4 000 Eur.
Atsiliepimas
17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas A. S. prašo apeliacinį skundą atmesti, sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš atsakovės 200 Eur apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas.
18. Nurodo, jog A. S. bei I. B. sieja šeiminiai santykiai ir faktiškai ginčo automobilis priklausė A. S., todėl jis yra akivaizdžiai suinteresuotas bylos baigtimi, kaip ir liudytojas R. V., kuris yra pavaldus A. S..
19. Nustatydamas automobilio įsigijimo kainą 4 600 Eur, pirmosios instancijos teismas civilinėje byloje Nr. e2-1333-940/2017 vadovavosi ir liudytojo M. B. parodymais, kuris dalyvavo perkant automobilį, jį apžiūrėjo, tikrino, vairavo. Tvirtina, kad (duomenys neskelbtini)automobiliai 2016 m. buvo parduodami už 4 000 – 6 000 Eur, priklausomai nuo komplektacijos ir techninės būklės. Nurodo, kad byloje taip pat nustatyta, jog automobilį I. B. pardavė suremontuotą.
20. Automobilio pirkimo-pardavimo sutartis yra laisvos formos, jokio pareigūno/tarnautojo netvirtinama, automobilio rinkos vertė nenustatinėjama. Nurodo, kad civilinėje byloje Nr. e2-1333-940/2017 savęs sandorio šalimi nelaikė, laikė sandorio šalių tarpininku, iš sandorio uždirbusiu atitinkamą pinigų sumą, tuo tarpu automobilio kaina, kuria I. B. pardavė automobilį, minėtoje byloje nebuvo nustatinėjama. Teigia, jog apeliantė, kaip ir jis, turi teisę reikšti analogišką ieškinį vogtą automobilį jai pardavusiam asmeniui ir prašyti taikyti restituciją.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas atsakovės I. B. apeliaciniu skundu, be to, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
22. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, skundžiamą teismo sprendimą, apeliacinį skundą bei atsiliepimo į jį teisinius argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai, pagal įrodymų vertinimo taisykles, vertino šalių pateiktus įrodymus, nustatė visas bylos teisingam išsprendimui reikšmingas aplinkybes bei padarė pagrįstas bei išsamiai motyvuotas išvadas, jog labiau tikėtina, kad už automobilį ieškovas sumokėjo 4 000 Eur (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Pažymėtina, kad vien aplinkybė, jog apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl parduoto automobilio kainos, nedaro skundžiamo sprendimo nepagrįstu, tuo labiau, kad ir apeliaciniame skunde I. B. nenurodė jokių kokybiškai naujų argumentų dėl ginčo situacijos, o iš esmės atkartojo pirmosios instancijos teismo jau išanalizuotus teiginius.
23. Apeliantė tvirtina, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog ji iš ieškovo už automobilį gavo 4 000 Eur bei šią sumą, pripažinęs automobilio pirkimo - pardavimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento, priteisė ieškovui. Likusi sprendimo dalis apeliaciniu skundu nėra ginčijama, todėl teisėjų kolegija, nenustačiusi absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, dėl minėtos sprendimo dalies nepasisako.
24. Vadovaujantis CPK 176 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas nutartyse yra nurodęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, vadovaujasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2012 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012).
25. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad labiau tikėtina, jog ginčo automobilis ieškovui A. S. buvo parduotas už 4 000 Eur. Šią išvadą teismas darė atsižvelgęs į ieškovo A. S. bei liudytojų P. M. ir R. D. parodymų visumą, kurie dėl esminių aplinkybių (pinigų sumos, jų perdavimo pardavėjos atstovui A. S., automobilio techninės būklės pirkimo metu) sutapo. Be to, konstatavo, jog ieškovo teiginius dėl automobilio kainos ir techninės būklės jo įsigijimo iš I. B. metu (2016 metų liepos mėnesį) iš dalies patvirtino ir aplinkybės, kad ginčo automobilis P. R., 2016-07-18 pirkimo – pardavimo sutartimi (kuri Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-07-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1333-940/2017 pripažinta apsimestiniu sandoriu bei nustačius, jog tikrosios sandorio šalys buvo P. R. ir A. S. (pardavėjas), bet ne I. B.), buvo parduotas už 4 600 Eur, o grąžinus automobilį tikrajam jo savininkui D. P., 2016-10-07 (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) M. V. parduotas už 3 000 Eur. Teisėjų kolegija pažymi ir tą aplinkybę, kad iš civilinėje byloje Nr. e2-1333-940/2017 duotų šalių paaiškinimų matyti, jog skelbimą apie ginčo automobilio pardavimą A. S. paskelbė tuoj po transporto priemonės įsigijimo ir pardavimo kainą nurodė 4 800 Eur. Be to, skelbime nurodė, kad ginčo automobilis yra be trūkumų ir aukščiau paminėtos civilinės bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, jog transporto priemonė pardavimo metu buvo sugedusi ar turėjo esminių trūkumų. Esant minėtoms aplinkybėms, abejotini apeliantės teiginiai, kad ieškovas reikalaujamą priteisti 3 000 Eur didesnę sumą už automobilį galėjo sumokėti A. S. už automobilio remontą, nes tokiems veiksmams iš esmės nebuvo laiko, o ir ginčo automobilį ieškovas pardavė P. R. sekančią dieną po skelbimo patalpinimo. Minėti duomenys leidžia daryti išvadą, kad automobilį ieškovas įsigijo suremontuotą.
26. Teismas pagrįstai nurodė, kad trečiojo asmens A. S. paaiškinimai dėl automobilio kainos yra abejotini, nes iki šio civilinio proceso, t.y., tiek ikiteisminio tyrimo dėl automobilio vagystės metu, tiek civilinės bylos Nr. e2-1333-940/2017 nagrinėjimo metu, jis tvirtino, jog ginčo automobilio pardavime nedalyvavo, jam nežinomos aplinkybės dėl automobilio kainos ir pinigų už jį perdavimo apeliantei. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu A. S. nurodė, kad pirkti automobilį už 4 000 Eur sutarė su A. S.. Minėtus ieškovo teiginius patvirtina tiek apeliantė, kuri pripažįsta, jog dėl automobilio pardavimo A. S. tarėsi su trečiuoju asmeniu A. S., tiek ir trečiojo asmens paaiškinimai 2018-07-19 teismo posėdžio metu, kad automobilis buvo parduotas už 1 000 Eur, kas leidžia daryti išvadą, jog A. S. buvo žinoma automobilio pardavimo kaina. Pažymėtina ir ta aplinkybė, jog apeliantė ir A. S. yra saistomi šeiminiais ryšiais, todėl jis yra suinteresuotas bylos baigtimi. Esant minėtiems duomenims A. S. teiginiai, kad automobilis parduotas už 1 000 Eur vertintini kritiškai.
27. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentą, kad transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis byloje yra didesnę įrodomąją galią turintis įrodymas, todėl turėtų būti vadovaujamasi joje nurodyta pardavimo kaina. Minėta sutartis yra laisvos formos dokumentas, nepriskirtinas prie CPK 179 straipsnio 2 dalyje nurodytų oficialiųjų rašytinių įrodymų, be to, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-07-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1333-940/2017 konstatuota, jog sutartyje nurodyta pardavimo kaina – 1 000 Eur, nebuvo reali kaina už kurią ginčo automobilis buvo parduotas P. R..
28. Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, kad ieškovo pozicija buvusi nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-1333-940/2017, nepaneigia nustatytų aplinkybių, nes A. S. turėjo procesinę teisę gintis nuo jam keliamų ieškininių reikalavimų ir darė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamai bylai reikšmingi jo duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, nurodant automobilio įsigijimo kainą.
29. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog teismas yra atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010).
30. Dėl paminėtų motyvų naikinti ar keisti pagrįstą sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
31. Atmetus I. B. apeliacinį skundą, ieškovui A. S. priteisiamos jo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš pateiktų įrodymų matyti, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ieškovas sumokėjo 200 Eur (b.l. 147). Minėtos išlaidos, atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkto nuostatas, nelaikytinos užaukštintomis, todėl priteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės I. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo A. S. (a.k. ((duomenys neskelbtini) naudai 200 Eur (du šimtus eurų) apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.