Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Danas Lisas, sekretoriaujant Linai Deržinskienei, dalyvaujant ieškovės UAB „Argamitas“ atstovui Mindaugui Balčiūnui, atsakovės UAB „Atorsa“ atstovams Edmundui Savickui, advokatui Muradui Bakanui, nedalyvaujant trečiojo asmens BUAB „Akeso statyba“, atstovaujamos bankroto administratorės UAB „TAVIX“, atstovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Argamitas“ ieškinį atsakovei UAB „Atorsa“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, BUAB „Akeso statyba“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „TAVIX“, ir atsakovės UAB „Atorsa“ priešieškinį ieškovei UAB „Argamitas“, trečiajam asmeniui BUAB „Akeso statyba“ dėl Reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Ieškinyje nurodyta, kad trečiasis asmuo UAB „Akeso statyba“, kaip atsakovės UAB „Atorsa“ subrangovas, atliko statybos darbus objekte adresu Šv. Gertrūdos g. 51, Kaune. Ieškovė tame pačiame objekte, kaip trečiojo asmens subrangovas, 2016 metų birželio – liepos mėnesiais atliko darbus, kuriuos trečiasis asmuo turėjo perduoti atsakovei. Tokiu būdu trečiasis asmuo tapo skolingas ieškovei, todėl siekiant sumažinti įsiskolinimą 2016 m. liepos 19 d. ieškovė ir trečiasis asmuo sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 17/07/19/01, kuria trečiasis asmuo perleido ieškovei 31100 Eur reikalavimo teisę į atsakovę. Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovė buvo informuota, tačiau atsakovė neatsiskaitė su ieškove pagal Reikalavimo perleidimo sutartį ir liko skolinga 31100 Eur.

5. Priešieškinyje nurodyta, kad atsakovė ir trečiasis asmuo 2016 m. vasario 3 d. sudarė Statybos rangos sutartį Nr. 16, kurios 5.2.26 punkte yra numatyta, kad trečiasis asmuo (subrangovas) be atsakovės (rangovės) išankstinio raštiško sutikimo įsipareigoja neperleisti jokių savo reikalavimų ar reikalavimo teisių pagal šią sutartį tretiesiems asmenims. Apie ieškovės ir trečiojo asmens sudarytą Reikalavimo perleidimo sutartį atsakovė nebuvo informuota, ši sutartis su atsakove nebuvo derinta, apie sutarties sudarymą atsakovei nebuvo pranešta, jokio sutikimo sutarties sudarymui atsakovė nedavė. Atsakovė mano, kad Reikalavimo perleidimo sutartis sudaryta neteisėtai, pažeidžiant imperatyvios įstatymo normos reikalavimus, todėl yra niekinė ir negaliojanti. Be to, atsakovė yra pilnai atsiskaičius su trečiuoju asmeniu pagal Statybos rangos sutartį ir jokio įsiskolinimo nėra.

7. Trečiasis asmuo BUAB „Akeso statyba“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „TAVIX“, teismui pateiktame procesiniame dokumente prašė bylą nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant posėdyje (2 t. 64 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas. Priešieškinys tenkintinas visiškai.

8. Pareikštu ieškiniu ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 31100 Eur skolą, reikalavimą grindžia 2016 m. liepos 19 d. ieškovės ir trečiojo asmens sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 17/07/19/01, kuria ieškovė įgijo reikalavimą į atsakovės skolą. Atsakovė priešieškiniu ginčija Reikalavimo perleidimo sutartį, prašo ją pripažinti niekine ir negaliojančia kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo normoms.

9. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra CK 6.101 – 6.110 straipsniuose reglamentuojama sutartis, kuria kreditorius (cedentas) perleidžia trečiajam asmeniui (cesionarijui) savo teisę reikalauti skolininko įvykdyti prievolę. Tai reiškia, kad sudaryti šią sutartį kaip cedentas gali tik reikalavimo teisę turintis asmuo. Taigi cesija nėra savarankiškas sandoris, o yra susietas su pradiniu sandoriu, kurio pagrindu atsirado perduodama reikalavimo teisė. Dėl to visi ginčai dėl reikalavimo perleidimo sutarties yra taip pat susiję su pradiniu sandoriu. Reikalavimo perleidimui galioja bendrieji disponavimo civilinėmis teisėmis principai: asmuo savo nuožiūra gali naudotis civilinėmis teisėmis tiek, kiek tai nepažeidžia imperatyviųjų įstatymo nuostatų ir kitų asmenų teisių (CK 1.137 straipsnis); disponavimo turima teise veiksmas sukelia jos turėtojo siekiamus teisinius padarinius, tik jeigu jis yra teisėtas, t. y. nepažeidžia įstatyme įtvirtintų draudimų ir atliekamas laikantis įstatyme nustatytų reikalavimų. Vertinant reikalavimo perleidimo teisėtumą, reikia analizuoti: 1) prievolę, iš kurios atsirado teisė – reikalavimo perleidimo dalykas; 2) sandorį, kurio pagrindu pradinis kreditorius perduoda naujajam kreditoriui reikalavimo teisę reikalavimo perleidimo forma (perleidimo pagrindą); 3) reikalavimo perleidimo (cesijos) sandorį, kuriuo perleidžiama reikalavimo teisė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1255/2002; 2003 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-759/2003; 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2013; kt.).

10. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Kiekviena sutartis, iš kurios kyla teisminis ginčas, teismo aiškinama ir teisiškai kvalifikuojama pagal jos turinio sąlygas. Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2008; 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2009; 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2009; kt.). Esant ginčui dėl sutarties sąlygų turinio, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys.

11. Nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „Atorsa“ ir trečiasis asmuo UAB „Akeso statyba“ (šiuo metu BUAB „Akeso statyba“) 2016 m. vasario 3 d. sudarė Statybos rangos sutartį Nr. 16 (toliau tekste – Sutartis; 1 t. 132-144 b. l.), kuria UAB „Akeso statyba“ (subrangovė) įsipareigojo tinkamai ir laiku atlikti darbus ir juos perduoti UAB „Atorsa“ (rangovei) objekte adresu Šv. Gertrūdos g. 51, Kaune, bei įvykdyti kituss subrangovės įsipareigojimus, numatytus šioje Sutartyje, o rangovė įsipareigojo priimti subrangovės tinkamai atliktus darbus ir už juos sumokėti kainą (1.1, 1.2 punktai). Darbų bei kitų subrangovės Sutartyje numatytų prievolių vykdymas yra atliekamas subrangovės rizika bei atsakomybe (2.1 punktas). Šioje Sutartyje numatytos nuostatos gali būti keičiamos tik bendru Sutarties šalių rašytiniu susitarimu (12.6 punktas).

12. Sutarties 5.2.26 punktu įtvirtinta papildoma sąlyga ir išlyga, nustatanti draudimą UAB „Akeso statyba“ be išankstinio UAB „Atorsa“ raštiško sutikimo perleisti bet kokius savo reikalavimus ar reikalavimo teises pagal Sutartį tretiesiems asmenims. Aiškinant šias Sutarties nuostatas, spręstina, kad tam, jog iš Sutarties kylančios reikalavimo teisės būtų perleistos tretiesiems asmenims, yra būtinas išankstinis rašytinis atsakovės sutikimas. Sutarties dalykas aiškiai, nedviprasmiškai, akivaizdžiai apibrėžtas, jokių dviprasmybių nėra, šalių valia akivaizdi ir aiškiai išreikšta. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. CK 6.101 straipsnis, reglamentuojantis kreditoriaus teisę perleisti reikalavimą, nustato, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Taigi, tam tikrais atvejais reikalavimo teisė negali būti perleista. Draudimas perleisti reikalavimo teisę gali būti nustatyti įstatymo arba sutarties. Kadangi Sutarties 5.2.26 punktas nustato, kad trečiasis asmuo negali perduoti jokių iš Sutarties kylančių reikalavimo teisių be išankstinio raštiško atsakovės sutikimo, tai iš Sutarties kylančios reikalavimo teisės galėjo būti perleistos tik gavus atsakovės rašytinį sutikimą. Į bylą nepateikta įrodymų, kad atsakovė davė rašytinį sutikimą trečiajam asmeniui perleisti reikalavimo teises pagal Sutartį ieškovei. Spręstina, kad trečiasis asmuo nesilaikė Sutarties 5.2.26 punkto nuostatų ir neturėjo teisės perleisti reikalavimo teisių į atsakovės skolą ieškovei, vadovaujantis CK 6.101 straipsnio nuostatomis. Darytina išvada, kad ieškovė neįgijo reikalavimo teisių į skolą pagal Sutartį. Priešingu atveju, ginant ieškovės teises ir teisėtus interesus pagal Reikalavimo perleidimo sutartį būtų pažeidžiamos atsakovės teisės ir teisėti interesai pagal Sutartį, t. y. neteisėtai sudarytas sandoris negali tikėtis teisinės apsaugos ir gynybos. Panaši praktika formuojama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-723/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452-248/2015).

13. Iš 2016 m. liepos 19 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 16/07/19/01 (toliau tekste – Reikalavimo sutartis; 1 t. 45-47 b. l.) turinio matyti, kad Reikalavimo sutartimi UAB „Akeso statyba“ (Pradinė gavėja) perdavė UAB „Argamitas“ (Naujoji gavėja), o Naujoji gavėja perėmė Pradinei gavėjai priklausančią reikalavimo teisę į UAB „Atorsa“ (skolininkės) 31100 Eur skolą (1.1, 1.2 punktai). Pradinė gavėja Reikalavimo sutarties pasirašymo metu įsipareigoja perduoti Naujajai gavėjai dokumentus, patvirtinančius reikalavimo teisę (2.1 punktas). Reikalavimo sutarties šalys 3.1 punktu pareiškia ir garantuoja viena kitai, kad: buvo gauti ir yra galiojantys visi šios Reikalavimo sutarties teisiniam sudarymui, jos galiojimui ir sąlygų vykdymui būtini leidimai ir (ar) sutikimai (3.1.1 papunktis); sudarydama Reikalavimo sutartį ir vykdydama ją, šalis nepažeis ją saistančių teisės aktų, sandorių, administracinių aktų, teismų ar arbitražų sprendimų ar kitų šalį įpareigojančių dokumentų, taip pat akcininkų, kreditorių ar trečiųjų asmenų teisių ar teisėtų interesų (3.1.2 papunktis). Reikalavimo sutarties 3.4 punktu Naujoji gavėja pareiškia, kad prieš sudarydama sutartį susipažino su reikalavimo teisę pagrindžiančiais dokumentais (3.4.1 papunktis). Reikalavimo sutarties 4.1 punktu šalys aptarė atsakomybės klausimą, t. y. paaiškėjus, jog bet kuris iš šioje sutartyje numatytų šalių pareiškimų ir (ar) garantijų buvo neteisingas, melagingas ir (ar), arba kuri nors iš šalių nevykdo arba netinkamai vykdo sutartyje numatytus įsipareigojimus, šalis pažeidėja nukentėjusiai šaliai privalo atlyginti visus nuostolius (žalą), kuriuos pastaroji patyrė dėl neteisingo, melagingo ir (ar) klaidinančio pareiškimo ar garantijos ar dėl kitos šalies įsipareigojimų nevykdymo ir (ar) netinkamo vykdymo.

14. Reikalavimo sutarties sąlygų analizė leidžia teigti, kad ieškovė pati patvirtino, jog prieš sudarydama Reikalavimo sutartį susipažino su reikalavimo teisę pagrindžiančiais dokumentais. Kadangi Sutartis yra esminis dokumentas, kuriuo grindžiami trečiojo asmens reikalavimai atsakovei, sudarydama Reikalavimo sutartį ir būdama atidi, rūpestinga, sąžininga Reikalavimo sutarties šalis, ieškovė turėjo imtis aktyvių veiksmų susipažinti su Sutartimi, įvertinti jos sąlygas ir santykį su Reikalavimo sutarties sąlygomis. Nors ieškovė nurodo, kad sudarant Reikalavimo sutartį jai nebuvo žinomos Sutarties sąlygos ir draudimas trečiajam asmeniui perleisti reikalavimo teises į atsakovės skolą kitiems asmenims, ji nepateikė į bylą argumentų, įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė siekė susipažinti su Sutarties sąlygomis, o trečiasis asmuo trukdė, neleido ieškovei susipažinti, įvertinti Sutarties sąlygų. Be to, ieškovės atstovas posėdžio metu paaiškino, kad nereikalavo iš trečiojo asmens pateikti Sutartį.

15. Net ir tuo atveju, jei ieškovė dėl objektyvių priežasčių negalėjo gauti informacijos apie Sutarties sąlygas ir draudimą trečiajam asmeniui perleisti reikalavimo teises, ji turi teisę reikalauti trečiojo asmens atsakomybės, reikalauti atlyginti visus nuostolius (žalą), kuriuos ieškovė patyrė trečiajam asmeniui nuslepiant informaciją apie reikalavimo teisių perleidimo draudimą, įtvirtintą Sutartyje. Pažymėtina, kad trečiojo asmens atstovas Kęstutis Borusas teismo posėdyje patvirtino, jog žinojo apie Sutarties 5.2.26 punktą, tačiau apie Sutarties sąlygas neinformuodamas ieškovės sudarė su ja Reikalavimo sutartį, kuria perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovės skolą. Atkreiptinas dėmesys, kad trečiojo asmens atstovas Kęstutis Borusas posėdyje nurodė aplinkybę, jog buvo verčiamas ieškovės sudaryti Reikalavimo sutartį, ši aplinkybė proceso metu nebuvo paneigta.

16. CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam sandorių negaliojimo pagrindui taikyti reikia nustatyti tokias sąlygas: pirma, kad teisės norma, kuriai, atsakovės teigimu, prieštarauja Reikalavimo sutartis, yra imperatyvi; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas. Imperatyvi įstatymo norma pripažintina tokia, kurios teisinių santykių subjektai negali panaikinti ar pakeisti tarpusavio susitarimu. Imperatyvi nuostata reiškia, kad teisės subjektas pats negali pasirinkti kitokio elgesio varianto (skirtingai nei esant dispozityviai teisės normai), o privalo elgtis taip, kaip yra nustatyta imperatyvioje teisės normoje. Nustačius, kad tam tikra teisės norma yra imperatyvi, reikia išsiaiškinti, ar konkretus sandoris sudarytas pažeidžiant šioje normoje įtvirtintą įsakmų reikalavimą arba draudimą ir ar šio pažeidimas lemia būtent sandorio negaliojimą.

17. CK 6.101 straipsnis, reglamentuojantis kreditoriaus teisę perleisti reikalavimą, aiškiai nustato, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Tai reiškia, kad kreditorius neturi teisės be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai prieštarauja įstatymams ar sutarčiai. Sutarties 5.2.26 punkte įtvirtintas draudimas trečiajam asmeniui be išankstinio atsakovės raštiško sutikimo perleisti bet kokius savo reikalavimus ar reikalavimo teises pagal Sutartį tretiesiems asmenims. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Spręstina, kad nors CK 6.101 straipsnis pagal lingvistinę formuluotę nėra griežtai imperatyvus, formaliai įtvirtinantis draudimą, tačiau trečiajam asmeniui nagrinėjamu atveju buvo draudžiama be atsakovės sutikimo sudaryti Reikalavimo sutartį ir perleisti ieškovei reikalavimo teises į atsakovės skolą, todėl yra pagrindas Reikalavimo sutartį pripažinti negaliojančia kaip prieštaraujančią esminei CK 6.101 straipsnio 1 dalies nuostatai dėl teisės sudaryti Reikalavimo sutartį.

18. Nustačius, kad ieškovė ieškinio reikalavimą dėl 31100 Eur skolos priteisimo iš atsakovės kildina iš Reikalavimo sutarties, kurios sudaryti su ieškove trečiasis asmuo neturėjo teisės, nes negavo atsakovės rašytinio sutikimo, darytina išvada, kad netikslinga byloje spręsti 31100 Eur skolos priteisimo iš atsakovės klausimą, nes ieškovė neįgijo reikalavimo teisių į atsakovės skolą, reikalavimo dėl skolos priteisimo išsprendimo rezultatas nesukels ieškovei teisinių pasekmių. Atkreiptinas dėmesys, kad esant UAB „Atorsa“ ir BUAB „Akeso statyba“ ginčui dėl skolos priteisimo nevykdant Sutarties, galimas ginčo sprendimas inicijuojant naują civilinę bylą tarp ginčo šalių dėl skolos priteisimo.

19. Ieškinį atmetus, o priešieškinį tenkinus visiškai, atsakovei iš ieškovės priteistinos 2410 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 2310 Eur teisinių paslaugų išlaidos ir 100 Eur žyminis mokestis (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.; 1 t. 127-131, 2 t. 22, 37, 40, 51-53 b. l.).

20. ieškinį atmetus, o priešieškinį tenkinus visiškai, valstybei iš ieškovės priteistinos 21 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 96 str. 1 d.).

21. Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos 2017 m. liepos 25 d. nutartimi, paliktinos galioti iki sprendimo įsiteisėjimo, sprendimui įsiteisėjus laikinosios apsaugos priemonės naikintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priešieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento trečiojo asmens UAB „Akeso statyba“ ir ieškovės UAB „Argamitas“ 2016 m. liepos 19 d. sudarytą Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 17/07/19/01, įskaitant ir Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 17/07/19/01 1.3 punktu atliktą įskaitymą.

Priteisti UAB „Atorsa“, juridinio asmens kodas 303130564, naudai iš UAB „Argamitas“, juridinio asmens kodas 121015348, 2410 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų dešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš UAB „Argamitas“, juridinio asmens kodas 121015348, 21 Eur (dvidešimt vieno euro) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2017 m. liepos 25 d. nutartimi, palikti galioti iki sprendimo įsiteisėjimo, sprendimui įsiteisėjus laikinąsias apsaugos priemones panaikinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.