Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo E. D. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos S. K. 2024 m. gegužės 16 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausioji tyrėja S. K. 2024 m. gegužės 16 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo E. D. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, ir paskyrė 170 Eur dydžio baudą, taikė administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 3 (trims) mėnesiams, už tai, kad jis 2024 m. sausio 25 d. 12.17 val. Švenčionių r. sav., krašto kelio Vilnius–Švenčionys–Zarasai 82,00 km vairavo transporto priemonę, lenkė automobilius kirsdamas siaurą ištisinę ženklinimo liniją, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 3 priedo 1.1 punkto ir KET 140.7 punkto reikalavimus.

2. E. D. nesutikdamas su Institucijos priimtu nutarimu, padavė skundą, kuriuo prašoma taikytis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės arba sutrumpinti jos taikymo terminą (b. l. 1–6).

3. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažino padaręs administracinį nusižengimą, kad 2024 m. sausio 25 d. 12.17 val. Švenčionių r. sav., krašto kelio Vilnius–Švenčionys–Zarasai 82,00 km vairavo transporto priemonę, lenkė automobilius kirsdamas siaurą ištisinę ženklinimo liniją. Paaiškino, kad priešais važiavo itin lėtai važiuojantis automobilis, jis važiavo 40 ar 50 km/val. greičiu, jam iš paskos važiavo administracinį nusižengimą fiksavęs vairuotojas. Taip pasielgė, nes dirbo siuntų pristatymo įmonėje, skubėjo pristatyti siuntas. Toks jo vairavimas nesutrukdė kitiems eismo dalyviams, nesukėlė avarinės situacijos, nebuvo chuliganiškas. Gailisi padaręs administracinį nusižengimą. Pažymėjo, kad teisę vairuoti įgijo 2017 m., apie trejus metus dirba siuntų pristatymo įmonėje, jo darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimu. Netekęs teisės vairuoti 3 mėn. prarastų darbą, pajamų šaltinį, negalėtų pasirūpinti sveikatos negalavimų turinčiu tėvu, kuris privalo reguliariai lankytis pas medikus Vilniuje, kiti šeimos nariai neturi teisės vairuoti. Nors praeityje yra baustas už KET pažeidimus, tačiau jie nebuvo šiurkštūs, t. y. už greičio viršijimą, kad vairavo neregistruotą transporto priemonę, bet jis nežinojo, kad ta transporto priemonė neregistruota, nes ją davė darbdavys. Pažymėjo, kad atliko karo tarnybą, šiuo metu yra rezerve. Taip pat padeda Sudervės bendruomenei rūpintis vaikais, neturinčiais tėvų, nuveža vaikus, atlieka kitus buities darbus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skundas atmestinas.

5. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesutinka su Institucijos 2024 m. gegužės 16 d.. nutarimu paskirta administracinio poveikio priemone.

6. ANK 420 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už transporto priemonių lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti.

7. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, susipažinęs su skundo argumentais ir administracinio nusižengimo bylos medžiaga, pripažįsta, kad Institucija išsamiai ir nešališkai ištyrė visus byloje esančius įrodymus, nė vienam iš jų nesuteikė išskirtinės įrodomosios reikšmės, todėl pagrįstai 2024 m. gegužės 16 d. priėmė nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo. Administracinio nusižengimo byloje esantys įrodymai: nutarimas (b. l. 23–26), administracinio nusižengimo protokolas Nr. 97-ANR_P-159-2023 (b. l. 29–30), pranešimas (b. l. 33–34), duomenys iš policijos registruojamų įvykių registro (b. l. 35), transporto priemonės savininko pranešimas apie asmenį, fiksuoto nusižengimo metu transporto priemonę vairavusį asmenį (b. l. 31, 37), vaizdo įrašas (b. l. 46) bei paties administracinėn atsakomybėm traukiamo asmens paaiškinimai patvirtina, 2024 m. sausio 25 d. 12.17 val. Švenčionių r. sav., krašto kelio Vilnius–Švenčionys–Zarasai 82,00 km E. D. lenkė ta pačia kryptimi važiavusias transporto priemones. Lenkimas buvo atliekamas kelio ruože, paženklintame siaura ištisine linija (KET 3 priedo 1.1 punktas). Tokiais savo veiksmais jis pažeidė KET 140.7 punktų reikalavimus, kuriuose įtvirtintas draudimas atlikti lenkimo veiksmą kelio ruože, paženklintame siaura ištisinė linija.

8. Pagal KET 3.9 punktą lenkimas – vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą. Pažymėtina, kad lenkimo manevras yra tęstinis veiksmas, jis pradedamas įvažiavus į priešpriešinio eismo juostą apvažiuojant vieną ar kelias važiuojančias transporto priemones ir užbaigiamas grįžtant į savo eismo juostą. Lenkimo manevras turi būti atliktas – tiek pradedamas, tiek baigiamas – laikantis KET reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-67-387/2022, 15 punktas). Šiuo konkrečiu atveju E. D. neneigia, kad jis atliko lenkimą, t. y. išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, tačiau teigia taip pasielgęs norėdamas aplenkti lėtai ta pačia juosta važiavusią kitą transporto priemonę. Teismas pažymi, kad vaizdo įraše aiškiai matoma, kad jis aplenkė ne mažiau kaip dvi transporto priemones, t. y. pažeidimą fiksavusį asmenį bei kitą, priešais ją važiuojančią transporto priemonę. Vaizdo įrašas patvirtina, kad pažeidimą fiksavęs asmuo privažiavęs prie priešais jį važiuojančios kitos transporto priemonės sulėtino greitį ir važiavo 55 km/val. greičiu, kai jį aplenkė E. D.. Vien aplinkybė, kad kitas eismo dalyvis važiavo mažesniu, o ne maksimaliai leistinu, greičiu, savaime nesuteikia pagrindo kitiems eismo dalyviams atlikti lenkimo manevrą kelio ruože, kuriame tai daryti draudžia horizontalusis ženklinimas. Teismas konstatuoja, kad administracinis nusižengimas teisingai kvalifikuotas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, nes nustatyti visi šio administracinio nusižengimo sudėties požymiai, E. D. atliko lenkimo manevrą kelio ruože, kur yra draudžiama tai daryti.

9. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas E. D. nesutinka su Institucijos 204 m. gegužės 16 d. nutarimu paskirta administracinio poveikio priemone. Teismas pažymi, kad administracinė atsakomybė (t. y. administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė) yra valstybės prievartos priemonė, kuri ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis, 32 straipsnio 1 dalis). Ja siekiama: (1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, (2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, (3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis). Tiek administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija, tiek ir teismas turi vadovautis ANK 22 straipsnyje įtvirtinta administracinių nuobaudų paskirtimi, taip pat administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindais (ANK 32 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis Nr. 2AT-36-387/2021, 28 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-511/2021, 17 punktas).

10. ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad už šio administracinio nusižengimo padarymą vairuotojams skiriama bauda nuo 170 Eur iki 230 Eur. Vadovaujantis ANK 420 straipsnio 6 dalimi už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų mėnesio iki šešių mėnesių. Administracinės nuobaudos dydžio bei administracinio poveikio priemonės taikymo trukmės nustatymo kriterijai įtvirtinti ANK 34 straipsnyje. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 2 dalimi baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Iš esmės tos pačios taisyklės taikytinos ir nustatant asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmę (ANK 34 straipsnio 3 dalis).

11. Kaip matyti iš skundžiamo Institucijos 2024 m. gegužės 16 d. nutarimo, jam paskirta minimali ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali nuobauda su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu minimaliam laikui, įvertinus tai, kad yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl daroma išvada, kad Institucija skirdama administracinę nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę nepažeidė ANK 34 straipsnio 2, 3 dalies nuostatų.

12. Pažymėtina, kad ANK 420 straipsnio 6 dalyje įstatymų leidėjas numatė imperatyvų įpareigojimą bylą nagrinėjančiai institucijai ar teismui ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinio nusižengimą padariusiam asmeniui skirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą. Galimybė teismui paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, nei numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba jos visiškai neskirti, įtvirtinta ANK 34 straipsnio 6 dalyje. Teismų praktikoje pripažįstama, kad taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas turi būti nustatytos išskirtinės aplinkybės, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę. Taigi ANK 34 straipsnio 6 dalis gali būti taikoma tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atrankos kolegijos 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis Nr. 2AT-36-387/2021, 17 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-48-719/2020, 14 punktas; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-218-1121/2023).

13. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodomos aplinkybės: visiškai sutinka su padarytu pažeidimu ir nuoširdžiai gailiuosi, neteistas, anksčiau nebuvo baustas už analogišką KET pažeidimą, teisė vairuoti būtina dirbant vairuotoju, darbdavys jį teigiamai charakterizuoja, be to, norint pasirūpinti tėvu, turinčiu sveikatos negalavimų, nes jis veža tėvą pas medikus į Vilnių, kiti šeimos nariai neturi teisės vairuoti, teismo vertinimu, taip pat jo visuomeninė veika, nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir trumpinti jam paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą ar visai jos neskirti. Minėti duomenys neabejotinai teigiamai charakterizuoja administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, tačiau asmenybė yra tik vienas iš kriterijų, į kuriuos administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija (teismas) atsižvelgia, skirdamas administracinio nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-356-932/2021, 10 punktas). Vien tai, kad asmuo nebuvo baustas už analogišką KET pažeidimą, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, nes Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai įpareigoja asmenis nepažeidinėti įstatymų, iš anksto juos informuodami, jog už teisės pažeidimus jie gali būti patraukti atsakomybėn, taikant atitinkamo straipsnio sankcijoje numatytą atsakomybę. Asmens gailestis dėl padaryto administracinio nusižengimo buvo įvertintas skundžiamu nutarimu ir tai pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe, todėl nėra pagrindo dar labiau švelninti jo teisinę padėti vien dėl to, kad E. D. gailisi padaręs administracinį nusižengimą. Nors teigiama, kad teisė vairuoti būtina siekiant pasirūpinti šeimos nariais, neprarasti darbo, teismų praktikoje pripažįstama, kad vien aplinkybė, jog teisės pažeidimą padarė asmuo, kuriam transporto priemonės vairavimas būtinas siekiant nuvykti į/iš darbo, pasirūpinti artimaisiais, nėra pagrindas atsisakyti skirti specialiosios teisės atėmimą ar trumpinti jos terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38-895/2019, 25 punktas). Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Be kita ko, minima aplinkybė, susijusi su teisės vairuoti transporto priemones poreikiu dėl darbo ar siekiant pasirūpinti šeimos poreikiais egzistavo ir ankščiau, t. y. administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau kaip matyti, tai nesulaikė E. D. nuo administracinio nusižengimo padarymo (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-182-1036/2023), tai nesustabdė nuo neatsakingo, neapgalvoto ir pavojingo veikimo bei administracinio nusižengimo padarymo, todėl E. D. turi prisiimti visas kilsiančias neigiamas teisines pasekmes, kaip tai numato Lietuvos Respublikoje galiojantys įstatymai (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-218-1121/2023).

14. Pažymėtina ir tai, kad ANK įpareigoja sprendžiant klausimą dėl administracinės nuobaudos, administracinio poveikio priemonės skyrimo įvertinti ir padarytą administracinį nusižengimą, jo pobūdį. Nagrinėjamu atveju E. D. padarytas KET pažeidimas yra vienas pavojingiausių ir šiurkščiausių, nes lenkimas buvo atliekamas draudžiamoje vietoje, esant intensyviam eismui abiem juostomis. Lenkimas draudžiamoje vietoje kėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui. Vien aplinkybė, kad eismo įvykis nekilo, savaime nereiškia, kad tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai nebuvo pavojingi. Nemažiau svarbu pažymėti ir tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas E. D. turi galiojančių administracinių nuobaudų, susijusių su KET pažeidimais (leistino greičio viršijimas) (b. l. 15–18), tai rodo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra linkęs pažeidinėti KET reikalavimus. Visuma byloje nustatytų aplinkybių rodo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir trumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą ar visiškai netaikyti šios administracinio poveikio priemonės.

15. Pažymėtina, kad skiriama administracinė nuobauda, administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis Nr. 2AT-36-387/2021, 17 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-1073/2019, 12 punktas). Todėl asmenys, kuriems teisė vairuoti transporto priemones yra būtina siekiant tenkinti savo gyvenimiškus poreikius, rūpintis artimaisiais, turi būti patys suinteresuoti nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti specialiosios teisės netekimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-511/2021, 22 punktas). Taigi teisės vairuoti praradimas (taikomi teisės vairuoti transporto priemones apribojimai) yra jų pačių kaltų veiksmų neigiamas rezultatas. Asmeniniai administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, jo šeimos narių, ar net jo darbdavio poreikiai jokiu būdu negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, visuomenės viešojo intereso užtikrinti saugumą keliuose (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-141-1121/2021, 21 punktas).

16. Esant tokioms aplinkybėms, daroma išvada, kad aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant E. D. paskirtą administracinę nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos. E. D. paskirtas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 (trims) mėnesiams, yra proporcinga ir adekvati priemonė padarytam administraciniam nusižengimui, neprieštarauja administracinės nuobaudos tikslams, todėl Institucijos 2024 m. gegužės 16 d. nutarimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

atmesti administracinėn atsakomybėn traukiamo E. D. skundą ir palikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos S. K. 2024 m. gegužės 16 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.