Vilniaus apygardos teismo nutartis

dalyvaujant bankrutuojančios M. Baškio individualios įmonės ,,Veda“ atstovui advokatui Tadui Blažiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal bankrutuojančios M. Baškio individualios įmonės ,,Veda“ pareiškimą dėl bankrutuojančios M. Baškio individualios įmonės ,,Veda“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotas asmuo M. B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi M. Baškio individualiai įmonei ,,Veda“ iškėlė bankroto bylą, administratoriumi paskyrė Darių Jasaitį. Minėta Vilniaus apygardos teismo nutartimi suinteresuotas asmuo M. B. buvo įpareigotas iki 2017 m. gruodžio 20 d. parduoti M. Baškio individualios įmonės ,,Veda“ bankroto administratoriui įmonės turtą bei dokumentus.

Motyvuojamoji dalis

II. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

4. Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 12 dalis nustato, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto, sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

5. ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, esant šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu. Nurodyto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, jog yra bent vienas iš šioje dalyje nurodytų požymių, dėl kurių kilo bankrotas, tarp jų: įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu; buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai; teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma, tai gali būti tokios aplinkybės, kurios yra susijusios su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitos aplinkybės, nulėmusios įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2014).

7. Byloje dėl tyčinio įmonės bankroto pripažinimo teismas nesprendžia žalos atlyginimo iš kaltų asmenų klausimo ir nenustatinėja kiekvieno iš kaltų asmenų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos padarymo ir jos dydžio, kaltės ir jos formos, priežastinio ryšio tarp neteisėtais pripažintų veiksmų ar neveikimo ir padarytos žalos), kaip ir neanalizuoja, ar egzistuoja prielaidos tyčiniam bankrotui baudžiamosios atsakomybės kontekste. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, spręsdamas dėl įmonės tyčinio bankroto, turi įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla ar įmonės valdymo organų ir/ar dalyvių sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių, o bankroto pripažinimui tyčiniu nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą – turi būti vertinama aplinkybių visuma.

8. Nagrinėjamos bylos atveju įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu taip pat nereikštų, jog pareiškėjo nurodyti įmonės vadovo veiksmai ar sprendimai yra neteisėti ar kad visais jais sąmoningai buvo siekiama įmonę privesti prie bankroto. Minėta, kad įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu teismui pakanka nustatyti tam tikrų veiksmų nuoseklią eigą, kurių sistema objektyviai patvirtina blogą įmonės valdymą, privedusį įmonę prie bankroto.

9. Tuo tarpu atlikti detalesnį įmonės veiklos patikrinimą (patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, įvertinti konkrečių nurodytų asmenų veiksmų teisėtumą, atitikimą įmonės interesams ir pan.), pripažinus bankrotą tyčiniu, turi bankroto administratorius (ĮBĮ 20 straipsnio 5 dalis).

Dėl įmonės turto ir dokumentų neperdavimo

10. Pareiškėjas, prašydamas M. Baškio IĮ ,,Veda“ bankrotą tyčiniu, nurodo, jog suinteresuotas asmuo neperdavė bankroto administratorei įmonės turto ir dokumentų.

11. Kaip vienas iš tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Pagal šią įstatymo nuostatą, netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai.

12. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam įmonės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1–2 punktai). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas įmonės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217/2015).

13. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi bankrutuojančios įmonės valdymo organai įpareigoti per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

14. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šios aplinkybės neneigė ir suinteresuotas asmuo M. B., jokie įmonės dokumentai ar turtas administratoriui nebuvo perduoti.

15. Teikdamas paaiškinimus, suinteresuotas asmuo nurodė, kad įmonė veiklios nevykdo daugiau nei 30 metų, todėl yra pasibaigę visi dokumentų saugojimo terminai, taigi jis jokių pareigų nepažeidė.

16. Tačiau teismo vertinimu, įmonės vadovas, net ir tuo atveju, jei įmonė nebevykdo veiklos, turi pareigas, nustatytas Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, remiantis kuriuo galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas.

17. Kaip teisingai nurodo pareiškėja, netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis. Būtent dėl to, kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

18. Kita vertus, įmonės vadovas, tuo atveju, jei įmonės veikla nebebuvo vykdoma, turėjo pareigą apie tai informuoti valstybės institucijas, atsakingas už mokesčių ir socialinio draudimo apskaitos priežiūrą, todėl vadovo neveikimas tik patvirtina, kad suinteresuotas asmuo netinkamai valdė įmonę, o jo netinkamas valdymas prisidėjo prie įmonės finansinių įsipareigojimų augimo, kas vėliau pasireiškė įmonės bankrotu.

19. Ir nors savalaikis įmonės dokumentų ir turto neperdavimas administratoriui pagal aukštesniųjų teismų formuojamą praktiką, negali būti savarankišku pagrindu pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, nagrinėjamu atveju, įvertinus faktiškai susiklosčiusią situaciją, teismas daro išvadą, jog egzistuoja Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytas pagrindas pripažinti M. Baškio individualios įmonės bankrotą tyčiniu.

Dėl buvusio vadovo pareigos inicijuoti bankroto procesą

20. Bankroto administratorius, grįsdamas prašymą pripažinti M. Baškio IĮ ,,Veda“ bankrotą tyčiniu nurodo, kad M. Baškio įmonė nemoki buvo jau 1999 metais, tačiau įmonės vadovas (ir savininkas) neinicijavo bankroto proceso.

21. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2016 m. sausio 1 d.) buvo nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta ĮBĮ 4 straipsnio 4 punkte (įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų), įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Panaši nuostata įtvirtinta ir nuo 2016 m. sausio 1 d. galiojančios redakcijos ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki, ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

22. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad administracijos vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, jog kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014).

23. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad jeigu įmonei esant faktiškai nemokiai, jos vadovas nesikreipia į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o toliau didina įmonės įsipareigojimus, pvz., sudarydamas nuostolingus sandorius, tai tokia įmonės vadovo veikla gali būti vertinama kaip siekis tyčia privesti įmonę prie bankroto. Tačiau vien savaime aplinkybė, kad įmonės finansinė padėtis pablogėjo ir įmonė tapo galbūt nemoki, nereiškia tyčinio bankroto, juolab, jei įmonė, pablogėjus finansinei padėčiai, dar kelerius metus vykdė veiklą, jos kreditoriai neinicijavo bankroto procedūrų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012).

24. Taigi tiek pagal buvusį, tiek pagal esamą reguliavimą įmonės vadovui nustatyta ne tik teisė, bet ir pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jei įmonė nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais ir faktiškai yra nemoki, o tokios pareigos pažeidimas gali būti vertinamas kaip tyčinį bankrotą kvalifikuojantis požymis pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą (žr. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-656-798/2017).

25. Kaip matyti iš bylos medžiagos, byloje patvirtintas kreditoriaus K. K. kreditorinis reikalavimas (šiam kreditoriui įsigyjant reikalavimo teises) kyla dar iš 1998 m. birželio 30 d. Ūkinio teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 4/1270/1998, kuriuo iš pareiškėjo įmonės naudai buvo priteista 10 751 630,52 Lt (3 113 887,43 Eur). Kaip matyti iš teismo patvirtinto III eilės finansinio reikalavimo, reikalavimas, susidaręs dar 1998 metais, iki šiol nėra patenkintas jokia apimtimi. Byloje taip pat patvirtintas II eilės VSDFV finansinis reikalavimas, kuris susidarė per ilgą laiką laiko tarpą. VSDFV kreditorinis reikalavimas bei su juo pateikti dokumentai patvirtina, kad įsiskolinimas biudžetui formavosi nuo pat 1998 m. rugsėjo mėnesio, ir nebuvo dengiamas jokia apimtimi bei nuosekliai didėjo. Teismo patvirtintą finansinį 6 715,66 Eur reikalavimą sudaro: 1998 m. rugsėjo 30 d. priimtas sprendimas dėl 284,70 Eur mokestinės nepriemokos išieškojimo; 2000 m. lapkričio 24 d. sprendimas ne ginčo tvarka pradėti 317,71 Eur skolos išieškojimą; 2001 m. lapkričio 19 d. sprendimas dėl 239,81 Eur mokestinės nepriemokos išieškojimo; visi kiti sprendimai dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo, kurie buvo priimami ir vėlesniais laikotarpiais.

26. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog nurodytos aplinkybės patvirtina, jog įmonė buvo nemoki jau ilgą laiką, tačiau M. B. bankroto bylos, nors ir turėdamas įstatymu nustatytą pareigą, neinicijavo. Ir nors, delsimas inicijuoti bankroto bylą, taip pat negali būti laikomas savarankišku bankroto pripažinimo tyčiniu pagrindu, esant atitinkamų aplinkybių visumai (delsimui inicijuoti bankroto procesą, turto bei dokumentų neperdavimo faktui, aplaidžiam įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymui), teismas daro išvadą, jog egzistuoja pagrindas pripažinti M. Baškio IĮ ,,Vega“ bankrotą tyčiniu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, Įmonių bankroto įstatymu

nutaria:

pripažinti bankrutavusios M. Baškio individualios įmonės ,,Veda“ (juridinio asmens kodas 12028182) bankrotą tyčiniu.

Įpareigoti bankroto administratorių ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos arba nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos, jeigu šie dokumentai perduoti po nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos, patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais.

Įsiteisėjusią teismo nutartį išsiųsti Vilniaus apygardos prokuratūrai bei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Finansų ministerijos.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.