- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-25
- Bylos Nr.
- e2-318-553/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02250-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- K. K.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
- Ieškovas
- Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius
- Atsakovas
- M. Baškio IĮ Veda
- Kreditorius
- AB ,,Vilniaus vandenys''
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo K. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl išieškotojo pakeitimo ir vykdomojo rašto išdavimo bankrutavusios M. B. individualios įmonės „Veda“ nemokumo (bankroto) byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi M. B. individualiai įmonei „Veda“(toliau – M. B. IĮ „Veda“) iškėlė bankroto bylą, bendrovės nemokumo (bankroto) administratoriumi paskyrė D. J.. 2018 m. vasario 9 d. nutartimi įmonės bankroto byloje patvirtinti kreditorių reikalavimai, taip pat ir pareiškėjo K. K. 3 113 887,43 Eur reikalavimas įmonei. 2018 m. kovo 1 d. nutartimi M. B. IĮ „Veda“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, o 2019 m. gegužės 25 d. nutartimi įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu.
2. 2020 m. vasario 13 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas, tenkindamas nemokumo administratoriaus prašymą, (1) įpareigojo įmonės savininką M. B. iki 2020 m. vasario 27 d. pateikti nemokumo administratoriui viso savo turimo turto, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sąrašą, (2) skyrė įmonės savininkui 100 Eur baudą už kiekvieną teismo įpareigojimo perduoti administratoriui įmonės turtą bei dokumentus neįvykdymo dieną, (3) leido vykdyti išieškojimą iš bankrutavusios M. B. IĮ „Veda“ savininkui M. B. nuosavybės teise priklausančio turto tiek, kiek reikalinga kreditorių finansiniams reikalavimams ir administravimo išlaidoms patenkinti. 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Vilniaus apygardos teismas pripažino įmonės pabaigą.
3. 2020 m. gruodžio 16 d. pareiškėjas K. K. pateikė Vilniaus apygardos teismui prašymą pakeisti ieškotoją 2020 m. vasario 13 d. nutarties pagrindu į K. K. bei išduoti vykdomąjį raštą dėl 3 120 919,50 Eur sumos išieškojimo iš M. B.. Prašymas grindžiamas tuo, jog 2020 m. liepos 28 d. pareiškėjas ir bankrutuojanti M. B. IĮ „Veda“ sudarė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria pareiškėjui be varžytinių buvo perleista reikalavimo teisė į M. B. dėl 3 120 919,50 Eur išieškojimo iš M. B. turto. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi patvirtinta, kad pareiškėjas su reikalavimo perleidėju yra atsiskaitęs visiškai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimi pareiškėjo prašymo netenkino.
5. Teismas išaiškino, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartimi nebuvo nuspręsta dėl materialiųjų M. B. IĮ „Veda“ kreditorių teisių ir / arba pareigų. Aptariama nutartimi buvo nuspręsta dėl nemokumo administratoriaus procesinių teisių, t. y. nemokumo administratoriui leista nukreipti išieškojimą į M. B. asmeninį turtą. Minėta teismo nutartis nėra vykdytinas dokumentas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 646 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo prasme, todėl tenkinti K. K. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo nėra pagrindo.
6. Išieškotojas nekeistinas ir prie prašymo pridėtos 2020 m. liepos 28 d. Be varžytynių parduodamo turto pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 1 pagrindu, kadangi šia sutartimi nebuvo perleista reikalavimo teisė, o nemokumo administratoriui teismo išduotas leidimas M. B. IĮ „Veda“ bankroto procese kreditorių reikalavimų patenkinimui nukreipti išieškojimą į M. B. asmeninį turtą netapatintinas su vykdytinu pagal CPK nustatytą vykdymo procesą reikalavimu.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Pareiškėjas K. K. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutarties, kuriuo prašė šią nutartį panaikinti ir pareiškėjo prašymą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Įmonės savininkui M. B. neįvykdžius teismo įpareigojimo – nepateikus jokių duomenų apie savo turtą nei teismui, nei nemokumo administratoriui – kreditorių teisės išieškoti iš savininko turto nepasibaigė. Šioje byloje negalima vadovautis kasacinio teismo praktika, nurodančia, kad individualią įmonę likvidavus dėl bankroto negalimas tolesnis išieškojimas tiek iš likviduotos įmonės, tiek iš jos savininko fizinio asmens turto; tokios išvados šioje byloje prieštarautų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.50 straipsnio 3, 4 dalims.
7.2. Nors Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 88 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bankrutuojančio neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvių turtą realizuoja nemokumo administratorius, ši teisės norma viso labo nurodo asmenį, kuris, veikdamas kreditorių vardu, atlieka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvių turto realizavimo veiksmus, t. y. šiuo atveju nemokumo administratorius veikia kaip kreditorių atstovas pagal įstatymą, tačiau atitinkama aplinkybė jokiu būdu nereiškia ir negali reikšti, kad vykdant išieškojimą iš neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvių turto realizuojamos kokios nors nemokumo administratoriaus teisės. Todėl neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens pabaigos atveju, nemokumo proceso metu nekonstatavus, kad nėra jokio M. B. IĮ „Veda“ savininko turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, teisė išieškoti iš tokio turto nepasibaigia, o pereina neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens kreditoriams, tarp kurių buvo ir apeliantas.
7.3. Teisė išieškoti iš neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvio turto apeliantui buvo perleista 2020 m. liepos 28 d. sutartimi, kurioje buvo aiškiai apibrėžtas sutarties dalykas: „be varžytynių parduodamas turtas – reikalavimo teisė / leidimas nukreipti išieškojimą iš M. B., <…>, asmeninio turto 3 120 919,50 Eur sumai, (civilinė byla Nr. eB2-974-643/2020, Vilniaus apygardos teismo nutartis), kuri nuosavybės teise priklauso M. B. IĮ „Veda“. Taigi, galiojančia sutartimi visos reikalavimo teisės iki juridinio asmens pabaigos buvo perduotos apeliantui, todėl jam turi būti sudarytos sąlygos realizuoti perleistas teises.
7.4. Likvidavus įmonę, iš jos savininko turto (realizuojant JANĮ 88 straipsnio 1 dalyje nurodytą teisę) turėtų būti išieškoma vykdymo proceso tvarka, teismui išduodant vykdomąjį raštą. M. B. IĮ „Veda” bankroto byloje buvo nustatytas tiek apelianto, tiek kitų šios įmonės kreditorių reikalavimų dydis. Bankroto byloje kreditorių reikalavimai nebuvo patenkinti, kas leidžia aiškiai nustatyti iš M. B. IĮ savininko išieškotinos sumos dydį ir išduoti vykdomąjį raštą apelianto prašymo pagrindu.
7.5. Vykdomais raštas išduotinas, remiantis CPK 587 straipsnio 1 punkto, 588 straipsnio 1 dalies pagrindu, kadangi įsiteisėjusia 2020 m. vasario 13 d. teismo nutartimi buvo suteikta reikalavimo teisė, kuri gali būti realizuojama atliekant vykdymo veiksmus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
9. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas pakeisti išieškotoją ir išduoti vykdomąjį raštą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. JANĮ 88 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvių turtas gali būti parduodamas tik įsiteisėjus teismo nutarčiai išieškoti iš neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvių turto. Ši nuostata įstatyme numatyta atsižvelgiant į tai, kad individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, o tai reiškia, kad nepakankant įmonės turto padengti įmonės skoloms, individualios įmonės savininkas atsako asmeniniu turtu (CK 2.50 straipsnio 4 dalis).
11. Nagrinėjamu atveju bankrutavusios M. B. IĮ „Veda“ bankroto byloje teismas, patenkinęs nemokumo administratoriaus prašymą, 2020 m. vasario 13 d. nutartimi leido vykdyti išieškojimą iš bankrutavusios M. B. IĮ „Veda“ savininkui M. B. nuosavybės teise priklausančio turto tiek, kiek reikalinga kreditorių finansiniams reikalavimams ir administravimo išlaidoms patenkinti. Pareiškėjas K. K., remdamasis su nemokumo administratoriumi 2020 m. liepos 28 d. sudaryta Be varžytinių parduodamo turto pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 1, kurios pagrindu įsigijo iš bankrutavusios M. B. IĮ „Veda“ 3 120 919,50 Eur reikalavimo teisę / leidimą nukreipti išieškojimą į M. B. asmeninį turtą, pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą pakeisti išieškotoją Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 13 d. nutarties pagrindu į K. K. bei išduoti pareiškėjui vykdomąjį raštą dėl 3 120 919,50 Eur sumos išieškojimo iš M. B.. Pirmosios instancijos teismas prašymo netenkino.
12. Remiantis CPK 596 straipsnio 1 dalimi, antstolis savo iniciatyva, vykdymo proceso šalių ar suinteresuotų asmenų prašymu per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos patvarkymu išsprendžia vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą. Antstolio patvarkymas pakeisti arba atsisakymas pakeisti vykdymo procese išieškotoją ar skolininką fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais gali būti skundžiamas CPK nustatyta tvarka. Apie vykdymo proceso šalies pakeitimą antstolis praneša vykdomąjį dokumentą išdavusiai institucijai ir vykdymo proceso šalims Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Vadovaujantis nurodyta įstatymine norma, aišku, kad išieškotojo pakeitimo klausimas yra sprendžiamas vykdymo procese bei sprendimas dėl išieškotojo pakeitimo yra išimtinai antstolio prerogatyva. Nagrinėjamu atveju prašymą dėl išieškotojo pakeitimo teikia bankrutavusios individualios įmonės kreditorius pirmosios instancijos teismui, nutarties, kuria administratoriui leista nukreipti išieškojimą į individualios įmonės savininko asmeninį turtą, pagrindu, t. y. prašymas pakeisti išieškotoją yra teikiamas ne vykdymo procese ir ne vykdymo bylą nagrinėjančiam antstoliui. Lietuvos apeliacinis teismas, aiškindamas nutartį, kuria nemokumo administratoriui leista nukreipti išieškojimą į individualios įmonės savininko asmeninį turtą, taip pat yra nurodęs, kad leisdamas nukreipti išieškojimą į įmonės savininko turtą, teismas tik suteikia teisę (leidimą) bankroto administratoriui atlikti tam tikrus veiksmus, bet nesprendžia dėl išieškojimo vykdymo tvarkos (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-576-330/2019). Nurodytos aplinkybės bei aptartas teisinis reguliavimas patvirtina, kad pareiškėjo prašymas pakeisti išieškotoją, pateiktas ne antstoliui ir ne vykdomojoje byloje, pirmosios instancijos teismo netenkintas pagrįstai.
13. Įsiteisėjęs teismo sprendimas sukelia materialiuosius ir procesinius teisinius padarinius. Dalis šių padarinių yra susiję su įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumu. Vadovaujantis CPK 18 straipsniu, įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK 588 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ir bendros taisyklės, jog teismo sprendimai, nuosprendžiai, nutartys, nutarimai ir įsakymai vykdomi po to, kai jie įsiteisėja, išimtis, taikytina šių teismo procesinių sprendimų atžvilgiu, kai teismas nutaria juos vykdyti skubiai. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK nustatyta tvarka antstoliui pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnio 1 dalis). Viena iš vykdomųjų dokumentų rūšių yra vykdomieji raštai, išduoti teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarimų ir nutarčių pagrindu (CPK 587 straipsnio 1 punktas), kurių išdavimo tvarką reglamentuoja CPK VI dalies XLIV skyrius. Vadovaujantis CPK 646 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendrąja taisykle, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Atsižvelgiant į CPK įtvirtintą vykdomojo rašto išdavimo tvarkos reglamentavimą, darytina išvada, įstatymas vykdomojo rašto išdavimą, esant išieškotojo rašytiniam pareiškimui, sieja su teismo sprendimo įsiteisėjimu ir vykdytinumu. Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis nurodytu teisiniu reguliavimu, taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad minėta teismo nutartis nėra vykdytinas dokumentas CPK 646 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo prasme, todėl tenkinti K. K. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo nėra pagrindo.
14. Be to, šiuo atveju svarbu atsižvelgti į tai, kad 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Vilniaus apygardos teismas pripažino įmonės pabaigą. Viešai prieinamais duomenimis nustatyta, kad M. B. IĮ „Veda“ išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Nors apeliantas teigia, kad net ir likvidavus individualią įmonę dėl bankroto, kreditorių teisės išieškoti iš savininko turto nepasibaigė, tačiau su tuo sutiktina tik iš dalies. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-308/2004 konstatuota, kad kai dėl bankroto likviduojama individuali įmonė, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės asmuo (CK 2.50 straipsnio 4 dalis), ir nėra šio juridinio asmens dalyvio turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas tenkinant įmonės kreditorių reikalavimus, laikytina, kad įmonės savininko (dalyvio) prievolės įmonės kreditoriams pasibaigia (CK 6.128 straipsnio 3 dalis). Nurodytas išaiškinimas byloje skirtas atvejams, kai įsiskolinta pagal tos individualios įmonės, kuriai vėliau iškelta bankroto byla, atsiradusias (prisiimtas) prievoles kreditoriams, t. y. individualios įmonės sudarytų ir neįvykdytų sutarčių įsipareigojimų bei kitais CK 6.2 straipsnyje išvardytais asmens prievolių atsiradimo atvejais. Tokiais atvejais likvidavus įmonę ir tenkinus kreditorių reikalavimus iš įmonės turto, o jo nepakakus – iš įmonės savininko turto, kurio nors ir nepakako, individualios įmonės prisiimtos ar kitaip įgytos prievolės pasibaigia.
15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2009, taip pat 2011 m. liepos 18 d. nutartyje civilinėje byloje 3K-3-331/2011 konstatuota, kad fizinio asmens prievolė savaime dėl jo individualios įmonės bankroto nepasibaigia ir, teismui patvirtinus kreditoriaus reikalavimą individualios įmonės bankroto byloje, kai reikalavimas yra kilęs iš sandorio, sudaryto ne su įmone, o su įmonės savininku, kaip fiziniu asmeniu, bei negavus šio reikalavimo patenkinimo, įmonės savininko prievolės išlieka. Prievolės nepasibaigia ir tais atvejais, kai kreditorius turimą reikalavimą į skolininką (individualios įmonės savininką, kaip fizinį asmenį) buvo pareiškęs individualios įmonės bankroto procedūrų metu, kurias atlikus paaiškėja, kad visa ar dalis kreditoriaus reikalavimo nepatenkinta likvidavus individualią įmonę, t. y. neužtekus turto kreditoriaus reikalavimui padengti. Likvidavus individualią įmonę dėl bankroto sprendžiant klausimą, ar prievolės yra pasibaigusios, esminę reikšmę turi prievolių šalių nustatymas – ar tai buvo šios įmonės iki jos likvidavimo, ar įmonės savininko, kaip fizinio asmens, prievolės.
16. Įmonės bankroto bylos duomenimis nustatytas, kad tiek pareiškėjo K. K., tiek kitų įmonės kreditorių reikalavimai kilo ne iš su įmonės savininku, o su pačia įmone susijusių sandorių. Todėl, priešingai apelianto tvirtinimui, šiuo atveju jo pagal 2020 m. liepos 28 d. Be varžytynių parduodamo turto pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 1 įsigyta 3 120 919,50 Eur reikalavimo teisė / leidimas nukreipti išieškojimą į M. B. asmeninį turtą, pasibaigė. Šios aplinkybės nekeičia net ir tai, kad įmonės savininkas neįvykdė teismo įpareigojimo – nepateikė duomenų apie savo turtą nei teismui, nei nemokumo administratoriui.
17. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurį naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.